Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-52-1002/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-03
Bylos Nr.
1-52-1002/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48194-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mantas Liesis
Kaltinamasis
L. R.
Nukentėjusysis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-52-1002/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48194-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2.; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 3 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis,sekretoriaujant A. S., L. J., K. S.,dalyvaujant prokurorams G. V., S. D.,kaltinamajai L. R., jos gynėjui advokatui M. B.,nukentėjusiajam A. J., jo atstovui advokatui V. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą artimam giminaičiui – broliui A. J., o būtent: 2022-12-24 apie 18:00 val. (duomenys neskelbtini), name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam A. J. filmuojant telefonu, tyčia sudavė šešis smūgius rankos kumščiu į galvą ir spyrė du tris smūgius kojos pėda į kairę blauzdą nukentėjusiajam A. J., tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – paviršinius nubrozdinimus veide bei sukėlė nukentėjusiajam A. J. fizinį skausmą.

Kaltinamoji L. R. dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta nepripažino ir davė parodymus, kad A. J. yra jos brolis. Šiuo metu jokių santykių su broliu nėra. Ji brolį jau treji metai yra visur užblokavusi. Jis negali jai nei paskambinti, nei parašyti. Užblokavimas yra ne be pagrindo, taip ji bando išvengti su juo konfliktų. Ji su broliu bendrauti visiškai nenori. Dėl pateiktų kaltinimų gali pasakyti, kas yra parašyta – taip nebuvo. Buvo priešingai, ji gavo smūgį, o ne jis. Ji turi pasidariusi išsamią J. visų apklausų parodymų analizę dėl visų neatitikimų, duodama parodymus, nori vadovautis šia analize. Visas konfliktas prasidėjo tėčio patalpose. Tėtis tuo metu gulėjo ligoninėje. Tėtis jos paprašė nupirkti produktų ir jie sutarė, kad tuos produktus ji jam atveš gruodžio 25 d. Kadangi buvo Kūčios, buvo pilni šaldytuvai, tėčio produktus nunešė į jo šaldytuvą. Tėčio patalpose ji sutiko A. . Tada prasidėjo konfliktas. Ji atėjo, įdėjo tėčio produktus į šaldytuvą. A. į tėčio patalpas pateko pro mamos patalpas. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad ji A. pasakė, kad jis atėjo su žieminiais batais. Buvo žiema, jo batai buvo purvini, grindys išplautos, sutvarkytos. Tuo metu ji tvarkė tas patalpas, prižiūrėjo tėtį. A. specialiai ėjo ir trypė su tais batais, gavo pastabą, kad nevaikščiotų su batais. Baigėsi tuo, kad ji buvo išvadinta durne, debile su aukštuoju išsilavinimu, pasižiūrėtų į veidrodį, ir panašiai. Taip ir prasidėjo tas konfliktas, nuo įžeidinėjimų. Kai A. atėjo, ji jau buvo tėčio patalpose ir jau išeidinėjo. Įėjęs A. viską ėmė tikrinti: šaldytuvus, viską apžiūrinėjo, atsidarė tualetą, viską absoliučiai tikrino, spinteles, neaišku, kokiu tikslu. Viskas buvo sutvarkyta, o jis ėjo su batais ir viską trypė tam, kad ją pažemintų, kad ji vėl viską tvarkytų, ir tai buvo ne pirmas kartas. A. nurodė, kad jis gavo smūgius į blauzdą. Konflikto metu ji stovėjo priešais A. , nežino, kaip ji sugebėjo pataikyti į tą blauzdą. Realiai tai ji patyrė smūgį, jai buvo suduota į veidą ranka, tada jai buvo išmuštas vieną kartą telefonas, patyrė smūgį į ranką, tada jai trenkė durimis išeinant, susižalojo kairę ranką. Tai buvo nurodžiusi, kai nuvažiavo į ligoninę, nors tyrėja P. buvo nurodžiusi, kad ji į gydymo įstaigą nesikreipė. Ji turi išrašą, kad kreipėsi į medikus ir buvo aiškiai nurodyta, kad matosi veido paraudimas ir sutinusi dešinė koja. A. , kai trenkė su durimis, sužalojo jai dešinę koją. Iš karto pareigūnams apie tai nepasakė, tiesiog skaudėjo visą kūną. Koja ištino po poros valandų. Kai atvažiavo pareigūnai antrą kartą, pareigūnas eidamas į kiemą, susitikęs su ja neįsijungė kameros, ji pareigūnui sakė, kad jai pradėjo skaudėti ir sutino koja. Pareigūnas jai sakė važiuoti į ligoninę ir nurodyti visus sužalojimus, ką ji ir padarė. Buvo užsikabinta ant to, kad ji iš karto nepasakė apie sužalojimus. Ji buvo tokios stresinės būsenos, nes ji pirmą kartą gavo smūgį į veidą, kad jai iš streso skaudėjo visą kūną. Tik vėliau, kai apsiramino, ji pajuto tą koją. A. stovėjo prie mamos durų, prasidėjo tas konfliktas. Ji stovėjo prie savo durų ir jis tyčia ėjo prie jos, kišo jai į veidą telefoną, ji traukė ranka tą telefoną, kad jai jo nekištų. Telefonas iškrito ant žemės ir A. atsisukęs jai trenkė. Kai A. išeidinėjo, ji ėjo iš paskos, norėdama užrakinti duris, A. išmušė jai iš rankos telefoną, kišo savo telefoną jai į veidą, ją filmavo. Ji vėl stūmė jo telefoną, tas telefonas iškrito, ir jis ant batų užlipęs susvyravo. Jo telefonas buvo dirbtinės odos atverčiamame dėkle. Krisdamas telefonas sukėlė tokį pliaukštelėjimo garsą. Tyrėja P. aprašė, kad šioje vietoje A. patyrė stipriausią smūgį ir susvyravo. Jokio smūgio nesimato, nes jo ir nebuvo. Matosi, kad A. susvyravo. Tada jis, pasikėlęs telefoną, išėjo lauk, atidaręs plačiai duris jas trenkė, nors matė, kad ji eina paskui. Tyčia trenkė tomis durimis. Durys šarvuotos. Ji dėjo dešinę koją ir ji buvo sutrenkta tomis durimis. A. nusileido kiemo laiptais ir toliau kėlė konfliktus ir filmavo. A. pats pareigūnų nesikvietė. Pareigūnus iškvietė jos vyras, jis matė tą konfliktą. Iš pradžių nėjo, nes tai ne pirmas konfliktas su A. , ir ji puikiai žino, kuo tai gali baigtis. Deja, tuo ir pasibaigė, ji buvo primušta. Iš visų pateiktų įrašų matyti, kad žmogus nei karto nepasako, kad ji jo nemuštų. Šeši smūgiai, o stovi ramus, ramiai reaguoja, iš jos ir šeimos juokiasi, tyčiojasi ir nei karto nepasako, kad gavo smūgį, tik susirūpina, kad nedaužytų jo telefono, nes telefonas pinigus kainuoja. Didžiausias rūpestis buvo dėl telefono, bet dėl to, kad gavo šešis smūgius į galvą, tris smūgius į koją, nepasako nei vieno žodžio. Labai keista reakcija žmogaus, patyrusio šitiek smūgių. Jos vyras davė parodymus, jei palyginti, tai jie beveik identiški su jos parodymais. Vyras iškvietė policiją ir jau vyko bendravimas su policijos pareigūnais, pareiškimo rašymas. Visa kita, kaip yra pabrėžiama, kad ji su vyru yra užgrobę turtą, neteisėtai pasisavinę, tai ji su vyru 2013 m. sausio 24 d. nusipirko šias patalpas ir prieš šešerius metus į jas įsikėlė gyventi, 2018 m. rudenį. Ji su šeima ten persikėlė gyventi, nes jų prašė, kad nebeatsikraustytų svetimi žmonės. Prieš tai su buvusiais šių patalpų savininkais J. taip pat kėlė konfliktus, vaikščiojo po teismus. J. už tai gavo baudą. Šešerius metus ji su šeima negali ramiai gyventi, vyksta konfliktai, jie policijai pastoviai sakė, kad J. kelia konfliktus prie mažamečio vaiko, bet niekam įdomu nebuvo. Iš pradžių su broliu santykiai buvo normalūs. Kritinis taškas buvo 2018 m. Buvo taip, kad kilo konfliktas su dabartiniu mamos vyru. Mamos vyras buvo išgėręs, užpuolė ją ir jos dukrą. Mama gynė savo vyrą, todėl nustojo bendrauti. O brolis sakė nesikišti, dar su juo minimaliai bendravo, bet jos vyras pasakė, kad jam reikia išsikraustyti iš jai priklausančio ūkinio pastato. Kai kraustė tuos daiktus, kilo konfliktas ir nuo tos dienos jie iš viso nebebendrauja. Per kraustymąsi mamos vyras į ją metė baldinę plokštę, sužalojo jai koją, bet viskas buvo pasukta taip, kad ji jį sužalojo, nes ji iš karto nenuvažiavo į ligoninę ir neparodė sužalojimo. J. tuo metu davė parodymus, kad nieko nematė. Nuo tos dienos su broliu nebebendrauja. Koridoriuje pirma pradėjo filmuoti įvykius. Nukentėjusysis pradėjo filmuoti iš karto išėjęs iš patalpos. Ji suprato, kad jis filmuoja, nes taip laikė telefoną, lyg filmuotų. J. buvo prie jos priėjęs su telefonu ir kišo jai jį į veidą. Ji nustūmė jo telefoną ir pasakė, kad jai nekištų į veidą telefono. Jis tyčia ėjo dar arčiau ir kišo savo telefoną jai į veidą, o ji jį nustūmė. Telefonas nukrito ant žemės. Koridoriuje buvo trys betoniniai lauko vazonai. Šalia jų telefonas ir nukrito. Ji nukentėjusiajam nesudavė jokio smūgio. Nukentėjusį ji nuo savęs su telefonu stūmė kelis kartus. Nepasakys, kiek kartų ji jį stūmė, kiek kartų išmušė telefoną iš rankų. Tiek kartų, kiek kartų jam telefoną kišo į veidą. Praėjo dveji metai, nepamena, kiek kartų nukentėjusiajam iškrito telefonas ant žemės. Ji nukentėjusiajam netrenkė, ji tik atsistūmė telefoną, kai jis jai kišo telefoną į veidą. Negali paaiškinti garsų kilmės iš įrašo, kur girdisi trys pliaukštelėjimai. Dėl J. susvyravimo paaiškino, kad tuo metu J. išmetė jos telefoną, kišo savo telefoną jai į veidą. Ji jo telefoną atstūmė, telefonas iškrito ant žemės. Toje vietoje, kai aiškino, kaip atrodo patalpa, net tyrėjos aprašyme yra parašyta, kad matosi, jog prie sienos yra penkios ar šešios poros batų. J. stovėjo tame kampe ir tikėtina, kad jis užkliuvo už tų batų ir susvyravo. Tas garsas, anot tyrėjos P. s, – pliaukštelėjimas, negali būti pliaukštelėjimo garsas, ten tiesiog iškrito telefonas knygos tipo dėkle, todėl ir gavosi toks garsas. Ji į veidą J. nesmūgiavo, nežino, kaip tyrėja galėjo matyti tą smūgį. Ji jokio smūgio nesudavė, nebuvo jokio kontakto nei rankomis, nei kojomis. Ji tiesiog atsistūmė nuo savęs telefoną. Telefoną palietė. Buvo atsistūmimas per telefoną, rankos kliudyti nesistengė. Jokio skausmo sukelti nenorėjo. Su J. veidu jokio kontakto nebuvo. 2022 m. gruodžio 24 d. buvo filmuojama jos namo aplinka. Vienas įrašas buvo pateiktas tyrėjai, kiti įrašai nėra išlikę. J. koridoriuje nelaukė. Jį filmavo, nes įtarė, kad jis vėl gali ją kolioti. Grįžtant į konflikto pradžią, visas konfliktas prasidėjo tėčio patalpose, kur J. buvo iškoneveikta, išvadinta debile su aukštuoju, šiukšle, ir panašiai. Tuo metu konflikto nefilmavo. J. pareiškime yra nurodyta, kad ji buvo tėčio patalpose, kai susitiko pirmą kartą su J. Darydamas duris, J. ją durimis sužalojo. Buvo sužalota jos kairė ranka ir dešinė koja. Jos pateiktas vaizdo įrašas, kurį darė savo mobiliuoju telefonu, yra pateiktas visas. Nežino, iš kur pas J. atsirado sužalojimai, subraižymai ant veido, kaip parašyta išvadoje. Jos spėjimas yra toks, kad J. pats susižalojo po įvykio. Čia yra jos spėjimas, kad galimai, J. nuvykęs prie priimamojo pats susižalojo. Kai jis nuvyko į ligoninę, jam buvo nustatytas dešinės akies voko paviršinis sužalojimas ir antakio sumušimas, tačiau, kai J. atvažiuoja į policiją rašyti pareiškimo, kai pareigūnai atlieka jo sužalojimų apžiūrą, jie nurodo, kad akivaizdžių kūno sužalojimų ir odos pakitimų nepastebėta, kairės kojos blauzdos vaizdas – sužalojimų nėra. Tyrėja P. visiškai neaprašo, kodėl ji nenorėjo rašyti to pareiškimo. Jos pačios pateiktuose aprašymuose yra paryškinta ta dalis, ko tyrėja P. neaprašė. Pareiškimas buvo ne kartą rašytas, iš jų su vyru buvo pasijuokta. Įraše užfiksuota, kaip ji aiškiai vardina priežastis, kodėl atsisako rašyti pareiškimą. Tyrėja P. tai užfiksavo tiesiog dviem žodžiais, kad atsisako rašyti pareiškimą. Čia aiškiai yra nurodyta priežastis, kodėl atsisako. Pareigūnai nustebę klausia vienas kito, kad J. išvažiavo į ligoninę ir girdisi pareigūno žodžiai: „kad gavo į snukį ale“. Iš pareigūnų kalbos aišku, kad J. neatrodė sužalotas. Jai pačiai buvo iškviesta greitoji, bet ji pati jos atsisakė, nes žaizda nekraujavo stipriai, veido sutvarstyti nereikėjo, veidas tiesiog buvo raudonas ir patinęs. Pareigūnai ją primygtinai ragino važiuoti į ligoninę ir net kelis kartus. Iš to raginimo supranta, kad jei nevažiuos, J. tikrai bus nukentėjęs, nes jis į ligoninę išvažiavo. P. to taip pat neparašė. Tyrėja P. neaprašė jos telefoninio pokalbio su jos vyru, kai jis sėdėjo pareigūnų mašinoje. Ten girdisi, kaip jis pasakoja, kad J. išvažiavo į ligoninę ir ji J. tariamai yra sužalojusi. Tyrėja P. rašė, kad ji, įlipusi į pareigūnų automobilį, pradeda pasakoti, kaip vėl iš jų pasityčios, kai parašys pareiškimą, kad jiems sugadintos šventės. Jos vyras pasakoja, kad J. išvažiavo į ligoninę tariamų sumušimų parodyti, ji domisi, kurios tariamai vietos jam yra sužalotos. Ji net apklausos metu, dalyvaujant advokatui, sulaukė tokių replikų, ar ji yra mačiusi, kaip suduoda boksininkai, kad tai meksikietiški serialai, kaip atrodo žmogaus veidas, sutrenktas kumščiu, nors ji nurodė, kad jai buvo suduota plaštaka ir suspaustas veidas. Pareigūnai toliau įtikinėja, kad ji būtinai šiandien važiuotų į ligoninę, ji parodo, kur jai skauda, nors jau geras pusvalandis praėjo po smūgio. Taip pat pasakoja, kad J. lankė boksą, kovas be taisyklių, kelis kartus pakartoja, kaip patyrė smūgį, taip pat pasakė, kad jis jau buvo ją užsipuolęs tų pačių metų rugpjūčio mėnesį. A. ir ji pasakoja, kad J. pastoviai kelia konfliktus atvažiavęs, įvardina rugpjūčio konfliktą, pasakoja, kad J. jai iškvietė policiją, parašė pareiškimą ant jos. Tą dieną nevažiavo namo iki 19.30 val., buvo darbe, kad tik J. nesutikti, bet jis specialiai jos laukė ir bandė sukelti konfliktą. J. priėjo iki to, kad jau ją muša, kad gal vieną dieną sulauks, kai pasmeigs juos. Viso to tyrėja P. neaprašė. Įraše pareigūnas įtikinėja, kad parašius pareiškimą šį kartą viskas bus kitaip, kad byla eis į teismą. Tyrėja P. to taip pat neparašė. Byla į teismą nenuėjo. Įrašo gale pareigūnai fiksuoja jos sužalojimus. Tyrėja P. iš viso to įrašo neaprašė. J. , duodamas parodymus, kelis kartus pabrėžia, kad jos šeima viską daro dėl pinigų, bet kameros įraše užfiksuotas jos vyro pasakymas, kad ne piniguose čia esmė, ramybė už pinigus neparsiduoda. Tai irgi yra neparašyta. Įraše ji kalba, kiek jai kainuos nervų, kad vėl visi bus nukentėję, tik ne ji, net pareigūnas ragina eiti iki galo, kad būtų bent kartą pasiekta teisybė. Visa tai yra neaprašyta. Kur šiuo metu yra tėtis, gali pakomentuoti J. , nes jis išsivežė tėvą į (duomenys neskelbtini) . Tėtis ne pas ją gyvena, jis turi savo namus. J. po metų, gruodžio 25 d., sumušė jos vyrą. Visi veiksmai buvo atliekami tie patys, kišo į veidą telefoną. J. atvažiuoja pas tėtį, bet jis neina pas tėtį, o jis eina į jos patalpas. Tėtis turi atskirą savo įėjimą. Tėtis turi jos name savo namo dalį ir gali ten grįžti. Ji su J. vengia konfliktų. Ji ir jos vyras neina į kiemą, kai jis būna atvažiavęs. Jei ji būtų žinojusi, kad į tą patalpą, pas tėtį, ateis J. , ten ėjusi nebūtų. J. ne vienus metus yra užblokuotas, kad jai nepaskambintų, neparašytų žinučių. Ji nežino, kiek žmonių iš šeimos narių yra ją užblokavę. Su kitu broliu bendrauja dėl draudimo klausimų. Kitas brolis jos žinutes skaito. Bendrauja su brolio žmona. Negali pasakyti, ar yra jos užblokuota. Su kitu broliu nekonfliktuoja, bendrauja minimaliai, draudimo klausimais. Asmeniniais klausimais su kitu broliu nebendrauja. Susitinka su juo per šventes, perka vaikams dovanas ir jas perduoda. Jie yra trys vaikai. Dėl tėčio priežiūros jie su ja nesitaria. Tėtį broliai išsivežė iš ligoninės. Tėčio priežiūra rūpinosi jau nuo 13 metų. Visada ji jį prižiūrėjo, net turėdama savo šeimą, jei mamos nebūdavo, ji gyvendavo pas tėtį ir jį prižiūrėjo. Kaip bus ateityje, nežino. Bandė tėčiui skambinti, bet jis nekelia ragelio. Ji nesakė, kad jos ranka buvo prispausta. Koja ir ranka buvo sužalota, bet ne prispausta. Ji neatliko jokių veiksmų, kad sukeltų skausmą nukentėjusiajam. Ji sakė, kad dingo pinigai, nes prieš išvažiuojant į ligoninę, tėtis paprašė padėti pinigus prie televizoriaus. Tų pinigų, jai išeinant iš patalpos, nebebuvo, kai joje susitiko su J.. J. iš patalpos išėjo tada, kai jos jau nebebuvo. J. prie durų nelaukė. Telefoną visada nešiojasi su savimi, jei nepamiršta, įsijungia kamerą, nes J. pastoviai ją kolioja. Ji yra priversta savo namuose vaikščioti su įjungta kamera, nes ji juose nesijaučia saugiai. Batus nusimovė prie laukinių durų ir išgirdo, pamatė, kaip J. daro duris. Stovėjo ir laikė telefoną, kaip ir matosi pateiktame vaizdo įraše. Negali pasakyti, ką tuo metu sakė. Prieš J. rankos nekėlė. Teisme J. nurodė, kad vengia konfliktų, ir panašiai, bet realus jo elgesys kitoks. Jis ateina, atrakina pagrindines duris, tas, kur įvyko konfliktas, kur yra bendra patalpa jos tėčio, mamos ir jos vyro, jis ateina, atrakina duris ir jas palieka atrakintas. Jos dukra yra radusi atrakintas duris. Pas tėtį J. turi eiti pro jo įėjimą, kuris yra iš lauko pusės, jokio tikslo jam vaikščioti bendrose patalpose nėra. J. įeina, išspardo jos sudėtus batus, buvo, kada jis atvyko, ji buvo išplovusi grindis, jis specialiai pavaikščiojo kelis kartus, pritrypė. Labai J. jaudinasi dėl vaikų, bet jų kieme neprižiūri. Jo vaikai užsuko jai dujas, subraižė jos dukros motorolerį, jos terasoje vaikai laksto ant valgomojo stalo. J. vaikų į konfliktą neįtraukė. Tėtis jos name jau negyvena gal nuo kovo mėnesio, tiksliai pasakyti negali. J. pas ją nebevaikšto nuo tada, kai primušė jos vyrą, nes uždraudė prokurorė. Jie patys su J. nekonfliktuoja. Kitas brolis taip pat važiuodavo tėčio aplankyti ir jie nėra gyvenime sukėlę konflikto. Dėl konflikto su mamos vyru vyko ikiteisminis tyrimas. Ji toje byloje buvo nukentėjusioji. Toje byloje ji buvo nekalta, viskas baigėsi susitaikymu, nes ji neturėjo pinigų advokatui. Susitaikymas vyko abipusiu susitarimu. Ji nėra ant mamos parašiusi nei vieno pareiškimo. Ji negali pasakyti, ką yra parašęs jos vyras, bet ji nėra parašiusi nei vieno pareiškimo, bet mama jai yra iškvietusi policiją. Iš J. nereikalauja 1500 eurų. Tėčiui įrengė vonią, sutvarkė virtuvę. Už meistrus ir vonios kambario įrengimą buvo sutarta, kad visi trys vaikai pasidalins išlaidas. Jei neklysta, suma buvo apie 800 eurų kiekvienam. Kitas brolis padarė pavedimą pagal susitarimą, o J. nėra jai sumokėjęs. Kitus remontus tėčiui J. padėjo padaryti, kartu su juo keitė tėčio grindis. Remontai baigėsi tuo, kad J. primušė mamos vyrą ir mama išsikraustė iš namų. J. yra sakęs, kad sportavo tik tinklinį, bet jam net 16 metų buvo operuota nosis. Tai bokso lankymo pasekmės. Kai J. sakė, kad nepažįsta nei M. V., nei A. P., nei K. B., tai su M. V. J. ruošėsi kovoms be taisyklių apie 2007 metus. J. yra fiziškai stiprus, turi įgūdžių gintis, jis eilinį kartą meluoja. A. P. yra jo treneris, treniravo boksą. A. P. veždavosi J. į varžybas teisėjauti vaikų varžybose. Jai pačiai buvo suduotas smūgis į veidą. Jai buvo suduota delnu į veidą ir suspausta. Vaizdo įraše girdisi J. žodžiai, pasakyti jai: „kai mausiu“. P. tą momentą yra aprašiusi. Jai buvo suspaustas veidas, sužalota koja, ranka. Jos veidas buvo ištinęs.

