Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. S. ir D. P. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė V. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė V. M. 2024 m. kovo 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesiniai veiklai, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Antstolė nurodė, kad 2023 m. gruodžio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas, t. y. tuo metu, kai duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis sudarytas tarp pareiškėjų Vedybų sutarčių registre nebuvo. Pažymėjo, kad procesiniai dokumentai skolininkui ir jo sutuoktinei buvo išsiųsti registruoto pašto siunta deklaruotos gyvenamosios vietos adresais. 2024 m. vasario 8 d. skolininkas K. S. elektroniniu paštu informavo antstolę apie sudarytą (duomenys neskelbtini) povedybinę sutartį; skolininkui telefonu susisiekus su antstole, jis buvo informuotas, jog povedybinė sutartis atbuline data negalioja, ir kad sutuoktinės pajamos gautos nuo santuokos sudarymo momento iki povedybinės sutarties pasirašymo datos laikytinos bendru sutuoktinių turtu. Antstolė taip pat nurodė, jog vykdymo išlaidų dydį, jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, todėl konkrečioje vykdomoje byloje susidariusios vykdymo išlaidos yra apskaičiuotos pagal vykdymo veiksmų atlikimo metu galiojusius teisės aktus. Atsižvelgaint į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolė nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, todėl nėra pagrindo tenkinti skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 26 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. balandžio 30 d. 11.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2024 m. kovo 26 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Civilinės bylos ir vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo skolos išieškojimą iš skolininko K. S. pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma - 5276,41 Eur ir pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma – 1045,08 Eur. Atlikdama išieškojimo veiksmus, antstolė nustatė, kad skolininkas K. S. ir D. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Tuo pagrindu, antstolė 2024 m. vasario 8 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko sutuoktinės D. P. gaunamas lėšas bei 2024 m. vasario 8 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) sudarė povedybinę sutartį, pagal kurios 5 punktą susitarė, jog pajamos, gautos atskirai po šios sutarties sudarymo, t. y. pajamos iš sutuoktinių darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, draudimo išmokos, loterijų prizai, patirtos žalos kompensacijos, pajamos gautos pardavus įmonių akcijas arba verslo dalį, iš įmonių veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos arba turtas, taip pat pajamos iš privačių pensijų fondų arba gyvybės draudimo fondų, bei paskolos ar kreditai yra šias pajamas ar turtą gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pareiškėjai rėmėsi (duomenys neskelbtini) povedybinės sutarties nurodyta nuostata ir teigė, jog antstolė neteisėtai pritaikė areštus pareiškėjos D. P. sąskaitoms.

CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo sąlygos yra nustatytos CK 3.123 straipsnyje.

Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę, išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Negalima nukreipti išieškojimo į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas (skolininko K. S. atžvilgiu), 2023 m. gruodžio 11 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko K. S. kilnojamąjį daiktą - ginklą (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad 2024 m. vasario 19 d. patvarkymais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl skolininko lėšų ir/ ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis arešto, antstolė įpareigojo skolininko K. S. darbovietes pateikti duomenis apie pastarajam išmokėtas pinigų sumas ir kitą turtą bei areštavo skolininko lėšas. Taigi, vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad antstolė išnaudojo visus įstatyme reglamentuotus būdus skolos išieškojimą pirmiausia nukreipti iš skolininko K. S. asmeninių lėšų.

Nors pareiškėjai teigė, jog (duomenys neskelbtini) jie sudarė povedybinę sutartį, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog vien ta aplinkybė, kad nustatytas turto režimas (statusas) povedybinėje sutartyje, - savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievoles, atsiradusias iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą nuoseklią praktiką šiuo klausimu, spręstina, kad sutuoktinių turtas bei pajamos, gautos iš darbinės veiklos iki povedybinės sutarties sudarymo, priklauso abiem sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Tik nuo vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo, keičiamas turto teisinis režimas pagal vedybų sutarties sąlygas. Nagrinėjamu atveju, nesant pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, preziumuojama, kad skolininkui priklauso ½ jo sutuoktinės banko sąskaitose turimų lėšų ir kitų pajamų, gautų nuo santuokos sudarymo iki povedybinės sutarties sudarymo; įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį areštuoti visą bendrąjį turtą ir toks areštas turėtų būti taikomas iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti turto dalis. Tai reiškia, kad iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti turto dalis, bus areštuota ir kito bendraturčio, kuris nėra skolininkas vykdomojoje byloje, turto dalis. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal CPK 586 straipsnio 1 dalį vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Byloje nustatyta, kad vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos vykdomi skolos išieškojimai iš skolininko K. S. yra priimti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)., t. y. po pareiškėjų santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjų argumentai, jog skolininko K. S. piniginės prievolės išieškotojams atsirado iki santuokos sudarymo, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms.

