Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte bei 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2008 m. gruodžio 12 d., apie 06.41 val., (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau, kaip septynis smūgius A. Ž. į galvą bei kitas kūno vietas, taip padarydamas muštines žaizdas lūpose, poodines kraujosruvas akių vokuose, odos nubrozdinimus blauzdose, nosies kaulų bei viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžius, dėl ko nuo smūgių į galvą visumos išsivysčius galvos smegenų sumušimui ir išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Atlikus smurtinius veiksmus, pasikėsino pagrobti A. Ž. pinigus, tačiau veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nieko vertingo nerado ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų V. V. ir R. L. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., 12 – 22 b. l.), teismo medicinos eksperto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., 24, 26 b. l.), trasologinių ir balistinių ekspertizių skyriaus eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 69-75 b. l.), serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 78 – 87 b. l.), bendrojo pagalbos centro pateiktu CD su garso įrašu bei garso įrašo apžiūros protokolais (1 t., 88, 89 – 97 b. l.), telekomunikacijų operatoriaus pateiktais duomenimis bei tarnybiniu pranešimu (1 t., 115, 116, 117 b. l.). Visi šie duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymų nustatyta tvarka, todėl pripažintini įrodymais.

Teismas įrodymus vertino remdamasis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę.

Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad A. Ž. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, ne mažiau kaip septyniais smūgiais padaryti šie sužalojimai: muštinės žaizdos lūpose, poodinės kraujosruvos akių vokuose, odos nubrozdinimai blauzdose, nosies kaulų bei viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžiai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimas. Nuo smūgių į galvą visumos išsivysčius galvos smegenų sumušimui ir išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata (1 t., 24, 26 b. l.). Tai, kad A. Ž. buvo sumuštas netoli (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)-o namo, (duomenys neskelbtini), patvirtina ne tik liudytojai V. V., R. L. ir K. P., bet ir įvykio vietos apžiūros protokolas, įvykio vietoje rasti du kauliniai objektai, panašūs į dantis bei kraujas (1 t., 12 – 22 b. l.), kuris, pagal serologijos ir DNR laboratorijos teismo medicinos ekspertės išvadą, priklauso A. Ž. (įvykio vietos apžiūros metu paimta nuoplova nuo žolės) (1 t., 78 – 87 b. l.).

Neginčytinai nustatyta, kad įvykio vietoje, tuo metu kai nukentėjusysis buvo sužalotas, prie nukentėjusiojo buvo du asmenys. Tai patvirtina tiek apie įvykį bendrajam pagalbos centrui pranešęs liudytojas K. P., tiek ir netrukus po pranešimo atvykę policijos pareigūnai. Vienas iš tų asmenų – A. S. įvykio vietoje buvo sulaikytas, o antras asmuo spėjo pabėgti. Tačiau A. S. neprisipažino naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, nors pirminių apklausų metu pats patvirtino, jog kraustė nukentėjusiojo kišenes, tikėdamasis rasti ką nors vertingo.

