Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimo, kuriuo A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį nubaustas aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas, neužtikrino, kad S. B. būtų leista pradėti eiti statybininko-darbininko pareigas jo vadovaujamoje įmonėje, įdarbinus jį norminių teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. sudarius rašytinę darbo sutartį bei vieną darbo dieną prieš darbo pradžią pranešus „Sodrai“ apie minėto asmens socialinio draudimo pradžią. S. B. laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d., vadovaujant A. B., dirbo UAB „duomenys neskelbtini“, t. y. atliko DNSB „duomenys neskelbtini“ laiptinių remontą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tvarkė, glaistė šio namo išorės sienas, balkono kraštus, vežiojo statybines medžiagas. Dėl visų darbų atlikimo bei darbo užmokesčio S. B. tarėsi su A. B. Darbo užmokestis buvo sutartas apie du tūkstančiai litų per mėnesį, tačiau šių pinigų A. B. S. B. galbūt nesumokėjo. A. B., nesudaręs darbo sutarties prieš darbo pradžią su S. B. bei vieną darbo dieną prieš darbo pradžią nepranešęs „Sodrai“ apie nurodyto asmens socialinio draudimo pradžią, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu A. B., kaip UAB „duomenys neskelbtini“ vadovui, administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B., kvestionuodamas apylinkės teismo nutarimą, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir nepagrįstai pripažino jo veikoje esant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, t. y. nelegalaus darbo, sudėtį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal DK 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, konstatuojama, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-19-2013). Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Bylos duomenys patvirtina, kad A. B., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas, susitarė su S. B. dėl darbo, o šis, nesudaręs rašytinės darbo sutarties, už pažadėtą atlygį nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. nelegaliai dirbo UAB „duomenys neskelbtini“, t. y. atliko DNSB „ duomenys neskelbtini“ laiptinių remontą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šias aplinkybes, rėmėsi S. B. V. darbo inspekcijai pateiktu 2015 m. sausio 2 d. prašymu dėl nelegalaus darbo bei jo, apklausto kaip liudytojo, teisme duotais paaiškinimais, taip pat liudytojų E. V., B. R., Ž. V. teismo posėdžio metu ir Darbo inspekcijai teiktais paaiškinimais apie tai, kad jiems yra žinoma, jog S. B. dirbo UAB „duomenys neskelbtini“, nes atliko ne tik laiptinės apdailos remonto darbus, t. y. tvarkė, glaistė namo sienas ir balkono kraštus, tačiau ir šiems darbams tiekdavo statybines medžiagas, „Sodros“ duomenų bazės išrašais, 2014 m. rugpjūčio 8 d. apdailos darbų rangos sutartimi, sudaryta tarp DNSB „duomenys neskelbtini“ bei UAB „duomenys neskelbtini“ dėl laiptinės paruošimo dažymui ir dažymo darbų atlikimo, automobilio „Fiat Ducato“ panaudos sutartimi, kelionės lapų registracijos žurnalu, automobilio kelionės lapais, sunaudoto kuro nurašymo aktais, avansinės apyskaitos kvitais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo netikėti liudytojo S. B. paaiškinimais apie tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio mėnesį su A. B. susitarė dėl darbo ir kad už šį darbą jam buvo pažadėtas atlygis. Liudytojas S. B. tiek rašydamas prašymą Valstybinei darbo inspekcijai dėl nelegalaus darbo, tiek ir duodamas paaiškinimus teisme nuosekliai tvirtino, jog A. B. jis pažįsta apie trejus–ketverius metus. Su A. B. susitarė dėl darbo. Buvo sutarta, kad jis atliks laiptinės apdailos vidaus darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir savo automobiliu tieks statybines medžiagas. A. B. jam žadėjo mokėti ne mažiau kaip du tūkstančius litų per mėnesį. Dėl automobilio „Fiat Ducato“ panaudos su UAB „duomenys neskelbtini“ buvo sudaryta sutartis. Atlygio už transporto priemonės panaudojimą neprašė. 2014 m. rugpjūčio 8 d. su namų bendrija buvo pasirašyta sutartis, sutarties pasirašyme dalyvavo ir jis. Darbo sutarties jis nebuvo pasirašęs ir jos neturėjo, nes A. B. jam sakė, kad viskas dabar yra sutvarkoma internetu. Objekte dirbo dar trys ar keturi žmonės. Jis nuolat objekte nebūdavo, nes turėjo atlikti tokius darbus, kurie reikalauja daugiau patirties, – tvarkyti laiptinės lubas ir atlikti glaistymą. Taip pat kelias valandas dar dirbo to paties namo (duomenys neskelbtini) bute, kadangi močiutė paprašė nudažyti jai balkoną. Už tai gavo vieno šimto litų atlygį. Jis paimdavo įmonės vardu medžiagas, o kvitus pristatydavo buhalterei. Už šiame objekte atliktus darbus gavo tik vieno ar dviejų šimtų litų atlygį. A. B. jam vis sakydavo, jog visą atlyginimą sumokės, kai objekte bus užbaigti visi darbai. 2014 m. gruodžio 1 d. jis nuėjo pas A. B. paprašyti nesumokėto atlyginimo, tačiau A. B. pinigų nesumokėjo ir jį išvijo lauk, teigdamas, jog nieko neišėjo, buvo blogai sudaryta sutartis ir žmonės darbą atliko prastai (b. l. 5–6; 52–53). Netikėti šiais liudytojo S. B. paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo, nes juos patvirtina kiti liudytojų B. R., E. V., Ž. V. paaiškinimai.

