Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui K. V., institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui Ilkin Dadašov, vertėjai Danutei Kontarienei, išnagrinėjusi A. B. (A. B.), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-29 A. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41­³ str. 1 d., dėl to, kad 2015 metų sausio mėn. LR VDI Klaipėdos skyriaus inspektorių atlikto patikrinimo metu, nustatyta, jog A. B., UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, neužtikrino, kad S. B. būtų leista pradėti dirbti statybininko - darbininko pareigose jo vadovaujamoje įmonėje, įdarbinus jį norminių teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. sudarius rašytinę darbo sutartį bei vieną darbo dieną prieš darbo pradžią pranešus „Sodrai“ apie minėto asmens socialinio draudimo pradžią. S. B. laikotarpiu apytiksliai nuo 2014-08-08 iki 2014-12-01, vadovaujant A. B., dirbo UAB (duomenys neskelbtini) t.y. atliko DNSB (duomenys neskelbtini) laiptinių remontą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tvarkė, glaistė šio namo išorės sienas, balkono kraštus, vežiojo statybines medžiagas, Dėl visų darbų atlikimo bei darbo užmokesčio S. B. tarėsi su A. B.. Darbo užmokestis Lietuvoje buvo sutartas apie 2000 Lt per mėn., tačiau šių pinigų A. B. S. B. galimai nesumokėjo. A. B., nesudaręs darbo sutarties prieš darbo pradžią su S. B. bei vieną darbo dieną prieš darbo pradžią nepranešęs „Sodrai“ apie nurodyto asmens socialinio draudimo pradžią, pažeidė LR DK 99 straipsnį.

Liudytoja A. Š. parodė, kad jie abu su sugyventiniu yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai, ji taip pat yra įmonės buhalterė. S. B., kaip darbuotojas jai nežinomas, bet jis yra jos draugės sugyventinis, jie buvo draugai per jos draugę. Draugė su S. B. gyveno 4-5 metus. S. B. su UAB (duomenys neskelbtini) nesiejo jokie darbiniai santykiai. Dėl mašinos buvo draugiški santykiai. Įmonėje A. B. užsiėmė smulkiu remontu. (duomenys neskelbtini) g. užsiėmė laiptinės remontu, senu dažų nuplovimas, glaistymas ir perdažymas. Tuo metu įmonėje dirbo A. B. ir ji, laiptinėje dirbo A. B., paskui buvo priimtas vienas darbuotojas Ž. V.. Nematė, ar A. B. važiavo į objektą. Kiek žino S. B., turėjo savo darbų ir darbuotojų. Nuo birželio mėn., kai atidarė įmonę, S. B. atvažiuodavo dažnai, jei nebūdavo A. B., jai sakydavo, kad kartu gyvens, siūlydavo jai palikti A. Vieną dieną atvažiavo S. B., sakė, kad turi įmonę nusipirkęs, siūlė atimti iš A. akcijas, prašė sutvarkyti jo įmonę. Ji jį išvarė. Tada jau buvo su (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis, po to nematė S. B.. A. B. pylė kurą, jai atnešdavo kvitus, buvo atsiskaitoma į sąskaitą. Nebuvo, kad ne ji, ar A. B. vairuotų tą automobilį. S. B. norėjo persirašyti akcijas iš A. B., todėl pasiūlė neatlygintinai naudotis mašina. Į policiją nesikreipė, nes nemanė, kad įrodys priekabiavimą.

Liudytoja B. R. parodė, kad yra bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė, bendrovė turėjo namo fasadinio įėjimo remontą atlikti, sutartį sudarė su įmonės UAB (duomenys neskelbtini) savininku A. B.. Matė, jog S. B., kuris taip pat liudytoju pakviestas, atliko fasado darbus, glaistė balkono kraštus. Tie glaistymo darbai buvo numatyti sutartyje su UAB (duomenys neskelbtini), ji suprato, kad S. B. prie A. B. priklausė. Darbų atlikimo metu, kartu S. B. ir A. B. nematė. Per visą laiką, gal S. B. 3 dienas dirbo, per dieną - gal 1-3 val. dirbo. S. B. pats atvažiuodavo su mėlynos ar pilkos palvos autobusiuku. A. B. nedirbo pats, dirbo tik S. B., kitų asmenų nematė. Prašė klinkerį klijuoti, dirbo pasamdyti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Kai kiti asmenys dirbo, tai S. B. nebuvo. S. B. gyrėsi, kad darė remontą 26-am butui. Tai B. butas, o ji — B. anūkė. B. R. savo paaiškinimuose Darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir savo parodymuose, išsakytuose teismo posėdžio metu, papildomai nurodė, kad S. B. vadovavo A. B., nes jie kartu atveždavo medžiagas (b.l. 9).

