- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-25
- Bylos Nr.
- 2A-1115-656/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01432-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Aldona Tilindienė, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- K. L.
- Atsakovas
- J. G.
- Trečiasis asmuo
- notarei D
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) J. G. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. L. ieškinį atsakovei J. G., trečiajam asmeniui notarei D. B. – A. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo bei paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies panaikinimo ir J. G. priešieškinį K. L. ir Trakų rajono savivaldybei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė K. L. kreipėsi ieškiniu, prašydama pratęsti terminą V. G., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui pagal 1998-08-10 testamentą priimti ir panaikinti iš dalies Trakų rajono notarės D. B.- A. 2001-08-01 J. G. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, o priešieškinį atmesti, taikant ieškinio senatį.
Ieškovė K. L. ieškinyje nurodė, jog 2011-05-04 sužinojo, kad jos močiutės sesuo V. G. (toliau tekste – Testatorė) 1998-08-10 pasirašė, o Lentvario seniūnas L. K. patvirtino testamentą (toliau – Testamentas), kuriuo ieškovei po Testatorės mirties paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). V. G. augino ieškovę. Testatorės mirties dieną 2001-08-01 ieškovei buvo devyneri metai ir ji nieko nežinojo apie Testamentą. Ieškovė nežinodama apie Testamentą, taip pat palikimo atsiradimo dieną dėl mažametystės būdama neveiksni, neturėjo galimybės priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą. Tik 2011-05-04 ieškovei jos mama pranešė, kad yra Testamentas, kuriuo V. G. paliko ieškovei Butą. Ieškovės mama apie Testamentą sužinojo 2011 m. gegužės pradžioje iš I. N.. Mano, kad J. G. neteisėtai paveldėjo V. G. priklausiusį Butą, kadangi V. G. nenuginčytu testamentu Butas paliktas ieškovei K. L..
Atsiliepimas
Atsakovė J. G. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė žinojo apie Testamentą, tik dėl neaiškių aplinkybių šio Testamento nepateikė notarei. Tik kai 2011-04-09 mirė atsakovės vyras J. G. ir visą turtą paliko atsakovei, ieškovė prisiminė apie Testamentą. Kadangi mirus Testatorei ieškovei buvo 9 m., todėl dėl palikimo priėmimo turėjo kreiptis jos įstatyminė atstovė - mama T. L., o nesikreipdama palikimo atsisakė. Be to, ieškovė negalėjo pagal Testamentą paveldėti viso Buto.
Šalies argumentai
Atsakovė J. G. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 1998-08-10 Lentvario seniūno L. K. patvirtintą V. G. testamentą. Nurodė, kad atsakovė J. G. su J. G. susituokė 2002-02-22. Nuo santuokos įregistravimo atsakovė gyvena Bute. 2006-06-02 testamentu J. G. padarė patvarkymą, kad jo mirties atveju visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą palieka atsakovei. 2011-04-20 atsakovė pateikė notarei N. M. pareiškimą apie J. G. palikimo priėmimą. Nurodė, kad 1998-08-10 Testamentas turi būti panaikintas, nes Butas V. G. įsigytas 1992-06-03 pirkimo-pardavimo sutartimi pagal 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymą. Kadangi butas privatizuotas atsakovei ir J. G. būnant santuokoje, Butas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl po V. G. mirties ½ Buto priklausė jos sutuoktiniui. Be to, pagal 1964 m. CK 576 str. nedarbingas mirusiosios V. G. sutuoktinis J. G. nepriklausomai nuo Testamento turinio turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį, kuri tektų jam paveldint pagal įstatymą, t.y. nemažiau kaip 2/3 turto dalis.
Ieškovė K. L. su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Testamentas surašytas 1998-08-10 ir skaičiuojant bendrąjį senaties terminą, šis terminas suėjo dar 2008-08-10.
Atsakovo Trakų rajono savivaldybės atstovė su ieškiniu nesutiko, su priešieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.
Trečiasis asmuo notarė D. B.- A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepimo teismui nepateikė, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pratęsė K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po V. G., a.k (duomenys neskelbtini) mirties 2001-01-23, pagal 1998-08-10 Lentvario seniūno L. K. patvirtintą testamentą, šešių mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pripažino negaliojančiu 2001-08-01 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, reg. Nr.1-2842, išduoto J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) dalį į ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Priešieškinį atmetė. Priteisė iš J. G. 2276,00 Lt bylinėjimosi išlaidų K. L. bei 61,91 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Dėl termino palikimui priimti pratęsimo
Teismas nurodė, kad palikimas turėjo būti priimtas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (pagal 1964 m. CK 587 str.). Tačiau jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį (1964 m. CK 588 str.) teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Teismas pripažino, kad nėra pagrindo netikėti liudytojo I. N. parodymais, kad 2011 m. gegužės pradžioje T. L. papasakojęs, kad girdėjęs V. G. su savo vyru J. G. šnekantis, jog po mirties turtą reikėtų palikti ieškovei, nes jie vaikų neturėjo. Teismas nenustatė šio liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi ir galimo šališkumo. Atsakovės prašymu apklaustos liudytojos V. S. ir G. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad praėjus 30 dienų po J. G. mirties T. L. domėjosi V. G. testamentu. Teismo vertinimu, tokie liudijimai patvirtina ieškovės parodymus, kad tik po J. G. mirties ji ir jos mama sužinojo apie Testamentą.
