Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-120-1180/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-03-07
Bylos Nr.: e2-120-1180/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00289-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laura Kačinskienė
Ieškovas: K. R.
Atsakovas: S. R.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-120-1180/2024Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00289-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 7 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Laura Kačinskienė,sekretoriaujant Karolinai Butkienei, Kristinai Sungailaitei,dalyvaujant ieškovei K. R. ir jos atstovui advokatui G. L.,atsakovui S. R. ir jo atstovui advokatui A. V.,

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms L. R., K. J.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovui S. R. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:

1.1. Nutraukti tarp ieškovės K. R. ir atsakovo S. R. sudarytą santuoką (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esant kito sutuoktinio kaltei;

1.2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę – „R.“;

1.3. Nustatyti nepilnamečio K. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio O. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, jų motina – K. R., jos gyvenamojoje vietoje;

1.4. Priteisti iš S. R. nepilnamečiams sūnums K. R. ir O. R. po 260,00 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės;

1.5. Priteisti 2 774,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo S. R. nepilnamečių vaikų K. R. ir O. R. naudai;

Šalies argumentai

1.6. Paskirti ieškovę K. R. uzufrukto teise vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja;

1.7. Nustatyti S. R. bendravimo tvarką su sūnumis K. R. ir O. R. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki sūnų pilnametystės:

1.7.1. Tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (išmaniuoju laikroduku, kompiuteriu, elektroniniais laiškais, Viber programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). Tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: 1) pamokų/vaiko lankymosi darželyje metu, 2) nakties metu nuo 20.00 val. iki 9.00 val. Lietuvos laiku;

1.7.2. Tėvas privalo bendrauti su sūnumis pasiimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą einamųjų metų porinių savaičių savaitgaliais, nuo šeštadienio 11 val. 00 min. iki sekmadienio 18 val. 00 min.;

1.7.3. Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių metu tėvas turi teisę bendrauti su sūnumis: kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 12 val. 00 min. iki gruodžio 26 d. 12 val. 00 min.; sausio 1 d. nuo 11 val. 00 min. iki 18 val. 00 min.; kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 11 val. 00 min. iki gruodžio 25 d. 12 val. 00 min., gruodžio 31 d. nuo 11 val. 00 min. iki 18 val. 00 min.;

1.7.4. Šv. Velykų švenčių metu tėvas turi teisę bendrauti su sūnumis kiekvienais neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, sekmadienį, nuo 11 val. 00 min. iki pirmadienio 11 val. 00 min.; kiekvienais poriniais metais - antrąją Šv. Velykų dieną, pirmadienį, nuo 11 val. 00 min. iki 18 val. 00 min.;

1.7.5. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumis neporiniais metais sūnų gimimo dienomis - kovo 31 d. ir sausio 14 d. sekančiai: jei sūnaus gimtadienis tenka darbo dienai, tėvas pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 17 val. 30 min. ir grąžina iki tos pačios dienos 20 val. 00 min. į vaiko gyvenamąją vietą. Jei sūnaus gimtadienis tenka nedarbo dienai, tėvas pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos 11 val. 00 min. ir grąžina tos pačios dienos 18 val. 00 min. į vaiko gyvenamąją vietą;

1.7.6. Tėvas su sūnumis nebendrauja per K. R. gimtadienį - (duomenys neskelbtini), bei Motinos dieną - pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį;

1.7.7. Tėvas turi teisę su nepilnamečiais vaikais praleisti savo gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini) ir Tėvo dieną - pirmą birželio sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val.;

1.7.8. Tėvas turi teisę praleisti su sūnumis 4 savaites (28 dienos) per vaikų vasaros atostogas pasiimant sūnus iš vaikų gyvenamosios vietos 11 val. 00 min. pirmą atostogų dieną ir grąžinant 18 val. 00 min. paskutinę atostogų dieną į vaikų gyvenamąją vietą, šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, suderinęs su vaikų motina K. R.. Šis atostogų laikas gali būti dalinamas, tačiau viena dalis privalo būti ne trumpesnė kaip septynios kalendorinės dienos;

1.7.9. Per vaikų trumpąsias (rudens, žiemos, pavasario) atostogas, bendravimą abi šalys derina tarpusavyje, pagal šalių galimybes, atsižvelgdami j vaikų poreikius ir interesus.

1.7.10. Nepilnamečiams vaikams būnant su tėvu, motina turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis. Mama įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų nakties metu nuo 20.00 val. iki 9.00 val.;

1.7.11. Motina prižiūri ir slaugo nepilnamečius vaikus jiems susirgus ar sergant. Tėvas turi teisę lankyti sergantį vaiką gydymo įstaigoje, jos darbo grafiko nustatytu metu. Jei priežastis, dėl kurios tėvas ir vaiko susitikimas negali įvykti yra vaiko liga, motina apie tai informuoja tėvą nedelsiant, kai tik paaiškėja, jog vaikas serga;

1.7.12. Jeigu bet kuri iš šalių negali išpildyti bendravimo sąlygos (2; 3; 4; 5; 7; 8 punktai), praneša apie tai kitai šaliai trumpąja mobiliojo telefono žinute ne vėliau kaip prieš 24 val., arba kaip galima greičiau, o praleistas bendravimo laikas, pagal galimybę, gali būti keičiamas į kitą laiką šalių susitarimu;

1.7.13. Tėvas S. R. turi gauti vaikų motinos K. R. sutikimą su sūnumis išvykti į užsienį tuomet, kai tai nesutampa su teismo nustatytu tėvo ir sūnų bendravimo laikotarpiu, o K. R. turi gauti vaikų tėvo S. R. sutikimą, jei išvyksta su sūnumis į užsienį ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui;

1.7.14. Šalys gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ar kitokios bendravimo tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaikų teises, interesus bei poreikius. Susitarimas užfiksuojamas raštu (el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis);

1.7.15. Rekomenduojama, kad bendravimas (tarp tėvų), ryšium su vaikų perdavimu vienas kitam, ir kitais klausimais vyktų - SMS žinutėmis;

1.7.16. Abi šalys patvirtina, kad savo elgesiu ir susitarimais siekia, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai (CK 3.3 straipsnio l dalis).

