- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-28
- Bylos Nr.
- N1-55-829/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39344-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Kaltinamasis
- M. B., R. V., K. S., A. Š.
- Nukentėjusysis
- E. B., Š. Š.
- Atsakovas
- R. Š.
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. B. (nusikaltimo padarymo metu turėjo (duomenys neskelbtini) metų), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas;
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Šakių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose; į bausmės laiką įskaitytas M. B. laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2017 m. spalio 15 d. iki 2017 m. spalio 16 d., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2); 2) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. vasario 8 d.);
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Šakių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, paties teigimu dirbantis, turintis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas;
K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Šakių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per visą 6 mėnesių laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (netekus turimo darbo); vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi ir 67 straipsnio 3 dalimi, K. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį bauda 30 BBND (1 129,80 Eur) dydžio; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 BBND (753,20 Eur) dydžio bauda (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 28 d.),
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Šakių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį; teistas: Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 27 MGL (1 016,82 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 5 d.),
kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamieji M. B., kuris būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), M. B., R. V., A. Š. bei K. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, 2017 m. liepos 29 d. apie 23 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie tvenkinio, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties, tyčia ne mažiau šešis kartus spyrė Š. Š. į galvą, ne mažiau kaip penkis kartus spyrė E. B. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami veido dešinės pusės sumušimą, kaklo, nugaros nubrozdinimus bei sudaužė E. B. turėtą, D. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Experia Z3+”, padarydami 350 Eur turtinę žalą ir šiais savo veiksmais nukentėjusiajam Š. Š. sukėlė fizinį skausmą, E. B. nežymiai sutrikdė sveikatą ir dėl telefono sugadinimo D. B. padarė 350 Eur turtinę žalą bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Kaltinamasis M. B. teisme dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai prisipažino ir parodė, kad 2017 m. liepos 29 d. vakare buvo prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio su broliais – R. V., M. B., ir draugais – A. Š., K. S. Buvo ir daugiau asmenų. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jis pats buvo išgėręs 50 g alkoholio ir daugiau jo negėrė. Alkoholis neturėjo įtakos nusikalstamai veikai, nes nusikaltimo padarymą įtakojo kitų asmenų provokuojantys veiksmai. Kitoje ežero pusėje vakarojo jaunuolių grupė. Praėjus kelioms valandoms šie asmenys pradėjo šūkauti ir juos provokuoti vadindami visokiais negražiais žodžiais. Iš pradžių jų kompanija nereagavo, o po kurio laiko pradėjo šūkauti ir jie. Kita grupelė pradėjo eiti link jų, o jie – link jų ir pusiaukelėje tarp poilsiaviečių prasidėjo muštynės. Jis, K. S., A. Š. mušė Š. Š. Š. Š. ėmėsi su K. S. ir A. Š. ir pargriuvo. Jis pats smūgiavo 4-5 kartus iš kojos į nukentėjusiojo kojas. Bandė nukentėjusiajam suduoti kumščiu į veidą, bet pataikė A. Š. Kadangi buvo tamsu, nematė kur tiksliai nukentėjusiajam sudavė kiti kaltinamieji. Po kurio laiko jie išsiskirstė, grįžo prie savo palapinių. Ten ir liko nakvoti. Nematė kas mušė E. B. Kitoje grupėje buvo apie 9 asmenis, tačiau šie asmenys išsilakstė jiems einant link jų. Gailisi. Atsiprašo nukentėjusiųjų. Dirba, todėl viešųjų darbų negali atlikti. Civilinius ieškinius atlygino visi.
Kaltinamasis M. B. teisme dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai prisipažino ir parodė, kad brolis viską teisingai nurodė. Įvykis įvyko, kadangi kita kompanija juos išprovokavo muštis. E. B. iš pradžių buvo susikibęs su R. V. Nukentėjusysis nuo stumdymosi su R. V. buvo parkritęs. Vėliau jis priėjo prie parkitusio nukentėjusiojo ir sudavė rankomis ir kojomis į šoną bei kojas. Negali pasakyti kas ir su kuo mušėsi, nes nekreipė dėmesio. J. D. taip pat galėjo mušti. Pripažįsta, kad juos muštis išprovokavę jaunuoliai pabėgo, o nukentėjusieji šiuo atveju buvo nekalti. Nukentėjusieji neturėjo gauti smūgių. Yra dirbantis, todėl viešuosius darbus būtų sunku atlikti. Labai gailisi. Nukentėjusiųjų atsiprašo. Išgertas alkoholio kiekis neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes jie jo nedaug buvo išgėrę.
