- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- 1A-240-530/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34465-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Danutė Giačaitė, Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Loreta Daukšienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Arūno Paštuolio ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Tomui Žukauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, ir nuteista 45 MGL (1694,70 eurų) dydžio bauda. Taip pat skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, pagal BK 68 straipsnį, uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviems) metams, pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotas nusikaltimo padarymo įrankis – jai nuosavybės teise priklausantis automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), šio automobilio rakteliai, bei jo registracijos liudijimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteista už tai, kad 2017-07-09 apie 12.11 val. (duomenys neskelbtini), kieme, turėdama teisę vairuoti transporto priemonę, būdama neblaivi vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jos kraujyje nustatyta 1,91 promilės etilo alkoholio, t. y. daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad A. M. vairavo automobilį, kai jos kraujyje buvo daugiau, kaip 1,5 promilės alkoholio, t. y. padarė nusikaltimą numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, A. M. asmenybę, į tai, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus baudą, nustatant jos dydį mažesnį negu vidurkis. Taip pat nusprendė skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 str., uždraudimą naudotis specialia teise - vairuoti autotransporto priemones ir nustatė jo terminą 2 metams. Taip pat nusprendė konfiskuoti automobilį „Ford Focus“.Apeliaciniame skunde nuteistoji A. M. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti.
3.1. Skunde nurodoma, kad A. M. savo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažįsta. Neneigia, jog iš vakaro buvo vartojusi alkoholio, tačiau nepripažįsta fakto, jog autoįvykio, kurio metu apgadino kitą automobilį, t. y. 2017-07-09 apie 12.11 val. jos kraujyje buvo 1,91 promilės etilo alkoholio. Tokių įrodymų nebuvo surinkta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Priimtas teismo nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu, kadangi teismas jį grindė tik prielaidomis, nors teismų praktikoje yra nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nesant jokių objektyvių duomenų, kad A. M. kraujyje vairavimo metu buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, apylinkės teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Skunde teigiama, kad priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas tik prielaidomis įrodo teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies 3.6 p., kuriame teismas pripažįsta, kad 1,91 promilės girtumas kraujyje buvo nustatytas praėjus 3:24 val. nuo įvykio, tačiau įvertinęs byloje dalyvavusio eksperto paaiškinimą, kad daugiausia kraujyje promilių gali sumažėti 0,10-0,15 promilės per valandą, padarė prielaidą, kad per 3:24 val. A. M. kraujyje sumažėjo alkoholio promilių, t. y. įvykio metu buvo ne mažiau kaip 1,91 promilės kraujyje, kas viršija 1,5 promiles. Tokia teismo prielaida prieštarauja kaltinimui, kuriame nurodyta, kad kraujyje nustatyta 1,91 promilės etilo alkoholio, o ne mažiau kaip 1,91 promilės alkoholio. Be to, teismas tokią prielaidą padarė vadovaudamasis eksperto paaiškinimu. Tačiau, kaip matyti iš eksperto A. A. Z. paaiškinimų teisme, jis ne vieną kartą pabrėžė, kad nustatyti, kokia alkoholio koncentracija buvo kraujyje įvykio metu ar vėliau, nėra galimybės ir tai nėra nustatinėjama, nes jo nurodytos aplinkybės, kad mokslinėje literatūroje alkoholio vartojimo tema nurodomi skaičiai apie alkoholio kiekio kraujyje mažėjimą (0,1-0,15 promilių per valandą) tėra literatūroje randami apibendrinti duomenys, kuriais atliekant konkretų kraujo tyrimą nesivadovaujama. Kaip nurodė ekspertas alkoholio skaidymo trukmė žmogaus organizme priklauso nuo įvairiausių faktorių bei aplinkybių, todėl padaryta prielaida, kad įvykio metu A. M. organizme buvo ne mažiau kaip 1,91 promilės alkoholio kraujyje yra teisiškai nepagrįsta ir akivaizdžiai neteisinga. Kyla pagrįstas klausimas, ar teismas padarytų tokią pačią išvadą, kad kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, jeigu alkoholio kiekis kraujyje būtų nustatinėjamas net ir po pvz. 6 ar 8 val. ir būtų nustatyta pvz. 1,4 ar 1,2 promilės girtumo. Turbūt tokiu atveju net nebūtų pradedamas ikiteisminis tyrimas. Šiuo atveju praėjus 3:24 val. nuo įvykio nustatytas 1,91 promilių girtumas kraujyje jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje neturi ir negali būti laikomas A. M. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 7 d. padarymo įrodymu.