Teismo vertinimu, ieškovė įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes V. G. mirties dieną ji buvo mažametė (devynerių metų amžiaus), neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), todėl negalėjo tinkamai ir laiku apginti savo teisių ir teisėtų interesų priimant palikimą pagal testamentą. Be to, apie tai, jog Testatorė Testamentu paliko ieškovei turtą, ji sužinojo tik 2011 m. gegužės 4 d., kai motina T. L. jai pasakė apie galimai esantį Testamentą. Kai sužinojo apie Testamentą, ieškovė iš karto kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Nors liudytoja V. S. parodė, kad ji matė Testamentą ieškovės rankose, kai ji dar buvo vaikas, tačiau daugiau įrodymų patvirtinančių šią aplinkybę nėra. Taip pat liudytoja V. S. parodė, kad daugiau niekam apie šį testamentą nesakė, todėl tokie liudytojos parodymai vertintini kai nelogiški ir nepatikimi, nes pati liudytoja patvirtino, kad ji yra gera atsakovės pažįstamą, tačiau apie Testamentą nieko atsakovei nepasakė. Taip pat atsakovė J. G. teismo posėdžio metu nepatvirtino, kad ieškovė žinojo apie Testamentą. Teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų atsakovės J. G. teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti atsakovė (CPK 178 straipsnis). Taigi termino palikimui priimti pratęsimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis atsakovės teises. Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjos prašymą pripažino tenkintinu ir terminą palikimui priimti pratęsiamu.
Dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalies panaikinimo
Teismas nustatė, kad Butas V. G. įsigytas 1992-06-03 pirkimo- pardavimo sutartimi, sudaryta tarp Trakų rajono valdybos įgalioto Butų ūkio valdybos viršininko ir V. G. pagal 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymą. Kadangi butas privatizuotas V. G. ir J. G. būnant santuokoje, Butas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe ir po V. G. mirties J. G. pagal įstatymą priklausė ½ dalis Buto. Ieškovei atnaujinus terminą V. G. palikimui priimti pagal Testamentą, teismas padarė išvadą, kad J. G. neteisėtai paveldėjo visą Butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl 2001-08-01 J. G. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą pripažino naikintinu dalyje dėl ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.
Dėl Testamento pripažinimo negaliojančiu
Teismas vadovavosi tuo, kad teismo posėdžio metu liudytojas I. N. paaiškino, kad jis girdėjo, kaip J. G. ir V. G. žadėjo Butą palikti ieškovei, liudytoja V. S. parodė, kad mirus Vandai G. J. G. turėjo problemų priimant Vandos palikimą dėl testamento, atsakovės V. G. atstovė adv. I. S. teismo posėdžio metu pasinaudodama atsikirtimo teise pripažino, kad J. G. žinojo apie V. G. testamentą, todėl teismas padarė išvadą, kad J. G. žinodamas apie Testamentą, jo neginčijo. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad atsakovė J. G. nėra pretendentė į palikimą nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, todėl ją pripažino nelaikytina tinkamu subjektu reiškiant ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, todėl priešieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovės prašymu teismas priešieškiniui taikė ieškinio senatį, todėl priešieškinį atmetė taip ir tuo pagrindu, kad praleistas ieškinio senaties terminas testamentui ginčyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, neteisingai jas taikė ir aiškino ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Teismo sprendimas naikintinas dėl CPK 329 str. 1 d. bei 330 str. numatytų pagrindų.
2. Teismas pažeidė CPK 141 str. Ieškovui pakeitus ieškinio dalyką teismas turėjo pareikalauti tai padaryti raštu ir nustatyti ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą dėl procesinio dokumento įteikimo atsakovui bylos nagrinėjimui pasirengti ir bylos nagrinėjimą tam laikui atidėti.
