Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-11-17 · Administracinė byla Nr. eI3-4540-386/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-11-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-03-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-17
Bylos Nr.
eI3-4540-386/2022
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00442-2022-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Remigijus Arminas, Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
B. Š.
Trečiasis asmuo
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, V. L.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-4540-386/2022 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00442-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.7; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 17 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Romano Klišausko,

2022 m. spalio 19 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. Š. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, V. L. dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja B. Š. (toliau - ir pareiškėja) kreipėsi su prašymu į teismą, prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir Inspekcija) 2021 m. liepos 2 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-210702-00062 (toliau - ir Privalomasis nurodymas) pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą, kol įsiteisės procesinis sprendimas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-54-995/2022.

Nurodo, kad pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 67/100 dalys gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Kitam bendrasavininkui V. L. priklauso 33/100 pastato-gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 23/1548 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos.

Teigia, kad tarp bendrasavininkų pareiškėjos ir V. L. vyksta pastovūs konfliktai dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe, dėl žemės sklype esančių statinių įteisinimo ir kitų su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu susijusių klausimų sprendimo. Pareiškėja kreipėsi į V. L. dėl sutikimo įteisinti ūkiniame pastate atliktus rekonstrukcijos darbus. V. L. atsisakė duoti sutikimą, todėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose iškelta civilinė byla dėl naudojimosi ūkiniu pastatu tvarkos nustatymo ir leidimo atlikti rekonstrukcijos darbus ūkiniame pastate be bendrasavininko sutikimo. Vykstant teisminiam procesui, V. L. parašė skundą Nacionalinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl pareiškėjos pastatytų tvorų ir kieme esančios stoginės.

Inspekcija 2021 m. liepos 2 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-210702-00066, kuriame nurodė, kad pareiškėja B. Š., būdama 975/1548 dalies žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininke, savavališkai, neturėdama privalomojo statybą leidžiančio dokumento ir parengto projekto naujo nesudėtingo statinio statybai, nuo 2021 metų kovo mėnesio iki 2021 metų gegužės mėnesio pastatė I grupės nesudėtingą, kitos inžinerinės paskirties statinį - stoginę. Šio akto pagrindu buvo surašytas Privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-210702-00062 pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriame nurodyta iki 2022 m. sausio 2 d. nugriauti savavališkai (duomenys neskelbtini) pastatytą I grupės nesudėtingą statinį, kitos inžinerinės paskirties statinį - stoginę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2022 m. balandžio 2 d.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, iki 2022 m. balandžio 2 d. savavališkos statybos padarinių pašalinti ji negali, nes tam prieštarauja žemės sklypo bendraturtis V. L.. Pareiškėja parengė projektinius pasiūlymus, kad būtų galima pagal juos parengti techninį darbo projektą ir gauti statybos leidimą pavėsinei, malkinei, automobilių stoginei ir tvorų T1,T2,T3,T4,T5,T6, esančių (duomenys neskelbtini) statybai ir rekonstrukcijai atlikti, tačiau bendrasavininkiui V. L. atsisakius duoti sutikimą šių darbų atlikimui, ji 2021 m. gruodžio 14 d. pateikė ieškinį Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams. Šiuo metu teismo posėdžiai civilinėje byloje pagal B. Š. ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, žemės sklypo ribų ir naudojimosi tvarkos nustatymo bei leidimo atlikti statybos darbus be bendrasavininko sutikimo civilinėje byloje Nr. e2-54-995/2022 yra numatyti gegužės mėnesį, tarp šalių dar vyksta derybos dėl ginčo baigimo taikos sutartimi.

Pareiškėja nurodo, kad yra parengti projektiniai pasiūlymai, kad pagal juos būtų galima parengti techninį darbo projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą pavėsinės, malkinės, automobilių stoginės ir tvorų T1,T2, T3, T4, T5, T6, esančių adresu (duomenys neskelbtini) statybai ir rekonstrukcijai atlikti. Pareiškėja pažymi, kad bendraturčiui V. L. atsisakius duoti sutikimą šių darbų atlikimui, 2021 m. gruodžio 14 d. ji kreipėsi į Plungės apylinkes teismo Palangos rūmus su ieškiniu dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, žemės sklypo ribų ir naudojimosi tvarkos nustatymo bei leidimo atlikti statybos darbus be bendrasavininko sutikimo, tačiau sprendimas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-54-995/2022 dar nėra priimtas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos prašymą išdėsto faktines bylos aplinkybes.