Kaltinamojo A. S. neprisipažinimą ir parodymus, prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams, teismas atmeta ir vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti atsakomybės. Kaltinamasis vienokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, o teisme savo parodymus pakeitė ir vėliau keitė ne vieną kartą, priderindamas juos prie kitų byloje surinktų duomenų. Kaltinamasis nurodė, kad jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, nedalyvavo gynėjas, dėl ko jo parodymai nebuvo teisingi, tačiau iš įtariamojo apklausos protokolų matyti, kad tiek pirmos apklausos metu A. S. pageidavo gynėjo ir buvo užtikrintas gynėjo – advokato dalyvavimas (1 t., 121 – 124, 125 – 126 b. l.), tiek ir apklausiant antrą kartą dalyvavo gynėjas (1 t., 127 – 130 b. l.). Vienintelis kaltinamojo nurodytas argumentas, dėl ko jis keitė parodymus arba nenuosekliai papasakojo apie įvykio aplinkybes – tai baimė dėl nenustatyto asmens išsakytų grasinimų susidorojimu. Tačiau teismo vertinimu, tokie argumentai yra visiškai nepagrįsti ir nelogiški. Kaltinamojo parodymus, tiek duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, iš esmės paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. taip pat neigė sumušęs nukentėjusįjį, tačiau nurodė, jog kraustė sumušto vyriškio kišenes, tikėdamasis rasti pinigų (1 t., 125 – 126 b. l.). Tiktai šioje dalyje – dėl nukentėjusiojo kišenių kraustymo, tikintis rasti pinigų, A. S. parodymai yra logiški ir juos patvirtina liudytojo V. V. parodymai bei kiti įrodymai. V. V. patvirtino, jog A. S. tuoj po sulaikymo įvykio vietoje sakė, kad pastebėjęs ant žemės gulintį vyriškį, norėjo jį apkraustyti, kad surastų ką nors vertingą. Teisme A. S. savo parodymus pakeitė. Jis neneigė kraustęs nukentėjusiojo kišenes, tačiau tvirtino tai daręs dėl to, kad surastų žmogaus dokumentus ir iškviestų pagalbą. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai yra nelogiški ir prieštarauja jo paties parodymams. Teisme, aiškinantis įvykio aplinkybes, kaltinamasis A. S. jau nurodė, jog nukentėjusįjį pažinojo, nurodė šio fizinius trūkumus bei teigė žinojęs, kad A. Ž. nepasiturintis, dažnai išgeriantis žmogus, todėl jam nešautų į galvą tokį žmogų apiplėšti. Tokiu būdu, jei kaltinamasis pažinojo nukentėjusįjį, nelogiškas yra kaltinamojo paaiškinimas ieškoti dokumento, kad įsitikintų nukentėjusiojo tapatybe, kuri, pagal kaltinamojo parodymus, ir taip buvo aiški. Visi šie nelogiški kaltinamojo parodymai niekaip nepatvirtina jo iškeltos versijos dėl neva ieškotų dokumentų.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nenurodė jokių aplinkybių apie kokius nors kitus įvykio vietoje matytus asmenis. Jau teisme jis kelis kartus keitė savo parodymus, akivaizdžiai bandydamas priderinti juos prie kitų byloje surinktų įrodymų. Pagrindinis A. S. motyvas, dėl ko pirminių apklausų metu nenurodė jokių aplinkybių apie dar vieną asmenį – baimė dėl galimo keršto. Tokie kaltinamojo motyvai taip pat nelogiški ir prieštaraujantys kitiems įrodymams. Liudytojais apklausti policijos pareigūnais, įvykio vietoje sulaikę A. S., iš esmės tvirtino, jog matė, kaip abu jaunuoliai buvo pasilenkę prie nukentėjusiojo ir kraustė kišenes, o kaltinamasis dar ir pasišvietė žiebtuvėliu. Tik privažiavus policijos pareigūnams, vienas iš jaunuolių staiga pabėgo, o A. S. buvo sulaikytas. Tai įrodo, jog A. S. su nenustatytu jaunuoliu veikė bendrai ir tarp jų jokių kaltinamojo nurodomų konfliktų nebuvo.

Kad A. S. dalyvavo padarant jam inkriminuojamus nusikaltimus, patvirtina serologijos ir DNR laboratorijos teismo medicinos ekspertės išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tvirtinama, jog ant A. S. striukės, džinsinių kelnių ir nuoplovoje nuo žolės yra A. Ž. kraujas (1 t., 78 – 87 b. l.). Tai, kad nukentėjusiojo kraujas ant kaltinamojo rūbų pateko ne kaltinamojo nurodytu būdu (kraustant nukentėjusiojo kišenes), o užtyškant, patvirtina trasologinių ir balistinių ekspertizių skyriaus vyriausiojo eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teigiama, kad ant A. S. striukės, priekyje ir kairiame gobtuvo atvarte yra kraujo dėmės, kurios susidarė užtykštant kraujo lašams ant striukės paviršiaus ir nutekant užtiškusio kraujo pertekliui paviršiumi bei dalinai nubraukiant kraują nuo paviršiaus kitu daiktu. Ant A. S. kelnių visame priekiniame paviršiuje yra kraujo dėmės, kurios susidarė užtyškant kraujo lašams ant kelnių paviršiaus <...>. Dalis dėmių kelnių klešnių viršutinėje dalyje susidarė kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi. Ant A. S. batų taip pat yra kraujo dėmės, kurios susidarė užtyškant kraujo lašams ant batų paviršiaus ir nuvarvant užtyškusio kraujo pertekliui paviršiumi bei dalinai nubraukiant jį nuo paviršiaus kitu daiktu (1 t., 69 – 75 b. l.). Be to, policijos pareigūnai parodė, kad sulaikius A. S., šio rankos buvo kruvinos.