2. Ieškovė, be kita ko, nurodo, jog kurį laiką šeima gyveno normalų santuokinį gyvenimą. Tačiau jau prieš 2 metus tarp šalių prasidėjo nesutarimai, priekaištai iš atsakovo pusės. Atsakovas dažnai būdavo agresyvus ir konfliktiškas. Jai nuo 2020 m. teko susidurti su atsakovo agresyvumu, grasinimais jos atžvilgiu. Atsakovas pradėjo naudoti ne tik psichologinį, ekonominį spaudimą jos atžvilgiu, bet ir fizinį smurtą. Ieškovė kurį laiką su atsakovu nebevedė bendro ūkio, dėl engimo bei terorizavimo nebevedė santuokinio gyvenimo, o nuo 2022-06-24 ieškovė pradėjo gyventi skyrium. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Namuose kildavo konfliktai, kurių metu sutuoktinis pradėdavo naudoti fizinį smurtą, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus. Ieškovė yra įsitikinusi, kad judviejų su atsakovu santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas neprognozuojamai bei konfliktiškai elgiasi su ieškove, smurtauja, žemina ją, naudoja psichologinį smurtą. Tai pasireiškia nuteikinėjant mažamečius vaikus motinos atžvilgiu, juos pasiima iš ugdymo įstaigų savavališkai, motinos apie tai neįspėdamas. Kaskart vaikai po bendravimo su tėvu motinos atžvilgiu elgiasi negatyviai, dėl ko jai pastoviai tenka lankytis pas psichologą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka iš dalies ir prašo:

3.1 Nutraukti tarp ieškovės K. R. ir atsakovo S. R. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

3.2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę – „R.“;

3.3. Nustatyti šalių vaikų – nepilnamečio K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir O. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove K. R., jos gyvenamojoje vietoje;

3.4 Priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 200,00 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2023-02-14, iki vaikų pilnametystės;

3.5 Priteisti iš atsakovo 2 506,67 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečių vaikų K. R. ir O. R. naudai už laikotarpį nuo 2022-06-27 iki 2023-02-14. Nustatyti, kad įsiskolinimas turi būti sumokėtas per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos;

Atsiliepimas

3.6. Paskirti ieškovę K. R. uzufrukto teise vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja;

3.7. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaikų pilnametystės nustatyti sekančią atsakovo S. R. bendravimo su skyriumi gyvenančiais nepilnamečiais vaikais K. R. ir O. R. tvarką:

3.7.1 Ieškovė (toliau – ir Mama, Motina) įsipareigoja jokiais būdais netrukdyti ir neriboti nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu (toliau – ir Tėvas) elektroninių ryšių bei informacinių technologijų priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, kompiuterio programomis ar mobilaus ryšio įrenginių aplikacijomis (WhatsApp, Viber, Skype etc.), gerbti ir užtikrinti šio bendravimo privatumą. Bendravimas elektroninėmis ryšio priemonėmis turi vykti paisant nepilnamečių vaikų noro, sveikatos būklės, poilsio, mokymosi ar ugdymo procesų režimo, susitariant, kad bendrauti nurodytais būdais su vaikais Tėvas gali nuo 9:00 val. iki 21:00 val. vaikų buvimo vietos laiku;

3.7.2 Tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja einamųjų metų porinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų buvimo vietos penktadienį, pasibaigus mokymo / ugdymo procesams, iš su vaikų Mama suderintos vietos ir grąžinant vaikus sekmadienį, 18:00 val., į su Mama suderintą susitikimo vietą arba vaikų gyvenamąją vietą;

3.7.3 Jeigu Tėvui nustatytą bendravimo su vaikais savaitgalį vaikai ar kuris nors jų serga, arba jei dėl objektyvių priežasčių (pvz., Tėvo liga, užimtumas darbe ar pan.) Tėvas su vaikais bendrauti negali, tuomet bendravimo laikas perkeliamas sekančiam savaitgaliui arba į kitą Šalių sutarimu suderintą laiką;

3.7.4 Tėvas turi teisę paimti vaikus iš jų mokymo / ugdymo įstaigų, papildomų užsiėmimo įstaigų tik apie tai pranešęs vaikų Mamai ne vėliau nei prieš vieną kalendorinę dieną. Tokiu atveju Tėvas grąžina vaikus tą pačią dieną, 20:00 val. į su Mama suderintą susitikimo vietą arba vaikų gyvenamąją vietą;

3.7.5 Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių metu tėvas turi teisę bendrauti su sūnumis: kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d., 12:00 val., iki gruodžio 26 d., 12:00 val.; sausio 1 d., nuo 11:00 val. iki 18:00 val.; kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d., 11:00 val., iki gruodžio 25 d. 12:00 val., gruodžio 31 d., nuo 11:00 val. iki 18:00 val.

3.7.6 Šv. Velykų švenčių metu tėvas turi teisę bendrauti su sūnumis kiekvienais neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, sekmadienį, nuo 11:00 val. iki pirmadienio 11:00 val.; kiekvienais poriniais metais – antrąją Šv. Velykų dieną, pirmadienį, nuo 11:00 val. iki 18:00 val.;

3.7.7. Tėvas turi teisę bendrauti su vaikais neporiniais metais vaikų gimimo dienomis – kovo 31 d. ir sausio 14 d. sekančiai: jei vaiko gimtadienis tenka darbo dienai, tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 17:30 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20:00 val. vietą. Jei vaiko gimtadienis tenka nedarbo dienai, tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11:00 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18:00 val. Šalims sutarus, nurodytomis gimtadienių dienomis šiame punkte nustatyta tvarka Tėvas gali bendrauti su abiem vaikais;

3.7.8. Per K. R. gimtadienį – (duomenys neskelbtini), bei Motinos dieną – pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį Tėvas su vaikais gali bendrauti elektroninių ryšių bei informacinių technologijų priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, kompiuterio programomis ar mobilaus ryšio įrenginių aplikacijomis (WhatsApp, Viber, Skype etc.) bendravimo tvarkoje nustatytu laiku;

3.7.9 Tėvas turi teisę su nepilnamečiais vaikais praleisti savo gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini) ir Tėvo dieną – pirmą birželio sekmadienį nuo 10:00 val. iki 20:00 val.;