Nukentėjusysis A. J. teisme davė parodymus, kad L. R. yra jo sesuo. Kol neatsikraustė į tą namą, su sese buvo superiniai santykiai, buvo giminiški, kaip sesės ir brolio, labai gerai sutarė. Jis užaugo (duomenys neskelbtini), ten gyveno, tėvai buvo nusipirkę dalį namo, ten visi užaugo. Sesuo atsikraustė prieš 4-6 metus, atsikraustė, nes norėjo į namą eiti gyventi. Jis tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), kai ji atsikraustė. Nuo tada prasidėjo blogi santykiai, kai jie pradėjo vykdyti statybas antrame aukšte, nors nesvarbu, kad tėvai atidavė didelę dalį savo turto iš abiejų pusių, nes yra tėvo dalis, ir motinos dalis. Tėvas gyvena ten pat, o mama išsikrausčiusi, nes per konfliktus teko išsikraustyti. Tėvas gyvena (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte, o mama negyvena ten, išsikrausčiusi, tėvai išsiskyrė, mama gyvena su kitu vyru. Kažkas netiko ten gyvenant, kad jis ateina. Bestatant įvyko toks konfliktas – tai tas tą padėjo ne ten, kibirą ne tą pasiėmė, visur ne taip. Jis atėjo ir jie liepė 2000 eurų išprašyti iš mamos už apdailą. Sakė: „mes čia padarėme fasadą, mums kainavo labai daug pinigų, yra išdalinta į tris dalis, tegu susimoka“. Jis sakė: atsiprašau, prie ko čia aš? Aš neturiu jokios teisės prašyti tėvų pinigų, kad jiems atiduoti pinigus. Susipyko dėl apdailos, dėl tvoros, jie sako, kad tu eik prašyti tėvų pinigų, kad jiems atiduotų. Jo santykiai su tėvais geri, o sesers blogi, nei su tėvu nebekalba, nei su mama, nes buvo pareiškimas parašytas ir ant tėvo, ir ant mamos iš sesers pusės, ir buvo baudžiamoji byla iškelta su mamos vyru jai prieš 5 metus. Buvo iškelta byla L. R. dėl to paties puolimo ant žmogaus, buvo pulta, suduota. Jis buvo tame kieme. Jo daiktai buvo ūkiniame pastate, ūkinis pastatas buvo tėvo, tėvas atidavė, jo daiktai buvo ten, buvo liepta jam išsikraustyti, iki dienos ir valandos buvo duota, buvo pasakyta, kad šeštadienį atvažiuoji iki 17 val., kad tavo daiktai būtų iškraustyti. Konfliktas prasidėjo su tėvais, pati pradžia su mama, jos vyru. O su juo prasidėjo konfliktas, kai grįžo. (duomenys neskelbtini) pradėjo gyventi, atvažiuodavo pas tėvus, užeidavo pas juos, kuo puikiausiai bendraudavo, bet gavosi toks faktas, kad jie reikalavo pinigų iš tėvų per jį. Bendrauja dabar su mama ir tėčiu. Sesuo nebendrauja su tėvais, neleidžia tėvui įeiti į vidų, tėvas buvo įėjęs prieš mėnesį laiko į bendro naudojimosi koridorių, patalpą, ir buvo iškviesta policija ir parašytas pareiškimas, kad jis įsilaužė. Paklausti jų reikia, su kuo čia susiję, negali pasakyti, gal turtas ar kažkas, neįsivaizduoja, visko turi, nieko netrūksta, ką galėjo, tą pasiėmė, ką galėjo, tą atidavė. Jos draugė bandė (taikyti), jie prieš pusantrų metų bandė dar kalbėti su L. R., bet ji vis tiek nerodė noro bendrauti toliau su juo, motyvų nežino. Kažkas negerai yra, vienu metu neįleido į kiemą, kur jis pats užaugo, pas tėvą neleido įeiti, buvo uždrausta. Neįsivaizduoja konflikto motyvo, čia reikia klausti jų, kodėl jie konfliktuoja. Jis stengėsi tėvui telefoną įvesti, tai išvarė darbuotoją lauk, sako, tu čia neįeisi, išstūmė lauk, kad į tą bendro naudojimo plotą negali niekas įeiti apart juos. Su A. R. santykiai tokie pat kaip ir su L. R.. Su A. R. pažįstamas nuo to laiko, kada sesuo su juo apsivedė, kada apsivedė neatsimena, prieš 22 metus. Iki tol viskas gerai buvo, superiniai santykiai, kol neatsikraustė į tą namą. Jis negali paaiškinti, ne psichologas, kur čia bėda, nes reikalavimas buvo dėl pinigų, kad jie padarė apdailą, jie labai daug išleido, o tėvai neturi, ką duoti, bet atidavė savo turtą, jis kaip įsivaizduoja, gal atidavė už tą apdailą, nežino, nebuvo klausta, nebuvo šnekėta dėl to turto, neturi jiems reikšmės tas turtas. Civilinių bylų nėra. Nes ir brolis nelabai bendrauja, brolis vyresnis metais už jį, jis taip pat nebendrauja su L. R., o su tėvais bendrauja. Jis nežino, brolio gal nereikalavo, sakė: „aš nesikišiu, aš ten net nevažiuosiu“, jis ten nevažiuoja, nenori su jais susitikti, su A. R. ir L. R.. Tėvas gyvena tyliai, nieko nesako, A. R. puldinėjamas. Iki to konflikto jam viskas buvo gerai. Kūčios 2022 m. gruodžio 24 d., jis atvažiavo iš pradžių apie 11 val. ryto, pasižiūrėti, kaip tėvas, užvažiavo, žiūri, niekas neatidaro, galvoja gal išėjęs, pasižiūrėjo pro langą, nieko nėra, galvojo, kad jis išėjęs. Paskui atvažiavo 14 val. dienos, taipogi nieko nerado, išvažiavo. Tai trečią kartą užvažiavo pas mamą, sako: „duok raktus, aš užeisiu pasižiūrėsiu, kokia situacija pas tėvą kambary“, nes galėjo įeiti pro mamos pusę. Sakė, pasižiūrės, ar ten sujaukta, ar viskas tvarkingai sutvarkyta, jei sujaukta, tai jis kažkur išėjęs, o jei ne, tai kažkas yra negerai, nes jie apie jį jokių žinių neturėjo iki tol, nes telefono neturėjo. Jis kai tą dieną trečią kartą atėjo, pasiėmęs mamos raktus, įėjo pro mamos, priklausančios L. R., koridoriumi, įėjo pro mamos duris, atsirakino duris, įėjo per ten pas tėvą, įėjo į vidų, ir pamatė L. R., stovinčią viduje, tėvo ten nebuvo, nieko nebuvo, ji stovėjo, laukė. Nežino, ką ji ten darė, vaikščiojo, bet kai jis įėjo į vidų, atsisuko, žiūrėjo į jį ir sakė: „ką tu čia veiki, eik lauk“. Jis atsakė: „nei tau čia nepriklauso, nei man nepriklauso, ką tu čia veiki, tą patį ir aš, ateinu pasižiūrėti, ar tėvas yra, ar jo nėra“. Eidamas lauk, pasižiūrėjo savo daiktus, ar viskas tvarkoje, ar viskas gerai, išėjo į bendrą koridorių naudojamą, žiūri, L. R. stovi prie laukinių durų su telefonu, ji filmuoja jį, užrakino duris, atsisuko, ji sakė: „tu pavogei 1500 eurų“, jis juoktis pradėjo, atsakė: „iš kur tavo pinigai gali būti ten“. Jis pradėjo eiti, ji ėjo link jo, ir jis tuo metu filmavo. Sakė: „jei tu filmuoji, tai ir aš filmuosiu“. L. R. ėjo link jo, trenkė jam per telefoną ir tada ji pradėjo atakuoti jį. Jis turi žinučių tokių, kad yra jai skolingas, kažkada buvo, kažkur, nežino už ką, buvo žinučių rašiusi anksčiau, nėra skolingas. Sudavė kelis kartus, paskui jis pasiėmė tą telefoną nuo žemės, pradėjo vėl filmuoti, puldama visokiais žodžiais jį, vėl trenkė per telefoną, ir gavosi, jis pradėjo šaukti, kad jis ją neva muša, išėjo jos vyras A. R.. Pasižodžiavo lygiai taip pat ant jo ir paskui jis čiupo už telefono, išsikvietė policiją, įėjęs atgal į vidų, į savo namus. Jis pats tuo metu ėjo link durų, lauk, išėjo A. R., L. R. tada jį vėl atakavo, ištrenkė telefoną iš rankų, trenkė vėl jam per veidą, tada baigusi jį atakuoti. Jis pasiėmė telefoną ir išėjo į lauką. Išsikvietė policiją ir atvažiavo policija. Visi smūgiai subendrinti, nes keli priėjimai buvo jos. Pirmas kartas, neįmanoma suskaičiuoti, kiek suduota smūgių, priėjo ji, trenkė. Sekantis kartas – vėl išmušė jam telefoną, vėl ji sudavė. Pirmą kartą smūgiai buvo į galvą ir į koją bendro naudojimo plote. Norint išeiti iš tėvo, jai reikia patekti į koridorių, bendro naudojimo plotą, pirmam aukšte, ten buvo pirmi smūgiai. Visas konfliktas įvyko bendro naudojimo plote, pas tėvą jokio konflikto nebuvo. Sudavė jam į galvą, veido sritį, iš rankos, iš kuloko, tarkim iš kuloko, nelabai atsimena, 8-9 mėnesiai praėjo. Apytiksliai buvo trys smūgiai, nes buvo tris kartus prieita prie jo, trenkta per telefoną ir tris kartus, kai trenkė, išmušė jam iš rankų. Smūgiai subendrinti, tuo metu apie 6 kartus. Tikriausiai, tikslas buvo nutraukti jo filmavimą, primygtinai vertė jį eiti lauk iš ten, iš jos naudojimosi patalpų, bendro naudojimosi ploto. Spyrimai buvo pirmą kartą, kai tik priėjo pirmą sykį. Žodžiai visokie buvo, įžeidinėjimai, tiksliai neatsimins žodžių, jie necenzūriniai. Policiją jis pats išsikvietė, ir jie išsikvietė, nepasakys, kuris pirmas išsikvietė, nes pirmas ekipažas atvažiavo, išbėgo į kiemą, o jis stovėjo už kiemo ribų. Kai policininkai priėjo prie jo, sakė, tokia situacija, turi nufilmavęs, jie pasižiūrėjo, sakė, kad jis jaučia galvoje skausmą, jie sakė, važiuok į ligoninę ir išsitirsi. Jis nuvažiavo į ligoninę, išsityrė, paskui važiavo į policiją pareiškimą parašyti. Jis pats dirba statybose, (duomenys neskelbtini). Jo mamos vardas V. B., tėtis V. J.. Namas padalintas į tris dalis. Namo apačios viena dalis priklauso mamai, o viena dalis – viršus priklauso L. R.. Į namą įėjimai yra du atskiri, ir paskui, kai koridorius yra, dar yra du įėjimai, į mamos ir jų. Jeigu einant pas L. R. ir mamą, tai gaunasi, kad pas juos įeina į koridorių, tai yra bendro naudojimo koridorius. Iš bendro naudojimosi koridoriaus yra pirmos durys L. R., antros durys po dešine yra mamos, ir trečios yra į sklepą pas juos. Kai atvyko į namą, įėjo pro paradines duris, jos buvo užrakintos, turėjo raktą, su mamos leidimu, su jos žinia. Mamos kambario durys rakinamos, turėjo du raktus, nuo laukųjų durų ir nuo mamos kambario. Tėčio kambarys ne tas pats, kur ir mamos. Mama prižiūrėjo seniau, kol gyveno ten, tai iškirto jie duris, kad galėtų patekti į tėvo pusę. Yra durys, bet jos su slankiojančia sagtimi, visada rakinamos jos. Į tėčio kambarį galima patekti iš mamos kambario. Kai įėjo, ji buvo pas tėvą, jo pusėje. Ten galima atskirai įeiti, ten yra du įėjimai, gaunasi pas juos ir iš kitos pusės pas tėvą, pas tėvą yra atskiras įėjimas. Sesuo žinojo, kad jis gali įeiti pas mamą, pas tėtį į butą, nes ten jie gyveno, jau daug metų tos durys, ir kai dar bendravo su mama, geri santykiai buvo, visos šventės vykdavo pas tėvą, toje pusėje. Kai pirmą kartą atvažiavo, galėjo būti 10-11 val. Įėjus į namo teritoriją, matosi tėčio langas, labai gerai nesimatė, ar kas buvo tėčio buto viduje, nes yra užuolaidos. Pirmą kartą nėjo į vidų, nes neturėjo su kuo, neturėjo kaip. Antrą kartą atvažiavęs taip pat pasielgė, įėjo į kiemą, ėjo pas tėvą, paskambino į duris, patikrino, kad jos užrakintos, pasižiūrėjo per langą, nieko nepastebėjo, apie 14 val., galėjo būti apie 15-16 val. Įeiti į namą yra skambutis, pas tėvą skambino. Apžiūrėjo šaldytuvą, kaip tėtis gyvena, nes jie su juo nesusisiekė kurį laiką, apie du mėnesius. Buvo skambinta jos draugei, sakė: „aš negaliu kalbėti, nes uždraudė L. R.“. Apie tėvą, jis galvojo, kad tėvas netgi numiręs, nes jis turi ligą, tokios pirmos mintys buvo, gal kažkur, kažkas ne taip. Mama irgi sakė, gali būti, vaistai stiprūs, visko gali būti. Šiai dienai žino, kur tuo metu buvo tėvas, buvo uždarytas į psichiatrinę ligoninę. Uždarytas buvo ne tą dieną, kai atvyko į namą, nežino, kada tiksliai uždarytas. Jie paskui skambino į policiją, sakė, kaip jiems elgtis, nes jie nieko nežino apie jį, gal galima kažkokią paiešką daryti, kaip čia sužinoti, bet paskui skambino per gydymosi įstaigas ir sužinojo, kad jis yra uždarytas. Tuo metu prižiūrėjo L. R.. Bendro naudojimo koridorius pirmam aukšte, butai į vieną pusę ir į kitą pusę ir išėjimas į lauką. Išėjus iš mamos buto, ji stovėjo prie laukinių durų, laukė jo, su telefonu filmavo. Ji laikė vienoje rankoje telefoną ir tiesiai atsisukus į kitą pusę stovėjo prie durų ir laukė, kol jis išeis. Ėjo link L. R., nes norėjo išeiti lauk, ji primygtinai neleido, ji tiesiai ėjo į jį, nepasitraukė. Suduodama per telefoną, telefonas iškrisdavo, tuo metu jis filmavo. Iškritus telefonui, elgėsi ramiai, moteris, negali kažkaip elgtis blogai, sesuo. Iškritus telefonui, jis gaudavo iš kaltinamosios smūgius. Nežino, kodėl ji taip elgėsi, negali į tai atsakyti. Ne pirmas kartas. Pirmą kartą gavosi, kad jis atsistūmė nuo savęs ranka, nes ji atakavo, jokio smūgio nebuvo, atsistūmimas buvo, nieko ji negalėjo justi, nuo atsistūmimo vėl ji tęsė savo veiksmus. Tik pirmą kartą spyrė į koją, jam skaudėjo. Galvos sritį skaudėjo, bet koja neskaudėjo, stresinė situacija. Neatsimena, kuo avėjo, neatsimena, kaip apsirengusi buvo. Išėjo iš namo į lauką pro bendro naudojimosi patalpas. Kaltinamoji buvo prie laukinių durų. Ji atliko negeranoriškus veiksmus jo atžvilgiu, žmogus buvo nusiteikęs konfliktiškai, laukė jo, kur galėjo nueiti, ir nebūtų jokios situacijos. Ji atliko smurtinius veiksmus jo atžvilgiu. Paskutinį kartą, išeinat prie durų, gavosi, kad ji išmušė telefoną, ir prie durų paskutinį sykį ji jam smūgiavo, ir tada paskutinį kartą pakėlė telefoną ir netyčia išjungė, bekeldamas jį, ir nebebuvo to viso įrašo, buvo nutrauktas įrašas, ir jis tada išėjo lauk pro duris, išstūmė jie jį lauk. Išeinant iš namo, koridoriuje buvo A. R., jis stovėjo jam už nugaros. Jis pats jokių veiksmų neatliko kaltinamosios L. R. atžvilgiu, išeidamas pro laukines duris. Jokių žodžių nebuvo jai pasakyta, jokio veiksmo nebuvo padaryta. Kai kvietė policiją, jis buvo išėjęs lauk, už tvoros, prie mašinos. Prie durų stovėjo A. R., už nugaros L. R., šūkavo ant jo: „mes tave pasodinsim su pilna programa“. Nematė, kaip užsidarė laukines duris, nes jis jau nebesiklausė, nuėjo iki mašinos. Į ligoninę kreipėsi, apžiūrėjo daktaras, nustatė, kad pažeidimas akyje. Jam buvo nubrozdinta koja ir sužalotas antakis. Apie koją nieko nesakė ligoninėje, nes tuo metu neskaudėjo, buvo žymės. Įvykio dieną buvo atlikta asmens apžiūra policijoje, nupaveikslavo ir apžiūrėjo, kaip atrodo akis, kaip koja atrodo. Iki to įvykio tėvą prižiūrėjo mama ir paskui L. R., ji prižiūri 