- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-18
- Bylos Nr.
- A2.6.-367-970/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00304-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Džiuginta Plukienė
- Pažeidėjas
- R. T.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, profesinio išsilavinimo, išsituokusios, dirbančios kirpėja pagal verslo liudijimą, gyvenančios (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, administracinio teisės pažeidimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. T. 2016 m. liepos 14 d. 16.50 val., parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Jaunystės g. 17A, Viečiūnų k., Druskininkų sav., vairavo transporto priemonę „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, kliudė bei apgadino kitą transporto priemonę „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 220 punktų reikalavimus, ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
R. T. prisipažino padariusi pažeidimus. Paaiškino, kad dirba kirpėja kirpykloje, esančioje parduotuvėje „Maxima“ patalpose. 2016 m. liepos 14 d. prieš 17 val. iš darbo skubėjo į namus. Išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės atbuline eiga kliudė šalia stovėjusį automobilį. Paties smūgio nejuto, tačiau parvažiavusi į namus pamatė, kad yra apgadintas jos automobilis ir suprato, kad būtent aikštelėje išvažiuodama padarė eismo įvykį. Susinervino, nežinojo kaip elgtis ir apie eismo įvykį niekam nepranešė. Vėliau paskambinus policijos pareigūnams grįžo į eismo įvykio vietą. Dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be R. T. paaiškinimo, jos kaltę padarius pažeidimus įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas pažeidimų faktas, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūno R. D. tarnybinis pranešimas, A. Š. ir A. S. rašytiniai paaiškinimai, nuotraukos, kita rašytinė bylos medžiaga. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. T. važiuodama atbuline eiga, padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, reikalavimus, ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo susijusi, vietos, apie eismo įvykį nepranešusi policijai, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimus. Tokie R. T. veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas teismo nustatytas aplinkybes. R. T. nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimus, tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. T. administracine tvarka nebausta, neteista, dirba, suprato savo elgesio neatsakingumą. Sprendžiant nuobaudų skyrimo klausimą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas, konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y., nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. ATP-510-508/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas įvertinęs pačią įvykio situaciją, pažeidimų pobūdį ir jų pavojingumą (padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, padaryti automobilių stovėjimo aikštelėje), padarinius (automobiliui „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai nežymūs, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, R. T. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtesnių pasekmių bei tai nesutrukdė policijos pareigūnams išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybių), R. T. asmenybę (turėdama 14 metų vairavimo stažą Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė pirmą kartą, yra neteista, nebausta, nurodė visas įvykio aplinkybes, dirba kirpėja, darbo vieta yra kitame mieste, gaunamos pajamos nėra stabilios, per mėnesį sudaro apie 500-700 Eur), byloje nustatytą lengvinančią aplinkybę, sprendžia, jog šioje byloje už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą sankcijos ribose paskirta nuobauda būtų per griežta, neadekvati pažeidimui ir pažeidimo pavojingumui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti R. T. paskiriant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą ir taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskiriant mažesnę administracinę nuobaudą nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015). Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis, paskirtos nuobaudos subendrintinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. T. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą; už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinai R. T. skirti 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.