Kaltinamasis R. V. teisme dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai prisipažino ir parodė, kad jiems vakarojant, tačiau ruošiantis namo, iš kitos pusės pasigirdo keiksmažodžiai, nuo kurių viskas prasidėjo. Jų kompanija irgi pradėjo keiktis. Abi kompanijos susitiko pusiaukelėje. Jis susigrūmė su E. B. Abudu buvo neblaivūs. Jiedu pasivartaliojo, atsistojo ir nuėjo į savo puses. Nesudavė nukentėjusiajam nei vieno smūgio. Galėjo vienas kitą apibrozdinti. Nematė, kad nukentėjusįjį kas nors muštų. Nematė ir ką kiti darė, kadangi buvo tamsu. Konfliktas įvyko, kadangi buvo principų karas. Nematė, kad kas nors būtų bėgę. Viešųjų darbų negalėtų atlikti, kadangi dirba. Po darbų restauruoja namą. Turi išlaikyti šeimą. Nukentėjusiųjų atsiprašo. Gailisi. Žalą atlygino. Stengsis, kad daugiau taip nepasikarotų.
Kaltinamasis K. S. teisme dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai prisipažino ir parodė, kad įvyko apsižodžiavimas su vietiniais kaimo gyventojais. Konfliktas įvyko, kadangi nei viena pusė nenorėjo nusileisti. Jis galėjo muštis su Š. Š., nes šio asmens nepažinojo. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Kai A. Š. pargriovė Š. Š., jis šiuos bandė išskirti. Dar prieš išsiskiriant vienas iš jų kompanijos Š. Š. sudavė smūgį. Konflikto metu buvo išgėręs alaus, tačiau savo elgesį kontroliuoti galėjo. Išgertas alkoholio kiekis įtakos nusikaltimo padarymui neturėjo. Iš R. V. sužinojo, kad reikia atlyginti žalą už telefoną. Jie visi atlygino žalą. Yra dirbantis, todėl viešųjų darbų negalėtų dirbti. Antstolis ankstesnę baudą išieško. Atsiprašo visų nukentėjusiųjų. Dėl savo poelgio labai gailisi. Stengsis, kad daugiau tokių incidentų nebūtų.
Iš vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka pagarsintų kaltinamojo K. S. parodymų matyti, kad jis pargriovė stamboko sudėjimo jaunuolį. Jis jam ne daugiau kaip keturis kartus kumščiu sudavė į krūtinės ar nugaros sritį. Jis jį rankomis lengvai prismaugė ir daugiau nemušė. Padėjo jaunuoliui atsikelti (1 t., b. l. 130–131; 2 t. b. l. 41).
Kaltinamasis A. Š. teisme dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai prisipažino ir parodė, kad R. V. viską papasakojo teisingai. Susitiko jų ir nukentėjusiųjų kompanijos pusiaukelėje ir susikibo su Š. Š. Parvirto. Š. Š. jis spyrė, sudavė rankomis. Neprisimena kiek kartų smūgiavo. Nematė kur pataikė. Nepamena kiek jam smūgių sudavė. Nematė kas ir ką mušė, nors šalia jo buvo K. S. ir M. B. Blogai vertina savo elgesį. Tokius veiksmus išprovokavo alkoholis. Prie žalos atlygino prisidėjo. Nukentėjusiųjų atsiprašo.
Kadangi kaltinamieji M. B., M. B., K. S., A. Š. ir R. V. kaltę dėl padaryto nusikaltimo iš esmės prisipažino visiškai, po kaltinamųjų apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamiesiems, nukentėjusiesiems ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas vadovaujantis BPK 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas, balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti surinkti įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Iš BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų nukentėjusiojo E. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2017 m. liepos 29 d. apie 23 val., kartu su draugais Š. Š. ir J. D. nuėjo prie tvenkinio (duomenys neskelbtini), į medinę pavėsinę. Kitoje tvenkinio pusėje buvo keletas jaunuolių. Jis su draugais nusprendė eiti namo ir turėjo praeiti pro kaltinamuosius. Jiems einant šie pradėjo bėgti link jų. Tada jie suprato, kad pastarieji nori juos sumušti. Tuomet jie pradėjo bėgti. Jį prisivijo ir griebė už kaklo, pargriovė ant žemės. Pribėgo dar keli asmenys ir pradėjo jį mušti į įvairias kūno vietas. Kurie spardė, pasakyti negali, nes buvo tamsu. Po to vienas iš jį spardžiusių asmenų užsigulė ant jo ir tokiu būdu neleido kitiems jo spardyti. Asmuo jį pakėlė ir nuvedė toliau nuo konflikto vietos. Šio asmens nepažino. Daugiau jo niekas nemušė ir jis nuėjo namo. Grįžęs po konflikto į namus pastebėjo, kad yra sudaužytas mobilaus ryšio telefono „Sony Experia Z3+“ ekranas, kuriuo naudojasi jis. Telefoną iš salono įgijo mama D. B. Smūgių sudavimo metu jautė fizinį skausmą. Jis ir jo draugai jaunuolių neprovokavo (1 t., b. l. 30–31).