8 mėnesius, vasarą jį palieka, vėl pasiima šaltojo sezono metu jį, ir vasarą jį vėl palieka. Už tėvus uždėti negali, nes neturi tiek pinigų, neturi tam galimybės. Kiek gali, tiek jis prisideda, atvažiuoja, dabar tėvą jis prižiūri. Nėra baustas administracine tvarka. Visi sportavo, sportavo tinklinį, kovos menus yra sportavęs, boksą, nesiruošė kovai be taisyklų. Boksą sportavau pusę metų. Nėjo pro tėvo duris, nes buvo užrakinta, nes patikrino rankeną. Buvo nuėjęs apžiūrėti iš lauko pusės, patikrino abu kartus, trečią kartą, kai nedegė šviesa, nieko nebuvo, netikrino, nes turėjo raktus, ėjo tiesiai, nes du kartus nebuvo, o trečią kartą nuėjo tiesiai į vidų pasižiūrėti, kokia situacija, ar jis ten gyvena, ar negyvena. Jis neprašė niekada tėvo teisių patekti į jo patalpas, jis buvo tėvui spyną nupirkęs, pakeitė spyną. Įėjęs į tėvo patalpą, apžiūrėjo, kaip atrodo visa patalpa, ar tėvas gyvena, ar negyvena, ar indas murzinas, ar nėra. Klausė, kur tėvas, sako: „dink iš čia“. Iš tėvo patalpos išėjo pro mamos pusę, todėl, kad turėjo užrakinti mamos dalį, kad neįeitų svetimi žmonės, išeiti pro tėvo duris nebūtų galėjęs, tada būtų turėjęs eiti aplink namą ir vėl eiti per bendro naudojimo patalpą. Jis pro kur ėjo, grįžo atgal. Užrakino mamos duris iškart. Antrą kartą negrįžta prie tų durų. Filmuoti pradėjo, nes buvo perspėta L. R., nes ji filmavo jį, jis perspėjo, „jei tu filmuoji, filmuosiu ir aš“. Neįrašė to perspėjimo, pas ją yra įrašytas, nes ji filmavo. L. R. laikė telefoną tiesiai į jį, tai automatiškai mąstant, kad jau filmuoja. Kai uždarė mamos patalpos duris, L. R. stovėjo prie laukinių durų, nugara į duris, į jį atsisukus, filmavo tiesiai į jį, neatsimena, kuria ranka laikė telefoną, negali pasakyti, daug laiko praėjo. Jis laikė telefoną, turbūt, dešine ranka, nežino, jis dešiniarankis yra, dešine ir laiko visą laiką. Kiek laiko iki įvykio bendravo ar nebendravo su tėvu, nepasakys. Kurie parodymai yra teisingi, duoti ikiteisminio tyrimo metu, sunku pasakyti. Jis tuo metu neturėjo galimybių kiekvieną dieną atvažinėti pas tėvą. Kai vyko apklausa abejais atvejais sakė tiesą. Susitiko su sese pas tėvą, ji buvo kambaryje. Jis įėjo tiesiai į kambarį ir ji ten buvo. 2023-01-11, duodamas parodymus, jis nesakė, kad jam atvykus jos ten nebuvo. Negalėjo taip sakyti, kad ji užėjo vėliau. Kai užėjo į mamos butą, ten nieko nebuvo, o įėjus į tėvo patalpas, ji jau ten buvo. Jei yra filmuota medžiaga, galima pasižiūrėti, ar ji jau buvo, kai jis atvyko, ar nebuvo. Pas seserį yra filmuojamas bendras kiemas ir galima patikrinti įrašą. Jis tą dieną buvo atvažiavęs tris kartus. Galvojo, kad gal tėvas yra miręs, todėl ir važiavo. Pirmą kartą, kai atvažiavo, galvojo, kad tėvas bus grįžęs, atvažiavo nieko nežinodamas. Antrą kartą atvažiavo, galvojo, kad grįš, o trečią kartą atvažiavo jau su raktais, nes galvojo, kad gal jo iš viso nebėra gyvo. Raktus turėjo nuo mamos namų. Jis tėvo raktų neturi. Turi raktus tik nuo mamos namų. Nežino, kodėl sesuo vis dar turi raktus nuo tėvo namų, jei ji pati atsisakė tėvo, ir jam tai pati yra sakiusi, ji juo nesirūpina. Jo tėvui dar nėra nustatyta jokia globa ar rūpyba. Koridoriuje prasidėjo konfliktas. Pas tėvą patalpose vyko žodinis konfliktas. Iš tėvo buto išėjo pro mamos duris. Sesuo išėjo pro laukines duris, aplink namą. Su sese bandė susitaikyti, jam viskas tiktų, čia jai niekas netinka. L. R. nepatinka, kad vaikšto jo vaikai, apkaltino, kad gadina jų turtą. Pasiėmė tėvą prižiūrėti ir prasidėjo konfliktai. Tik ateina vasara, jai reikia atostogų ir ji meta tėvą lauk. Šiuo metu jis pats prižiūri tėvą jau 5 mėnesius. Pas tėvą pateko pro koridorių. Įėjo pro laukines duris, pateko į bendro naudojimo koridorių. Atėjo, atsirakino mamos duris ir įėjo į vidų. Iš mamos patalpų yra padarytos durys į tėvo pusę, pro ten ir pateko į tėvo patalpas. Mama tėvą prižiūrėjo 20 metų. Su L. R. nieko nekalbėjo, ji jį gynė lauk. Ten ėjo patikrinti, ar yra tėvas, pamatė, kad tėvo nėra. Nepamena, ar klausė, kur tėvas. Negali šiuo metu pasakyti, kurie jo parodymai teisingi, ar jis klausė, ar neklausė, kur yra tėvas, nes neatsimena. Išeidamas mamos duris užrakino, o sesuo jam sakė, kad jis pavogė 1500 eurų iš mamos patalpos. L. R. filmavo ir tame įraše, jei jis nesumontuotas, turėtų būti šie jo žodžiai, kad jei ji jį filmuoja, tada ir jis ją filmuos. Jį apkaltino, kad jis pavogė iš mamos patalpos 1500 eurų. Jis tų pinigų tikrai neėmė ir ten jų net negalėjo būti, nes tose patalpose niekas jau metus negyvena. Tolimesnė įvykių seka buvo tokia, kad L. puolė žodžiais ant jo. Pasakė jai, kad filmuos. Ji plūdo jį žodžiais ir gynė lauk. Jam einant link durų ji ėjo link jo, ir tada L. R. jam trenkė per ranką, ir iškrito jo telefonas. L. susmūgiavo jam į galvą. Kai atsitraukė, jis paėmė telefoną, tuo metu išėjo jos vyras, jie abu ant jo rėkė. Jis tylėjo ir nieko nesakė. Tada A. pasakė, kad iškvies policiją. A. nuėjo į vidų ir L. vėl atakavo, vėl trenkė per telefoną, telefonas iškrito ir vėl trenkė kelis smūgius į galvą. Kažkuriuo metu ji pradėjo šaukti, kad jis L. R. muša. Paskui iškvietė policiją. Jis stovėjo prie laukinių durų. Ji trečią kartą jam trenkė, vėl iškrito telefonas, ir pradėjo vėl smūgiuoti jam į galvą. Kai laikė telefoną, ji trenkė jam ir per telefoną, ir per ranką. Su kuria ranka ji jam trenkė, nepasakys. Jei telefoną ji laikė kairėje rankoje, vadinasi jam trenkė su dešine ranka. Į veidą trenkė keletą kartų ranka. Smūgių neskaičiavo, jų buvo keletas. Tikrai daugiau negu du. Jis nesigynė, tik ją atsistūmė ranka. Nesigynė, nes ji moteris. Tiesiog su ranka atsistūmė ją nuo savęs, į kurią vietą, nepasakys. Mano, kad atsistūmė ją nuo savęs pirmą kartą, kai ji trenkė. Pirmus sudavimus davė į veidą, dabar neatsimena. Pirmi sudavimai buvo į veidą, buvo ir į kairę, ir į dešinę pusę, tiksliai kaip, įvardinti negali. Nepastebėjo, su kuria ranka smūgiavo. Sportavo boksą, būdamas 13 metų, gal pusmetį. Neturi jokių bokso įgūdžių. Nesigynė, nes ji moteris. Veido nesidengė. Jis tuo metu nieko nevertino. Stresinėje situacijoje nežino, kaip galima galvoti apie gynybą. Į veidą sutrenkė kelis kartus, du kartus tai tikrai. Smūgiavo iš rankos, negali pasakyti, ar iš delno, ar iš kumščio. Pirmas kartas, paėmė telefoną, pradėjo filmuoti ir L. R. pradėjo ant jo rėkti, išėjo A. , prasidėjo jo ataka žodžiais. A. nuėjus į kambarį, L. vėl atakavo, vėl trenkė su ranka į veido pusę, į galvą. Jis telefoną laikė dešinėje rankoje abejais atvejais. Trečią kartą, kai trenkė, trenkė į dešinę pusę. Skausmą pajuto tik po trečio epizodo. Pirmame epizode dar įspyrė į koją. Į kairę koją, kuria koja spyrė, negali pasakyti. Skausmo tuo metu nepajuto. Tai buvo po pirmo karto. Ji jam įspyrė į blauzdą. Po pirmo karto, sutrenkus veidą, neskaudėjo, ar žymių liko, negali pasakyti, jis savęs nematė. Antrą kartą sutrenkus taip pat skausmo tuo metu nejuto. Trečią kartą L. vėl trenkė per ranką, iškrito telefonas. Tada ji jam vėl trenkė į veidą, kuria ranka, nepasakys. Įvykio metu buvo blaivus. Skaudėjo veido dešinę pusę, nes ten trenkė. L. užsimojo ir trenkė. Ji tuo metu laikė telefoną. Nepamena, kuria ranka laikė telefoną. Kiekvienu priėjimu buvo suduota po kelis kartus. Pirmą kartą buvo sutrenkta gal du kartus, antrą kartą vėl ne mažiau nei du kartus. Trečią kartą pajuto skausmą akyje, pataikė į akies sritį. Trečią kartą taip pat smūgiavo kelis kartus. Visais atvejais jis prieš L. R. rankos nekėlė. Prie durų visada būna pridėta batų. Už jų neužkliuvo, kiek pamena. Kodėl įraše matoma, kad sugrįžta prie mamos durų, nepamena. Jam einant lauk, A. ėjo jam iš paskos. Jis su ranka stūmė duris. Jis nulipo į apačią ir išsitraukęs telefoną vėl filmavo. Pro duris išėjo pirmas, jų neuždarė, nes A. R. stūmė jas, kad neužsidarytų. L. buvo už A. . Jis, kai atsisuko A. , buvo už jo. Išėjęs nulipo laipteliais ir pradėjo vėl filmuoti, nes ant jo žodžiavosi. Negali paaiškinti, kodėl skiriasi jo parodymai, nes buvo taip, kaip sakė. Kai rašė pareiškimą, viskas buvo teisingiausia, nes jie tą pačią dieną važiavo į įvykio vietą. Buvo parašytas pareiškimas dėl A. R., nes jis juos vijo lauk iš tos vietos, nes buvo pareigūnų nuvežtas apžiūrėti į įvykio vietą. A. buvo priešiškai nusiteikęs. Policiją išsikvietė jis. Į gydymo įstaigą nuvažiavo pats savo mašina. Atvažiavo pareigūnai, parodė jiems savo filmuotą medžiagą, jie pasakė jam, kad nuvažiuotų į ligoninę, išsitirti ten ir tada atvažiuoti parašyti pareiškimą. Gydytojui nurodė, kad po konflikto su seserimi buvo užpultas. Policija fiksavo jam padarytus sužalojimus, kai buvo nuovadoje. Buvo fotografuota veido sritis ir koja. Konkrečiai veide buvo sužalotas antakis dešinės pusės. Policijoje buvo apie 22 valandą. Jis pats nėra teistas. Jis nuo sesers atsistūmė vieną kartą. Atsistūmė nuo L. R. ranka, į kurią vietą, nepasakys. Tame name su kitais kaimynais nėra konfliktavęs. Buvo kaimynai užlieję butą, tai buvo konfliktas, nes nesutiko tvarkytis kartu. Buvo kreiptasi į draudimą dėl šio įvykio. Buvo teisminiai procesai dėl vandens užsukimo. Negali pasakyti, ar yra A. R. siuntęs grasinančias žinutes ar nuotraukas su neįgaliojo vežimėliu, nepamena. Iki konflikto tėvu rūpinosi mama, kol ji ten gyveno. Mama iš to adreso išėjusi jau keleri metai. Iki konflikto rūpinosi tėvu sesuo, bet su tarpais. Patalpų įrengimo remontą padarė L. R.. Mama atidavė L. R. savo dalį. Tėvas per ašaras atidavė jai savo ūkinius pastatus. Jis sako tai, ką jam yra sakiusi mama. Pačių dokumentų jis nėra matęs, jam jie neįdomūs. Namas priklauso trims asmenims, o L. R. daro ten remontus. Šita konfliktiška situacija nebesitęs, nes prašys tėvo, kad iš sesers išsikraustytų. Šiuo metu mama perėmė tėvo priežiūrą. Kiek žino, tėvas ten būdamas konfliktuoja su A. R.. Jis tuo adresu nevažinėja. Prašys tėvo iš ten išsikraustyti, nes kitokio pasirinkimo daugiau nemato. Tėvas viską supranta, yra pusiau veiksnus. Prižiūrėti jo dabartinėje gyvenamojoje tėvo vietoje negali, nes kai tik atvažiuoja, vyksta konfliktai. Kad daugiau konfliktų neturėtų, nori tėvą išsikeldinti į (duomenys neskelbtini) pas save. Mama gyvena (duomenys neskelbtini), pietiniame rajone. Mama buvo priversta išsikraustyti, nes taip pat ten vyko nuolatiniai konfliktai. Mama ir jis su broliu visi sutaria, per Kalėdas visi buvo susitikę, tik su seserim mama nebendrauja. Konfliktiški santykiai buvo jau seniai, dar prieš visus šiuos įvykius. Mama žino apie šitą įvykį tik tiek, kad jis pasiėmė iš jos raktus. Ji žino, kad A. R. puldinėja tėvą. Pirmas susipykimas buvo dėl tvoros, kad jis išprašytų pinigų iš tėvų už tvorą. Viskas dėl tėvo ir vyksta. Yra pasirengęs šiuo metu tėvą išsivežti į (duomenys neskelbtini) . Sesuo kažkiek rūpinosi tėvu, kai pasiima pinigus, rūpinasi, paskui vėl nebesirūpina. Pati sesuo yra pasakiusi, kad tėvas per ašaras jai perdavė savo ūkinį pastatą. (duomenys neskelbtini) buvo konfliktai, nes buvo užsukamas vanduo, šildymas, todėl mama ir išsikraustė iš ten, nes buvo neįmanomos sąlygos gyventi. Nežino, kodėl visa giminė yra kalta, teisi tik ji. Tualetą tėvui įrengė L. R.. Buvo susitarimas, kad jis tualetą įrengs, bet paskui jis persigalvojo, nes pagalvojo, kad jei jis įrengs, ir tai nebus padaryta teisiškai su visais leidimais, jį apkaltins, ir tada sutarė, kad jis sumokės pinigus už įrengimą. Kai jis atvežė pinigus, jam buvo iškviesta policija ir jam pasakė, kad jis įeina į šias patalpas be leidimo. Kada tai, buvo datos pasakyti negali. Jis L. R. nieko nėra skolingas. Kovose be taisyklių nedalyvauja. M. V. nepažįsta. A. P., K. B. nepažįsta. 2022 metais tėvui buvo priskirta socialinė darbuotoja. Gal ne 2022 metais, jis tikslių metų nežino. Buvo dokumentai, kad yra paskirta socialinė darbuotoja, tačiau į namus ji neateidavo, nes L. R. perėmė tėvo rūpinimąsi ir tėvas socialinės darbuotojos atsisakė. Telefono į veidą kaltinamajai nekišo, kalbant apie tą įvykį. Prieš A. R. neatliko jokių grasinančių judesių. Jo telefonas įvykio metu nei karto nebuvo išsijungęs. Kai telefonas nukrito prie durų, buvo išsijungusi kamera, o ne pats telefonas. Dabar atvykęs konfliktų nekelia, jei nekelia konfliktų sesuo su vyru. Brolio dėl tėvo klausė, ar nežino, ar nemirė. Brolis jam pasakė, kad nieko nežino. Ar brolis tada atvažiavęs buvo, nežino. Atvykęs pas tėvą visus tris kartus ėjo pas tėvą. Visus kartus ėjo pas tėvą pažiūrėti pro langą, ar ten tvarkinga, ar jis ten gyvena. Nepamena, ar antrą kartą buvo atvažiavęs su draugu, mano, kad ne. Įvykio metu perspėjo L. R., kad filmuoja. Tiesiai iš ligoninės važiavo į policiją rašyti pareiškimo. Atvažiavo su kitu ekipažu, naktį iš Kučių į Kalėdas, nes pareigūnai norėjo apžiūrėti įvykio vietą, ir A. R. piktybiškai jų neįsileido. Dar kartą apžiūrėti įvykio vietos nuvykę nebuvo, nes jam niekas nesakė. Jam yra nežinoma, ar pareigūnai pasidomėjo, kas jau buvo apžiūrėta ir kokie veiksmai, susiję su įvykiu, buvo atlikti. Nesiekė L. R. sukelti fizinio skausmo ir į veidą netrenkė. Buvo tik atsistūmimas viena kartą, kad ji jo nebepultų. Jis prieš moterį rankos nekelia, pas jį toks nusistatymas.