A. S., duodamas parodymus ir apklausiamas apie tai, kokiomis aplinkybėmis ant jo rūbų specialisto išvadoje nurodytu būdu galėjo patekti nukentėjusiojo kraujas, parodė, kad kraujas ant jo galėjo užtikšti, kai jis buvo šalia besimušančių asmenų. Tačiau tokią versiją jis iškėlė tik pagarsinus specialisto išvadą. Iki tol, duodamas parodymus teisme, A. S. teigė, jog pamačius du besimušančius žmones, kai jis prie jų priėjo, nukentėjusysis jau gulėjo, o kitas pradėjo bėgti ir jam grasino. Pažymėtina, kad kaltinamasis nurodė vis kitokias aplinkybes, vėliau teigdamas, jog kraujas galėjo užtikšti ant jo rūbų kai tie du asmenys mušėsi, o jis buvo nuo jų metro ar dviejų metrų atstumu, o vėliau vėl keitė parodymus, tvirtindamas, kad jis buvo įsiterpęs tarp besimušančių asmenų ir bandė juos skirti bei ginti nukentėjusįjį. Kaip minėta anksčiau, tokie kaltinamojo parodymai yra nelogiški (ypač atsižvelgiant į tai, kad kraujas buvo užtiškęs per visą rūbų plotą – nuo gobtuvo iki batų) ir prieštarauja kitiems įrodymams, todėl yra atmestini.

Teisme buvo paklaustas liudytojas K. P., kuris apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Šio liudytojo parodymai nenuoseklūs ir prieštarauja bylos baigtimi nesuinteresuotų nešališkų liudytojų – policijos pareigūnų parodymams, todėl šio liudytojo teisme duotų parodymų, toje dalyje, kur jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, teismas nepripažįsta įrodymu ir atmeta, kaip nepatikimus. Liudytojas K. P. teisme iš esmės patvirtino tik patį faktą, kad jis apie galimai spardomą žmogų pranešė bendrajam pagalbos centrui. Tačiau pranešimo įrašas bei liudytojų – policijos pareigūnų parodymai paneigia K. P. nurodytus duomenis. Šis liudytojas patvirtino, jog po įvykio ne kartą buvo kviečiamas pas tyrėją apklausai, tačiau tuo metu parodymus duoti atsisakė, nes rajonas, kuriame jis gyvena, yra neramus ir jis bijojo dėl savo saugumo. Tai, kad ir šiuo metu bijo duoti parodymus, jaučia baimę, geria vaistus, liudytojas tvirtino ir teisme, nors kokių pagrįstų savo baimės motyvų, išskyrus galimai prieš dešimt metų išdaužtą automobilio stiklą, negalėjo nurodyti. Šis liudytojas apklausos pradžioje teigė, jog matė, kaip lygtai du asmenys žmogų spardė, paskui tvirtino, kad vienas iš tų asmenų (aukštesnis ir stambesnis A. S.) buvo toliau ir nieko nedarė, o kitas jaunuolis nukentėjusiojo gal ir nespardė, tiktai judino koja. Pranešęs apie įvykį, jis nežiūrėjo kas toliau vyksta, tačiau labai greitai atvyko policijos pareigūnai, o jis pats išvažiavo. Atvykus policijos pareigūnams, to mažesnio jaunuolio jau nebebuvo. Tuo tarpu, kai iš bendrojo pagalbos centro pateikto įrašo akivaizdžiai matyti, jog K. P. praneša, kad „ ... žmogų spardo, du pacanai“, o pats nurodo važiuojantis pro šalį (1 t., 110 b. l.). Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, priešingai nei K. P., parodo, jog prie nukentėjusiojo mato du jaunuolius, kurie abu pasilenkę krausto nukentėjusiojo kišenes, be to, pareigūnai mato, kaip vienas iš tų jaunuolių pabėga. Jokio pagrindo manyti, kad policijos pareigūnai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi ir duoti neteisingus parodymus, nėra, tuo labiau, kad juos iš esmės patvirtina ir kiti įrodymai, todėl K. P. parodymai, kad jaunuoliai iš esmės nieko nukentėjusiajam nedarė, tiktai vienas iš jų, galbūt, judino nukentėjusįjį koja, negali būti pripažįstami patikimais ir nelaikytini įrodymais.