3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad 2006 m. gegužės 12 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 452 (2016-07-01 redakcija) patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ (toliau - Taisyklės) 3 p. nustato, kad „policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija - daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros“. Tų pačių Taisyklių 8 p. nustato, kad „Siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra neapsvaigęs: 8.1. policijos ar Administracijos pareigūnai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertina bendrą asmens būklę; įvertinę bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo apsvaigęs, toliau atlieka Taisyklių 8.2 ir 8.3 papunkčiuose nurodytus veiksmus; 8.2. policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotojui, nusikalstamos veikos padarymu įtariamam asmeniui ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, prieš pristatydami jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, o Administracijos pareigūnai - prieš kreipdamiesi į policijos įstaigą su prašymu pristatyti vidaus vandenų transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, žodžiu paaiškina jam atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius; 8.3. policijos pareigūnai atlieka Taisyklių 9 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytus veiksmus, o Administracijos pareigūnai - Taisyklių 9 punkto antrojoje pastraipoje nurodytus veiksmus. “ Pagal Taisyklių 9 p. Taisyklių 3, 4 ir 8 punktuose nurodytais atvejais policijos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo surašymo, išrašo Taisyklių 3, 4 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Byloje apklaustas policijos pareigūnas A. B. šių Taisyklių nežino ir teismo posėdyje teigė, jog patikrinti alkotesteriu jokio termino nėra. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, nustatant A. M. neblaivumą visiškai nebuvo laikomasi minėtų Taisyklių nuostatų, nes įvykio vietos apžiūra atlikta 2017-07-09 12.22 val., pristatyta į policijos komisariatą ir laikinai sulaikyta A. M. buvo 2017-07-09 13 val., būnant policijos komisariate, t. y. 2017-07-09 14.55 val. buvo surašytas sprendimas nušalinti ją nuo transporto priemonės vairavimo. Šis dokumentas buvo surašytas praėjus beveik 3 val. nuo įvykio ir po to, kai 14.54 val. policijos komisariate buvo patikrintas neblaivumas alkotesteriu), o alkoholio kiekis kraujyje buvo nustatinėjamas 15.30 val., t. y. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ji buvo pristatyta daugiau nei po valandos tiek nuo įvykio, tiek nuo laikino sulaikymo.
Šalies argumentai
3.4. Skunde nuteistoji nurodė, kad nesutinka su paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu. Teismas turėjo netaikyti turto konfiskavimo (pagal BK 72 str. 2 d.), nes skiriant baudžiamojo poveikio priemonę turi būti išlaikytas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų. Teismas A. M. paskyrė 45 MGL (1694,70 eurų) dydžio baudą, taip pat baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus. Apeliantės nuomone, dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo, skyrimas yra perteklinis. Beveik 1700 € bauda ir draudimas vairuoti transporto priemones 2 metus ir taip sukeltų labai didelius ir ilgalaikius netekimus. Be to, iš jos konfiskuotas automobilis FORD FOCUS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo tariamai padarė nusikaltimą, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes buvo įsigytas gyvenant santuokoje (2013 m.) su vyru N. M., todėl dėl jo konfiskavimo nukentės ir sutuoktinis, kurio poreikiams tenkinti automobilis yra būtinas, nes jis yra neįgalus, ribotai darbingas (nustatytas 20 proc. darbingumo lygis), o šiuo metu yra ruošiama medžiaga kreipimuisi į teismą dėl neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo. Atsižvelgiant į tai, automobilio konfiskavimas vertintinas kaip neužtikrinimas sąžiningos pusiausvyros tarp teisės į nuosavybę, kaip vienos pagrindinių žmogaus teisių, ir viešo intereso, perkeliant neproporcingą naštą ne tik A. M., bet ir jos sutuoktiniui kaip konfiskuoto turto bendrasavininkui, o tai pažeidžia Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos dėl nuosavybės apsaugos nuostatas. Transporto priemonės konfiskavimas bausmės paskirties - sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikaltimų darymo, niekaip nepadėtų įgyvendinti, o taptų iš esmės dar viena bauda, kurios dydis, atsižvelgiant į automobilio kainą - apie 4000 € (pagal www.emprekis.lt duomenis) daugiau nei du kartus viršija paskirtos baudos dydį. Tokia situacija akivaizdžiai neatitinka teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei protingumo kriterijų, todėl BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė neturėtų būti taikoma.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėja, advokatė L. Daukšienė apeliacinį skundą prašė tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).