3. Teisėja teismo posėdyje klausimu pati suformulavusi ieškovei reikalavimą prašyti panaikinti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą tik dėl 1/2 buto, šį ieškinio elemento keitimą pavadino ieškinio reikalavimų sumažinimu. Tačiau teismas neturi teisės savo iniciatyva keisti ieškinio elementų. Teismas pažeidė dispozityvumo principą. Tokiu būdu buvo pažeisti atsakovės J. G. interesai, nes ji neturėjo galimybės pasirinkti gynybos taktikos.
4. Teismas pažeidė lygiateisiškumo principą kuris įtvirtintas LR Konstitucijos 29 str., ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. Ši byla buvo nagrinėjama ne pagal vienodas taisykles. Teismas stojo ieškovės K. L. pusėn ir pažeidė ne tik šalių lygiateisiškumo, bet ir teisėjo nešališkumo bei neutralumo principus.
5. Teismas peržengė pateiktų reikalavimų ribas.
6. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais ir teismų praktika dėl senaties termino taikymo ir sprendime rėmėsi aplinkybėmis, neatitinkančiomis tikrovės.
7. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nustatydamas atsakovės teisę pareikšti ieškinį.
8. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes ieškinio reikalavimai nebuvo patenkinti visa apimtimi.
Atsiliepimas
Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, kad teismas, vertindamas įrodymus, privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, nesuteikdamas kuriems nors iš jų svaresnės įrodomosios reikšmės, išskyrus prima facie oficialiuosius rašytinius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Apklausti atsakovės liudytojai paliudijo, kad ieškovės rankose yra matę testamentą, tačiau teismas dėl šių parodymų vertinimo savo sprendime nepasisakė.
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą ir nurodė atsiliepimo argumentus:
1. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad sumažinus ieškinio reikalavimus ieškovė turėjo teismui pateikti patikslintą ieškinį, o teismas turėjo suteikti atsakovei galimybę atsikirsti į patikslintus reikalavimus per įstatymo nustatytą 14 dienų terminą. Ieškovės manymu, su tokia reikalavimo sumažinimo traktuote nėra pagrindo sutikti, nes ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimą reikia skirti nuo ieškinio reikalavimų padidinimo ar sumažinimo. Ieškinio reikalavimo sumažinimas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė, nes pradiniai ieškinio elementai nesikeičia, o tik sumažėja jų apimtis.
2. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė neprašė taikyti ieškinio senaties termino priešieškiniu suformuluotam reikalavimui, nes šis prašymas yra suformuluotas raštu - atsiliepime į priešieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
2012-04-02 parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad tikslins ieškinio reikalavimą ir prašys pripažinti negaliojančiu ir paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovė patikslintame ieškinyje, kurį teismas priėmė 2012-04-12, t.y. iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, nurodė naują (antrą) ieškinio dalyką – reikalavimą panaikinti iš dalies Trakų rajono notarės D. B.-A. 2001-08-01 J. G. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Teismas patikslintą ieškinį išsiuntė atsakovei ir pasiūlė per 14 dienų pateikti atsiliepimą, tačiau atsakovė atsiliepimo dėl papildomai suformuluoto ieškinio reikalavimo nepateikė, nors buvo atstovaujama advokato. 2012-09-18 teismo posėdyje ieškovę atstovaujanti advokatė duodama paaiškinimus nurodė, kad tikslina ieškinio reikalavimą ir prašo paveldėjimo teisės liudijimą pripažinti tik dalyje dėl ½ buto, nes supranta, kad ½ dalis buto priklausė ne V. G., bet J. G.. Atsakovės J. G. advokatė teismo posėdžio metu duotose paaiškinimuose nevertino patikslinto ieškovės reikalavimo kaip ieškinio pagrindo ar dalyko pakeitimo, tęsė paaiškinimus ir pritarė pozicijai, kad tik ½ dalis buto priklausė V. G.. Atsakovė taip pat neprašė papildomo termino atsikirtimams patikslinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal šalių paaiškinimus sprendžia, kad toliau nagrinėjant bylą iš esmės šalys pripažino aplinkybę, kad paveldėtiną turtą, dėl kuriuo vyksta ginčas, sudaro tik ½ dalis buto. Ieškovės ieškinio reikalavimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagrindas neapsikeitė, o dalykas pasikeitė tik tuo aspektu, kad sumažėjo reikalavimo apimtis ir tai materialine prasme atitiko procesinę atsakovės poziciją. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmos teismas nepažeidė civilinio proceso dispozityvumo principo. Susiklosčiusi bylos nagrinėjimo eiga atitiko civilinio proceso koncentruotumo principą, nes tame pačiame teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės. Apeliantė konkrečiai nenurodė, kaip dėl jos nurodytų galimų civilinio proceso principų pažeidimų buvo pažeistos materialinės teisės normos.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, priimant teisingą sprendimą. Tai, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nereiškia, kad dispozityvumo principas yra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas turėjo teisę prireikus patikslinti ir pasiūlyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 str. 1 p.). Teismas, šio CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.). CPK 179 str. 1 d. nustato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjančio teisėjo iškeltas klausimas dėl galimo senaties taikymo atitiko civilinio proceso kooperacijos principą (CPK 8 str.) ir nepažeidė proceso dalyvių lygiateisiškumo principo. Be to, ieškovė 2012-02-24 pateiktame atsiliepime į priešieškinį konkrečiai nurodė vieną iš savo atsikirtimo pagrindų – aplinkybę, kad J. G., žinodamas apie testamento buvimą, jo neginčijo ir ieškinio senaties terminas suėjo 2008-08-10 dar esant gyvam J. G.. Atsakovė J. G. nėra V. G. įpėdinė, V. G. palikimo atsiradimo metu dar nebuvo J. G. sutuoktinė, todėl neturėjo reikalavimo teisės ginčyti testamentą (CK 5.17 str. 1 d.). Apeliantė deklaratyviai nurodė, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl senaties termino taikymo, nes konkrečių teismų praktikos taisyklių nenurodė.
