Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei D. P., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo R. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. R. teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydama, kad palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus. Atstovė nurodė, kad padėtis nuo tada, kai buvo kreiptasis su ieškiniu į teismą, nepasikeitusi, atsakovė yra nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko auginimo, su juo visiškai nebendrauja, jo nelanko ir išlaikymo neteikia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl motinos valdžios apribojimo

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

5. Byloje nustatyta, kad atsakovė turi nepilnametį vaiką A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu tėvystė nenustatyta. Atsakovė po gimdymo grįžo gyventi pas tetą R. S. ir 2014 m. rugpjūčio mėn. paliko dukrą ir daugiau ja nebesirūpino. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. A-976 A. P. nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta R. S.. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. A-295 atsakovės šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai rūpinti vaiku. Atsakovė savo nepilnamečiu vaiku nesirūpino nuo gimimo, jo nelankė, nebendravo, vieninteliame pateiktame paaiškinime, nurodė, kad neturi tinkamų sąlygų pati auginti vaiką, o kai tokias turės, pasiims vaiką. Socialiniams darbuotojams nenustačius, o atsakovei nenurodžius savo gyvenamosios vietos bei nebendraujant su socialiniais darbuotojais, nebuvo galimybės atlikti šeimos poreikio pagalbai vertinimo, sudaryti pagalbos planą bei teikti socialines paslaugas. Taip pat nustatyta, kad atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir tiksli jos gyvenamoji vieta nėra žinoma, dažnai gyvena pas skirtingus asmenis ir veda netinkamą gyvenimo būdą.

6. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareikšdamas ieškinį dėl motinos teisių neterminuoto apribojimo atsakovei jos vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovė tinkamai vaiku nesirūpina, yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auginimo, auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti ir atsakovė galėtų auginti vaiką pati.

7. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

8. Aplinkybės, kad atsakovė nesirūpino vaiku iš karto po gimimo ir jam buvo nustatyta laikinoji globa, kad ieškovo duomenimis atsakovės gyvenimo būdas yra netinkamas, atsakovė šiuo metu vaiko nelanko ir juo visiškai nesidomi, nedalyvauja teismo procese, neteikia savo vaikui išlaikymo, nesudaro galimybių teikti jai socialinę pagalbą, leidžia manyti, jog atsakovė yra visiškai abejinga savo vaikui ir nenori dalyvauti jo gyvenime bei žiauriai elgiasi su savo vaiku. Nenustatyta, kad atsakovė galės sudaryti tinkamas sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, augti, ugdytis, taip pat nenustatyta, ar atsakovė keičia gyvenimo būdą, požiūrį į jos kaip motinos pareigas, atsakomybę vaiko atžvilgiu. Toks atsakovės elgesys rodo, kad padėtis negali pasikeisti. Atsakovė šiuo metu nepripažįsta savo šeimos problemų, todėl manytina, kad atsakovė nepakeis savo gyvenimo būdo ir nepradės rūpintis savo vaiku.

9. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovė savo veiksmais (visišku nebendravimu su vaiku, abejingumu vaikui, amoraliu elgesiu) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis negali pasikeisti (atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, šiuo metu jos tiksli gyvenamoji vieta nėra žinoma) ir kad atsakovė nesiekia rūpintis vaiku, yra jam pasyvi ir abejinga. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė deda realias pastangas vaikui susigrąžinti.

10. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko A. P. atžvilgiu. Apribojus atsakovei motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 407 straipsnyje.

12. Kadangi nepilnamečio vaiko A. P. atžvilgiu neterminuotai apribota atsakovės motinos valdžia, o Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. A-976 A. P. nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta R. S., todėl vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su R. S.. R. S. namuose nepilnamečiam vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.

13. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalį numato teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui.

14. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

15. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 215,00 Eur kasmėnesinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovas, prašydamas iš atsakovės priteisti minėto dydžio išlaikymą vaikui, nurodytos sumos ieškinyje nedetalizuoja ir nenurodo, kokie nepilnamečio vaiko poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Trečiasis asmuo sutiko su tokiu prašomo priteisti išlaikymo dydžiu. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovės prašomo priteisti išlaikymo vaikui suma nėra didelė ir galėtų būti pagrįsta, nes vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą.

16. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovų turtinę padėtį. Pažymėtina, kad, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

17. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, jog atsakovė šiuo metu niekur nedirba. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovė neturi nekilnojamojo turto, o Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys patvirtina, kad atsakovė transporto priemonių neturi.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

19. Nagrinėjamu atveju, atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jos darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų nėra. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovė turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, poreikius. Atsakovė byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų ji ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų jos nepilnamečio vaiko poreikius.

20. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. birželio 4 d., iki vaiko pilnametystės iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. P. po 215,00 Eur kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirtina R. S. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis).

21. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Todėl šioje byloje mokėtinas 133,00 Eur (100,00 Eur + 215,00 Eur x 12 mėn. x 3 procentai x 75 procentai) žyminis mokestis išieškomas iš atsakovės į valstybės biudžetą.

24. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 16,60 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos priteistinos iš atsakovės valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

25. Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 1 dalis). Todėl teismo iniciatyva pradėtinas globos nustatymo nepilnamečiam vaikui A. P. ir globėjo paskyrimo procesas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284, 406 ir 496¹ straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo nustatyti nepilnamečio vaiko globą įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su laikinąja globėja R. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. birželio 4 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 133,00 Eur (vieno šimto trisdešimt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį, ir 16,60 Eur (šešiolikos eurų 60 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priimti nutartį ir pradėti globos nustatymo ir globėjo paskyrimo procesą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.