Liudytojas A. R. teisme davė parodymus, kad L. R. yra jo žmona, o A. J. yra jam svetimas žmogus. Santykiai buvo normalūs, bet jis 2023-12-25 nuo šio žmogaus nukentėjo. Tuo pačiu adresu, buvo užpultas. Iki tam tikro laiko santykiai buvo normalūs. A. J. netinka, kad jie įsikėlė į šį namą, kur dabar gyvena. 2022-12-24 žmona išėjo pas tėvą į tėvo gyvenamas patalpas, nunešė jam nupirktą maistą, kurį kitą dieną turėjo nuvežti tėvui į ligoninę. Tada jis išgirdo triukšmą. Nusileido į apačią ir stovėjo už pravirų durų. Kadangi A. J. yra agresyvus ir fizinį smurtą naudoja ne pirmą kartą, jis kištis nenorėjo. Jis A. J. yra svetimas žmogus, o L. juo sesuo. Tikėjosi, kad jis smurto prieš jo žmoną nepanaudos. Tarp jo žmonos ir A. J. vyko žodinis konfliktas. Į jų praėjimą durys buvo praviros. Su juo stengdavosi nesusitikti. Tą dieną jis buvo atvažiavęs ne pirmą kartą, ir taip gavosi, kad A. J. jį ir žmoną užpuolė jiems priklausančiose patalpose. Kokiu tikslu A. J. atvyko į tas patalpas, jis nežino, nes jo mamos ten nebuvo. Tėvo taip pat namie nebuvo, jis buvo ligoninėje. Tėvui yra atskiras įėjimas. Sunku pasakyti, nuo kurios vietos matė konfliktą. Vyko žodinis konfliktas, buvo pakeltas tonas. Pamatė, kad A. L. į veidą kišo telefoną. Jo žmona su ranka nustūmė tą telefoną ir telefonas nukrito ant žemės. Tada A. J. sugriebė L. R. veidą dviem pirštais ir su delnu trenkė jai ir atstūmė ją, spausdamas jai smilkinį. Tada jis pasikėlė telefoną nuo žemės. Jis pats išėjo į koridorių ir pakeltu tonu prašė A. palikti jiems priklausančias patalpas. A. J., atlikdamas grasinamą veiksmą, pagrasino jam trenkti su galva. Kai A. nepakluso jo prašymui, užlipo į viršų, pasiėmė telefoną ir skambino bendruoju pagalbos telefonu. A. praėjo jam pro šoną, o jis operatorės buvo paprašytas pereiti į kitą patalpą, nes vyko žodinis konfliktas ir jo negirdėjo. Kai išėjo iš kitos patalpos, A. jau buvo prie laukinių durų, jas atsidarė, toliau vyko žodinis konfliktas ir filmavimas. Priartėjus prie durų, A. toliau kišo telefoną jo žmonai į veidą. L. R. vėl atsistūmė telefoną nuo savęs ir A. telefonas vėl iškrito. A. telefoną pasikėlė ir išeidamas užlipo ant batų, susvyravo, trenkdamas iš metalinių durų, sužalojo jo žmoną. Durys yra metalinės. Jo žmonai buvo sužalota koja ir ranka. Policijos pareigūnus iškvietė jis. Kai išgirdo apačioje triukšmą, viršuje buvo jiems priklausančiose gyvenamosiose patalpose. Jam nulipus į apačią, A. stovėjo gal metras nuo jų durų. Kaltinamoji stovėjo prie jų durų. L. jam buvo iš kairės pusės tuo metu, ir jos veidas buvo matomas. Matė, kaip nukentėjusysis paėmė L. R. už veido. Kad spaudė jos veidą, suprato iš ant smilkinio likusio įspaudo. Matėsi odoje paspaudimas smilkinio srityje. Po to veiksmo nukentėjusysis pasiėmė nuo grindų savo telefoną, o kaltinamoji šaukė ant nukentėjusiojo. L. R., jam būnant koridoriuje, A. nepalietė nei karto, tik nutrenkė jo telefoną du kartus. Nuėjo kviesti policijos tada, kai A. nepasišalino iš jų patalpų. Kaltinamoji jam filmuotos medžiagos nerodė. Pirmas išėjo A. , o jis su L. buvo lygiagrečiai. Durys nebuvo užvertos. Išėjus, A. duris užtrenkė, panaudojęs didelę jėgą. Mano, kad L. į koridorių, kur vyko konfliktas, pateko pro laukines duris. Norint patekti į jų gyvenamąsias patalpas, reikia praeitį tą koridorių. Telefono išmušimą iš A. matė du kartus. Atsistūmimas, jo manymu, buvo po pirmo telefono nukritimo. Jis puolė ginti L. , atsistojo tarp jų į tarpą. Be abejo, kad L. šaukė, kad skauda. Nukentėjusiojo nufilmuotos medžiagos nematė. Su žmona kalbėjosi apie tą įvykį ir apie ikiteisminį tyrimą. 2022-12-24 dieną L. R. nešė tėvui skirtą maistą padėti į jo šaldytuvą, kadangi jau buvo ligoninėje, tą pačią dieną maisto tėvui pristatyti negalėjo. Tą maistą tėvui L. pristatė kitą dieną. Kai jis išėjo, savo duris pravėrė. Ar jas uždarė ar paliko atidarytas, pasakyti negali.