Aplinkybė, kad pareiškėja apie V. G. testamentą galėjo sužinoti būdama nepilnametė, teisiškai nereikšminga, nes iki pilnametystės negalėdama savarankiškai ginti savo teisių ir teisėtų interesų, įstatyminei atstovei motinai T. L. taip pat nežinant apie testamentą, ieškovė dėl svarbių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių praleido įstatyme įtvirtintą terminą palikimui po V. G. mirties priimti. Byloje yra oficialus įrodymas Lentvario seniūnijos 2011-05-19 raštas, kad Lentvario seniūnas 2011-05-19 išdavė ieškovei testamento dublikatą ir konkrečiai susipažino su testamento turiniu, todėl ieškovė 2011-06-22 kreipdamasi į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nepraleido trijų mėnesių termino palikimo priėmimui.
Tiek ieškovė, tiek apeliantė pripažino aplinkybę, kad V. G. galėjo palikti tik ½ dalį buto. Tačiau apeliantė kaip priešieškinio ir apeliacinio skundo pagrindą nurodo 1964 m. CK 576 str. nuostatą, kad J. G. kaip nedarbingam sutuoktiniui (pensininkui) priklausė 2/3 dalys tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis). Atsakovė nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme neįrodinėjo ir nereiškė reikalavimo pripažinti, kad J. G. buvo V. G. išlaikomas ir todėl turėjo paveldėti 2/3 dalis V. G. turto tenkančio jam paveldint pagal įstatymą. Apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus (CPK 312 str.). Be to, J. G. paveldėjo visą likusį V. G. turtą – žemės sklypą, pinginius indėlius ir žemės sklypą (2001-08-01 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas).
Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė pretenduodama į ½ dalį paveldėtino buto pripažino priešieškinį dalyje dėl ½ buto yra nepagrįstas, nes ieškovė tokios pozicijos neišsakė. Ieškovė ir teismas pripažino, kad nežiūrint testamento formuluotės, kuri naudojama apibrėžiant testamentu paliekamą turtą, paliekamas faktiškai palikėjo nuosavybės teise valdomas turtas.
2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimą, taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turto, sudarančio palikimą, kuris atsirado 2001-01-23 mirus V. G., todėl spręstinas klausimas dėl 2000 m. CK nuostatų galiojimo. Teisės reikšti ieškinį dėl testamento negaliojimo, klausimas reglamentuotas 2001 m. CK 5.17 straipsnio 1 dalyje, o 1964 m. CK tokia teisė nebuvo reglamentuota, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai ja vadovavosi priešieškinio pareiškimo metu galiojusia norma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., Pasvalio rajono 2-ojo notarų biuro notarė I. B., bylos Nr. 3K-3-152/2006, konstatavo, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui. Juo gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal ginčijamą 1998-08-10 testamentą įpėdiniais buvo ieškovė ir J. G., o ne atsakovė J. G., todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė J. G. ginčyti testamento neturėjo teisės.
Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos V. S. parodymais bei atsakovės J. G. replika, kad J. G. žinojo apie V. G. testamentą. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant ginčą, nes teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė J. G. neturi teisės reikšti ieškinio dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Teismas ieškinį patenkino dėl visų reikalavimų (po patikslinimo), o priešieškinį atmetė visiškai, todėl perskirstyti pirmos instancijos bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.
Atsakovės J. G. apeliacinį skundą atmetus ieškovei iš atsakovės priteisamos 500 Lt apmokėjimo advokatui išlaidos, kurias ieškovė patyrė pateikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei K. L. iš atsakovės J. G. 500 Lt bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.