Teigia, kad Privalomajam nurodymui įvykdyti terminas turi būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą. Priešingu atveju ilgo termino nustatymas mažins statytojo suinteresuotumą ir pareigą kaip įmanoma greičiau pašalinti egzistuojantį teisės pažeidimą. Pažymi, kad pareiškėja prašo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki kol įsiteisės procesinis sprendimas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-54-995/2022. Inspekcija minėtoje civilinėje byloje nedalyvauja, procesinis sprendimas Inspekcijai atsiųstas nebus, todėl ji nesutinka, kad terminas būtų pratęstas būtent iki įsiteisės procesinis sprendimas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-54- 995/2022. Mano, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą tikslinga pratęsti iki 12 mėnesių. Inspekcija neprieštarauja, kad teismas savo nuožiūra priimtų sprendimą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tačiau atkreipia dėmesį, kad terminas turėtų būti apibrėžtas konkrečia data, ne ilgesne nei 12 mėnesių, įvertinus tai, kad pareiškėjos užvesta civilinė byla nėra sudėtinga bei atsižvelgus į civilinių bylų išnagrinėjimo terminus bendrosios kompetencijos teismuose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. L. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriame su pareiškėjos prašymu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjos savavališkai pastatyta stoginė yra pastatyta virš į bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomą gyvenamąjį namą įeinančio vandentiekio įvado ir patenka į vandens tiekimo apsaugos zoną. Savavališkai pastatytos automobilių stoginės konstrukcijų dalis yra pritvirtinta prie jam (V. L.) priklausančios namo fasado dalies ties ta vieta, kur yra įrengtas vandentiekis į jo naudojamo gyvenamojo namo dalį, yra per arti jam priklausančio namo dalies langų ir per arti jo naudojamos sklypo dalies. Stoginės lietaus nuvedimas įrengtas ant V. L. tenkančios sklypo ribos ir kritulių metu vanduo nuo stoginės teka į jo naudojamą sklypo dalį. Dėl šių priežasčių pareiškėjos savavališkai pastatyta automobilio pavėsinė negali būti įteisinta, o privalo būti nugriauta. Trečiasis suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į statybos valstybinę priežiūrą vykdančią instituciją, būdamas informuotas, kad pareiškėjos vykdoma statyba yra savavališka, įgijo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad neteisėtos statybos padariniai, grubiai pažeidžiantys jo teises, būtų pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą.

Pažymi, kad pareiškėjos prašymas pratęsti terminą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje yra nelaikytinas protingu ir pagrįstu, ypatingai atsižvelgiant į nagrinėjamos Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinės bylos Nr. e2-54-995/2022 apimtį. Pastebi, kad iki šiol net nėra parengtas ir su kompetentingomis institucijomis suderintas norimos įteisinti automobilių stoginės projektas, atitinkantis Statybos įstatymų reikalavimus ir patvirtinantis, kad tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Taip pat nurodo, kad pareiškėja siekia pratęsti terminą iki kol įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje, tačiau net ir išnagrinėjus civilinę bylą, teismui nustačius, kad pareiškėjos pasirinktas jos teisių įgyvendinimo būdas - statyti automobilio stoginę būtent virš į namą įeinančio vandentiekio įvado, pažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens teises ir interesus, leidimas vykdyti automobilio stoginės statybos darbus be bendraturčio sutikimo negalės būti duotas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prieštarauja pareiškėjos prašymui pratęsti terminą tokiam neapibrėžtam laikotarpiui, kokiam prašo pareiškėja, nes mano, kad negali būti nustatomas nepateisinamai ilgas terminas, kadangi savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, kitaip būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas - kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis teisės aktų reikalavimų. Savavališkų statinių savininko teisė į nuosavybę neturi besąlygiškai nusverti viešo intereso ir kitų asmenų teisių ir interesų.