Tokiu būdu pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. S. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, pats tiesiogiai ir betarpiškai aktyviai dalyvavo suduodant smūgius nukentėjusiajam A. Ž., dėl ko nukentėjusiajam sunkiai buvo sutrikdyta sveikata, tuos smūgius sudavė, turėdamas tikslą pagrobti A. Ž. turtą ir po suduotų smūgių kraustė nukentėjusiojo kišenes, kuomet buvo pastebėtas ir sulaikytas policijos pareigūnų. Todėl A. S. veika visiškai įrodyta ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl savanaudiškų paskatų. O už plėšimą pagal BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Šioje byloje nustatyta, kad A. S. su nenustatytu asmeniu nukentėjusiojo A. Ž. kišenes kraustė jau po to, kai prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas, akivaizdžiai suvokdami, kad nukentėjusysis dėl panaudoto smurto nebegali pasipriešinti. Kadangi byloje nėra surinkta duomenų, jog koks nors nukentėjusiojo turtas buvo užvaldytas, vienas iš nusikaltimo bendrininkų pabėgo ir nebuvo nustatytas, pas A. S. nerasta A. Ž. turto, o pats nukentėjusysis pagal bylos duomenis apie įvykio aplinkybes iš viso nieko negali papasakoti, konstatuotina, kad A. S. jokio turto neužvaldė dėl nuo valios nepriklausančių aplinkybių ir plėšimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Aplinkybių, lengvinančių kaltinamojo atsakomybę, nėra.

Nors byloje nebuvo nustatytas A. S. bendrininkas, tačiau aptarti įrodymai patvirtina, jog tiek A. S., tiek nenustatytas asmuo veikė bendrai, abu atliko aktyvius veiksmus, pagal policijos pareigūnų parodymus, abu kraustė nukentėjusiojo kišenes, tokiu būdu šios veikos yra pavojingesnės, todėl teismas A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad veikos padarytos bendrininkų grupėje.

A. S. buvo sulaikytas įvykio vietoje ir, praėjus beveik valandai po įvykio – 2008-12-12 07.29 val., jam buvo nustatytas 1,89 promilės girtumas. Taigi nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o veikos padarymo aplinkybės neduoda pagrindo abejoti, kad girtumas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, todėl teismas šią aplinkybę pripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Byloje taip pat nustatyta, kad veika sukėlė sunkius ir negrįžtamus padarinius – nukentėjusysis A. Ž. dėl padarytų sužalojimų visam gyvenimui tapo neįgalus ir visiškai nedarbingas, jam reikalinga nuolatinė priežiūra (pagalba) (2 t., 141 – 147 b. l.), todėl A. S. atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad dėl veikos atsirado sunkių padarinių.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgia į padarytų nusikaltimų sunkumą, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nusikalstamų veikų padarymo motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų padarymo stadiją ir pasekmes, į kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes.

A. S. padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną labai sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 str.), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau yra net trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas (teistumas išnykęs), nevedęs, pagal jo paties parodymus, pastaruosius kelis metus gyveno ir dirbo Nyderlandų karalystėje ir į Lietuvą nebuvo grįžęs.

Įvertinus paminėtas svarbias bausmės dydžiui aplinkybes bei atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, atliktų veiksmų apimtį, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d., A. S. už abiejų nusikaltimų padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių galėtų būti skiriamos švelnesnės, sankcijose nenumatytos bausmės, byloje nėra. Už labai sunkų nusikaltimą skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas didesnis, nei sankcijoje numatyto minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkis, atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių, tačiau yra net trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Už apysunkio nusikaltimo padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkis, atsižvelgiant į tai, kad šis nusikaltimas nebuvo baigtas ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p., A. S. už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, kadangi abu nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai. Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 str., įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas Nyderlandų Karalystėje, vykdant Europos arešto orderį nuo 2014-08-30 iki 2014-11-28, nuo 2015-03-06 iki 2015-04-19 bei nuo 2015-05-09 iki 2015-07-14 (laikas nuo kol buvo perduotas Lietuvos Respublikoje ir suėmimo laikas iki bylos išnagrinėjimo) (2 t., 88 – 89 b. l.).

Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę asmeniui, dėl nusikalstamos veikos patyrusiam turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį, kurio pagrįstumo ir dydžio klausimus sprendžia teismas, priimdamas sprendimą byloje.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai pareiškė 5655,77 Eur (19528,25 Lt) civilinį ieškinį už apmokėtas A. Ž. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., 51 – 54 b. l.). Tokio dydžio ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, nurodytą sumą priteisiant iš A. S., kurio kaltais veiksmais ši žala ir buvo padaryta.

Taip pat byloje yra pareikštas nukentėjusiojo A. Ž. civilinis ieškinys dėl padarytos 289,62 Eur (1000 Lt) turtinės ir 14481,00 Eur (50000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nurodė, kad ieškinį dėl padarytos turtinės žalos sudaro išlaidos vaistams ir priežiūros priemonėms. Neturtinę žalą nukentėjusysis patyrė dėl to, kad tapo visiškai neįgalus, negalintis savimi pasirūpinti. Nors nukentėjusysis nepateikė išlaidas dėl padarytos turtinės žalos pateisinančių dokumentų, tačiau atsižvelgiant į atsiradusias pasekmes, teismas neabejoja, kad tokio dydžio žala tiek dėl padarytos turtinės, tiek dėl neturtinės yra visiškai pagrįsta.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad atsiradus nepataisomoms pasekmėms ir nukentėjusiajam tapus visiškai neįgaliu bei negalinčiu savimi pasirūpinti, nukentėjusysis dėl to patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus, todėl, nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgtina į šias pasekmes. Tačiau nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam avansu buvo išmokėta 6500 Lt dydžio neturtinės žalos kompensacija (2 t., 59 – 59 b. l.). Todėl šia suma priteistinos sumos dydis mažintinas ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 12598,47 Eur (43500 Lt) padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Dėl A. S. ekstradicijos Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė išlaidų – 1392,79 Eur (2 t., 169, 170 – 173 b. l.). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, jog ekstradicijos išlaidos kaip proceso išlaidos priteisiamos iš nuteistųjų tais atvejais, kai šios išlaidos atsiranda dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų – pasislėpus po įtarimo pareiškimo, pažeidus kardomąsias priemones ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-210/2011). Pagal bylos duomenis, kuriuos patvirtina ir pats kaltinamasis, A. S. išvyko į užsienį tam, kad išvengtų atsakomybės, t. y. jis sąmoningai slėpėsi nuo tyrimo ir teismo. A. S. buvo skirta švelnesnė kardomoji priemonė, jis buvo supažindintas su byla (1 t., 131 – 132, 177 – 178 b. l.). Tokiu būdu A. S. akivaizdžiai žinojo, kad jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas, byla perduodama teismui, tačiau, nežiūrint to, bandė slėptis, todėl ekstradicijos išlaidas sąlygojo jo sąmoningi veiksmai. Dėl šių priežasčių teismas A. S. ekstradicijos išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir nusprendžia jas išieškoti iš kaltinamojo A. S..

A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Perduoti su byla daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lyginamieji pavyzdžiai – sunaikintini, o A. S. striukė, kelnės ir batai, nesant prašymų jų grąžinti, sunaikintini.

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 301 – 303 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu ir nubausti:

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 ir 5 dalies 1 punktu šias bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – t. y. nuo 2015 m. liepos 15 d.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014 m. rugpjūčio 30 d. iki 2014 m. lapkričio 28 d., nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. balandžio 19 d. bei nuo 2015 m. gegužės 9 d. iki 2015 m. liepos 14 d. įskaitytinai.

A. S. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. S. Valstybinės ligonių kasos naudai 5655,77 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 77 ct) už apmokėtas A. Ž. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) (1000 Lt) turtinei žalai atlyginti;12598,47 Eur (dvylika tūkstančių penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 47 ct) (43500 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš A. S. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1392,79 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt du eurus 79 ct) proceso išlaidų, susijusių su A. S. ekstradicija.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus prie bylos:

lyginamuosius pavyzdžius, sunaikinti;A. S. rūbus bei batus, saugomus prie bylos, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., nesant prašymų grąžinti, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.