Iš BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų nukentėjusiosios D. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad mobilaus ryšio telefoną „Sony Experia Z3+“ įsigijo prieš du metus „Tele2“ salone, išsimokėtinai. Juo leido naudotis savo sūnui E. B. Kiek ji žino iš sūnaus pasakojimo, konfliktas įvyko prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini). Sūnui buvo suduoti smūgiai, o telefonas buvo jo striukės kišenėje. Nežino kas konkrečiai sudavė prie tvenkinio sūnui, ir tokiu būdu sugadino jos telefoną. Dėl telefono „Sony Experia Z3+“ sudaužyto ekrano jai padaryta 350 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 45).
Iš BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų liudytojo Š. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis davė parodymus, iš esmės analogiškus kaip ir nukentėjusiojo E. B. parodymams. Jų kompanija suprato, kad gali įvykti konfliktas, todėl ėjo namo. Juos prisivijo gal šeši asmenys ir pradėjo mušti. Jį pargriovė ant žolės ir spardė į galvą, gal 6 kartus. Kaip mušė kitus jis nematė, nes pats buvo mušamas. Dėl įvykio niekur nesikreipė. Jis tik ryte apie įvykį pasipasakojo tėvams, medikų atsisakė, į policiją nesikreipė, nes nenori turėti reikalų su tais asmenimis, pretenzijų jiems nereiškia. Jam turtinė žala nepadaryta. Konflikto iniciatoriai buvo minėti mušeikos, jie pirmi užsikabino ir panaudojo prieš juos fizinį smurtą (1 t., b. l. 53–54).
Iš BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų liudytojo J. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis davė parodymus, iš esmės analogiškus kaip ir nukentėjusiojo E. B. parodymams bei liudytojo Š. Š. parodymams. Minėtomis aplinkybėmis A. Š. sudavė E. B., suėmęs už kaklo bandė jį pargriauti. Kažkuris vieną kartą sudavė ir jam į antakį. Š. Š. sudavė du ar tris kartus į įvairias kūno vietas. E. B. buvo ištinęs veidas ir akis, sakė, kad skauda ranką. Po Š. Š. akimi buvo mėlynė, nubrėžta kakta, ištinus lūpa. Tuo metu į policiją nesikreipė. Dėl smūgio sudavimo į antakį jis jokių sužalojimo nepatyrė. Jie konflikto neprovokavo. Jis asmeniškai jokių pretenzijų tiems asmenims nereiškia (1 t., b. l. 56–57).
Iš BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų liudytojo A. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis davė parodymus, iš esmės analogiškus kaip ir nukentėjusiojo E. B. parodymams bei liudytojo Š. Š. parodymams. Matė, kad kitoje tvenkinio pusėje iškylauja su palapinėmis M. B., M. B., S. B., V. J., I. V., R. V., A. Š. ir K. S. Visus minėtus asmenis jis pažįsta iš matymo. Apie 21 val. prie jų atėjo M. ir M. B. Iš pradžių visi draugiškai bendravo, tačiau kiek vėliau, tarp M. ir E. kilo žodinis konfliktas. Netrukus atėjo I., kuri liepė nusiraminti M., bet šis neklausė. Tiek M., tiek M. buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, jie svyravo, I. atrodė buvo blaivi. I. paėmė už rankos M. nusivedė. Netrukus jis dviračiu išvažiavo namo ir muštynių nematė. Kitą dieną jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pažaisti krepšinį, atėjo E. su Š. Jis matė, kad jie sumušti ir tada jie papasakojo, kad juos užpuolė M. kompanija (1 t., b. l. 70–71).