6. Nagrinėjamu atveju nuteistoji A. M. ginčydama pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nesutinka su jame pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad teismas jos kaltę grindė tik prielaidomis, nes byloje nėra surinkta įrodymų patvirtinančių, jog įvykio metu, jos kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su automobilio konfiskavimu, nurodant jog jis neužtikrins sąžiningos pusiausvyros tarp teisės į nuosavybę ir viešo intereso, perkeliant neproporcingą naštą ne tik apeliantei, bet ir jos sutuoktiniui. Tačiau sutikti su šiais nuteistosios skundo argumentais bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija neturi pagrindo.
7. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013). Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 str. 4 d.). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.
8. Patikrinus nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo aspektu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas atliktas nepadarant esminių BPK 20 str. 5 d. pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai aiškinosi įvykio aplinkybes, teisminio bylos nagrinėjimo metu, siekdamas pašalinti bet kokias abejones ir prieštaravimus, apklausė liudytojus, ekspertą, ištyrė visus kitus įrodymus, kruopščiai išnagrinėjo visas byloje iškeltas versijas, susijusias su įrodinėtomis aplinkybėmis, patikrino jų pakankamumą, tarpusavio ryšį ir išsamiai išanalizavęs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus kaip visumą, iš to kildino savo išvadas, kurios yra pakankamai motyvuotos ir atitinkančios įrodymų turinį, taip pat skundžiamame nuosprendyje nurodė įrodymus, kuriais rėmėsi ir kuriuos atmetė, bei pateikė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus. Todėl nuteistosios teiginiai, kad apylinkės teismas nuosprendį grindė vien tik prielaidomis yra nepagrįsti. Kolegija konstatuoja, kad apeliantės kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, neginčijamai nustatyta byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, atlikus išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu pagrįstą įrodymų vertinimą. Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Šalies argumentai
9. Nuteistoji savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra jokių įrodymų jog 2017 m. liepos 9 d. apie 12.11 val. jos kraujyje buvo 1,5 promilės alkoholio, nes 1,91 promilės girtumas kraujyje buvo nustatytas praėjus 3.24 val. nuo įvykio. Tačiau kolegija pažymi, kad šie skundo argumentai nėra nauji ir, priešingai nei teigia nuteistoji, apylinkės teismo jau yra tinkamai įvertinti bei skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakyta apie jų reikšmę faktinėms aplinkybėms.
10. Nuteistosios kaltę padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, o būtent aplinkybę, jog įvykio metu ji buvo neblaivi patvirtina byloje esantys įrodymai. Liudytojas J. Š. nurodė, jog būdamas savo bute išgirdo braškėjimą, kaimynai šaukė paimti raktelius. Tuo metu liudytojas kalbėjo telefonu su J. J.-G.. Liudytojas suprato, kad A. M. neblaivi iš judesių, negriuvinėjo, bet svyravo į šonus, ir todėl, kad eidama pataikė į trečią laiptinę, nors gyvena (duomenys neskelbtini). Ji su savimi nieko neturėjo, dokumentų neturėjo, automobilio jis neapžiūrėjo. Liudytoja J. J. G. paaiškino, kad kalbant telefonu su J. Š., šis pranešė, kad į jos uošvio automobilį, kuriuo naudojosi ji, atsitrenkė kaimynė ir nukrito numeriai. Liudytoja pažiūrėjo pro langą, pamatė, kad kaimynė parkuojasi toliau už keleto automobilių, bėgo į apačią, užtruko vieną minutę. Apžiūrėjo savo automobilį, kaimynė buvo baigusi parkuotis. A. M. kol atvažiavo policija buvo įbėgusi į trečią laiptinę, nors gyvena (duomenys neskelbtini), po dviejų, trijų minučių išbėgo. A. M. elgėsi neadekvačiai, rėkė, jos manymu buvo išgėrusi, sprendžia nes svirduliavo, mėtėsi, priešinosi policijai, kalba buvo nerišli, nenuosekli. Ar turėjo automobilio dokumentus negali pasakyti, nematė. Liudytoja I. K. parodė, kad buvo atidarytas langas, išgirdo garsą iš kurio suprato, kad automobilis kliudė kitą automobilį, priėjusi prie lango pastebėjo kaimynę, matėsi, kad neteisingai laviruoja, atlieka neteisingus veiksmus. A. M. buvo kieme, po to nuėjo į trečią laiptinę, bet ne į tą kur ji gyvena ir tuoj pat parėjo. Liudytoja E. Š. paaiškino, kad dirba tyrėja, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad iš A. M. jautėsi alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, svirduliavo, atsisakė tikrintis blaivumą. Po eismo įvykio praėjus 3-4 valandoms A. M. pati paprašė patikrinti jos blaivumą. Policijos pareigūnas K. P. paaiškino, kad moteris atsisakė pasitikrinti blaivumą, vėliau komisariate pati paprašė patikrinti. Nuo jos sklido alkoholio kvapas, buvo agresyvi. Liudytojas A. B. paaiškino, jog buvo jo nedarbo diena, savo reikalais atėjo į patrulių kabinetą, girdėjo, kai moteris atsisakė tikrintis blaivumą, vėliau sutiko pasitikrinti blaivumą. Buvo aiškiai matyti, kad ji yra neblaivi, elgsena neadekvati, judesiai nekoordinuoti.
11. Aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad įvykio metu A. M. buvo neblaivi, liudytojai nurodo, jog ji svirduliavo, elgėsi neadekvačiai, policijos pareigūnas K. P. ir tyrėja E. Š., patvirtina, jog nuo A. M. sklido alkoholio kvapas. Be to, iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 26, matyti, kad A. M. apžiūros metu nustatyta jos būsena, net ir praėjus daugiau negu trims valandoms nuo vairavimo, patvirtina liudytojų parodymus, be to atsakydama į klausimą kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą nurodė, jog vakar gėrė brendį ir kavą (t. 1, b. l. 24).
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. M. 2017 m. liepos 9 d. 12.11 val. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jos kraujyje nustatyta 1,91 promilės etilo alkoholio. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nustatytas 1.91 promilės girtumas kraujyje nustatytas praėjus 3.24 val. nuo įvykio, jokios įrodomosios reikšmės neturi ir negali būti laikomas jos kaltę dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje patvirtinančiu įrodymu, taip pat nurodoma, kad policijos pareigūnai nesilaikė Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių reikalavimų.
13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu (redakcija galiojanti 2017 m. birželio 13 d.) patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Tų pačių taisyklių 8 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Šių Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad 3, 4 ir 8 punktuose nurodytais atvejais policijos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo surašymo, išrašo Taisyklių 3, 4 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
14. Bylos duomenys patvirtina, kad alkoholio matuokliu 14.54 val., praėjus beveik trims valandoms nuo įvykio A. M. buvo nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, todėl policijos pareigūnai A. M. pristatė į sveikatos priežiūros įstaigą kraujo tyrimui atlikti (t. 1, b. l. 5, 37), siuntimas atlikti medicininę apžiūrą išrašytas 14.57 val., A. M. pristatyta į sveikatos priežiūros įstaigą 15.15 val. (t. 1, b. l. 23), apžiūros pradžia 15.35 val. (t. 1, b. l. 24), A. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,91 promilės etilo alkoholio (t.1, b. l. 33). Iš liudytojų, o taip pat ir policijos pareigūnų parodymų matyti, jog iš karto po įvykio, o taip pat ir policijos komisariate siūlant A. M. pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu ji nesutiko. Būtent pačios nuteistosios nesutikimas pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu lėmė, jog jis buvo atliktas ne per vieną valandą, kaip nurodyta aptartose Taisyklėse, o tik tuomet, kai ji pati išreiškė norą pasitikrinti blaivumą. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo Taisyklių laikymosi pažymima, jog policijos pareigūnų veiksmai atlikti ne tik atsižvelgiant į Taisyklių reikalavimus, tačiau įvertinus ir pačios A. M. valią (nesutikimą pasitikrinti blaivumo). Be to, tai, kad alkoholio kiekio kraujyje tyrimui, kraujas paimtas praėjus 3.24 val. nepaneigia nuosprendyje nurodyto nusikalstamos veikos aprašymo, priešingai patvirtina, kad net ir praėjus nurodytam laikui, A. M. kraujyje vis dar buvo 1,91 promilės alkoholio. Kas neabejotinai patvirtina, kad A. M. inkriminuota nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį teisingai, nes jame atsakomybė numatyta tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
15. Šią išvadą teismas daro įvertinęs ir eksperto A. A. Z. paaiškinimus. Ekspertas paaiškino, kad alkoholio kiekis kraujyje gali sumažėti daugiausiai 0,10-0,15 promilės per valandą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepadarė vertinimo klaidos darydamas išvadą, kad įvykio metu buvo 1,91 promilės kraujyje, nes toks girtumas buvo nustatytas praėjus daugiau nei trims valandoms nuo įvykio, vertinant eksperto paaiškinimus akivaizdu, jog alkoholio kiekis kraujyje laikui einant mažėja, tyrimą blaivumui nustatyti atlikus iš karto po vairavimo fakto jis būtų žymiai didesnis, tačiau tai sunkintų apeliantės teisinę padėtį, todėl teismas į tai neatsižvelgia. Tai, kad nuosprendyje kaltinimo aprašyme nurodyta aplinkybė, jog A. M. kraujyje įvykio metu buvo 1,91 promilė alkoholio, o motyvuose konstatuojant išvadą nurodoma, kad kraujyje buvo ne mažiau kaip 1,91 promilė alkoholio, nuteistosios padėties nesunkina ir kvalifikacijos nekeičia, kadangi bet kokiu atveju alkoholio kiekis kraujyje įvykio metu viršijo 1,5 promilės, o tai atitinka veikos kvalifikavimą pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė nesutinka su bausme ir baudžiamojo poveikio priemonėmis. Tačiau jokių argumentų dėl nesutikimo su paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu jai naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dviems metams, nenurodo.