3.7.10 Tėvas turi teisę praleisti su vaikais 4 savaites (28 dienos) per vaikų vasaros atostogas pasiimant juos iš vaikų gyvenamosios vietos 11:00 val. pirmą atostogų dieną ir grąžinant 18:00 val. paskutinę atostogų dieną į vaikų gyvenamąją vietą. Atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites Tėvas suderina su vaikų Mama. Atostogų laikas gali būti dalinamas, tačiau viena dalis privalo būti ne trumpesnė kaip septynios kalendorinės dienos. Už atostogų su vaikais laikotarpį išlaikymas vaikams nemokamas“;

3.7.11 Per vaikų trumpąsias (rudens, žiemos, pavasario) atostogas, bendravimą su vaikais abi šalys derina tarpusavyje, pagal šalių galimybes, atsižvelgdami į vaikų poreikius ir interesus;

3.7.12 Nepilnamečiams vaikams būnant su tėvu, Mama turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis. Mama įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų nakties metu nuo 20:00 val. iki 9:00 val.;

3.7.13 Motina prižiūri ir slaugo nepilnamečius vaikus jiems susirgus ar sergant. Tėvas turi teisę lankyti sergantį vaiką gydymo įstaigoje, jos darbo grafiko nustatytu metu. Jei priežastis, dėl kurios Tėvas ir vaiko susitikimas negali įvykti yra vaiko liga, Mama apie tai informuoja Tėvą nedelsiant, kai tik paaiškėja, jog vaikas serga;

3.7.14 Jeigu bet kuri iš šalių negali išpildyti sutartų bendravimo su vaikais sąlygų, apie tai praneša kitai šaliai trumpąja mobiliojo telefono žinute ne vėliau kaip prieš 24 val., arba kaip galima greičiau, o praleistas bendravimo laikas, pagal galimybę, gali būti keičiamas į kitą laiką šalių susitarimu;

3.7.15 Tėvas S. R. turi gauti vaikų motinos K. R. sutikimą su sūnumis išvykti į užsienį tuomet, kai tai nesutampa su teismo nustatytu tėvo ir sūnų bendravimo laikotarpiu, o K. R. turi gauti vaikų tėvo S. R. sutikimą, jei išvyksta su sūnumis į užsienį ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui;

Atsiliepimas

3.7.16 Šalys gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ar kitokios bendravimo tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaikų teises, interesus bei poreikius. Susitarimas užfiksuojamas raštu (el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis);

3.7.17 Tėvai bendravimo su vaikais klausimais su Mama susisiekia telefonu, trumposiomis žinutėmis, kompiuterio programomis ar mobilaus ryšio įrenginių aplikacijomis (WhatsApp, Viber, Skype etc.);

3.7.18 Abi šalys patvirtina, kad savo elgesiu ir susitarimais siekia, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai (CK 3.3 straipsnio l dalis);

3.7.19 Mama įsipareigoja netrukdyti Tėvui dalyvauti nepilnamečių vaikų auklėjime ir informuoti jį apie vaikų sveikatą, ugdymo bei mokslo pasiekimus paisant pagarbos asmens privataus gyvenimo neliečiamumo reikalavimų, tartis su Tėvu svarbiais nepilnamečiams vaikams gyvenimo klausimais. Nepilnamečių vaikų mama taip pat privalo informuoti Tėvą apie vaikų gyvenamosios vietos ar kontaktinių duomenų pasikeitimą. Apie gyvenamosios vietos pasikeitimą Mama įsipareigoja informuoti Tėvą prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki planuojamo gyvenamosios vietos pasikeitimo. Apie kontaktinių duomenų (abonentinio numerio, kontaktinių „WhatsApp“, „Viber“, „Skype“ etc. duomenų) pasikeitimą informuoti nedelsiant;

3.7.20 Šalys įsipareigoja visus klausimus dėl vaikų auklėjimo ir lavinimo, Tėvo bendravimo ir susitikimų su vaikais spręsti abiejų tėvų bendru sutarimu, vadovaujantis geranoriškumo ir pagarbos viena kitai principais.

4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, be kita ko, nurodo, kad jo elgesys, šalims gyvenant kartu, ieškovės nurodytų požymių niekada ir jokiais būdais neatitiko, jis visuomet visais jam prieinamais būdais rūpinosi vaikais, turėtomis galimybėmis ir dėtomis pastangomis visuomet prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, tinkamai vykdė visas kitas jam iš santuokos kilusias pareigas. Neneigia, kad tarp jo ir ieškovės kildavo ginčai, tačiau jų priežastimi buvo ne jo agresyvumas ar priešiškumas ieškovei, o skirtingi šalių požiūriai į gyvenimo šeimoje tvarką bei kylantiems šeimoje sunkumams spręsti naudotinas priemones, taip pat nepakankamas abiejų šalių įsiklausymas į vienas kito nuomonę. Mano, kad jų santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Neginčija savo įstatyminės prievolės teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kurių tėvas jis yra, tačiau mano, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma neatitinka jo turtinių galimybių. Jis sutinka sūnums mokėti po 200,00 Eur išlaikymą kas mėnesį. Su ieškovės siūloma bendravimo tvarka iš esmės sutinka, tačiau prašo nustatyti, kad jis su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį ne nuo šeštadienio, o nuo penktadienio.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Skyrius) rašytinėje išvadoje nurodyta, jog Skyrius neprieštarauja nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Skyriaus vertinimu, ieškovės siūloma tėvo bendravimo su vaikais tvarka neprieštarauja vaikų interesams ir tėvams jos geranoriškai laikantis galėtų užtikrinti vaikų teisę nuolat ir betarpiškai bendrauti su tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime. Skyrius taip pat sutinka, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra pareikštas vaikų interesais, o prašoma priteisti 260,00 Eur/mėn. suma kiekvienam vaikui galėtų būti pakankama kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti. Teismui nustačius, jog iki kreipimosi į teismą dienos tėvas nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, reikalavimas dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovas iš esmės palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

7. Teismo posėdžių metu atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti, kad tėvas turi teisę bendrauti su vaikais nuo kas antro penktadienio, taip pat priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 200,00 Eur kasmėnesinę sumą, atitinkamai nuo šios sumos skaičiuojant ir išlaikymo įsiskolinimą. Dėl kitų ieškinio reikalavimų ginčo iš esmės tarp šalių nekilo.