Liudytojas D. S. teisme davė parodymus, kad proceso dalyvių nepažįsta. Negali pasakyti, ar buvo 2022 m. gruodžio 24 d. apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini). Pamatęs asmenis posėdžių salėje, jų su jokių įvykių susieti negali ir apie įvyki nieko papasakoti negali. Neatsimena, ar 2022 m. gruodžio 24 d naudojo kameras iškvietimo metu. Pagal tvarką, grįžus iš iškvietimo, kameros yra statomos į įkrovimo lizdus, vaizdo įrašai automatiškai įsikelia į sistemą. Vaizdo įrašų pareigūnai nemato ir jų patys neiškelia. Tuo rūpinasi valdžia, pareigūnai patys nieko nedaro. Kameras tiesiog įstato į įkrovimo lizdą, visa informacija automatiškai nukeliauja į sistemą. Jiems kažkokio veiksmo, ar pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar ne, patiems atlikti nereikia, su vaizdo įrašais. Jei iškvietimo metu turėjo kameras, vadinasi, grįžę įstatė jas į įkrovimo lizdą, ir viskas. Vaizdai turėjo persikelti automatiškai, bet kur jie persikelia, jis nežino. Atvykę į įvykio vietą, kameras privalo įjungti. Jeigu buvo atvykę, kameras buvo įsijungę.