Liudytoja E. V. parodė, kad A. B. teko matyti, jo įmonė UAB (duomenys neskelbtini) darbavosi (duomenys neskelbtini) name. Ji gyvena pas močiutę, močiutė pamatė laiptinėje S. B., paprašė padaryti balkono remontą. S. B. darbavosi laiptinėje, jį pasamdė A. B., taip mano, nes jie ateidavo kartu. Laiptinėje buvo kitų darbuotojų be S. B., tie vaikinai dažydavo, glaistydavo, tai buvo 2014 m. vasara. Kokias sutartis (duomenys neskelbtini) sudarė, nežino. Ji matė S. B. su A. B. prie laiptinės. S. B. laiptinėje glaistydavo. Močiutės bute, statė balkoną, tą pačią vasarą, kiti asmenys. O su S. B. sutarė, kad apdailą balkono padarytų. S. B. buto balkone sutvarkė lubas, kraštus ir nudažė. Su S. B. atsiskaitė močiutė. Balkoną statė kita įmonė, ne UAB (duomenys neskelbtini). Laiptinėje UAB (duomenys neskelbtini) remontą darė apie 5 darbuotojai.

Liudytojas S. B. parodė, jog A. B. pažįsta apie 3-4 metus. Su UAB (duomenys neskelbtini) siejo bendras projektas, buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini). Su A. B. tarėsi dėl darbo, turėjo atlikti apdailą vidaus darbų ir su automobiliu atvežti medžiagas. A. B. žadėjo mokėti ne mažiau 2000 Lt per mėnesį. Dėl automobilio Fiat Ducato buvo sudaryta panaudos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini). Automobilį jis davė naudotis neatlygintinai, nes buvo draugai, o nuo gruodžio 1 d., kai negavo pinigų, susipyko. Automobilį jis vairuodavo, tai mikroautobusiukas, pilkos spalvos. 2014-08-08 su namų bendrija buvo pasirašyta sutartis, jis dalyvavo. Darbo sutarties neturėjo, jam sakė, kad viskas sutvarkoma internetu. Buvo įdarbintas tik tiems darbams (duomenys neskelbtini). Buvo sutarta, kad, jei viskas bus gerai, turės dar 2 laiptines. Tame name darbavosi dar 3-4 žmonės. Jis darė tokius darbus, kurie reikalauja daugiau patirties, lubas ir glaistymą. Dar 26 bute kelias valandas dirbo, nes močiutė paprašė balkoną nudažyti. Gavo apie 100 Lt. Jis paimdavo įmonės vardu medžiagas ir pristatydavo kvitus buhalterei. A. Š. žinojo, kad ji A. B. sugyventinė. Kad jis priekabiavo prie A. Š., šmeižtas. Turi spec. vidurinį išsilavinimą, dirbo policijos pareigūnu, išėjo į pensiją 2003 m., gauna tarnybinę pensiją. Nuo to laiko dirbo 6 metus Norvegijos įmonėje, darbų vadovu. Dar dirbo Vokietijoje, A. B. sakė, kad Bielfeldo mieste laukia darbas, reikėjo fasadą armuoti ir uždėti dekorą. Buvo žadėta 7000 Lt per mėnesi ir apmokėti pragyvenimą. Jie dirbo ten 2 savaites, A. B. nurodymu važiavo jis ir dar 3 žmonės. Negavo atlyginimo ir išvažiavo.. Jis ten vyko, kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Jie gavo tik 100 Eur. Už darbų atlikimą (duomenys neskelbtini) g., gavo 100 ir 200 Lt, sakė, kad gaus pinigus, kai baigs darbus. Gruodžio 1 d. užėjo atlyginimo, sakė, kad nieko nesigavo, blogai sutartį sudarė, blogai dirbo žmonės ir pinigų nebus, jį išvijo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog S. B. UAB (duomenys neskelbtini) teisės aktų nustatyta tvarka įdarbintas nebuvo (b.l. 7). Byloje yra 2014-08-08 Apdailos darbų