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė posėdžio metu pateikė žodinę išvadą, nurodė, jog Skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatytas su mama, bendravimo tvarkos šalių panašios, jos neprieštarauja vaikų interesams, dėl išlaikymo vertina, kad mamos prašoma suma atitinka vaikų poreikius, tačiau dėl išlaikymo dydžio spręsti prašo įvertinus visas bylos aplinkybes. Apsilankius pas atsakovą namuose buvo nustatyta, kad buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos, yra vaikams skirtas atskiras kambarys, yra reikalingi baldai, priemonės, namuose jauku, tvarkinga, švaru. Skyrius nemano, kad vaikams būtų sudarytos netinkamos sąlygos pas atsakovą. Pranešimų, gydymosi informacijos, kad tėtis šiuo metu netinkamai elgtųsi su vaikais, Skyrius neturi, todėl vertina, kad tėvui bendrauti su vaikais kliūčių nėra. Skyriaus nuomone, tėvas gali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės

9. Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje.

10. Ieškovė prašo nutraukti tarp ieškovės K. R. ir atsakovo S. R. sudarytą santuoką (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esant kito sutuoktinio kaltei. Atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.

12. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės (preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina).

13. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.

14. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

15. Ieškovė, prašydama santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, nurodo, kad atsakovas jos atžvilgiu naudojo psichologinį, ekonominį ir fizinį smurtą, ją žemindavo, priekaištaudavo, elgdavosi agresyviai ir konfliktiškai, ko pasekoje neapsikentusi tokio elgesio ji su vaikais nuo 2022-06-24 (posėdžio metu sutiko, kad nuo 2022-06-27) pradėjo gyventi skyriumi nuo atsakovo. Tačiau pažymėtina, jog fizinio smurto faktas prieš ieškovę byloje nėra patvirtintas jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovas neneigia, kad šeimoje kildavo su ieškove konfliktinių situacijų, tačiau, kaip teigia, jų priežastimi buvo ne jo agresyvumas ar priešiškumas ieškovei, o skirtingi šalių požiūriai į gyvenimo šeimoje tvarką bei kylantiems šeimoje sunkumams spręsti naudotinas priemones, taip pat nepakankamas abiejų šalių įsiklausymas į vienas kito nuomonę. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, jog vykdavo uždarbiauti į užsienį, stengėsi dėl šeimos, tuo tikslu su mamos pagalba įsigijo namą šeimos poreikiams, tačiau, 2021 m. – 2022 m. vykstant teisminiams ginčams kitoje byloje paaiškėjo, kad namą gali tekti nugriauti. Dėl to atsakovas itin išgyveno, pašlijo jo sveikata, kildavo nesutarimai ir su ieškove.

16. Teismas pažymi, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Teismas sprendžia, jog į nagrinėjamą bylą pateikti įrodymai, šalių paaiškinimas nesudaro pagrindo santuokos nutraukimui tik dėl atsakovo kaltės.

17. Aplinkybės, kad ginčo šalys pradėjo gyventi atskirai, rodo, jog šalys nebuvo susikoncentravusios į šeimyninių santykių išsaugojimą ir puoselėjimą, kas ir sąlygojo šeimos iširimą. Byloje nėra duomenų, kad bent viena iš šalių būtų dėjusi dideles pastangas, jog šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, galbūt ir pagalbos iš šalies. Pažymėtina, jog atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams - abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo. Teismo vertinimu, santuokinis šalių gyvenimas nesusiklostė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai pažeidė lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės paramos vienas kitam pareigas. Šalys nesugebėjo kartu įveikti iškilusių sunkumų ir išsaugoti santuokos. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos nutraukimo iširimo kalti abu sutuoktiniai, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

18. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Tarp šalių nekilo ginčas dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, todėl, esant šalių prašymui ir sutarimui, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „R.“, o atsakovui - jo prigimtinė pavardė „R.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

19. Šalys yra nepilnamečio K. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio O. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

20. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio K. R. ir nepilnamečio O. R. gyvenamąją vietą su ieškove, jų motina – K. R., jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas su tokiu reikalavimu sutinka. Tokiam reikalavimui neprieštarauja ir išvadą teikianti institucija.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas įvertinęs tai, jog patys nepilnamečių vaikų tėvai taikiai sutaria dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kad pagal bylos duomenis ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, jiems yra sudarytos ir užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos ieškovės namuose, daro išvadą, jog yra pagrindas reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti, šalių nepilnamečių vaikų K. R. ir O. R. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168–3.169 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

22. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams sūnums K. R. ir O. R. po 260,00 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.

23. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies, dėl laikinai susiklosčiusios sunkios finansinės padėties prašo priteisti iš jo vaikams išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį.

24. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis).

25. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

27. Pagal šalių paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, jog šalių sūnui K.greitai ((duomenys neskelbtini)) bus 9 metai, o šalių sūnus O. yra 6 metų amžiaus. K. lanko (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos antrą klasę, o O. – (duomenys neskelbtini) lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“. Vaikai lanko popamokines mokamas veiklas, rimtesnių sveikatos problemų neturi. Ieškovė posėdžio metu nurodė, jog jos skaičiavimu dviem vaikams per mėnesį reikalinga apie 930,00 Eur suma. Teismas šios sumos nekvestionuoja ir neturi pagrindo su šia suma nesutikti, todėl laikoma, kad šalių vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalingas ieškovės nurodytas dydis – 930,00 Eur (vienam vaikui – 465,00 Eur).

28. Pagal byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, ieškovė yra įgijusi teisininkės specialybę, tačiau pagal šią specialybę nedirba, ji dirba AB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės vidutiniškai gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra apie (duomenys neskelbtini) Eur – (duomenys neskelbtini) Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovė su sūnumis nuomojasi būstą už 300,00 Eur/mėn., papildomai moka komunalinius mokesčius. Kreditorinių įsipareigojimų, daugiau išlaikytinių ieškovė neturi.

29. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, iš kurių matyti, kad atsakovas pagal 2023-09-19 trišalę sutartį dėl profesinio mokymo, pasirašytą su Užimtumo tarnyba ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokosi suvirintojo specialybės (numatyta mokymosi ir specialybės įgijimo data iki (duomenys neskelbtini)). Jo pameistrystės stipendija už spalio mėn. buvo (duomenys neskelbtini) Eur, o už lapkričio mėn. atsakovas gavo (duomenys neskelbtini) Eur pameistrystės stipendiją ir (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso atsakovo šiuo metu pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) Eur - (duomenys neskelbtini) Eur. Posėdžio metu nurodė, jog ir gruodžio mėn. pajamos buvo apie (duomenys neskelbtini) Eur. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių nuosavybės teise atsakovas neturi. Jam finansiškai padeda mama, su kuria kartu gyvena jos namuose. Kaip nurodė atsakovas teismui, jis turi maisto gamybos specialybę, tačiau pagal šią specialybę nedirba, ilgą laiką vykdavo uždarbiauti į užsienį kaip pagalbinis darbininkas statybų srityje. Šiuo metu bando persikvalifikuoti ir įgyti suvirintojo specialybę. Kadangi mokosi pagal trišalę sutartį, privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, baigti mokslus, įgyti suvirintojo specialybę. Šiuo metu uždirbti pagal suvirintojo specialybę daugiau negali, kadangi kol kas neturi įgijęs šios specialybės, neturi patirties. Neatmeta galimybės ateityje vykti uždarbiauti į užsienį ir uždirbti daugiau. Tačiau šiuo metu pagal gaunamas pajamas sūnums galėtų teikti tik po 200,00 Eur. Taip pat atsakovas nurodė, jog teismo taikomas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo po 260,00 Eur kiekvienam sūnui sugebėjo vykdyti tik iš dalies ir tai padedant mamai. Kreditorinių įsipareigojimų, daugiau išlaikytinių atsakovas neturi.

30. Atsakovas yra darbingo amžiaus. Pagal bylos duomenis, atsakovas sveikatos problemų turėjo prieš metus laiko, jis nurodo, jog gydymas baigtas, šiuo metu vaistų nebevartoja. Duomenų, kad šiuo metu atsakovas turėtų sveikatos problemų, byloje nėra. Vis dėlto, jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie (duomenys neskelbtini) Eur (atskaičius mokesčius) ir, kaip jis nurodo, jo galimybės šiuo metu daugiau uždirti yra apribotos. Įvertinus šias aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas dviem sūnums – iš viso 520,00 Eur per mėnesį, yra per didelis atsakovo turtinei padėčiai, t. y. iš jo gaunamos (duomenys neskelbtini) Eur sumos jam liktų tik (duomenys neskelbtini) Eur suma, o iš jos jis turėtų ir save išsilaikyti, ir papildomai skirti išlaidų sūnums, jiems būnant su atsakovu. Pažymėtina ir tai, jog ir pati ieškovė pagal savo gaunamą darbo užmokestį ((duomenys neskelbtini) Eur – (duomenys neskelbtini) Eur), iš jo atėmus būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams reikalingas sumas (apie (duomenys neskelbtini) Eur – (duomenys neskelbtini) Eur), vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti negali skirti ženkliai didesnės pinigų sumos.

31. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

32. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ieškovei iš valstybės biudžeto už sūnus turėtų būti mokama po 96,25 Eur suma („vaiko pinigai“), todėl vaiko išlaikymo suma turėtų būti mažintina minėtos išmokos suma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.).

33. Laikantis tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą principo atsakovas ir ieškovė turėtų vaikų išlaikymui skirti po 184,00 Eur per mėnesį (465,00 Eur – 96,25 Eur) / 2). Kita vertus, atsakovas sutinka su didesne suma – po 200,00 Eur kiekvienam vaikui.

34. Vadovaujantis tuo, kas aptarta, ieškovės prašymas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas nepilnamečiams vaikams po 200,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodiniais mokėjimais kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, jog pareiga indeksuoti priteistą išlaikymą kyla būtent jam.

35. Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės pavestinas ieškovei (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jai išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

36. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

37. Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

38. Kartu pažymėtina, jog teismas 2023-02-20 nutartimi byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo S. R. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 260,00 Eur, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2023-02-14) iki bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Teismas minėtos nutarties 8 punkte nurodė, jog tai yra laikinas išlaikymas, kurio dydis, išsamiai ištyrus visus šalių turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus ir priėmus byloje teismo sprendimą, gali būti nustatytas kitoks. Galutiniu teismo procesiniu sprendimu pripažinus, jog šalių nepilnamečiams vaikams priteistinas didesnis arba mažesnis išlaikymas, klausimas dėl susidariusios nepriemokos ar permokos bus išspręstas vykdymo procese. Todėl šalys turi atkreipti dėmesį į tai, jog nuo ieškinio pateikimo dienos (2023-02-14) vaikams šiuo sprendimu yra priteisiamas ne po 260,00 Eur, o po 200,00 Eur išlaikymas, atitinkamai turi būti įsivertinta (informuojant ir antstolį), ar yra atsakovo nepriemoka arba permoka už laikotarpį nuo 2023-02-14.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

39. Ieškovė taip pat prašo priteisti 2 774,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai. Nurodo, jog kadangi atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 260,00 Eur kas mėnesį abiem vaikams, skaičiuojant nuo 2022-06-27 iki ieškinio padavimo dienos (2023-02-07), t. y. 260,00 Eur x 6 mėn. = 1 560,00 Eur + (10 dienų x 8,67 Eur) x 2 (vaikai) = 3 294,00 Eur, išminusuojant 520,00 Eur (t. y. nuo 2022-07-19 iki 2022-08-14, kadangi šiuo laikotarpiu sūnūs atostogavo su tėvu), t. y. 3 294,00 Eur – 520,00 Eur = 2 774,00 Eur.