Liudytojas E. A. teisme davė parodymus, kad nelabai atsimena 2022 m. gruodžio 24 d. iškvietimo į (duomenys neskelbtini). Galėjo būti, kad buvo įvykio vietoje iškvietime dėl brolio ir sesers muštynių, bet konkrečiai tikrai nepasakys. Ar fotografavo nukentėjusiuosius, negali pasakyti. Negali pasakyti, ar kažkuriai iš konflikto pusių siūlė rašyti pareiškimą. Jei asmenys pageidauja rašyti pareiškimą, jie jį priima. Į iškvietimą visada vyksta su kameromis, kurios visada būna įjungtos iškvietimo metu. Grįžę kameras sudeda į saugyklas, į stovus, ir informacija nukeliauja automatiškai į serverinę. Ar darė įvykio vietos nuotraukas, nepamena. Jei buvo rinkta medžiaga, turi būti tarnybinis pranešimas. Kada baigėsi jo pamaina 2022-12-24 dieną, pasakyti negali. Jei nuvažiavus į įvykį, viskas būna išspręsta vietoje, tarnybinio nerašo. Visą surinktą medžiagą įvykio vietoje parveža ir perduoda tyrėjui. Jo pareigos yra specialistas. Pats savarankiškai nuspręsti negali apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą, tokių įgaliojimų neturi. Jis tik renka penki viename protokolą, daugiau nieko neatlieka. Surinktą medžiagą perduoda tą parą budinčiam tyrėjui.

Liudytojas R. J. teisme davė parodymus, kad teismo salėje esančią moterį prisimena, ėmė iš jos pareiškimą. Nepamena, koks iškvietimas buvo. Atvažiavus į įvykio vietą, nukentėjusi moteris teigė, kad jos brolis yra pasišalinęs, kuris prieš ją smurtavo. Medikų moteris, kiek pamena, atsisakė. Jokių akivaizdžių sužalojimų nebuvo. Kalbėjo su nukentėjusiąja koridoriuje, kur kaip teigė, vyko konfliktas. Paėmė iš moters pareiškimą. Kraujuojančių žaizdų nebuvo, o ar buvo kokių paraudimų, nepamena. Su juo į iškvietimą kartu vyko E. A.. Įvykio vietoje buvo su kameromis, jos tikrai buvo įjungtos. Iš kameros jie įrašų patys neiškelia, ją įstato į įkrovimo stotelę, o informacija pati nukeliauja į serverį. Visam komisariatui yra bendras stovas, kuriame tos kameros yra laikomos. Kamera paskiriama pareigūnui atsitiktine tvarka. Įvykio vietoje mano, kad turėjo daryti foto lentelę ir pildyti penki viename protokolą. Penki viename protokolas yra pareiškimas, apklausa, įvykio vietos apžiūra, nukentėjusiojo asmens apžiūra, dokumentas dėl melagingų parodymų davimo, tiksliai nepamena, kaip vadinasi, bet tai yra standartinės procedūros, todėl viską atlikti turėjo. Nukentėjusio asmens nuotraukos yra daromos. Šiuo atveju, ar darė nuotraukas, nepamena, bet tikriausiai turėjo daryti. Dėl tarnybinio dabar yra pasikeitusi tvarka, šiuo metu, jei renki penki viename protokolą, tarnybinio rašyti nebereikia. Nepamena, ar šiuo atveju rašė tarnybinį, žino, kad tikrai ėmė pareiškimą iš moters. Pareiškimą moteris rašė tarnybiniame automobilyje. Automobilio viduje yra filmuojama. Už filmuotos medžiagos iškėlimą pareigūnai nėra atsakingi ir kaip kas vyksta, jis nežino. Tuo pačiu adresu buvo atvykę dar kartą su vyresniuoju tyrėju, jis peržiūrėjo pareigūnų medžiagą ir ten trūko blanko dėl melagingų parodymų, todėl vyko dar kartą paimti iš nukentėjusiosios parašą. Iš pradžių paskambino nukentėjusiajai telefonu, kad ji būtų namie, ir vyko pas ją trūkstamo parašo. Ji atėjo prie vartų ir pasirašė. Nepamena, ką jie kalbėjo. Kieme nebuvo. Jis nurodyto asmens, kuris moters nurodymu smurtavo, nebuvo sutikęs ir nematė. Moteris sakė, kad jis pasišalino iki jiems atvykstant. Į įvyki jie atvažiavo pirmi, buvo pirmas ekipažas. Išlipant iš mašinos, visada įjungia kamerą. Ar dėl parašo paėmimo buvo įjungęs kamerą, pasakyti negali. Einant į įvykį, kamerą įjungti privaloma, bet parašą ėmė jau po įvykio. Su kitu atvykusiu ekipažu jis nekalbėjo, dabar tiksliai nepamena, bet jei gerai pamena, kai jie išvažiavo, kolegų jau nebebuvo. Fotolentelė daroma visada, jei žmogus sako, kad jam buvo, pavyzdžiui, trenkta, nors akivaizdžių sužalojimų ir nesimato. Padaro nuotrauką su liniuote tos kūno vietos, ir viskas. Tada žmogus turi kreiptis į medikus, kad nustatytų sužalojimų lygį. Fiksuoja viską, ką parodo žmogus. Šiuo atveju tikrai nepamena, ką fiksavo. Nepriklausomai nuo to, ar sužeidimai matosi ar ne, žmogų siunčia pas medicinos ekspertus. Antrą kartą atvykus į įvykio vietą, jis kieme nebuvo, buvo prie vartų. Nepamena, ar nukentėjusioji sakė ką nors dėl skaudančios kojos. Kas buvo sakyta, tas buvo surašyta pareiškime. Jis nepamena ir negali pasakyti, ar buvo kažkas sakoma antro atvažiavimo metu. Jei žmogus sako, kad turi ką papildyti, pareiškimas yra papildomas. Jei žmogui yra reikalinga neatidėliotina pagalba, žmogus turi kreiptis į priėmimą. Kai ėmė pareiškimą iš moters, kiek pamena, ji sakė, kad medikų jai nereikia. Smurtaujančio asmens jis nesutiko, pareigūnai jo nematė. Jis buvo pirmas atvykęs ekipažas. Ar įvykio vietoje kalbėjosi su kolegomis, pasakyti negali. Iš šios moters yra paėmęs vieną pareiškimą to įvykio metu. Gali būti, kad įvykis priskirtas A lygiui, jų ekipažas atvažiavo pirmas. Iškvietimo tikslaus nepamena, bet turėjo būti įvardinta, kaip muštynės ar kažkas panašaus, todėl buvo priskirta A lygiui. Greičiausiai, kad kolegų ekipažas prisijungė į pagalbą. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi ir jais galima remtis. Jis nepriima sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jis tik surenka pirminę medžiagą. A lygis yra pavojus gyvybei ir sveikatai, todėl yra reagavimo lygis aukščiausias.