rangos sutartis, sudaryta tarp DNSB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) dėl laiptinės paruošimo dažymui ir dažymo darbų atlikimo (b.l. 11-12), automobilio, Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartis (b.l. 13-15). Nelegalaus darbo tyrimo aktu nustatyta, jog 2015 metų sausio mėn. VDI Klaipėdos skyriaus inspektorių atlikto patikrinimo metu, nustatyta, A. B., UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, neužtikrino, kad S. B. būtų leista pradėti dirbti statybininko - darbininko pareigose jo vadovaujamoje įmonėje, įdarbinus jį norminių teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. sudarius rašytinę darbo sutartį bei vieną darbo dieną prieš darbo pradžią pranešus „Sodrai" apie minėto asmens socialinio draudimo pradžią. S. B. laikotarpiu apytiksliai nuo 2014-08-08 iki 2014-12-01, vadovaujant A. B., dirbo UAB (duomenys neskelbtini), t.y.: atlikinėjo DNSB (duomenys neskelbtini) laiptinių remontą adresu (duomenys neskelbtini). Tvarkė, glaistė šio namo išorės sienas, balkono kraštus; vežiojo statybines medžiagas; dirbo Vokietijoje, mieste Bielefeld, statybos apdailos darbus; dėl visų darbų atlikimo bei darbo užmokesčio S. B. tarėsi su A. B.. Darbo užmokestis Lietuvoje buvo sutartas apie 2000 Lt per mėn. Darbo užmokesčio dirbant Vokietijoje buvo sutarta apie 7000 Lt. Tačiau šių pinigų A. B., UAB (duomenys neskelbtini) vadovas S. B. galimai nesumokėjo. A. B. nesudaręs darbo sutarties prieš darbo pradžią su S. B. bei vieną darbo dieną prieš darbo pradžią nepranešęs „Sodrai" apie nurodyto asmens socialinio draudimo pradžią, pažeidė DK 99 straipsnį (b.l. 26-27). Byloje esanti medžiaga patvirtinanti transporto priemonės Fiat Ducato naudojimą: kelionės lapų registracijos žurnalas, automobilio kelionės lapai, sunaudoto kuro nurašymo aktai, avansinės apyskaitos, kvitai (b.l. 36 - 49).

Vadovaujantis DK 98 str., nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. DK 93 str. įtvirtinantis darbo sutarties sąvoką, nustato esminius jos požymius, t.y. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų 2010-06-04 VSDF prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu, 17.1 p. nurodyta, jog darbdavys privalo pateikti pranešimą apie įdarbintą asmenį apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus nurodytų taisyklių 16.3, 16.9, 16.12, 16.13 ir 16.17 papunkčiuose numatytus atvejus ir atvejį, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu su darbuotoju sudaroma darbo sutartis. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, 1-SD pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

A. B. surašytas protokolas dėl to, jog jis, UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, neužtikrino, kad S. B. būtų leista pradėti dirbti statybininko - darbininko pareigose jo vadovaujamoje įmonėje, įdarbinus jį norminių teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. sudarius rašytinę darbo sutartį bei vieną darbo dieną prieš darbo pradžią pranešus „Sodrai“ apie minėto asmens socialinio draudimo pradžią.

