Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į atliktą bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2012-01-26 iki 2012-01-27.

Iš M. K. Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos priteistas 399,88Lt civilinis ieškinys.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad 2012-01-18 apie 21val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) name, priklausančiame S. K., tyčia nenustatytą skaičių kartų spyrė į krūtinę ant lovos sėdinčiam tėvui S. K., kumščiu trenkė į veido sritį, tuo padarydamas jam dešinės pusės VII, IX šonkaulių lūžius, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai M. K. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundų ribų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. K. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jog anksčiau ne kartą teistas, nusikalto teistumui neišnykus, Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio prasme – recidyvistas, o pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka, registruotas darbo biržoje. Nuteistojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybe sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Ir nors nuteistasis M. K. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę ir teigia, kad jam skirta per griežta bausmė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima švelninti jam skirtą bausmę ir konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

Apelianto M. K. skunde nurodyti teiginiai, kad jis kabinasi į gyvenimą, nuomojasi namą ir gyvena su drauge, turi pragyvenimo šaltinį, yra neįgalus 50%, gauna neįgaliojo pensiją, registruotas darbo biržoje, iš kur taip pat gauna pašalpą, taip pat eina uždarbiauti pas žmones, kurie atsilygina maistu, be to pats pasisodino daržą, įvertinus prieš tai išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, neduoda teisinio pagrindo švelninti apeliantui paskirtos bausmės. O tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda ir pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės. Tuo pačiu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę. Todėl tokie apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais.

Be to, kaip matyti iš nuteistajam paskirto laisvės atėmimo bausmės dydžio – už Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis taipogi nelaikytinas per dideliu, kadangi jis yra žymiai mažesnis negu Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, todėl švelninti ją ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.