Liudytojas M. U. teisme davė parodymus, kad kažkoks įvykis nurodytu adresu buvo, prisimena, bet koks įvykis ten buvo, nepamena. Į įvykį vyko su D. S.. Įvykio vietoje bendravo su kažkokiu vyru, kuris sakė, kad iš toli atvažiavo. Ar tas vyras jam kažkuo skundėsi ir ar matėsi sužalojimų, nepamena. Įvykio vietoje buvo antras ekipažas, nes kolegos jau buvo pradėję rinkti medžiagą. Įvykio vietoje turėjo turėti kamerą, bet ar turėjo, pasakyti negali. Grįžę kamerą padeda į stovą. Medžiagos patys neiškelia. Tarnybinius pranešimus rašo tie, kurie pradeda rinkti medžiagą. Tyrėjas nusprendžia, ar reikalingas tarnybinis pranešimas. Bet kokiu atveju jį rašo pirmasis atvykęs ekipažas. Tarnybiniame automobilyje nieko nebuvo įsisodinę. Jei mato sužalotą asmenį, pirmiausia klausia, ar reikalingi medikai. Negali pasakyti, ar buvo iškviesti medikai, nes buvo neilgai, išvažiavo į kitą iškvietimą. Įvykio vietoje užtruko gal 10-15 minučių, tiksliai nepasakys. Jokių procesinių dokumentų jų ekipažas nepildė. Su kolegomis kalbėjo, klausė, ar reikalinga pagalba.

Liudytoja R. P. teisme davė parodymus, kad vaizdo įrašus iš kamerų paėmė ji. Paėmė visų į įvykį vykusių pareigūnų vaizdo įrašus. Galbūt buvo du ekipažai nuvykę, bet vaizdo įrašų nebuvo. Nepamena, ar aiškinosi, ar yra kito ekipažo vaizdo įrašai. Kodėl kamerų įrašų numeracija yra skirtinga, gali paaiškinti taip, kad gali būti, kad tai yra dviejų pareigūnų įrašai, todėl yra skirtinga numeracija. Norint gauti kamerų įrašus, pateikia užklausą, kurioje nurodo laikotarpį, už kokį reikalingi įrašai. Ji jokių įrašų nerinko ir specialiai neatrinkinėjo. Ji pateikia laikotarpį darbuotojams, kokių įrašų reikia, ir darbuotojai tuos įrašus duoda. Įrašai atrenkami pagal datą ir laiką. Paraišką dėl vaizdo įrašų pateikia vidinėje sistemoje, ji tvarkoma tik pareigūnų, kiti asmenys tos prieigos prie sistemos neturi. Paraiška yra pildoma internetu. Byloje turėtų būti visos paraiškos, kurios buvo pateiktos dėl įrašų užsakymo. Pateikus paraišką, pareigūnui suteikiama prieiga prie konkrečių vaizdo įrašų. Paraiškos yra pateiktos byloje (1 t., b. l. 26-27). Paraiškoje nurodoma data, ekipažo atvykimo laikas ir išvykimo laikas, nurodomos ekipaže važiavusių pareigūnų pavardės. Negali prisiminti, ar kreipėsi dėl antro ekipažo įrašų. Jei bus išsaugotas tas kreipinys dėl antro ekipažo, ta informacija bus nurodyta. Įrodymų surenka tiek, kiek reikia prokurorui apsispręsti, ar jis gali priimti galutinį procesinį sprendimą ar ne. Veiksmai buvo planuojami, konkretūs, buvo bendraujama su prokuroru. Nepamena, ar apžiūrėjo J. telefoną. Jos rašytame dokumente dėl informacijos pateikimo, rašyto 2023 m. kovo 2 d. (1 t., b. l. 117 b. l.), yra padaryta techninė klaida. Nepataisė, kad į ligoninę nuvyko pats nukentėjusysis. Tokie pranešimai, raštai yra rašomi pagal šabloną, kur yra pakeičiamas bylos numeris ir nukentėjusysis. Tiesiog ji neištrynė šios eilutės, kad asmuo pats nuvyko į gydymo įstaigą. Pagal pažymą mato, kad jis buvo ligoninėje. Vaizdo įrašus pareigūnai apžiūri ir užfiksuoja tik tyrimui reikšmingas aplinkybes. Vaizdo įrašus apžiūri ir užfiksuoja tik reikšmingas aplinkybes. Dažniausiai tokiose bylose dokumentai yra perkeliami iš vienos bylos į kitą. Jei neklysta, šiuo atveju, ne kaltinamosios prašymu buvo perkelti dokumentai į kitą bylą, o prokuroro iniciatyva. Aprašant vaizdo įrašus kartais vertina žmogaus emocinę būklę. Parašo, kad žmogus verkia, kad šaukia, kad yra išsigandęs. Prokuroras sprendžia, kokie duomenys yra perkeliami į bylą. Prokuroras jai nedavė jokių nurodymų, kokius vaizdo įrašus perkelti į bylą, o kokių neperkelti. Aprašant vaizdo įrašą, matosi, ar žmogus, tarkim, yra išsigandęs, tą ir parašo. Ji jokio suinteresuotumo šioje byloje neturi.

2023-03-20 L. R., apklausta kaip įtariamoji, davė parodymus, kad savo kaltės nepripažįsta (1 t., b. l. 142-144). 2023-01-12 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. R. davė parodymus (1 t., b. l. 145-149).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-12-24 nukentėjusysis A. J. davė parodymus (1 t., b. l. 7-15). 2023-01-11 nukentėjusysis A. J. davė papildomus parodymus (1 t., b. l. 63-66).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. J. davė parodymus (1 t., b. l. 71-74).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. davė parodymus (1 t., b. l. 77-80).

2022-12-24 A. J. pareiškime nurodyta, kad 2022-12-24 apie 18:00 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), dviejų butų bendro naudojimo koridoriuje, įvykus žodiniam konfliktui, jį sumušė jo sesuo L. R., suduodama 3-4 kartus į veidą, spirdama kelis kartus jam į kairę koją, taip sukeldama jam fizinį skausmą, bei sudavė du kartus per ranką, norėdama išmušti iš rankos mobilųjį telefoną. Po šio įvykio kreipėsi į medikus, kurie dėl dešinės akies voko ir periokulinės srities paviršinių sužalojimų, antakio sumušimo, išleido gydytis ambulatoriškai. Jam išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka, jo nereikš. Prašo L. R. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 7-15).

2022-12-24 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad vizualiai apžiūrėjus A. J. ant jo veido ir kairės kojos blauzdos sužalojimų nesimato (1 t., b. l. 83-89).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atlikus nukentėjusiojo A. J. tyrimą iš medicininių dokumentų nustatyta, kad A. J. nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai veide. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. A. J. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 94).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas garso įrašas iš Šiaulių AVPK duomenų bazės, kuris buvo įkeltas prie ROIK pažymos (1 tomas, b. l. 23-25).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti apžiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų kameromis (1 t., b. l. 28-33).

Daiktų apžiūros protokole aprašyti vaizdo įrašai, pateikti nukentėjusiojo A. J. prie papildomos liudytojo apklausos protokolo (1 tomas, b. l.34-36).

Daiktų apžiūros protokole apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė L. R. (1 t., b. l. 39-41).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.

Kaltinamoji L. R. kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino, visų apklausų metu ji teigė, kad įvykio metu jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį A. J. neatliko. L. R. davė parodymus, kad įvykio dieną, būdama tėčiui priklausančiose patalpose, koridoriuje prie durų, sutiko brolį A. J.. Nukentėjusysis pradėjo telefonu ją filmuoti. L. R. taip pat pradėjo filmuoti A. J.. Konfliktas prasidėjo nuo įžeidinėjimų. L. R. stovėjo prie savo durų, o nukentėjusysis tyčia ėjo prie jos, kišo jai į veidą savo telefoną, ji traukė ranka A. J. telefoną, kad jai nekištų telefono. Telefonas iškrito ant žemės ir atsisukęs A. jai trenkė. Kai A. išeidinėjo, ji ėjo iš paskos, norėdama užrakinti duris, A. išmušė jai iš rankos telefoną, kišo savo telefoną jai į veidą, ją filmavo. Ji vėl stūmė jo telefoną, tas telefonas iškrito, ir A. J., užlipęs ant batų, susvyravo. Jokio smūgio filmuotoje medžiagoje nesimato, nes jo ir nebuvo. A. J. nurodė, kad jis gavo smūgius į blauzdą. Konflikto metu ji stovėjo priešais A. , tačiau nežino, kaip ji sugebėjo pataikyti jam į tą blauzdą. L. R. teigė, kad prieš A. J. jokių smurtinių veiksmų neatliko, jam nesudavė ir jokių sužalojimų jam nepadarė.

Nukentėjusysis A. J. teisme davė parodymus, kad L. R. ėjo link jo, trenkė jam per telefoną ir tada ji pradėjo atakuoti jį. L. R. sudavė kelis kartus jam, telefonas iškrito, paskui jis pasiėmė telefoną nuo žemės, pradėjo vėl filmuoti. Kai ėjo link durų, lauk, išėjo A. R.. L. R. tada jį vėl atakavo, ištrenkė telefoną iš rankų, trenkė vėl jam per veidą. Kai L. R. baigė jį atakuoti, jis pasiėmė telefoną, išėjo į lauką ir išsikvietė policiją. Pirmą kartą smūgiai buvo į galvą ir į koją. Sudavė jam į galvą, į veido sritį, iš rankos. Į ligoninę kreipėsi, apžiūrėjo jį daktaras, nustatė pažeidimą akyje. Jam buvo nubrozdinta koja ir sužalotas antakis. Apie koją nieko nesakė ligoninėje, nes tuo metu neskaudėjo.

2022-12-24 rašydamas pareiškimą policijos įstaigoje ir pranešdamas apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, A. J. nurodė, kad 2022-12-24 apie 18:00 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), dviejų butų bendro naudojimo koridoriuje, įvykus žodiniam konfliktui, jį sumušė jo sesuo L. R., suduodama 3-4 kartus į veidą, spirdama kelis kartus jam į kairę koją, taip sukeldama jam fizinį skausmą, bei sudavė du kartus per ranką, norėdama išmušti iš rankos mobilųjį telefoną. Po šio įvykio kreipėsi į medikus, kurie dėl dešinės akies voko ir periokulinės srities paviršinių sužalojimų, antakio sumušimo, išleido gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 7-15).