40. Atsakovas su prašymu sutinka iš dalies, nurodo, jog jis prašo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį po 200,00 Eur. Atsakovas sutinka, kad šalys skyriumi pradėjo gyventi nuo 2022-06-27, o byla teisme pradėta 2023-02-14, todėl prašomas priteisti įsiskolinimas už vaikų išlaikymą sudaro: 200,00 Eur x 2 vaikai x 7 mėnesiai = 2 800,00 Eur + (17 dienų x 6,67 Eur / dienai x 2 vaikai) = 3 026,67 Eur – 520,00 Eur (vaikų atostogos su tėvu laikotarpiu nuo 2022-07-19 iki 2022-08-14) = 2 506,67 Eur.

41. Teismui vis dėlto nustačius, jog šalių nepilnamečių vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti iš atsakovo priteistina kiekvienam vaikui po 200,00 Eur per mėnesį, taip pat vertinant, kad tokia suma buvo reikalinga vaikų išlaikymui ir laikotarpiu nuo šalių gyvenimo skyriumi 2022-06-27 iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2023-02-14, darytina išvada, kad atsakovo paskaičiavimas yra teisingesnis, jis šiek tiek patikslintinas dėl nežymios aritmetinio skaičiavimo klaidos: 200,00 Eur x 2 vaikai x 7 mėnesiai = 2 800,00 Eur + (17 dienų x 6,67 Eur / dienai x 2 vaikai) = 3 026,78 Eur – 520,00 Eur (vaikų atostogos su tėvu laikotarpiu nuo 2022-07-19 iki 2022-08-14) = 2 506,78 Eur). Remiantis tuo, kas aptarta, priteistina iš atsakovo 2 506,78 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečių vaikų naudai už laikotarpį nuo 2022-06-27 iki 2023-02-14.

42. Atsakovas prašo šią sumą išdėstyti per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. CPK 284 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Teismas sutinka, kad atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki. Tačiau teismas taip pat įvertina tai, jog ir ieškovės, su kuria nuolatos gyvena du vaikai, kuriai neabejotinai tenka didesnė vaikų išlaikymo, priežiūros, rūpinimosi našta, kuriai tenka nuomotis būstą, gaunamos pajamos yra nedidelės. Ieškovę finansiškai remdavo tėvai, kadangi gaunamo uždarbio pragyvenimui su vaikais neužtekdavo. Todėl siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros, įvertinus tai, jog pinigai yra skirti vaikams, jų išlaikymui, jų poreikių tenkinimui, atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies, išlaikymo įsiskolinimas išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį įpareigojant atsakovą sumokėti po 208,90 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Teismo vertinimu, atsakovas privalo imtis visų įmanomų priemonių rasti būdų šioms sumoms mokėti.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo

43. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Žemesnės instancijos teismas

44. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė savo pasiūlymus dėl bendravimo tvarkos, kurios iš esmės viena kitą atitinka, papildo.

45. Ginčas tarp šalių kilo tik dalyje dėl to, nuo kada atsakovas gali bendrauti su vaikais savaitgaliais, ieškovė siekia, kad atsakovas su vaikais bendrautų nuo šeštadienio 11.00 val., o atsakovas nori su vaikais bendrauti nuo penktadienio, pasibaigus vaikų mokymo / ugdymo procesui. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu išreiškė nuogąstavimus, kad galbūt vaikams yra nesaugu pas tėvą pasilikti su nakvyne dėl atsakovo sveikatos problemų, nurodė bijanti, kad vaikams nakties metu kas neatsitiktų, tačiau paskutinio posėdžio metu nurodė, jog vis dėlto ji sutinka, kad vaikai pasiliktų pas atsakovą su nakvyne, tačiau norėtų, kad nakvynė būtų tik viena, iš šeštadienio į sekmadienį, savo poziciją motyvavo tuo, jog vyresniajam sūnui K. reikalinga pagalba ir kontrolė ruošiant namų darbus, todėl ji norėtų padėti sūnui penktadienio vakare pasiruošti pamokas, kad to nereiktų daryti, kai vaikas bus pas tėvą. Pažymėtina, jog šalių sūnus O. šiuo metu lanko darželį, tad jam pamokų ruošti kol kas nereikia, kodėl riboti ir šio sūnaus galimybę bendrauti su tėvu nuo penktadienio, esminių argumentų ieškovė nenurodė. Tuo tarpu atsakovas išreiškė norą taip pat padėti sūnui ruošti pamokas, norą dalyvauti vaiko ugdyme, nurodė, jog vaikų gyvenime, auklėjime nori dalyvauti pilna apimtimi. Atsakovas taip pat nurodė, jog bendravimas su vaikais kas antrą savaitgalį ir tik su viena nakvyne iš šeštadienio į sekmadienį ribos jo galimybes su vaikais planuotis ilgesnes, tolimesnes išvykas, aplankyti toliau gyvenančius giminaičius.

46. Teismas pažymi, jog nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, abu tėvai turi teisę dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme. Ieškovė neturėtų siekti viena pati prisiimti pareigų ugdant vaikus. Šia teise ir pareiga ji privalo dalintis su vaikų tėvu, o tėvas turi tiek teisę, tiek ir pareigą ugdyti savo vaikus, rodyti jiems pavyzdį, ugdyti mokymosi savarankiškumo, o esant poreikiui, ir padėti. Teismo vertinimu, vaikų bendravimas su tėvu nuo penktadienio popietės nepažeis vaikų interesų, priešingai, tėvo įsitraukimas į bendrą veiklą, mokymąsi, leis stiprėti tėvo ir vaikų ryšiui. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai patvirtino ir pati ieškovė, vaikai nori bendrauti su tėvu, nori pas jį važiuoti, pas jį būti. Išvadą teikianti institucija nurodo, jog sąlygos vaikams pas tėvą yra tinkamos. Todėl įvertinus tai, kas aptarta, nustatytina, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja einamųjų metų porinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų buvimo vietos penktadienį, pasibaigus mokymo / ugdymo procesams <...>.

47. Ieškovė taip pat paskutinio posėdžio metu atkreipė dėmesį į tai, jog norėtų patikslinti savo siūlomos bendravimo tvarkos 13 punktą, kad atsakovas ją informuotų visais atvejais ir gautų jos sutikimą, kai jis norės su vaikais išvykti į užsienį. Atsakovas su tokia sąlyga sutiko. Todėl patikslintina, kad tėvas S. R. turi gauti vaikų motinos K. R. sutikimą su sūnumis išvykti į užsienį, išbraukiant sąlygą „tuomet, kai tai nesutampa su teismo nustatytu tėvo ir sūnų bendravimo laikotarpiu“ <...>.