Iš BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų liudytojo G. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2017 metų liepos mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, bet tai galėjo būti 29 diena, vakare, valandos neprisimena, jis susitiko su savo draugais K. S., I. V., S. B., M. B., R. V., A. Š. ir M. B., prie tvenkinio (duomenys neskelbtini). Visi ten vartojo alkoholinius gėrimus, degtinę. Matė, kad kitoje tvenkinio pusėje, kur yra įrengta pavėsinė, „baliavoja“ jaunimas. M. B. nuėjo pas kitoje tvenkinio pusėje buvusius jaunuolius. Kadangi jis ilgokai negrįžo, S. nuėjo jo ieškoti ir po kiek laiko jie grįžo abu. Netrukus, kai jau buvo visiškai sutemę, jaunuoliai pradėjo juos įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais, visi su juo buvę draugai, išskyrus S., nubėgo link tų jaunuolių. Kiek suprato iš garsų, tarp jų kilo muštynės, tačiau muštynių jis nematė, nes su S. pasiliko kitoje tvenkinio pusėje. Kai draugai grįžo, jis nematė, kad kuris būtų sumuštas, kraujuotas ar pan. (1 t., b. l. 73–74).
Iš BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų liudytojos S. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2017 metų liepos pabaigoje, vakare, kartu su savo broliais M. B., kuris yra nepilnametis, M. B., R. V., seserimi I. V., jos sugyventiniu K. S., pažįstamu A. Š. ir pažįstamu G. B., buvo prie ežero (duomenys neskelbtini). Jie iškylavo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Kitoje ežero pusėje buvo grupelė jaunuolių. Jau sutemus, jos broliai M. ir M. nuėjo į kitą ežero pusę pas tuos jaunuolius. Maždaug po 15–20 min. ji pasigedo savo brolių ir nuėjo šių parsivesti. Po kurio laiko, jaunuoliai pradėjo šūkauti, tada visi, išskyrus ją ir G. B. pradėjo bėgti link jaunuolių. Kas buvo toliau, ji nematė. Apie įvykusias muštynes papasakojo draugai (1 t., b. l. 64–65).
Iš BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų liudytojos I. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji davė parodymus, iš esmės analogiškus kaip liudytojos S. B. parodymams. Minėtomis aplinkybėmis jaunuoliai be jokios priežasties, būdami kitoje tvenkinio pusėje, pradėjo šaukti ant jų. Su ja buvę vyriškiai susinervino ir nubėgo link jaunuolių aiškintis santykių. Ji su sese S. B. liko toje vietoje, kartu su jais nėjo. Kadangi buvo jau labai tamsu, nieko tiksliai nematė ir negirdėjo. Apie muštynes sužinojo tik grįžus jos broliams ir draugams, kurie ir papasakojo. Kitą dieną prie tvenkinio atvažiavo vienas iš jaunuolių, kuris nukentėjo muštynių metu, aiškintis dėl sudaužyto telefono (1 t., b. l. 61–62).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2451/2017(02) nurodyta, kad E. B. konstatuota odos nubrozdinimai nugaroje, kaklo srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies srityje, dešinio žando srityje, dešinio peties sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas. Sužalojimai padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 28).
2017 m. rugpjūčio 1 d. apžiūros protokole, fotonuotraukose užfiksuota nusikalstamos veikos vieta – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13–20).
Iš medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad E. B. sumuštas dešinysis petys bei veidas bei keliose vietose matomi nubrozdinimai (1 t., b. l. 22).
D. B. reiškia 350 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 t., b. l. 48).
2017 m. rugsėjo 12 d. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 48,61 Eur sumai, dėl E. B. suteiktų gydymo paslaugų (1 t., b. l. 38–39).
2017 m. rugsėjo 26 d. kaltinamieji Privalomojo sveikatos draudimo fonui padarytą žalą atlygino (1 t., b. l. 43).
