- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- e2-167-330/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-01054-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- E. M., R. M.
- Ieškovas
- SE Capitalia
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo SE Capitalia ieškinį atsakovams E. M. ir R. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas SE Capitalia kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų E. M. ir R. M. 54 281,21 Eur skolą, 2 415,51 Eur delspinigius, 569,18 Eur išieškojimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai – ieškovo naudai priteisė solidariai iš atsakovų 54 281,21 Eur skolą, 2 415,51 Eur delspinigius, 569,18 Eur išieškojimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė lygiomis dalimis 1 580 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 790 Eur iš kiekvieno atsakovo.
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą preliminarų sprendimą, taip pat papildomai priteisė iš atsakovų E. M. ir R. M. lygiomis dalimis 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 325 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Šalies argumentai
4. Atsakovė E. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir grąžinti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovė taip pat prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies už skundą mokėjimo.
5. Prašyme atsakovė nurodė, kad jos turtinė padėtis yra labai sudėtinga: atsakovė šiuo metu nedirba, jokių pajamų negauna, kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto neturi. Atsakovės teigimu, jos turtinė padėtis neleidžia sumokėti 542 Eur dydžio žyminio mokesčio, tačiau siekdama neprarasti teisės į teisminę savo teisių gynybą atsakovė sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio dalį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies – 492 Eur mokėjimo prašo ją atleisti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 9 d. nutartimi netenkino atsakovės E. M. prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė terminą iki 2023 m. sausio 16 d. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašydama atleisti nuo žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimo, atsakovė nepateikė pakankamų tokio prašymo pagrindimo įrodymų. Teismo vertinimu, atsakovė deklaratyviai nurodo, kad jokio turto neturi, tačiau teismui įrodymų neteikia, kaip ir neteikia duomenų, dėl kokių priežasčių, būdama jauna, nedirba.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad pateikdama teismui savo banko sąskaitų išrašus, atsakovė nepateikė išrašo apie banko sąskaitą, iš kurios buvo atliktas žyminio mokesčio dalies mokėjimas. Teismo manymu, tai leidžia spręsti, kad įrodymus apie turtinę padėtį atsakovė teikia selektyviai.
9. Remdamasis nutartyje išdėstytais motyvais teismas nusprendė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė atleistina nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskirajame skunde atsakovė E. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartį ir atsakovės prašymą tenkinti – atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą mokėjimo, priimti ir su kita bylos medžiaga vertinti atsakovės prie atskirojo skundo pridėtus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atsakovė tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kurių, jos vertinimu, pakanka pripažinti, kad atsakovės turtinė padėtis yra sudėtinga ir sudaro pagrindą atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
11.2. Jeigu teismas laikėsi nuostatos, kad atsakovės pateiktų duomenų nepakanka jos finansinės padėties įvertinimui, galėjo gauti duomenis iš viešų registrų.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas SE Capitalia prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą, atsakovės atskirąjį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:
13.1. Atsakovė turi nekilnojamojo turto, be to, lėšų judėjimas jos sąskaitoje patvirtina, kad ji turi galimybes sumokėti viso dydžio žyminį mokestį;
Motyvuojamoji dalis
13.2. Atsakovės prašymas priimti su atskiruoju skundu papildomai teikiamus įrodymus neturi būti tenkinamas, nes tokius įrodymus ji turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teisme.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
15. Apeliantė kartu su skundu pateikė papildomus įrodymus – banko sąskaitų išrašus, Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pažymą, VĮ „Regitra“ pažymą, Gyventojų registro duomenis, Kauno „Santaros“ gimnazijos pažymą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) pažymą.
16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimą (CPK 180 straipsnis).
17. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.
18. Analizuojamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje svarstomo klausimo pobūdį (ar egzistuoja pagrindas atleisti apeliantę nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo), jam išspręsti vertintinas aplinkybes (duomenų apie apeliantės turtinę padėtį ir apie galimybę sumokėti žyminį mokestį visuma), apeliantės pateiktų naujų įrodymų turinį bei sąsajumą su šios apeliacijos dalyku, taip pat vadovaudamasis tuo, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), priima su atskiruoju skundu atsakovės pateiktus naujus įrodymus. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos eigos, nes sprendžiamas tik apeliacinio skundo apmokėjimo žyminiu mokesčiu klausimas. Ieškovė apie apeliantės papildomai teikiamus įrodymus buvo informuota (jai buvo išsiųstas atskirasis skundas su priedais), dėl jų reikšmės ji turėjo galimybę pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą.
