Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B., 2015 m. lapkričio 12 d., apie 23.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, pagriebęs savo šeimos narei – sutuoktinei S. B. už kairės rankos ir pargriovęs ją ant grindų, sudavė kumščiu vieną kartą į kairės pusės ausį, padarydamas odos nubrozdinimą kairės ausies kaušelyje, taip sukeldamas fizinį skausmą nukentėjusiajai S. B., padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis, 2016 m. sausio 1 d., apie 3.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, tyčia peiliu vieną kartą smogė miegančiai lovoje savo šeimos narei – sutuoktinei S. B. į dešinės pusės kaklo sritį, padarydamas nukentėjusiajai pjautinę kaklo dešinės pusės žaizdą su dešinės jungo venos pažeidimu, taip įvykus išoriniam kraujavimui sukėlė realią grėsmę nukentėjusiosios S. B. gyvybei bei padarė jai sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis K. B. kaltu prisipažino visiškai. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios S. B. bei liudytojų: L. U., R. G., I. D. ir R. P. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., 17 – 21 b. l.), tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje (1 t., 145 – 146 b. l.), teismo medicinos eksperto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., 139, 161 b. l.), bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu bei jo apžiūros protokolu (1 t., 76 – 77, 132 – 135 b. l.), poėmio ir K. B. drabužių ir avalynės apžiūros protokolais (1 t., 106 – 107, 127-131 b. l.), peilių apžiūros ir parodymo atpažinti protokolais (1 t., 115 – 124, 2 t., 29 – 32 b. l.), asmens blaivumo testais (1 t., 147, 2 t., 33 b. l.). Visi šie duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymų nustatyta tvarka, todėl pripažintini įrodymais.

Teismas įrodymus vertino remdamasis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę.

Dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamasis K. B. kaltu, padaręs abu jam inkriminuojamus nusikaltimus, prisipažino visiškai. Jis parodė, jog galimai kaltinime nurodytą dieną, būdamas neblaivus, konfliktavo su savo sutuoktine S. B. namuose, paėmęs už rankos ją parvertė ant grindų ir nubrozdino ausį. Taip elgėsi dėl girtumo, nes būdamas neblaivus negali susivaldyti. Iš esmės kaltinamasis nurodė tas pačias nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaip ir nukentėjusioji S. B.. Pastaroji patvirtino, jog K. B. 2015 m. lapkričio 12 d., būdamas neblaivus, namuose buvo pargriovęs ant grindų ir kumščiu sudavė į ausį. Gulėdama ant grindų ji šaukėsi pagalbos ir kaimynai, tai išgirdę, iškvietė policiją.

Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje patvirtina, jog policijos pareigūnai 2015-11-12, apie 23.58 val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), vyras muša žmoną. Įvykio vietoje nustatyta, jog S. B., būdama blaivi, konflikto metu patyrė smurtą nuo savo vyro K. B.. S. B. šalia ausies matėsi kraujo žymės ir ant kairės ausies matyti paraudimas (1 t., 145 – 146 b. l.). K. B. buvo nustatytas 2,76 promilės girtumas (147 b. l.).

2015-11-16 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad S. B., galimai aplinkybėse nurodytu laiku padarytas nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje ir dėl to nukentėjusiajai nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 161 b. l.).

Tokiu būdu, įvertinus nukentėjusiosios parodymus, šiuos parodymus visiškai atitinkančius kaltinamojo parodymus ir visišką prisipažinimą, specialisto išvadą bei tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis 2015-11-12 naudojo smurtą prieš savo sutuoktinę, paėmęs už rankos ir pragriovęs ant grindų, sudavė kumščiu vieną smūgį į kairės ausies sritį, sukeldamas nukentėjusiajai ne tik fizinį skausmą, bet ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta ir, kadangi veika padaryta prieš sutuoktinę, pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte

Kaltinamasis K. B. visiškai prisipažino kaltu 2016 m. sausio 1 d. naktį peiliu sužalojęs lovoje miegančią savo sutuoktinę S. B.. Iš kur paėmė peilį, jis nepamena, tačiau tai buvo virtuvinis peilis. Jis negalėjo nurodyti motyvo dėl ko taip padarė, taip pat nurodė neatsimenantis nusikaltimo padarymo aplinkybių. Mano, kad viskas įvyko dėl jo girtumo. Prisimena tik tą momentą, kaip jau traukė peilį ir pamatė kraują. Išsigandęs jis bandė skambinti telefonu pagalbos, tačiau jam pačiam dėl girtumo nepavyko surinkti numerio, todėl jis bėgo pas kaimynus.