Teisme išnagrinėjus bylą, protokole nurodytos aplinkybės dėl S. B. nelegalaus darbo A. B. vadovaujamoje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-08-08 iki 2014-12-01 pasitvirtino. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtina, jog S. B. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas teisės aktų nustatyta tvarka. Nors A. B. neigė, jog su S. B. buvo tartasi dėl darbo UAB (duomenys neskelbtini) ir kad jis jo įmonėje dirbo, tačiau tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją. Liudytojas S. B. teisme nuosekliai parodė, kad su A. B. tarėsi dėl darbo, turėjo atlikti laiptinės vidaus apdailos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), ir su automobiliu atvežti medžiagas. Tai, kad nurodytus darbus jis ir dirbo, patvirtina tiek šio liudytojo, tiek liudytojų E. V. ir B. R. parodymai, bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Dėl automobilio Fiat Ducato buvo sudaryta panaudos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), jis buvo S. B. naudojamas medžiagų atvežimui. Byloje patikimų duomenų, patvirtinančių, kad S. B. priekabiavo prie A. Š. nėra, A. B. ir jo sugyventinės A. Š. parodymus dėl priekabiavimo teismas vertina kritiškai, kadangi A. B. suinteresuotas išvengti administracinės atsakomybės, o A. Š. jo šeimos narys, kurios parodymų patikimumu teismas turi pagrindo abejoti. A. B. teiginius, jog S. B. automobilio, kuris buvo naudojamas panaudos pagrindais, niekada nevairavo paneigė liudytoja B. R., teisme teigusi, jog matė S. B. vežiojantį medžiagas su autobusiuku. Liudytojo S. B. nurodytas aplinkybes dėl darbo UAB (duomenys neskelbtini) teisme patvirtinusios liudytojos E. V. ir B. R. nuosekliai teigė, jog S. B. matė atliekantį laiptinės vidaus apdailos darbus, kuriuos pagal sutartį turėjo atlikti UAB (duomenys neskelbtini), liudytoja B. R. teigė, jog suprato, kad S. B. dirbo A. B., S. B. pats atvažiuodavo autobusiuku, o liudytoja E. V. aiškino, kad S. B. pasamdė A. B., nes jie ateidavo kartu, juos matė kartu prie laiptinės, S. B. laiptinėje glaistydavo. Duomenų, kad šios liudytojos suinteresuotos bylos baigtimi teismas neturi, pagrindas abejoti jų parodymų patikimumu nenustatytas. S. B. nurodytas aplinkybes dėl nelegalaus darbo patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2014-08-08 Apdailos darbų rangos sutartis, sudaryta tarp DNSB (duomenys neskelbtini)bei UAB (duomenys neskelbtini) dėl laiptinės paruošimo dažymui ir dažymo darbų atlikimo, automobilio, Fiat Ducato panaudos sutartis, kelionės lapų registracijos žurnalas, automobilio kelionės lapai, sunaudoto kuro nurašymo aktai, avansinės apyskaitos, kvitai ir kita rašytinė medžiaga. Teismas nesivadovauja prieštaringais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. ir jo sugyventinės A. Š. parodymais. Aplinkybės, jog S. B. atliko statybos darbus laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), savo parodymuose pripažino ir pats A. B..

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. B. neužtikrino, jog jo vadovaujamoje įmonėje būtų leidžiama dirbti tik sudarius rašytinę darbo sutartį ir įstatymų nustatyta tvarka įforminus darbo teisinius santykius ir laikotarpiu nuo 2014-08-08 iki 2014-12-01 leido dirbti nelegalų darbą S. B.. Tokie A. B. veiksmai atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 41­³ str. 1 d., požymius.

B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija, kurią paneigti turi Institucija, inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Taigi, pareiga įrodyti pažeidimą tenka kaltinimą pateikusiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006).

Atsižvelgiant į tai, jog byloje, išskyrus paties S. B. parodymus, nėra jokių kitų patikimų duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog S. B. UAB (duomenys neskelbtini) vadovo A. B. nurodymu atliko nelegalius darbus Vokietijoje, bei vadovaujantis principu, jog kilusios abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas konstatuoja, jog S. B. nelegalaus darbo Vokietijoje faktas byloje nėra įrodytas, todėl iš protokolo šalintinos aplinkybės, jog S. B. UAB (duomenys neskelbtini) vadovo A. B. nurodymu dirbo nelegalų darbą Vokietijoje, mieste Bielefeld, atliko statybos apdailos darbus ir darbo užmokesčio dirbant Vokietijoje buvo sutarta apie 7000 Lt.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad A. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra, duomenų, kad anksčiau baustas administracine tvarka taip pat nėra, todėl A. B. skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda už vieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41 ³ str. 1 d., ir jam paskirti 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6401.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.