Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lindorff Oy, veikiančios per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Tomas Ubartas, R. B., D. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 str., kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 str. įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.). CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų matyti, kad antstolio Tomo Ubarto kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas išieškojimas pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-11-04 išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1917-776/2011, kuriame kreditoriaus AB „Citadele“ banko skolininku yra nurodytas R. B.. 2014 m. gruodžio 10 d. reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi AB „Citadele“ bankas perleido Lindorff Oy reikalavimą teisę į skolininko R. B. skolą, išieškotojas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas 2015-02-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2236-776/2015. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas R. B. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Skolininko sutuoktinė D. B. dirba UAB „Palink“, gauna darbo užmokestį. Antstolė areštavo skolininko sutuoktinės D. B. UAB „Palink“ gaunamas pajamas ir pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Kadangi bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 str., nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pareiškėja prašo nustatyti, jog skolininkui R. B. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine D. B. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės pajamų, suinteresuotas asmuo D. B. su pareiškėjos prašymų nesutinka, nurodydama, kad ji su sutuoktiniu kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2013 metų gruodžio mėnesio, be to, dėl blogos jos turtinės finansinės padėties, prastos sveikatos būklės yra pagrindas netaikyti CK 3.117 str. 1 d. nustatytos prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, bei prašo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

Suinteresuoti asmenys D. B. ir R. B. susituokė (duomenys neskelbtini); byloje nėra duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101 str. – 3.108 str. nuostatas, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą, gyvenimą skyrium (separaciją). Be to, byloje nėra duomenų apie sutuoktinių turtui taikytino bendrosios junginės nuosavybės teisinio režimo pabaigą, vedybų ar povedybinės, o taip pat turto pasidalinimo sutarties sudarymą įstatymo nustatyta tvarka, ir tai byloje nėra ginčijama. Atsižvelgiant į CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nuostatas, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, ½ dalis sutuoktinės D. B. UAB „Palink“ gaunamų pajamų priklauso skolininkui R. B..

CK 3.123 str. 1 d. nustato, kad teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-479/2009).

Suinteresuotas asmuo D. B. kaip aplinkybes, sudarančias pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo, nurodo tai, kad gauna mažas pajamas, kurios yra mažesnės už turimas išlaidas, be to, dėl prastos sveikatos ji priversta dalį pajamų išleisti vaistams. Iš suinteresuoto asmens patektų įrodymų matyti, jog ji periodiškai perka sveikatos būklę gerinančius kompensuojamuosius vaistus (pvz. „Presteram“, „Nebilet“), pirkimo čekiai patvirtina, kad kompensuojamus vaistus ji įsigyja dviem mėnesiams, sumokėdama apie 16 Eur kas mėnesį. Kitų įrodymų apie papildomas išlaidas vaistams suinteresuotas asmuo nepateikė. Į bylą pateikti D. B. išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina jos sveikatos sutrikimus, gydymąsi medicinos įstaigoje laikotarpiu nuo 2000 iki 2009 metų, vėlesnių duomenų apie jos susirgimus, blogą sveikatos būklę teismui nepateikta. Pateikta 2015-02-23 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įsipareigojimų kreditorei UAB „Moment credit“ taip pat nesudaro būtinumo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, juo labiau, kad mėnesinės įmokos dydis pagal šią sutartį yra 49,93 Eur, galutinė kredito grąžinimo data – 2016-01-01. Kitų duomenų apie patiriamas išlaidas komunalinėms paslaugoms, maistui, aprangai, kelionės išlaidoms D. B. nepateikė. CPK 178 str. įpareigoja suinteresuotą asmenį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau D. B., teismo nuomone, neįrodė aplinkybių, suformuojančių būtinumą, pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo.

Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, tai pat į CK 3.87 str. 1 d. nuostatas, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 667 str.).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 667 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Lindorff Oy, veikiančios per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, juridinio asmens kodas 111882842, pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės D. B. pajamų, gaunamų iš darbo santykių po santuokos sudarymo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.