V. L. įsitikinimu, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinės bylos nagrinėjimas neabejotinai užsitęs, kadangi jis, siekdamas atsikirsti į ieškovės pareikštus reikalavimus dėl žemės sklypo ribų nustatymo, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo yra parengęs priešieškinį, kurį artimiausiu metu teiks teismui. Teismo procesas civilinėje byloje, sujungtoje su kita civiline byla pagal ieškovės aštuonis savarankiškus reikalavimus ir atsakovo priešieškinius dėl pareikštų reikalavimų gali užtrukti neapibrėžtą laiką. Termino pratęsimas iki procesinio sprendimo įsiteisėjimo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-54-995/2022 iš esmės reikštų, kad savavališkai pastatyto statinio neteisėtas naudojimas tęstųsi neapibrėžtą laiką, o tai, neatitiktų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) 2015 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1458-502/2015 nurodyto išaiškinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoj a:

Nagrinėjamos bylos dalyku yra prašymo, kuriuo prašoma pratęsti 2021 m. liepos 2 d. privalomo nurodymo Nr. PNSSP-30-210702-00062 pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki kol įsiteisės procesinis sprendimas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-54-995/2022, pagrįstumas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjai B. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 67 /100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitam bendrasavininkui V. L. priklauso 33/100 pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 23/1548 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos.

2021 m. liepos 2 d. pareiškėjai buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30- 210702-00066, kuriame konstatuota, kad pareiškėja žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 2501/0025:59, dalyje (statytoja nuosavybės teise valdo 975/1548 dalį šio žemės sklypo), adresu (duomenys neskelbtini), kurorte, savavališkai, neturėdama privalomojo statybą leidžiančio dokumento ir parengto projekto naujo nesudėtingojo statinio statybai nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2021 m. gegužės mėn. pastatė I grupės nesudėtingąjį, kitos inžinerinės paskirties statinį: stoginę. Stoginės konstrukcija pastatyta iš 6 aliuminio profilio statramsčių su sijomis viršuje, stogo gegnės - aliuminio profilių, stogo danga - tamsintų PVC lakštų. Stoginės išorės matmenys: ilgis apie 6,6 m, plotis apie 6,8 m, aukštis apie 3,2 m. Aplinkybės užfiksuotos 2021 m. birželio 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1185.

Inspekcija, 2021 m. liepos 2 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-210702-00066 konstatavusi savavališką statybą, surašė Privalomąjį nurodymą iki 2022 m. sausio 2 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Inspekcija pagal pareiškėjos 2021 m. gruodžio 21 d. prašymą pratęsti terminą Privalomojo nurodymo įvykdymui, priėmė sprendimą pratęsti Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-210702- 00062 pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2022 m. balandžio 2 d.

Galimybė pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus yra susieta su pareiga šia galimybe pasinaudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnyje. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnis numato, jog savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas - projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-l 146/2013). Tokiu atveju asmuo, siekdamas įteisinti savavališkos statybos faktą, gali: 1) kreiptis į Inspekciją ir prašyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Pastaruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Inspekcija jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti (žr., pvz., LVAT2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013), ir kai Inspekcija atsisakė šį terminą pratęsti.

Svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį. Jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų, numatytų Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Priežiūros įstatymas, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat galėtų lemti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą, sietina ne su projektinės dokumentacijos pakeitimu, bet ir su kitų reikalingų dokumentų gavimu ar pertvarkymu.

Taigi apibendrinant, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išskyrė bent dvi procedūras, kurias pradėjus, teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą tęsti: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-678/14; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-l 146/2013).

Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad pareiškėja siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą dėl Privalomajame nurodyme nurodyto objekto - stoginės - įteisinimo. Tokio pobūdžio statybos darbai gali būti įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, jog, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, kartu su prašymu turi būti pateiktas žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog V. L. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis, pareiškėja, norėdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, privalo pateikti ir žemės sklypo bendraturčio V. L. sutikimą, nes tai yra imperatyviai numatyta pirmiau minėtoje įstatymo nuostatoje.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose 2020 m. rugsėjo 1 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-54-995/2022 pagal ieškovės B. Š. patikslintą ieškinį atsakovui V. L. ir atsakovo V. L. priešieškinį ieškovei B. Š. dėl naudojimosi ūkiniu pastatu 4Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo. Taip pat 2021 m. gruodžio 14 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose gauta civilinė byla Nr. e2-355-995/2022 pagal ieškovės B. Š. ieškinį atsakovui V. L., trečiasis asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalinimo iš bendrosios dalininės nuosavybės, žemės sklypo ribų ir naudojimosi tvarkos nustatymo bei leidimo atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo. 2022 m. sausio 21d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi civilinės bylos Nr. e2-54-995/2022 ir Nr. e2-355-995/2022 sujungtos į vieną bylą, paliekant civilinės bylos Nr. e2-54-995/2022. Šiuo metu bylos nagrinėjimo procesas nėra pasibaigęs, paskirta teismo posėdžio data - 2022 m. lapkričio 24 d.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja pastatė I grupės nesudėtingąjį, kitos inžinerinės paskirties statinį - stoginę. Pareiškėja neginčija aplinkybės, jog atliko savavališkos statybos darbus. Pažymėtina, jog savavališkos statybos darbų nereglamentuoja jokie teisės aktai, kadangi jie yra neteisėti. Statybos darbai, kurie turi būti atliekami siekiant įteisinti savavališką statybą, turi būti atliekami pagal atitinkamai statybos rūšiai reguliuoti skirtus teisės aktus.