48. Daugiau pastabų ir prieštaravimų dėl bendravimo tvarkos tarp šalių nekilo.

Kaip minėta, tiek ieškovės, tiek atsakovo pasiūlytos bendravimo tvarkos iš esmės sutampa, viena kitą atitinka, papildo, dalyje skiriasi tik formuluotės. Nesant esminio ginčo tarp šalių, teismas nusprendžia patvirtinti atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarkos variantą, jį patikslinant atsižvelgiant į ieškovės poziciją - dėl būtinumo gauti atsakovui ieškovės sutikimą išvykstant jam su vaikais į užsienį. Tačiau teismas laiko, kad tuo pačiu iš esmės yra patvirtinama ir ieškovės siūloma bendravimo tvarka, nes, kaip minėta, bendravimo tvarkos abiejų šalių iš esmės sutampa (tik, kaip aptarta, nustatytina, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja einamųjų metų porinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų buvimo vietos penktadienį, pasibaigus mokymo / ugdymo procesams).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49. Ieškovė byloje patyrė 1 110,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. sumokėjo 110,00 Eur žyminio mokesčio; atstovui sumokėjo 1 000,00 Eur už teisines paslaugas). Atsakovas byloje patyrė 1 000,00 Eur atstovavimo išlaidų.

50. Ginčas dėl santuokos nutraukimo nekilo, šalys abi sutiko nutraukti santuoką, tačiau ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, tai netenkinta, tenkinta kaip prašė atsakovas ir santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės; dėl pavardžių, vaikų gyvenamosios vietos ginčas nekilo; ginčas dėl išlaikymo priteisimo kilo dėl 60,00 Eur sumos, tenkintina kaip prašė atsakovas; dėl išlaikymo įsiskolinimo ginčas kilo tik dėl 267,00 Eur sumos, tenkintina kaip prašė atsakovas; dėl bendravimo tvarkos kilo ginčas tik dėl galimybės atsakovui su vaikais bendrauti nuo penktadienio popietės, tenkintina kaip prašė atsakovas. Kaip matyti, toje dalyje, kur kilo ginčas, ieškovė laikoma pralaimėjusia šalimi. Tačiau negalima vertinti, kad ieškovė bylos nė kiek nelaimėjo. Jos iniciatyva priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo, nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, vaikams priteistas išlaikymas, išlaikymo įsiskolinimas, nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka. Įvertinęs aptartas aplinkybes, tai, kad ginčas kilęs iš šeimos santykių, kad šalių patirtos išlaidos pakankamai panašios, kad didelio ginčo tarp šalių nebuvo, teismas nusprendžia kiekvieną šalį palikti prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, šių išlaidų nepaskirstant.

51. Ieškovė įstatymu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Kadangi atsakovas iš esmės sutiko su išlaikymu ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, įvertinus jo finansinę padėtį ir prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas nusprendžia žyminio mokesčio iš atsakovo valstybei nepriteisti, atsakovą atleidžiant nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tuo pačiu, įvertinus ieškovės turtinę padėtį, kad ginčo tarp šalių didelio nekilo, laikantis lygiateisiškumo principo, atsakovė atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jai grąžintinas sumokėtas 110,00 Eur žyminis mokestis.

52. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 13,28 Eur, jos valstybei nepriteistinos, kadangi padalijus kiekvienai šaliai priteistina suma neviršytų valstybei priteistinos minimalios 8,00 Eur sumos.

53. Nuo sprendimo priėmimo panaikintinos 2023-02-20 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo,

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės K. R. (buvusi pavardė „J.“), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei K. R. palikti santuokoje turėtą pavardę – „R.“, atsakovui S. R. - prigimtinę pavardę „R.“.

Nustatyti nepilnamečio K. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio O. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, jų motina – K. R., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo S. R. nepilnamečiams sūnums K. R. ir O. R. kiekvienam po 200,00 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023-02-14) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo

Priteisti iš atsakovo S. R. 2 506,78 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečių vaikų K. R. ir O. R. naudai. Nustatyti, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti sumokėtas per 12 mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kas mėnesį mokant po 208,90 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

Paskirti ieškovę K. R. uzufrukto teise vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja.

Nustatyti atsakovo S. R. bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančiais nepilnamečiais vaikais K. R. ir O. R. iki sūnų pilnametystės:

1. Ieškovė (toliau – ir Mama, Motina) įsipareigoja netrukdyti ir neriboti nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu (toliau – ir Tėvas) elektroninių ryšių bei informacinių technologijų priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, kompiuterio programomis ar mobilaus ryšio įrenginių aplikacijomis (WhatsApp, Viber, Skype etc.), gerbti ir užtikrinti šio bendravimo privatumą. Bendravimas elektroninėmis ryšio priemonėmis turi vykti paisant nepilnamečių vaikų noro, sveikatos būklės, poilsio, mokymosi ar ugdymo procesų režimo, susitariant, kad bendrauti nurodytais būdais su vaikais Tėvas gali nuo 9:00 val. iki 21:00 val. vaikų buvimo vietos laiku.

2. Tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja einamųjų metų porinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų buvimo vietos penktadienį, pasibaigus mokymo / ugdymo procesams, iš su vaikų Mama suderintos vietos ir grąžinant vaikus sekmadienį, 18:00 val., į su Mama suderintą susitikimo vietą arba vaikų gyvenamąją vietą.

3. Jeigu Tėvui nustatytą bendravimo su vaikais savaitgalį vaikai ar kuris nors jų serga, arba jei dėl objektyvių priežasčių (pvz., Tėvo liga, užimtumas darbe ar pan.) Tėvas su vaikais bendrauti negali, tuomet bendravimo laikas perkeliamas sekančiam savaitgaliui arba į kitą Šalių sutarimu suderintą laiką.