17. Apeliacinės instancijos teismas įvertino bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, argumentus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. M. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė. Įvertino veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą ir stadiją, o būtent tai, kad nuteistoji padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Byloje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertindamas asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šią nusikalstamą veiką A. M. padarė būdama anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojama teigiamai. Įvertino, kad turi sutuoktinį, kuriam nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, nepilnametį, sūnų, taip pat tai, kad dirba, gauna netekto darbingumo pensiją, nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, yra paėmusi kreditą iki 2023 metų, kas mėnesį moka po 163 eurus. Todėl pagrįstai parinko švelniausią bausmės rūšį - baudą ir teisingai nustatė jos dydį mažesnį nei sankcijoje už šią veiką numatytas vidurkis t. y. 45 MGL Tokia bausmė laikytina teisinga, ji leis užtikrinti bausme siekiamų tikslų. Be to, teismas įvertinęs A. M. turtinę padėtį nustatė šešių mėnesių terminą baudai sumokėti, taip pat išaiškino, kokiu atveju bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais.
18. Remiantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis terminas yra nuo vienų iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, uždraudė apeliantei šia teise naudotis ir nustatė dviejų metų terminą. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai padarytą nusikaltimą įvertino kaip pavojingą, taip pat pagrįstai konstatavo, kad A. M. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, įvertino, kad neturi galiojančių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairavimą būnant neblaiviai, skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones. A. M. teisė vairuoti kelių transporto priemones atimta pagrįstai, o šios baudžiamojo poveikio priemonės dvejų metų trukmė nėra per griežta.
19. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, 2K-122-699/2018).
20. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-50-788/2018).
21. Apeliantės skunde nurodomi argumentai – kad automobilio priemonės konfiskavimas yra perteklinis, jis neužtikrintų sąžiningos pusiausvyros tarp teisės į nuosavybę, kaip vienos pagrindinių žmogaus teisių, ir viešo intereso, perkeliant naštą ne tik apeliantei bet ir jos sutuoktiniui, kuris yra neįgalus, jam nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, jo poreikiams tenkinti reikalingas automobilis. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Nuteistoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, jo kraujyje esant 1,91 promilės alkoholio, aplinkybės susijusios su sutuoktinio sveikatos būkle jai buvo žinomos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas parinko švelniausią BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, ir nustatė jos dydį, kuris yra mažesnis, nei už nesunkius nusikaltimus numatytas baudos minimalus dydis (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), bei nustatė žymiai ilgesnį, nei įstatymo numatytą, terminą savanoriškam baudos sumokėjimui, nusikalstama veika padaryta vairuojant pačiai kaltininkei priklausantį automobilį, nėra pagrindo automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Teismo sprendimas dėl BK 72 straipsnio taikymo yra aiškiai motyvuotas, bei neprieštarauja kasacinės instancijos teismo formuojamai teismų praktikai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018).
22. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad apeliantei inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas jai vairuojant jos vardu registruotą automobilį. Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 straipsnio nuostatas įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o bylos duomenys patvirtina (prie apeliacinio skundo pridėta santuokos liudijimo kopija) konfiskuotino turto aptariamo teisinio režimo faktą. Tačiau įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apeliantės vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje yra ne tik galimas, bet ir būtinas, nepriklausomai nuo to, kad yra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011).
23. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, naikinti skundžiamą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendį, kaip to prašoma A. M. apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendį.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.