Dėl atsakovės prašymo (ne)pagrįstumo
19. Byloje už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydis yra 542 Eur, apeliantė sumokėjo 50 Eur mokesčio dalį. Nesutikdama su skundžiama nutartimi apeliantė teigia, kad teismas nevisapusiškai įvertino jos galimybę sumokėti žyminį mokestį ir neteisingai nusprendė, jog pateikti įrodymai nesudaro pagrindo tenkinti prašymą ir atleisti nuo likusios dalies mokesčio – 492 Eur sumokėjimo.
20. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.).
22. Kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarką reglamentuoja CPK, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
23. Nustatydamas žyminio mokesčio mokėjimo pareigą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims, numatė ir atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis), taip pat atvejus, kai teismas, esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui bei atsižvelgęs į to asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja nuostatą, jog tiek atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tiek ir žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimas yra išimtys iš bendros taisyklės, pagal kurią už kiekvieną ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys). Teismui suteikta teisė, o ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui (CPK 83 straipsnio 3 dalis).
25. Asmeniui, siekiančiam būti atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan.), bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.
26. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės apeliacinio skundo dėl teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo priėmimo klausimą, nustatė, kad apeliantė, už skundą sumokėjusi dalį žyminio mokesčio, prašė atleisti nuo likusios dalies – 492 Eur žyminio mokesčio mokėjimo. Teismo vertinimu, toks apeliantės prašymas nebuvo pakankamai pagrįstas, todėl 2023 m. sausio 9 d. nutartimi apeliantės E. M. prašymo atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino ir nustatė terminą sumokėti trūkstamą žyminį mokestį bei pateikti teismui mokėjimą patvirtinančius įrodymus.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinės instancijos teismui apeliantės pateiktus duomenis, priėjo prie išvados, kad jie yra pakankami apeliantės turtinei padėčiai įvertinti ir prašymui atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo patenkinti.
28. Pagal turimus duomenis apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantė yra išsituokusi, augina tris vaikus, iš kurių du nepilnamečiai, o trečias – paskutiniųjų klasių moksleivis. Ieškovė šiuo metu nedirba, kadangi UAB „Elmo technologijos“, kurios vadove ji buvo, iškelta bankroto byla (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-1118-661/2023). Bendrovės bankroto byloje patvirtintas apeliantės, kaip pirmos eilės kreditorės, 1 850,92 Eur dydžio finansinis reikalavimas (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1118-661/2023) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). VĮ „Regitra“ duomenimis apeliantės vardu nėra registruotų ir nuosavybės teise valdomų transporto priemonių. Apeliantei nuosavybės teise priklauso vienas nekilnojamojo turto objektas – butas, kuriame apeliantė gyvena kartu su vaikais ir kuris yra įkeistas hipotekos sandoriu, siekiant užtikrinti įsiskolinimo už įsigytą turtą dengimo įvykdymą. Disponavimas šiuo turtu yra negalimas tiek dėl taikomų disponavimo teisės suvaržymų, tiek dėl to, kad tai yra šeimos turtas, kurį išnuomojus ar perleidus nepilnamečiai vaikai gali netekti gyvenamosios vietos.
29. Šiuo metu aktualu yra ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi pagal ieškovo prašymą pritaikė atsakovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nepakankant – ir lėšų areštą už 57 265,90 Eur sumą. Ši aplinkybė taip pat patvirtina apie apsunkintas galimybes apeliantei disponuoti turtu ir lėšomis, kad būtų galima sumokėti viso dydžio žyminį mokestį.
30. Spręsdamas prašymą atleisti atsakovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad žyminio mokesčio dalį apeliantė sumokėjo iš sąskaitos, apie kurioje esančius lėšų likučius duomenys nebuvo pateikti (juos apeliantė pateikė kartu su nagrinėjamu atskiruoju skundu). Ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, kad lėšų judėjimas šioje sąskaitoje patvirtina apeliantės galimybę sumokėti viso dydžio žyminį mokestį. Su tokiu teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Teismo vertinimu, tik vienkartinė nereikšmingos sumos įplauka į apeliantės sąskaitą (atsakovas R. M. pervedė apeliantei 140 Eur) bei 484 Eur sumokėjimas advokatui už teisines paslaugas (2023 m. sausio 25 d. apeliantė su advokatu Š. V. sudarė atstovavimo sutartį Nr. SV/23/05, Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2948-861/2022 duomenys), neįrodo, kad atsakovė gauna pastovias pajamas, nepagrindžia geros jos finansinės padėties.
31. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės pateiktų įrodymų pakanka jos turtinei padėčiai įvertinti ir prašymui dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo patenkinti.
32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – E. M. atleidžiama nuo 492 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo sumokėjimo.
33. Išsprendus atsakovės E. M. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimo, pirmosios instancijos teismui perduodamas spręsti atsakovės apeliacinio skundo priėmimo klausimas (CPK 315 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 492 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.
Perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti atsakovės E. M. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo priėmimo klausimą.