4. Tėvas turi teisę paimti vaikus iš jų mokymo / ugdymo įstaigų, papildomų užsiėmimo įstaigų tik apie tai pranešęs vaikų Mamai ne vėliau nei prieš vieną kalendorinę dieną. Tokiu atveju Tėvas grąžina vaikus tą pačią dieną 20:00 val. į su Mama suderintą susitikimo vietą arba vaikų gyvenamąją vietą.

5. Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių metu tėvas turi teisę bendrauti su sūnumis: kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d., 12:00 val., iki gruodžio 26 d., 12:00 val.; sausio 1 d., nuo 11:00 val. iki 18:00 val.; kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d., 11:00 val., iki gruodžio 25 d. 12:00 val., gruodžio 31 d., nuo 11:00 val. iki 18:00 val.

6. Šv. Velykų švenčių metu tėvas turi teisę bendrauti su sūnumis kiekvienais neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, sekmadienį, nuo 11:00 val. iki pirmadienio 11:00 val.; kiekvienais poriniais metais – antrąją Šv. Velykų dieną, pirmadienį, nuo 11:00 val. iki 18:00 val.

7. Tėvas turi teisę bendrauti su vaikais neporiniais metais vaikų gimimo dienomis – kovo 31 d. ir sausio 14 d. sekančiai: jei vaiko gimtadienis tenka darbo dienai, tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 17:30 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20:00 val. vietą. Jei vaiko gimtadienis tenka nedarbo dienai, tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11:00 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18:00 val. Šalims sutarus, nurodytomis gimtadienių dienomis šiame punkte nustatyta tvarka Tėvas gali bendrauti su abiem vaikais;

8. Per K. R. gimtadienį – (duomenys neskelbtini), bei Motinos dieną – pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį Tėvas su vaikais gali bendrauti elektroninių ryšių bei informacinių technologijų priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, kompiuterio programomis ar mobilaus ryšio įrenginių aplikacijomis (WhatsApp, Viber, Skype etc.) bendravimo tvarkoje nustatytu laiku;

9. Tėvas turi teisę su nepilnamečiais vaikais praleisti savo gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini) ir Tėvo dieną – pirmą birželio sekmadienį nuo 10:00 val. iki 20:00 val.;

10. Tėvas turi teisę praleisti su vaikais 4 savaites (28 dienos) per vaikų vasaros atostogas, pasiimant juos iš vaikų gyvenamosios vietos 11:00 val. pirmą atostogų dieną ir grąžinant 18:00 val. paskutinę atostogų dieną į vaikų gyvenamąją vietą. Atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, Tėvas suderina su vaikų Mama. Atostogų laikas gali būti dalinamas, tačiau viena dalis privalo būti ne trumpesnė kaip septynios kalendorinės dienos. Už atostogų su vaikais laikotarpį išlaikymas vaikams nemokamas.

11. Per vaikų trumpąsias (rudens, žiemos, pavasario) atostogas bendravimą su vaikais abi šalys derina tarpusavyje, pagal šalių galimybes, atsižvelgdami į vaikų poreikius ir interesus.

12. Nepilnamečiams vaikams būnant su tėvu, Mama turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis. Mama įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų nakties metu nuo 20:00 val. iki 9:00 val.

13. Motina prižiūri ir slaugo nepilnamečius vaikus jiems susirgus ar sergant. Tėvas turi teisę lankyti sergantį vaiką gydymo įstaigoje, jos darbo grafiko nustatytu metu. Jei priežastis, dėl kurios Tėvas ir vaiko susitikimas negali įvykti, yra vaiko liga, Mama apie tai informuoja Tėvą nedelsiant, kai tik paaiškėja, jog vaikas serga.

14. Jeigu bet kuri iš šalių negali išpildyti sutartų bendravimo su vaikais sąlygų, apie tai praneša kitai šaliai trumpąja mobiliojo telefono žinute ne vėliau kaip prieš 24 val., arba kaip galima greičiau, o praleistas bendravimo laikas, pagal galimybę, gali būti keičiamas į kitą laiką šalių susitarimu.

15. Tėvas S. R. turi gauti vaikų motinos K. R. sutikimą su sūnumis išvykti į užsienį; o Mama K. R. turi gauti vaikų tėvo S. R. sutikimą, jei išvyksta su sūnumis į užsienį ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui.

16. Šalys gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ar kitokios bendravimo tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaikų teises, interesus bei poreikius. Susitarimas užfiksuojamas raštu (el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis).

17. Tėvas bendravimo su vaikais klausimais su Mama susisiekia telefonu, trumposiomis žinutėmis, kompiuterio programomis ar mobilaus ryšio įrenginių aplikacijomis (WhatsApp, Viber, Skype etc.).

18. Abi šalys patvirtina, kad savo elgesiu ir susitarimais siekia, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai (CK 3.3 straipsnio l dalis).

19. Mama įsipareigoja netrukdyti Tėvui dalyvauti nepilnamečių vaikų auklėjime ir informuoti jį apie vaikų sveikatą, ugdymo bei mokslo pasiekimus paisant pagarbos asmens privataus gyvenimo neliečiamumo reikalavimų, tartis su Tėvu svarbiais nepilnamečiams vaikams gyvenimo klausimais. Nepilnamečių vaikų mama taip pat privalo informuoti Tėvą apie vaikų gyvenamosios vietos ar kontaktinių duomenų pasikeitimą. Apie gyvenamosios vietos pasikeitimą Mama įsipareigoja informuoti Tėvą prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki planuojamo gyvenamosios vietos pasikeitimo. Apie kontaktinių duomenų (abonentinio numerio, kontaktinių „WhatsApp“, „Viber“, „Skype“ etc. duomenų) pasikeitimą informuoti nedelsiant.

20. Šalys įsipareigoja visus klausimus dėl vaikų auklėjimo ir lavinimo, Tėvo bendravimo ir susitikimų su vaikais spręsti abiejų tėvų bendru sutarimu, vadovaujantis geranoriškumo ir pagarbos viena kitai principais.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti ieškovei K. R. už ieškinį sumokėtą 110,00 Eur žyminį mokestį. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos šio sprendimo pagrindu.

Nuo šio sprendimo priėmimo dienos panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono 2023-02-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Laura Kačinskienė