Pareiškėjai pateiktu skundu dėl antstolės veiksmų taip pat prašo pripažinti neteisėtu antstolės reikalavimą dėl 933,59 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priverstinio vykdymo procesas prasideda jau tada, kai vykdomasis dokumentas yra pateikiamas antstoliui ir užvedama vykdomoji byla, taip pat kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai, – ir skolininkas, ir išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, pagal kurią skolininkas turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik būtinosios ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

Antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 105 punktas). CPK 609 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Taigi, jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad paskutinis patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį antstolė priėmė dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo buvo priimtas 2024 m. vasario 19 d. Iš patvarkymo turinio matyti, kad vykdymo išlaidos sudaro – 1006,56 Eur, išieškota suma – 72,97 Eur, taigi likusi neišieškota suma sudaro 933,59 Eur. Nors pareiškėjai skunde nurodė, kad antstolė neišsiuntusi raginimo per nustatytą terminą įvykdyti sprendimą dėl skolos išieškojimo neturėjo teisės pradėti priverstinio vykdymo veiksmų ir už juos reikalauti atlyginti 933,59 Eur vykdymo išlaidų, teismas tokią pareiškėjų poziciją laiko nepagrįsta. Iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, jog 2023 m. lapkričio 17 d. ir 2024 m. sausio 9 d. patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei raginimas įvykdyti sprendimą, buvo siunčiami skolininkui K. S., gyvenamosios vietos adresu (nagrinėjamu atveju gyvenamosios vietos adresas sutampa su deklaruotos gyvenamosios vietos adresu). Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė 2023 m. lapkričio 17 d., 2023 m. gruodžio 11 d., 2024 m. sausio 9 d., 2024 m. vasario 8 d. ir 2024 m. vasario 19 d. priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo; patvarkomuose yra detalizuota, kokius veiksmus antstolė atliko ir, kokios vykdymo išlaidos susidarė; patvarkymai išsiųsti skolininkui el. paštu, todėl laikytina tinkamu skolininko informavimu apie atliktus vykdymo veiksmus; juolab, jog pats skolininkas K. S. su antstole bendravo elektroniniu paštu. Pažymėtina, kad vykdymo išlaidos susidarė dviejose vykdomosiose bylose, t. y. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, antstolė pradėjusi vykdymo procesą, įgijo teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, kurias apskaičiavo ir nurodė minėtose patvarkymuose, todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolė neteisėtai reikalauja sumokėti 933,59 Eur vykdymo išlaidas; dėl nurodytų aplinkybių antstolės 2024 m. vasario 19 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas.

Taip pat pareiškėjai ginčijo antstolės 7 228,05 Eur skolos apskaičiavimą ir prašė jį panaikinti. Nurodė, kad skola sudaro 7255,08 Eur.

Bylose dėl antstolio veiksmų gali būti nagrinėjami ne bet kokie vykdomosios bylos šalių ar suinteresuotų asmenų reikalavimai, o tik tie, kuriuose yra reiškiami konkretūs materialines teisines pasekmes galintys sukelti reikalavimai dėl konkrečių antstolio atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų, išieškotojas, skolininkas ar kitas suinteresuotas asmuo, kuriam vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, siekia apginti savo teisę, kurią pažeidžia antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Materialusis teisinis rezultatas, kurio siekia skundą dėl antstolio veiksmų padavęs asmuo teisminio bylos nagrinėjimo metu – antstolio konkretaus veiksmo panaikinimas ar įpareigojimas atlikti konkretų veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021). Vien antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas laikytinas nesukeliančiu teisinių pasekmių.

Nagrinėjamu atveju, iš paskutinio antstolės patvarkymo, priimto 2024 m. vasario 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko lėšų ir/ ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, matyti, jog jame detalizuota išieškoma skola kartu su vykdymo išlaidomis: skolininko K. S. skola sudaro 6294,46 Eur, vykdymo išlaidos 933,59 Eur, iš viso išieškoma suma 7228,05 Eur. Pareiškėjų teigimu, skola sudaro 7255,08 Eur, t. y. 5276,41 Eur skola pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)) + 1045,08 Eur skola pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) – 214566 + 933,59 Eur. Kaip jau minėta, bylose yra nagrinėjami konkretūs antstolio veiksmai (atlikti ar atsisakyti juos atlikti); vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nenurodė, kokį konkretų antstolės patvarkymą skundžia, o tik deklaratyviai teigė, kad antstolė neteisingai apskaičiavo skolos dydį. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog pareiškėjai reikalavimą perskaičiuoti skolos dydį turėjo reikšti antstolei, kuri būtų priėmusi dėl to patvarkymą; taigi teismas negali panaikinti antstolės konkretaus veiksmo ar įpareigoti antstolę atlikti veiksmus, kurie nebuvo išspręsti konkrečiu antstolės patvarkymu.

Vadovaujantis išdėstytu bei atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog antstolė pažeidė pareiškėjų teises ar teisėtus interesus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų K. S. ir D. P. skundo dėl antstolės V. M. veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.