Nagrinėjamu atveju spręstina, ar Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimas yra galimas, ar ginčo savavališkos statybos įteisinimas yra įmanomas. Pažymėtina tai, kad pastaroji alternatyva galima tik tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis).

Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodo, kad apie Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-54-995/2022 duomenų neturi, kadangi nėra įtraukta į bylą. Inspekcija laikosi pozicijos, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog pareiškėja aktyviai siekia įteisinti savavališkai pastatytus statinius, tačiau negali gauti žemės sklypo bendraturčio sutikimo, kuris yra vienas iš privalomų dokumentų teikiant prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Inspekcija neprieštarauja, kad teismas savo nuožiūra priimtų sprendimą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tačiau atkreipia dėmesį, kad terminas turėtų būti apibrėžtas konkrečia data, ne ilgesne nei 12 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teismų praktiką iš esmės analogiškoje teisinėje situacijoje (žr., pvz., LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-2577-520/2020) konstatavo, jog nėra laikomasi nuostatos, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu, ginčydamas savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą, sudaro pagrindą nepratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą, o akcentuojama, kad teismas, konstatavęs ypatingas aplinkybes, kai atliekant procedūras siekiant įteisinti savavališką statybą, asmuo objektyviai negali įvykdyti privalomojo nurodymo nustatytu terminu, turi patęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą, o kai asmuo nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, prašymas netenkinamas {žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1144-415/2020).

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepimu prašo pareiškėjos B. Š. prašymo pratęsti 2021 m. liepos 2 d. Privalomojo nurodymo terminą kol įsiteisės procesinis sprendimas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-54-995/2022 netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjos pasirinktas elgesio modelis pasistatyti automobilio stoginę neturint išduoto leidimo statybai ir bendraturčio sutikimo patvirtina, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir veikė savo rizika. Tam, kad būtų gauti reikalingi statybą leidžiantys dokumentai yra reikalingas bendraturčio sutikimas - tai yra iki statybos pradžios su juo turi būti derinamas statybos projektas, būdas, vieta ir visos kitos su statyba susijusios aplinkybės ir tik esant suderintai valiai gali būti gautas bendrasavininkio sutikimas. Bendrasavininkio sutikimas yra duodamas kai siūlomi statybos sprendiniai nepažeidžia bendraturčio teisių į jam priklausančios nuosavybės naudojimą arba yra susitariama, dėl kompensavimo dėl pažeidžiamų teisių. Jau vien pats faktas, kad statyba buvo pripažinta savavališka, dėl to, kad pareiškėja vykdė statybas neturėdama statybą leidžiančių dokumentų, tame tarpe ir bendrasavininkio sutikimo - yra grubus trečiojo suinteresuoto asmens teisių pažeidimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad termino privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimas ar nepratęsimas kitiems asmenims, išskyrus pareiškėją ir Inspekciją, jokių pasekmių nesukelia, nes Privalomasis nurodymas yra individualus administracinis aktas, skirtas tik pareiškėjai. Priežastis, kuri yra kliūtis pareiškėjai siekti įteisinti savavališką statybą, yra civilinis ginčas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, žemės sklypo ribų ir naudojimosi tvarkos nustatymo bei leidimo atlikti statybos darbus be bendrasavininko sutikimo, kuris turi būti ir bus išspręstas bendrosios kompetencijos teisme, o šios administracinės bylos dalykas yra tik priežasčių, kliudančių pareiškėjai laiku įvykdyti Privalomąjį nurodymą, vertinimas. Net jeigu trečiasis suinteresuotas asmuo ir nesutinka su pareiškėjos siekiu įteisinti savavališką statybą, tai teismo sprendimas, kuriuo pratęsiamas terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti niekaip nepažeidžia jo teisių, kadangi toks sprendimas nereiškia savavališkos statybos įteisinimo. Tai tik termino šiai procedūrai vykdyti pratęsimas, kuris neeliminuoja pareiškėjos pareigos gauti visus reikiamus dokumentus, tarp jų ir trečiojo suinteresuoto asmens V. L. sutikimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. L. savo teisę duoti ar neduoti sutikimą pareiškėjai įgyvendins visiškai nepriklausomai nuo šios administracinės bylos baigties.

