Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, S. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja I. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. P. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė I. P..

1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos vyras P. P.. Santuokoje su P. P. gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Gyveno jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). Pastatus, t. y. gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, buvo paveldėjusi dar 1980 m. rugsėjo 9 d. pagal Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3993. Pastatai viešajame registre buvo registruoti pareiškėjos vardu. Gyvendami santuokoje taip pat jos vardu pagal 2008 m. spalio 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ASR3946, bei priėmimo-perdavimo aktą Nr. 73/080496, įsigijo 0,1313 ha žemės sklypą prie pastatų, esantį (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta jos vardu. Kadangi tiek pastatai, tiek žemės sklypas buvo įregistruoti jos vardu, mirus sutuoktiniui, nesikreipė į notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Buvo visiškai rami, kad pastatai jai priklauso, kaip tai įrašyta „Registrų centre“. Ketino atlikti turto perleidimo sandorį, tuomet paaiškėjo, kad nėra paveldėjusi sutuoktiniui priklausančios ½ dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas, įgytas santuokoje, yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir nežiūrint to, kad viešajame registre registruotas tik vienos pareiškėjos vardu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nors su pareiškimu į notarų biurą nesikreipė, tačiau ji po vyro mirties liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, prižiūrėjo žemės sklypą prie pastatų, neišskirdama sutuoktinio dalies bendrojoje nuosavybėje. Žemės sklypu rūpinosi kaip savu. Kasmet sumoka žemės mokestį. Šiais metais taip pat laiku sumokėjo žemės mokestį. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, nes teismo sprendimo šioje byloje pagrindu, įgis teisę kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo po sutuoktinio P. P. mirties bei galės savo nuožiūra disponuoti paveldėtu turtu. Sūnus S. P. iki šiol į palikimą po tėvo mirties, kaip pirmos eilės įpėdinis, nepretendavo. Sūnų S. P. į procesą įtraukia suinteresuotu asmeniu, kad teismui pasisakytų šiuo klausimu.

2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Valstybinė mokesčių inspekcija neturi duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad po P. P. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė I. P., Valstybinė mokesčių inspekcija neprieštaraus pareiškėjos I. P. pareiškimui dėl šio juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad I. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad asmuo Nacionalinė žemės tarnyba paveldi žemės sklypus (jo dalis), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų. Nacionalinei žemės tarnybai nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjos prašomą nustatyti juridinį faktą. Prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.

5. Suinteresuotas asmuo S. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės yra visiškai teisingos. Po tėvo P. P. mirties (duomenys neskelbtini), visu likusiu turtu rūpinosi būtent I. P.. Mano, kad mamą suklaidino tai, kad dokumentuose turto savininke buvo įrašyta ji viena, nežiūrint to, kad žemės sklypą įsigijo pirkimo-pardavimo sutartimi būdama santuokoje.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

7. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

8. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad palikėjas P. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra palikėjo P. P. sutuoktinė. P. P. mirė santuokoje su pareiškėja, jis ir pareiškėja I. P. turi sūnų – S. P., kuris byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu, pretenzijų dėl palikėjo turto nepateikė, pareiškimo tenkinimui neprieštaravo. Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro 2025 m. spalio 22 d. pranešime nurodoma, kad į Raseinių rajono 1-ojo notarų biurą dėl (duomenys neskelbtini) mirusio P. P. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Nekilnojamojo turto registro išraše užfiksuota, kad I. P. vardu yra registruotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2008 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ASR3946 ir priėmimo-perdavimo aktas Nr. 73/08-0496.

9. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjo mirties perėmė ir valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jį prižiūri ir tvarko, moka žemės mokestį, tai yra palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti likusį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės, teismui pateiktas apmokėjimo už žemės mokestį kvitas, leidžia teismui daryti išvadą, kad palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).

10. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, pretenzijų neišreiškė.

11. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog I. P., mirusiojo P. P. sutuoktinė, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.