- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-12
- Bylos Nr.
- 2S-1177-302/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Alstom Power“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Alstom Power“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir ieškovo grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, kompensacijos, kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo pas atsakovą UAB „Alstom Power“ neteisėtu, pripažinti, kad jis nepadarė darbo drausmės pažeidimo, grąžinti ieškovą į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti kompensaciją už viršvalandinius darbus, delspinigius ir palūkanas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki visiško atsiskaitymo dienos. Ieškovas taip pat pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančius ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, 61 112,91 Lt sumai. Prašymą grindė tuo, kad bendra šalies ekonominė situacija blogėja, vis daugiau įmonių tampa nemokiomis ir negali atsiskaityti su darbuotojais, ieškovui nežinoma atsakovo finansinė padėtis, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. birželio 22 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių nurodomas aplinkybes, o tokių ieškovas nepateikė. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo turtui nėra taikomi jokie apribojimai, nėra pagrindo teigti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas nurodė, jog teisingumo principas reikalauja, kad išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, o turto areštas ekonominiu požiūriu yra itin varžanti subjekto ūkinę komercinę veiklą, galinti turėti neigiamos įtakos verslo reputacijai, galinti sukelti nuostolių, todėl nenustačius aplinkybių bei nesant duomenų, leidžiančių teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas, nėra tikslingas jas taikyti. Vien reikalaujamos priteisti sumos dydis nereiškia, kad būsimą teismo sprendimą bus sunku ar neįmanoma įvykdyti.
Šalies argumentai
Ieškovas G. V. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neteisingai vertino įrodymus.
Teismas išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pažeisdamas procesiniame įstatyme nustatytą 3 dienų terminą. Teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas, nutartyje nurodė, kad tokių duomenų nėra.
Teismas, nurodydamas, jog netikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, padarė neteisingas, prieštaraujančias byloje esantiems įrodymams apie atsakovo finansinę padėtį išvadas. Teismas neteisingai vertino atsakovo pateiktus įrodymus apie jo finansinę padėtį, pasak apelianto, atsakovo finansinė padėtis nėra gera, nes nekilnojamojo turto atsakovas neturi, 2009-03-31 atsakovo viso materialaus ilgalaikio turto likutinė vertė sudarė 55 439 Lt, 2009-06-18 jo banko sąskaitose buvo 206 730,53 Lt ir 23 629,62 eurai. Tai, kad atsakovas planuoja turėti pastovias pajamas pagal sudarytas sutartis, nereiškia, kad jis jas gaus, kad ateityje šios sutartys nebus keičiamos ar nutrauktos.
Šalies argumentai
Teismas nepagrįstai nurodė, jog prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys prašymo aplinkybes, nes įstatymas reikalavimo dėl įrodymų pateikimo nenumato.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Alstom Power“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo nurodomas procesinis pažeidimas, per kiek dienų turi būti išnagrinėtas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, negalėjo turėti įtakos teisingam tokio prašymo išnagrinėjimui.
Šalies argumentai
Ieškovas prašymo nemotyvavo tuo, kad prašoma priteiti suma yra didelė atsakovui, be to, prašymo nepagrindė jokiais įrodymais, todėl teismas pagrįstai jo prašymą atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimu į atskirąjį skundą argumentus, byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirojo skundo argumentais jos keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kolegijos vertinimu, ieškovas prašyme nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su atsakovu, kurios teismui leistų įsitikinti tuo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar pasidarys neįmanomas.
Nors tarp šalių kilęs ginčas yra iš darbo teisinių santykių ir ieškovas pripažįstamas silpnesne darbo santykių šalimi, tačiau vien tokia aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti tenkinamas bet kuriuo atveju. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio turinio, ieškovas prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, pripažįstant, kad jis neatliko darbo drausmės pažeidimo, grąžinti jį į ankstesnį darbą, šio reikalavimo užtikrinimui tokios laikinosios apsaugos priemonės kaip turto, piniginių lėšų areštas pritaikymas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, nes šios ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti taikomos proporcingai siekiamiems tikslams, atsižvelgiant į bylos esmę, kilusio ginčo pobūdį. Tai, kad ieškovas ieškiniu prašo priteisti jam su darbo užmokesčiu bei kitomis su darbo santykiais susijusias išmokas, ir kaip ginčijamą sumą jis nurodo 61 112,91 Lt, taip pat nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes tai nėra faktinė atsakovo skola, kurios jis nemoka ieškovui, o ginčytini reikalavimai, ir tik pripažinus, kad jis iš darbo atleistas neteisėtai, galėtų būti tenkinami šie piniginio pobūdžio reikalavimai. Pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ieškovui suteiktas nepagrįstas pranašumas atsakovo atžvilgiu motyvuojant vien tuo, kad jis yra silpnesnioji darbo santykių šalis, taigi tokios laikinosios apsaugos priemonės neatitiktų ekonomiškumo, proporcingumo principų.
Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas savo prašymo tinkamai nemotyvavo, nenurodė, kad prašoma priteisti suma atsakovui yra didelė ar kad yra kokių nors kitokių faktorių, dėl kurių, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba apsidarytų neįmanomas. Tai, kad, pasak ieškovo, bendra šalies ekonominė situacija blogėja, vis daugiau įmonių tampa nemokiomis ir negali atsiskaityti su darbuotojais, tokie prašymo motyvai nėra susiję konkrečiai su atsakovo finansine padėtimi ir teismui negalėjo būti pagrindas manyti, kad yra reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas.
Kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, dėl kurių laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti, kadangi procesinis įstatymas nereikalauja iš šalies, prašančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti tokių įrodymų, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi įvertinti realią grėsmę, jog galimai ieškovui palankus teismo sprendimas bus netinkamai įvykdytas ar neįvykdytas, o tokiam įvertinimui reikalingas motyvuotas prašymas, kurio ieškovas nagrinėjamu atveju teismui nepateikė, o atsakovo teismui pateikti duomenys apie jo finansinę padėtį pagrįstai nesudarė pagrindo pripažinti, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones jo atžvilgiu.
Kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentas, jog teismas išsprendė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeisdamas procesiniame įstatyme nustatytą 3 dienų terminą, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos teismo nutarties, kuri iš esmės yra pagrįsta ir teisėta, tai yra padarytas procesinio pobūdžio pažeidimas, neįtakojantis priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 straipsniais, kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.