Nukentėjusioji S. B. taip pat negalėjo nurodyti tikslių jos sužalojimo aplinkybių, nes tuo metu, kai buvo sužalota, ji miegojo. Tačiau nukentėjusioji parodė, kad K. B. jau iš vakaro – švenčiant Naujuosius metus išgėrė alkoholio, buvo priekabus, elgėsi konfliktiškai. Jų namuose tada nieko nebuvo – tik jie dviese su vyru. Tą naktį ji buvo išgėrusi ir pirma nuėjo miegoti. Daugiau nieko nepamena, tik pamena, kad prabudus jautė, jog jos kakle kažkas pulsuoja, jautė bėgantį kraują ir ramiai gulėjo, nes bijojo nukraujuoti. Vėliau atsibudo jau tik reanimacijoje. Tai nebuvo pirmas kartas, kai vyras prieš ją smurtavo ir į ją kėsinosi peiliu. Yra buvę anksčiau, kai jis puolė peiliu ir ją bandančiam apginti sūnui sužalojo ranką. Taip pat yra buvę, kai vyras peiliu dūrė į sprandą, tačiau tada sužalojimo praktiškai nebuvo. K. B. taip elgiasi tik tada, kai būna neblaivus. Būdamas blaivus, jis yra geras žmogus.

Liudytojai R. P. ir I. D. parodė, jog 2016 m. sausio 1 d., apie 3 val. nakties į jų butą paskambino K. B., kuris pasakė, kad nužudė savo žmoną, o paskui, nieko nepasakęs nuėjo namo. Abu šie liudytojai nuėjo į K. B. butą, kur lovoje pamatė gulinčią S. B., o kambaryje buvo didelis klanas kraujo. R. P. papildomai parodė, jog jis pastebėjo, kad S. B. dar gyva ir pasakiusi „užmuškite jį“, apalpo. Jis matė S. B. kakle žaizdą, kuri jau nekraujavo. I. D. iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Abu šie liudytojai patvirtino, jog S. B. prieš žmoną yra smurtavęs ir anksčiau.

Liudytojai policijos pareigūnai – L. U. ir R. G. parodė, jog 2016 m. sausio 1 d., apie 3 val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) vyras perpjovė žmonai gerklę. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko moteris, kuri nurodė kur eiti. Bute jie rado lovoje gulinčią moterį, o kambaryje ant grindų ir ant patalynės buvo daug kraujo. K. B. buvo bute, tačiau nieko apie įvykio aplinkybes nepasakojo, tikrai parodė kriauklėje peilį, ant kurio buvo matyti kraujo lašai.

Visi kaltinamojo, nukentėjusiosios ir teisme apklaustų liudytojų parodymai, o taip pat ir kiti pirmiau išvardinti įrodymai be jokių abejonių patvirtina, kad K. B. kaltinime nurodytu laiku, būdu ir aplinkybėmis peiliu sužalojo savo sutuoktinę. 2016-02-02 specialisto išvada patvirtina, jog K. B. buvo padaryta pjautinė kaklo dešinės pusės žaizda su dešinės jungo venos pažeidimu. Sužalojimas padarytas vienu aštraus, pjaunančių savybių daikto, kuriuo galėjo būti peilio geležtė, trauminiu poveikiu. Dėl šio sužalojimo S. B. gyvybei kilo reali grėsmė ir jos sveikata buvo sutrikdyta sunkiai (1 t., 138 b. l.). O kadangi S. B. yra kaltinamojo K. B. sutuoktinė, kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aplinkybės, lengvinančios kaltinamojo atsakomybę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikaltimų, yra tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs abu jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi.

Nors byloje surinkti duomenys patvirtina, jog K. B. nuėjo pas kaimynus ir pranešė, jog sužalojo žmoną, teismas nepripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės – tai, kad jis aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Pats kaltinamasis parodė, jog jis bandė skambinti pagalbos telefonu, tačiau dėl girtumo nesugebėjo surinkti numerio, o tada nubėgo pas kaimynus, kad šie iškviestų pagalbą. Tačiau byloje apklausta I. D. parodė, jog K. B. tik pasakė, kad nužudė savo žmoną, tačiau daugiau nieko nesakė. Minėta liudytoja parodė, kad K. B. bute kraujas jau blizgėjo, buvo kaip ir apdžiūvęs, o R. P. parodė, kad žaizda S. B. kakle nebekraujavo. Nors, pagal visų teisme apklaustų liudytojų parodymus, tiek kambaryje, tiek ant patalynės buvo daug kraujo. Todėl darytina išvada, jog K. B. į kaimynus kreipėsi ne iš karto, o praėjus ilgesniam laiko tarpui, kada kraujavimas iš žaizdos jau buvo sustojęs ir tokie kaltinamojo veiksmai negali būti vertinami, kaip esantys tokie reikšmingi, kad būtų pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

S. B. po abiejų iš jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo buvo sulaikytas įvykio vietose ir, praėjus nedideliam laiko tarpui, jam buvo nustatyti girtumai – 2015-11-13 – 2,75 (1 t., 147 b. l.), o 2016-01-01 – 2,33 (2 t., 33 b. l.) promilės. Taigi, nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o veikų padarymo aplinkybės, ypatingai įvertinant nukentėjusiosios ir paties kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad šios veikos padarytos dėl girtumo, neduoda pagrindo abejoti, kad girtumas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, todėl teismas šias aplinkybes pripažįsta atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgia į padarytų nusikaltimų sunkumą, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nusikalstamų veikų padarymo motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų padarymo stadiją ir pasekmes, į kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes.