Iš esmės tokias pačias aplinkybes dėl konflikto pradžios ir eigos, taip pat L. R. atliktų veiksmų A. J. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas iš karto po įvykio 2022-12-24. A. J. nurodė, kad L. jį pradėjo filmuoti, tada ir jis ją pradėjo filmuoti savo mobiliuoju telefonu. Priėjusi prie jo, L. jam vieną kartą trenkė per ranką, norėdama išmušti jos mobilųjį telefoną. Mobilusis telefonas iškrito, bet jis nesudužo. Ji du kartus kumščiu smogė jam į veidą ir pradėjo šaukti, kad neva jis ją muša. Tada L. vėl jam trenkė per rankoje laikytą mobilųjį telefoną, mobilusis telefonas iškrito, bet ir vėl nesulūžo bei du kartus sudavė kumščiu į veidą bei kelis kartus spyrė į kairę koją (1 t., b. l. 7-15). Papildomai apklaustas kaip liudytojas 2023-01-11, A. J. nurodė, kad L. R. pradėjo jam su ranka daužyti per jo telefoną ir kiekvieną kartą telefonui iškritus iš rankų, ji jam suduodavo po du smūgius rankos kumščiu į galvą. Pirmą kartą sudavė du smūgius kumščiu į galvą ir spyrė 2-3 smūgius iš kojos pėdos į kairę blauzdą. Iš viso telefoną ji išmušė, jam atrodo, kad tris kartus, tai iš viso sudavė 6 smūgius kumščiu į galvą ir spyrė 2-3 smūgius iš kojos pėdos į kairę blauzdą (1 t., b. l. 63-66).

Kaltinamoji L. R. viso proceso metu teigė, kad ne ji sužalojo nukentėjusįjį A. J., o kad A. J. ją sužalojo konflikto metu 2022-12-24.

Iš bylos duomenų (2 t., b. l. 90-96) matyti, kad 2022-12-24 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje pagal nukentėjusiosios L. R. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. 2023 m. kovo 2 d. A. J. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įtariant jį tuo, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą artimam giminaičiui – seseriai L. R., o būtent: 2022 m. gruodžio 24 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini) name, tyčia sudavė rankos delnu vieną smūgį nukentėjusiajai L. R. į veidą, po smūgio neatitraukęs rankų nuo nukentėjusios L. R. veido, suspaudė veidą pirštais, po to eidamas link durų sudavė vieną smūgį ranka L. R. per dešinės rankos riešą – delną ir trenkė metalinėmis durimis per dešinę blauzdą, tuo padarė nukentėjusiajai L. R. odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje ir poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. V. 2023 m. birželio 13 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo G. G. 2023 m. liepos 14 d. nutarimu nukentėjusiosios L. R. skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. V. 2023 m. birželio 13 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą netenkintas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs L. R. skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. V. 2023 m. birželio 13 d. nutarimo ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo G. G. 2023 m. liepos 14 d. nutarimo, 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi šį skundą atmetė.

2023-10-02 Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiosios L. R. skundą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai, tyrimo metu buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai, imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti visas 2022 m. gruodžio 24 d. įvykusio konflikto tarp L. R. ir A. J. aplinkybes. 2023-10-02 Šiaulių apygardos teismo nutartimi nukentėjusiosios L. R. skundas buvo atmestas ir nustatyta, kad nukentėjusiosios L. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nuolat kito, vis papildant tyrimą naujomis aplinkybėmis, be to, jie prieštaravo objektyviems ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantiems duomenims – vaizdo įrašuose užfiksuotoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju nei iš vaizdo įrašų, nei iš specialisto išvados, nei iš medicininių išrašų, nei iš nukentėjusiosios nuotraukų negalima neginčijamai teigti, jog nukentėjusiosios sužalojimai buvo padaryti įtariamojo A. J. tyčiniais veiksmais. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tiek įtariamojo A. J., tiek pačios nukentėjusiosios L. R. pateiktuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuota A. J. veiksmų, kurie suteiktų pagrindo teigti, jog A. J. panaudojo fizinį smurtą prieš L. R.. Priešingai, pateiktuose vaizdo įrašuose matosi, kaip pati nukentėjusioji naudoja fizinį smurtą A. J. atžvilgiu (trenkia per ranką ir išmuša telefoną, ji pati ir jos vyras A. R. naudoja necenzūrinius žodžius, šaukia ant A. J.). Nors nukentėjusioji tvirtina, jog jos sužalojimo faktą patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys medicininiai išrašai, fotonuotraukos, darytos policijos pareigūnų tuoj po įvykio, kuriose matyti sužalojimai veide bei rankoje, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su tokiais teiginiais. Nukentėjusiosios L. R. parodymai, specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės patys savaime neįrodo, jog nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai buvo padaryti smurtiniais A. J. veiksmais.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiojo ir kaltinamosios santykiai yra konfliktiški ir priešiški, šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis A. J. ir kaltinamoji L. R.. Tokiais atvejais, kai byloje šalių santykiai yra konfliktiški, nukentėjusiojo parodymų objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys. Patikimais įrodymais tokiu atveju galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaip matyti iš pirmiau aptartų kaltinamosios L. R. ir nukentėjusiojo A. J. parodymų, L. R. viso proceso metu tvirtino prieš nukentėjusįjį nesmurtavusi ir jai inkriminuotų veiksmų neatlikusi, o smurtą iš nukentėjusiojo patyrusi pati. Nukentėjusysis tvirtino priešingai, kad smurtinius veiksmus atliko kaltinamoji.

A. J. parodymus patvirtina ir kiti ištirti įrodymai. Teismo posėdžio metu buvo ištirti nukentėjusiojo A. J. ir kaltinamosios L. R. pateikti vaizdo įrašai, daryti įvykio metu. Vaizdo įrašuose matyti, kaip kaltinamoji naudoja fizinį smurtą A. J. atžvilgiu (trenkia per ranką ir išmuša telefoną, ji pati ir jos vyras A. R. naudoja necenzūrinius žodžius, šaukia ant A. J.).

Kaltinamosios L. R. ir jos sutuoktinio liudytojo A. R. parodymai yra paneigti teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl teismas jais remiasi tik ta apimtimi, kuri neprieštarauja teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams.

Kitų tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo kilusį konfliktą mačiusių asmenų, kurių parodymais būtų galima remtis, nustatant įvykio aplinkybes, nėra.

Teismų praktikoje gana dažni atvejai, kai kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl įvykio aplinkybių yra skirtingi, o liudytojų, kurių parodymais būtų galima remtis, nustatant įvykio aplinkybes, byloje nėra. Tai, ar pakanka byloje įrodymų, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo A. J. parodymus dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto netiesiogiai patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės asmens ambulatorinio gydymo Skubios pagalbos – priėmimo skyriaus apskaitos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2022-12-24 18 val. 14 min. gydytojo chirurgo buvo apžiūrėtas nukentėjusysis A. J., jis skundėsi antakio sumušimu. Nurodė, kad šiandien vakarop buvo užpultas sesės, buvo gauta kelis sykius į dešinio antakio sritį, nežymiai paskauda vidinę antakio dalį. Nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 94).

Nukentėjusiojo A. J. patirtus sužalojimus patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad A. J. nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai veide. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. A. J. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 94).

Kaltinamoji L. R. nurodė, kad jos nuomone, nukentėjusysis A. J. galėjo susižaloti pats, kol vyko į ligoninę, tačiau byloje tokių duomenų nenustatyta, be to, šios kaltinamosios iškeltos versijos prieštarauja nukentėjusiojo duotiems parodymams apie jo atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti ir minėta specialisto išvada, kadangi, kaip matyti, tyrimą atliko specialistas, kuri turi reikiamą medicininį išsilavinimą (aukštasis universitetinis medicininis), kvalifikaciją (mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimai), prieš atlikdamas tyrimą ir surašydamas specialisto išvadą, pasirašytinai buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį ir dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamosios L. R. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad L. R. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą artimam giminaičiui – broliui A. J., o būtent: 2022-12-24 apie 18:00 val., (duomenys neskelbtini), name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam A. J. filmuojant telefonu, tyčia sudavė šešis smūgius rankos kumščiu į galvą ir spyrė du tris smūgius kojos pėda į kairę blauzdą nukentėjusiajam A. J., tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – paviršinius nubrozdinimus veide bei sukėlė nukentėjusiajam A. J. fizinį skausmą.

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2013, Nr. 2K-153-942/2016, Nr. 2K-93-788/2017, Nr. 2K-186-689/2020, Nr. 2K-36-788/2021 ir kt.). Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, konkrečioje situacijoje įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, Nr. 2K-581/2014, Nr. 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, Nr. 2K-128-489/2020, Nr. 2K-36-788/2021 ir kt.).

Iš bylos matyti, kad nukentėjusysis A. J. ir kaltinamoji L. R. yra brolis ir sesuo, tačiau jie jau kelerius metus konfliktuoja dėl asmeninių, šeiminių, turtinių priežasčių. Įvykio dieną tarp nukentėjusiojo A. J. ir kaltinamosios L. R. įvyko konfliktas dėl to, kad A. J. atėjo aplankyti tėvo į L. R. priklausantį namą, tačiau tėvui nesant namuose, jis atsirakino namo duris su raktu, kurį jam davė jų abiejų mama. L. R. teigė, kad ji supyko, nes A. J. žiemos metu į namo vidų įėjo nenusiavęs batų. Teismo vertinimu, L. R. pasirinko netinkamą kilusios konfliktinės situacijos sprendimo būdą: nukentėjusiajam esant namo viduje pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, o po to panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. L. R. veiksmai buvo spontaniški ir trumpalaikiai, neintensyvūs, atlikti veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia, šiais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokia L. R. veika, nors ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir teisingumo principais, būtų tikslinga už padarytą veiką traukti ją baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Todėl L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Įvertinus nusikaltimo pobūdį, L. R. charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, teismas daro išvadą, kad jau pats baudžiamasis procesas turėjo auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį L. R., todėl baudžiamojo poveikio priemonės neskiria.

BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodoma, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali nutylėti civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 23,02 Eur žalos, susidariusios teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas A. J., privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 99-104). Bylos duomenimis L. R. smurtinio pobūdžio veiksmai yra įrodyti, nustatyta, kad dėl jos veiksmų nukentėjusiajam A. J. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos nukentėjusiajam A. J. buvo teikiamos dėl sužalojimų, padarytų tyčiniais kaltinamosios L. R. veiksmais, žalos dydis įrodytas prie ieškinio pridėtais dokumentais, todėl ieškinys tenkintinas, 23,02 Eur žala priteistina iš kaltinamosios L. R..

Nukentėjusysis A. J. pateikė prašymą iš L. R. priteisti 1815 Eur jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, pateikti dokumentai (3 t., b. l. 107-110). Šias išlaidas nukentėjusysis A. J. patyrė dėl kaltinamosios L. R. padarytos veikos. Nukentėjusiojo interesus atstovavo advokatas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Atsižvelgiant į bylos trukmę, sudėtingumą, nukentėjusiojo A. J. 1815 Eur patirtos išlaidos už teisinę pagalbą priteistinos iš kaltinamosios L. R. nukentėjusiojo A. J. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

L. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš L. R. 23,02 Eur (dvidešimt tris eurus du centus) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.

Nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas priteisti nukentėjusiajam A. J. iš L. R. – 1815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų).

Daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės veikai tirti ir nagrinėti – 4 vnt. kompaktinių plokštelių, 1 laikmeną – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Mantas Liesis