Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4892-776/2015 pagal pareiškėjo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. B., D. B. ir antstoliui T. U. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. Byla buvo paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka. Suinteresuoti asmenys R. B. ir D. B. buvo atvykę į 2015 m. gegužės 18 d., 14.30 val. paskirtą teismo posėdį, tačiau jiems buvo pranešta, kad posėdis vyks šalims nedalyvaujant, o jiems buvo išsiųsti tik teismo pranešimai, o ne šaukimai. Todėl suinteresuoti asmenys pamanė, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Tačiau gavusi skundžiamą nutartį apeliantė pamatė, kad byla buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka, nurodyta, kad suinteresuoti asmenys R. B. ir D. B. teismo posėdyje nedalyvavo. Teigia, kad tokiu būdu buvo pažeistos apeliantės, kaip suinteresuoto asmens, teisės civiliniame procese, ji negalėjo duoti papildomų paaiškinimų ir dokumentų.

2. Apeliantės gaunamas darbo užmokestis yra per mažas jai pačiai išgyventi, todėl nustačius, kad skolininkui R. B. priklauso ½ jos gaunamų pajamų, tokia teismo nutartis prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Su R. B. nuo 2013 m. gruodžio mėnesio kartu negyvena, bendro ūkio neveda.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 329 str., 338 str.).

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjo Lindorff Oy pareiškimas suinteresuotiems asmenims R. B., D. B. ir antstoliui T. U., dėl skolininko turto dalies nustatymo, buvo paskirtas nagrinėti viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2015 m. gegužės 18 d., 14.30 val. (Dvaro g. 81, Šiauliai, 206 kab.). Iš skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo 205 m. gegužės 18 d. įžanginės dalies taip pat matyti, kad byla buvo išnagrinėta viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

CPK 168 str. 1 d. nurodyta, kad kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis.

2014 m. vasario 14 d. Teisėjų tarybos nutarimo „Dėl teismo posėdžių garso įrašų darymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 16 punkte nurodyta, kad, kai daromas garso įrašas civilinėse ir administracinėse bylose, surašoma informacinė pažyma, kurioje nurodomas teismo pavadinimas, teismo posėdžio data, vieta, teismo posėdžio pradžios ir pabaigos laikas, teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, įvykiai posėdyje, jų pradžios laikas, teismo posėdžio metu priimtos žodinės nutartys, kita teismo posėdžio pirmininko nuožiūra aktuali informacija. Informacinė pažyma surašoma bei įsegama į LITEKO prie perkelto garso įrašo ir, jei byla tvarkoma ne vien elektronine forma, pridedama prie bylos medžiagos ne vėliau kaip kitą darbo dieną po posėdžio pabaigos. Minėto nutarimo 3 punkte nurodyta, kad garso įrašas nedaromas proceso dalyviams ar kitiems asmenims neatvykus į procesinio sprendimo paskelbimą. Informacija apie tokį posėdį nurodoma posėdžio protokole, o kai jis nerašomas, informacinėje pažymoje, kuriai mutatis mutandis taikomi 16 punkte nurodyti reikalavimai.

Sistemiškai vertinant nurodytas teisės normas darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti daromas teismo posėdžio garso įrašas ir surašoma informacinė pažyma, o darant prielaidą, kad į paskirtą žodinį bylos nagrinėjimą neatvyko nei vienas ir proceso dalyvių, bet kokiu atveju turėjo būti surašyta informacinė pažyma. Tačiau nei byloje, nei informacinėje teismų sistemoje LITEKO nėra nei teismo posėdžio garso įrašo, nei surašytos informacinės pažymos.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 str. 2 d. 5 p., todėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Panaikinus skundžiamą nutartį dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų, kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.