K. B. padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną labai sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus (BK 11 str.). Yra po vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, vedęs, iki sulaikymo dirbo ir charakterizuojamas gerai. Tačiau iš byloje surinktu duomenų matyti, kad kaltinamojo padarytos veikos nebuvo neatsitiktinės. Kaltinamasis galimai naudojo smurtą prieš savo sutuoktinę ir anksčiau, ne kartą kėsinosi į ją peiliu. Vieno tokio kėsinimosi metu peiliu sužalojo sūnų (1 t., 42, 43 – 44 b. l.), o sunkų sveikatos sutrikdymą S. B. padarė praėjus labai trumpam laiko tarpui po to, kai tyrimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius (1 t., 10 – 12 b. l.).

Įvertinus paminėtas svarbias bausmės dydžiui aplinkybes bei atsižvelgus į nusikalstamų veikų pobūdį, atliktų veiksmų apimtį, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, K. B. už abiejų nusikaltimų padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių galėtų būti skiriamos švelnesnės, ypač sankcijose nenumatytos bausmės, byloje nėra. Už kiekvieną padarytą nusikaltimą skiriamų laisvės atėmimo bausmių dydžiai nustatytini mažesnis, nei sankcijoje numatyto minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkiai, atsižvelgiant į tai, kad yra po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, taip pat į nukentėjusiosios poziciją, kaltinamojo teigiamą charakteristiką bei kitas bausmės dydžiui svarbias aplinkybes.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, K. B. už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu. Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 str., įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas.

Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę asmeniui, dėl nusikalstamos veikos patyrusiam turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį, kurio pagrįstumo ir dydžio klausimus sprendžia teismas, priimdamas sprendimą byloje.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai pareiškė 496,51 Eur civilinį ieškinį už apmokėtas S. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., 89 – 93 b. l.). Tokio dydžio ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, nurodytą sumą priteisiant iš K. B., kurio kaltais veiksmais ši žala ir buvo padaryta.

K. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – K. B. rūbai ir avalynė, lyginamieji pavyzdžiai bei įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai, saugomi Panevėžio apskrities VPK saugykloje, sunaikintini.

Prokuroro 2016-02-25 nutarimu, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas K. B. sąskaitai AB (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant disponavimą sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms. Pagal AB (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis, minėtoje sąskaitoje yra 2240,85 Eur. Byloje civilinį ieškinį dėl 496,51 Eur pareiškė Panevėžio teritorinė ligonių kasa Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Daugiau ieškinių nebuvo pareikšta. Todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas tol, kol bus įvykdytas nuosprendis dėl priteisiamo civilinio ieškinio tik ieškinio dydžiui atitinkančiai pinigų sumai.

Prieš perduodant nagrinėti bylą teismo posėdyje, buvo gautas kaltinamojo K. B. gynėjo prašymas pakeisti K. B. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą į užstatą. Prie prašymo buvo pateiktas nurodymas įnešti grynuosius pinigus, patvirtinantis, kad S. B. byloje sumokėjo 2000 Eur, kaip užstatą už K. B. (2 t., 114 b. l.). Šis gynėjo prašymas nebuvo tenkintas. Todėl minėti pinigai grąžinami S. B..

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 301 – 303 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu ir nubausti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, šias bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir K. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2016 m. balandžio 29 d.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką 2015 m. lapkričio 13 d. nuo 00.55 val. iki 13.17 val. (vieną parą) ir nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. įskaitytinai.

K. B. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. B. Valstybinės ligonių kasos naudai 496,51 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 51 ct) už apmokėtas S. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą K. B. AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios piniginėms lėšoms, palikti galioti iki kol bus įvykdytas šis nuosprendis dėl civilinio ieškinio patenkinimo, visiškai apribojant disponavimą sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms 496,51 Eur sumai.

S. B., kaip užstatą už K. B. baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-719/2016 sumokėtus 2000 Eur (du tūkstančius eurų (2 t., 114 b. l.)), grąžinti S. B..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Panevėžio apskrities VPK saugykloje:

K. B. tamsiai pilkos spalvos golfą, juodos spalvos sportines kelnes, šlepetes su užrašu „Sport“ (kvitas (duomenys neskelbtini)) (1 t., 110 – 111 b. l.); įvykio vietos apžiūros metu paimtus: rankšluostį, pagalvės užvalkalą, paklodę ir peilį (kvitas (duomenys neskelbtini)) (1 t., 29 – 30 b. l.), voką su popieriniais rankšluosčiais, voką su cigarečių nuorūkomis, 3 vokus su nuoplovomis, voką su 2 plokštelėmis su avalynės pėdsakais, 2 vokus su K. B. rankų plaštakų nuoplovomis, 2 vokus su K. B. nagų nuokarpomis (kvitas (duomenys neskelbtini)) (1 t., 26 – 28 b. l.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.