Liudytoja B. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra bendrijos „duomenys neskelbtini“ pirmininkė. Bendrovė turėjo atlikti namo fasadinio įėjimo remontą. Dėl šių remonto darbų sudarė sutartį su įmonės UAB „duomenys neskelbtini“ savininku A. B. Matė, jog S. B. atliko fasado darbus, glaistė balkono kraštus. Tie darbai buvo numatyti sutartyje su UAB „duomenys neskelbtini “. Ji suprato, kad S. B. dirba šioje įmonėje. Per visą laiką S. B. dirbo gal tris dienas, po vieną–tris valandas per dieną. S. B. pats atvykdavo mėlynos ar pilkos spalvos autobusiuku. A. B. pats objekte nedirbo, darbavosi tik S. B. S. B. taip pat jai sakė, jog jis darė remontą to paties namo (duomenys neskelbtini) bute. Tame bute gyvena B. (b. l. 52). Analogiškas aplinkybės liudytoja B. R. nurodė ir teikdama paaiškinimą Darbo inspekcijai (b. l. 9).

Liudytoja E. V. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog S. B. dirbo anksčiau minėtame objekte. Ši liudytoja paaiškino, kad A. B. įmonė UAB „duomenys neskelbtini“ atliko remonto darbus (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje. Ji gyvena pas močiutę. Kadangi močiutė laiptinėje matydavo dirbantį S. B., jo paprašė nudažyti balkoną. Laiptinėje, be S. B., matė dirbančius ir kitus darbuotojus. Jie dažydavo, glaistydavo. Už atliktus balkono dažymo darbus su S. B. atsiskaitė močiutė (b. l. 52). Savo paaiškinime, teiktame Darbo inspekcijai, liudytoja nurodė analogiškas aplinkybes (b. l. 8).

Liudytojas Ž. V. paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, jog dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ 2014 metų rudenį kartu su S. B. S. B. jiems atveždavo statybinių medžiagų. Jis dirbo apie mėnesį laiko, tiek pat dirbo ir S. B. Jis suprato, kad S. B. dirba A. B. (b. l. 10).

Taigi, priešingai administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. tvirtinimui, pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį vadovavosi ne vien S. B. teiktu paaiškinimu Darbo inspekcijai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas A. B. kaltę grindė ir šių liudytojų paaiškinimais, kurie neabejotinai patvirtina faktą, kad S. B. atliko laiptinės remonto darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nesiremti šiais liudytojų paaiškinimais apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo, nes jie nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, tarpusavyje sutapo ir vieni kitus papildė. Byloje taip pat nėra nustatyta aplinkybių, kad minėti liudytojai būtų priešiškai nusiteikę prieš administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ar prieš įmonę, kuriai jis vadovavo, ir dėl to būtų suinteresuoti nepalankia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bylos baigtimi.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, kad jis su S. B. dėl darbo ir atlyginimo nesitarė, o pastarasis pats savarankiškai atliko remonto darbus laiptinėje, yra ne tik nelogiška, tačiau ir paneigta bylos medžiaga. Akivaizdu, jog S. B. atliko tokius laiptinės remonto darbus, kurie ir buvo numatyti sutartyje, sudarytoje tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir DNSB „duomenys neskelbtini“. Tai, kad S. B. ne tik atliko šiuos sutartyje numatytus remonto darbus, tačiau ir šiems remonto darbams atlikti tiekdavo statybines medžiagas, patvirtina ir byloje esanti automobilio panaudos sutartis. Šios panaudos sutarties neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. Liudytojų parodymais neginčijamai nustatyta, kad S. B. su šiuo autobusiuku į objektą atveždavo statybines medžiagas.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp A. B. ir S. B. susiklostę faktiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius. Byloje nustatyta, kad S. B. dirbo konkretų darbą – laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. dirbo statybos ir remonto darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, t. y. tvarkė, glaistė šio namo sienas, lubas, balkono kraštus. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų faktą, jog S. B. UAB „duomenys neskelbtini“ buvo įdarbintas teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi apie S. B. įdarbinimą nebuvo pranešta teritoriniam VSDFV skyriui. Darbus S. B. atliko nurodytoje vietoje tam tikru laiku. Už šį darbą jam buvo pažadėtas konkretus atlyginimas – ne mažiau kaip du tūkstančiai litų per mėnesį. Šias aplinkybes nuosekliai patvirtino liudytojas S. B. tiek tiriant nelegalaus darbo faktą, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl jo parodymais skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo netikėti.

Ta aplinkybė, kad S. B. į Valstybinę darbo inspekciją su prašymu dėl nelegalaus darbo kreipėsi tik po kurio laiko, t. y. jau pasibaigus visiems remonto darbams, neturi jokios reikšmės A. B. veikos kvalifikavimui ir nėra pagrindas neigti tarp bendrovės vadovo bei S. B. susiklosčiusių darbo santykių egzistavimą. Be to, ši aplinkybė tik patvirtina liudytojo S. B. parodymų teisingumą apie tai, kad A. B. jam vis žadėdavo sumokėti atlyginimą iš karto, kai bus pabaigti visi remonto darbai objekte.

Įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai, kiekvieno jų patikimumą kitų įrodymų viseto kontekste, jų pagrįstumą, darytina išvada, kad byloje nustatyta nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, todėl A. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes. Taigi panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Institucija atsiliepimu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą ir, kaip galima suprasti iš atsiliepimo turinio, padidinti A. B. skirtą baudą, tačiau šis Institucijos prašymas negali būti tenkinamas, kadangi ATPK 302¹¹ straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių procesinių principų – pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Taigi Institucijai įstatymų nustatyta tvarka neapskundus teismo priimto nutarimo, nėra įstatyme numatyto pagrindo net svarstyti šio klausimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

A. B. (A. B.) apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.