Kaip jau minėta, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose yra neišnagrinėta civilinė byla Nr. e2-54-995/2022 dėl leidimo be atsakovo sutikimo pateikti projektą, dėl pastato — gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinimo iš bendrosios dalininės nuosavybės, žemės sklypo ribų ir naudojimosi tvarkos nustatymo bei leidimo atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo. Šios civilinės bylos teismo posėdis numatytas 2022 m. lapkričio 24 d. Taigi, minėtos civilinės bylos nagrinėjimas bendrosios kompetencijos teisme nėra baigtas, pareiškėja nėra gavusi bendraturčio trečiojo suinteresuoto asmens V. L. sutikimo.

Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjai savavališkos statybos įteisinimo procedūrų nustatytu terminu nepavyko užbaigti dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių - besitęsiančio teisminio proceso civilinėje byloje Nr. e2-54-995/2022 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00493-2020-6), kurio lemti pareiškėja neturi objektyvios galimybės.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja sąmoningai delstų (vilkintų) atlikti veiksmus, būtinus savavališkai statybai įteisinti, taip pat nėra duomenų, kad termino pratęsimas galėtų pažeisti kitų asmenų teises ar teisėtus interesus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad savavališkos statybos įteisinimas yra negalimas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo priežastys yra susijusios su procedūromis, kurių trukmė priklauso ne tik nuo pareiškėjos, bet ir kitų subjektų veiksmų.

Taigi nustačius, kad pareiškėja atlieka veiksmus, kurie nukreipti į tai, kad būtų įteisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas pratęstinas. Pareiškėja negali įtakoti bendrosios kompetencijos teisme vykstančio proceso, civilinės bylos išsprendimas yra susietas su reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Tai sudaro pagrindą pareiškėjos nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis, todėl tenkinamas pareiškėjos prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki įsiteisės procesinis sprendimas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-54-995/2022.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. L. prašo iš pareiškėjos B. Š. jam priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Prašymas netenkinamas.

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis numato, kad kai bylą išnagrinėjus yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie tretieji suinteresuoti asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą išaiškino, kad ABTĮ 40 straipsnio 3 dalies nuostatos, atsižvelgiant į teisės gauti iš kitos šalies procesinių išlaidų atlyginimą prigimtį bei esmę, suteikia trečiajam suinteresuotam asmeniui teisę pretenduoti į ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje numatytų išlaidų atlyginimą tik tada, kai yra nustatoma, jog teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą, pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, taip pat nustatyti, kaip pareiškėjo kelti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, nustatyti ar pareiškėjo prašymo patenkinimo atveju trečiojo suinteresuoto asmens teisės būtų pasikeitusios arba pasibaigusios, taip pat nustatyti kas yra atsakingas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų kreipimosi į administracinį teismą (kieno iniciatyva tretieji suinteresuoti asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą) (LVAT2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602- 71/2012, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-165/2011 ir kt.).

Iš atsiliepime į prašymą trečiojo suinteresuoto asmens V. L. išdėstytos pozicijos matyti, jog V. L. pareiškėjos prašymą laikė nepagrįstu ir prašė jį atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymas tenkinamas, laikytina, jog teismo sprendimu nebuvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens V. L. teisės, prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo laikytinas nepagrįstu, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos B. Š. prašymą patenkinti.

Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. liepos 2 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-210702-00062 pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą iki įsiteisės procesinis sprendimas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-54-995/2022.

Netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens V. L. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėRomanas Klišauskas