Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-06-14 · Civilinė byla Nr. 2S-687-467/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-14
Bylos Nr.
2S-687-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
G. V.
Atsakovas
UAB „Alstom Power“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-687-467/2010Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovui UAB „Alstom Power“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir ieškovo grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, kompensacijos, kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo pas atsakovą UAB „Alstom Power“ neteisėtu, pripažinti, kad jis nepadarė darbo drausmės pažeidimo, grąžinti į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kompensaciją už viršvalandinius darbus, delspinigius ir palūkanas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki visiško atsiskaitymo dienos. Atskiru prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui priklausančius ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, 61112,91 Lt sumai. Prašymą grindė tuo, kad bendra šalies ekonominė situacija blogėja, vis daugiau įmonių tampa nemokiomis ir negali atsiskaityti su darbuotojais, ieškovui nežinoma atsakovo finansinė padėtis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. birželio 22 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi šią apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Ieškovas G. V. pakartotiniu prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis patikslinti ieškinio sumai. Pašymą grindė tuo, kad pablogėjo atsakovo finansinė padėtis, ieškinio reikalavimo suma yra didelė, projektai, kuriuos vykdydamas atsakovas teikia administracines paslaugas, yra baigiami vykdyti, atsakovas netenka finansavimo šaltinių ir atleidžia darbuotojus, todėl kyla grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismui patenkinus ieškinį, nebus jokios galimybės ieškovui atgauti jam priteistas sumas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB “Alstom power” su prašymu nesutiko, pateikė teismui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009-11-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1177-302/2009 pažymėjo, jog tai, kad ieškovas ieškiniu prašo priteisti jam su darbo užmokesčiu bei kitomis su darbo santykiais susijusias išmokas, ir kaip ginčijamą sumą nurodo 61112,91 Lt, nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes tai nėra faktinė atsakovo skola, kurios jis nemoka ieškovui, o ginčytini reikalavimai, ir tik pripažinus, kad ieškovas iš darbo atleistas neteisėtai, galėtų būti tenkinami. Atsakovas, 2009-06-22 pateikdamas teismui paaiškinimus dėl pirmojo ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė įrodymus, kad jo finansinė padėtis yra gera, todėl nėra grėsmės, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidarytų neįmanomas. Kadangi atsakovas yra paslaugas teikianti, o ne gamybinė įmonė, jos veikloje nereikia didelės vertės ilgalaikio materialaus turto. Dėl piniginių lėšų arešto atsakovas neabejotinai patirs finansinių nuostolių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovo G. V. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra moki įmonė, jo tarpinė pelno-nuostolių ataskaita už 2009 finansinius metus patvirtina, kad finansinė padėtis nėra pablogėjusi, bendrovė dirba pelningai, atsakovo turtui nėra taikomi jokie apribojimai, bendrovė banko sąskaitose 2009-12-01 turėjo 143908,67 Lt ir 12586,32 eurų, taip pat ir į atsakovo paaiškinime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes. Teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis po ieškovo prašymo išsprendimo 2009-11-12 nutartimi, nėra pablogėjusi. Įvertinęs, jog turto areštas ekonominiu požiūriu yra itin varžanti subjekto ūkinę komercinę veiklą, galinti turėti neigiamos įtakos verslo reputacijai priemonė, galinti sukelti nuostolių atsiradimą, o atsakovui reiškiamas reikalavimas nėra didelis, taip pat nenustačius aplinkybių, leidžiančių teigti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, teismas laikė, jog jas taikyti yra netikslinga.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas G. V. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti atsakovui UAB „Alstom power“ priklausančius ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, 61112,91 Lt sumai, o esant procesinei galimybei – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-12-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1592-574/2009 patenkintai ieškovo reikalavimų sumai. Nurodo, kad teismas, nustatydamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo terminą ne per 3 dienas, bet per 5 dienas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalį. 2009-12-04 nutarties nuorašas buvo išsiųstas ieškovui tik 2009-12-22. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turimus duomenis apie atsakovo finansinę padėtį vertino neteisingai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera, atsakovas neturi nekilnojamojo turto, atsakovo banko sąskaitose esančių lėšų mažėja. Nutartyje nurodyta atsakovo banko sąskaitose esanti suma yra pakankamai maža, atsižvelgiant į atsakovo teismui nurodytus vykdomuosius projektus, pateiktas projektų paramos sutartis, į pretenduojamus gauti vykdyti projektus bei ieškovo reikalavimus priteisti jam vidutinį darbo užmokestį. Ieškovo pareikštų reikalavimų suma atsakovui yra labai didelė, o atsakovo darbo apimtys šiuo metu sparčiai mažėja.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Alstom power“ prašo skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas nepažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies, kadangi atsižvelgė į atsakovo norą susipažinti su posėdyje gautu prašymu ir užtikrino atsakovui procesinę teisę duoti paaiškinimus žodžiu bei raštu. Be to 3 dienų termino pažeidimas negalėjo turėti jokios įtakos teisingam ir pagrįstam prašymo išsprendimui. Atsakovo pateikti įrodymai įrodo, kad bendrovė veikia pelningai ir atsakovui neiškiltų sunkumų įvykdyti galimai ieškovui palankų sprendimą, kadangi per 2009 metus atsakovo gautas pelnas daugiau nei 2 kartus viršija ieškovo reikalavimo dydį. Kadangi atsakovas yra paslaugas teikianti, o ne gamybinė įmonė, jos veikloje nereikia didelės vertės ilgalaikio materialaus turto, bet dėl piniginių lėšų arešto atsakovas neabejotinai patirs finansinių nuostolių, bus pažeistas proceso šalių pusiausvyros principas. Abu savo prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas argumentavo praktiškai identiškais argumentais bei nepateikė jokių jo daromas prielaidas patvirtinančių įrodymų, todėl, nesąžiningai teikdamas pakartotinį prašymą ir atskirąjį skundą, ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir ieškovo grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, kompensacijos, kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo (b.l. 1-7). Ieškovas G. V. prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui priklausančius ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, 61112,91 Lt sumai. Tokį ieškovo prašymą pirmosios instancijos teismas jau antrą kartą atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovo finansinė padėtis nėra pablogėjusi, bendrovė dirba pelningai, atsakovo turtui nėra taikomi jokie apribojimai, bendrovės banko sąskaitose yra pakankamai piniginių lėšų, o turto areštas ekonominiu požiūriu yra itin varžanti subjekto ūkinę komercinę veiklą, galinti turėti neigiamos įtakos verslo reputacijai priemonė, galinti sukelti nuostolių, o atsakovui reiškiamas reikalavimas nėra didelis. Ieškovas atskirajame skunde tvirtina, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera, jis neturi nekilnojamojo turto, banko sąskaitose esanti suma yra pakankamai maža, atsižvelgiant į ieškovo reikalavimus priteisti jam vidutinį darbo užmokestį. Ieškovo pareikštų reikalavimų suma atsakovui yra labai didelė, nes atsakovo darbo apimtys mažėja ir, atsižvelgiant į ekonominį sunkmetį, iškyla reali grėsmė, kad ieškovas neturės galimybės atgauti teismo priteistas sumas. Teisėjų kolegija apelianto atskirojo skundo argumentus atmeta, kadangi vien nurodytos aplinkybės pačios savaime negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, neesant kitų pakankamų įrodymų. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pagrįstas jokiais neginčytinais įrodymais, patvirtinančiais, kad atsakovo finansinė būklė pablogėjo nuo pirmosios instancijos teismo 2009-06-22 nutarties priėmimo dienos, taip pat apie tai, kad atsakovo banko sąskaitose nėra piniginių lėšų ar jų yra nepakankamai, atsakovo darbo apimtys mažėja ir pan. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju kyla reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įrodymų, patvirtinančių realios grėsmės tikimybę, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, apeliantas taip pat nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, o tik pakartotinai atskirajame skunde nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios jau buvo įvertintos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-06-22 nutartimi ir patvirtintos Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-12 nutartimi.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje preziumuojama, jog būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Tuo atveju, kai yra įrodymų, jog pareikšto ieškinio suma atsakovui, lyginant ją su jo nuosavybės teise valdomo turto verte, įstatiniu kapitalu, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios bendrovės įsipareigojimais, nėra didelė, tai yra, kai paneigiama objektyvios grėsmės teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo galimybė ieškinio tenkinimo atveju, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nagrinėjamu atveju reikalaujama priteisti suma – 67401,17 Lt, nėra pakankamai didelė juridiniam asmeniui (atsakovui). Byloje esantys duomenys tvirtina, kad atsakovo bendrovė veikia pelningai, jos veiklos pelnas daugiau kaip kelis kartus viršija ieškovo reikalavimų sumą (b.l. 43-60, 103-105). Atsakovas yra paslaugas teikianti, o ne gamybinė įmonė, todėl jos veikloje nereikalingas didelės vertės ilgalaikis materialusis turtas. Tačiau dėl piniginių lėšų arešto atsakovas gali patirti nepagrįstų finansinių nuostolių, nes tokiu būdu būtų suvaržyta jo ūkinė-komercinė veikla. Apelianto atskirojo skundo teiginys, jog dėl ekonominio sunkmečio atsakovo darbo apimtys sparčiai mažėja, iš atsakovo įmonės darbuotojai yra atleidžiami iš darbo, nėra pagrįstas įrodymais (CPK 178 str.). Be to ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad atsakovas yra nemoki įmonė ar nesėkmingai vykdo ūkinę-komercinę veiklą, o aplinkybė, jog šalyje susiklostė sunki ekonominė padėtis ar atsakovas baigia vykdyti prisiimtus projektus, pačios savaime nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje byloje, neesant tai pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovui reiškiamas ieškinio reikalavimas yra toks didelis, kad iš esmės padidintų būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Apeliantas iš esmės teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėjo išnagrinėti ne vėliau kaip per tris dienas (CPK 148 str. 1 d.). Tačiau CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą turi būti informuojamas atsakovas, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais apribojimais atsakovui. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui galima tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys jas taikyti arba padarys jų taikymą neįmanomą. Tokiu atveju ieškovas privalo pateikti neginčijamų įrodymų, kad yra reali grėsmė pareiškėjo interesams. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog laikinąsias apsaugos priemones reikalinga taikyti nepranešus atsakovui, todėl teismas suteikė atsakovui galimybę pateikti savo nuomonę dėl ieškovo prašyme nurodytų aplinkybių ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas per 5 dienas, tačiau toks nežymus procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui pačiam, įvertinus bylos aplinkybes, spręsti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą tikslingiau nagrinėti pranešant atsakovui (skolininkui), ar jam nepranešus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas šią teisės normą pažeidė iš esmės, o nutartis vien tik formaliais pagrindais negali būti panaikinta (CPK 328 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, nepažeidė nei šalių interesų pusiausvyros, nei proporcingumo principų, nenukrypo nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir teismų praktikos.

Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrįstu pagrindu taikyti CPK numatytas laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas nenurodė ir kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos iš esmės pritaikytos teisingai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėAndžej Maciejevski