Teismo metu nustatyta, kad M. B., M. B., K. S., A. Š. ir R. V. padaryti veiksmai atlikti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie tvenkinio (iškylaujama, poilsiaujama). Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Taigi, (duomenys neskelbtini), teritorija esanti prie tvenkinio, yra vieša vieta, kurioje bet kuriuo laiku gali praeiti ar būti asmuo. Antras svarbus aspektas, susijęs su M. B., M. B., K. S., A. Š. ir R. V. atliktų veiksmų vertinimu yra tas, jog jie ne tik atliko veiksmus viešoje vietoje, bet tai padarė kitų žmonių akivaizdoje – liudytojo J. D., G. B., S. B., I. V. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis M. B. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dalis jaunuolių pabėgo iš konflikto. Tas pačia aplinkybes nurodė ir M. B. Taigi visos šios išvardytos aplinkybės rodo, kad M. B., M. B., K. S., A. Š. ir R. V. savo elgesiu šokiravo konfliktą mačiusį asmenį bei kitus asmenis, kurie pabėgo nuo kaltinamųjų. Šis konfliktas nutraukė jų planus ilsėtis, bendrauti su draugais bei dėl tokių kaltinamųjų veiksmų įvykio vietoje buvę asmenys be abejonės sutriko, patyrė neigiamas emocijas.
Teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų M. B., M. B., K. S., A. Š. ir R. V. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnį, kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi teismų praktikoje laikomasis nuomonės, kad viešoje vietoje atliekami smurto veiksmai tarp dviejų ar daugiau asmenų nėra privatus vien jų reikalas, o tai jau laikoma įžūliu elgesiu, rodančiu nepagarbą aplinkiniams, sutrikdančiu visuomenės rimtį, tvarką. Būtent taip vertinami ir kaltinamųjų viešoje vietoje atlikti veiksmai, kas atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Akivaizdžios ir realios dingsties nežymiai sutrikdyti E. B. sveikatą bei sukelti fizinį skausmą Š. Š. nebuvo, todėl darytina išvada, jog kaltinamųjų apsisprendimą nusikalstamai veikti lėmė ne asmeninės, o chuliganiškos paskatos. Kaip pretekstas tokiems veiksmams buvo panaudota mažareikšmė dingstis – kad galimai nukentėję asmenys vartojo necenzūrinius žodžius kaltinamųjų atžvilgiu.
Analizuodamas bylos medžiagą teismas laiko neįrodytą aplinkybę, jog kaltinamieji J. D. sukėlė fizinį skausmą, kadangi liudytojas J. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl smūgio sudavimo į antakį jis jokių sužalojimų nepatyrė, fizinio skausmo nejautė, todėl ji pašalintina iš kaltinimo.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji darydami jiems inkriminuojamą nusikaltimą veikė bendra tyčia, nei vienas iš bendrininkų neprieštaravo dėl kito atliekamų veiksmų ir nebandė jų nutraukti, todėl jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikiant bendrininkų grupėje. Nėra svarbu, kiek kuris kaltinamasis sudavė smūgių nukentėjusiesiems. Pažymėtina, jog susitarimas veikti bendrai nebūtinai turi būti žodinis, galima susitarti ir konkliudentiniais veiksmais. Susitarimo išraiškos forma veikos kvalifikacijai įtakos neturi. Nors nagrinėjamu atveju nėra nenustatyta, kad kaltinamieji iš anksto būtų taręsi dėl tokių veiksmų, teismas pripažįsta, jog jie vienas kito veiksmams pritarė konkliudentiniais veiksmais, kiekvienas iš jų suvokė, jog kėsinasi į tą patį objektą – viešąją tvarką, nukentėjusiųjų sveikatą, savo elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kad nusikalstamą veiką daro ne vienas kuris iš jų, o bendrai, tam tikru būdu prie jos prisidėdami. Nors nei vienam iš kaltinamųjų nebuvo nustatytas girtumo faktas, tačiau šių veiksmai, nesugebėjimas adekvačiai reaguoti susidariusioje situacijoje, patvirtina, kad būtent girtumas sumažino savikontrolę ir turėjo įtakos jiems inkriminuojamo nusikaltimo padarymui. Kad kaltinamieji elgėsi taip, kaip būdinga išgėrusiems asmenims, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Teismas tai laiko kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaltinamųjų M. B., M. B., K. S., A. Š. ir R. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, kad jie prisipažino ir gailisi padarę nusikaltimą bei savo noru atlygino padarytą žalą. Teismas nepripažįsta atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kaip to prašė gynėjai, provokuojančio ar rizikingo nukentėjusiųjų elgesio, kadangi kaltinamasis M. B. nurodė, jog juos muštis išprovokavę jaunuoliai pabėgo, o nukentėjusieji šiuo atveju buvo nekalti ir neturėjo gauti smūgių.
Kaltinamojo M. B. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu – (duomenys neskelbtini) metų, prisipažino padarę nusikalstamą veiką, atlygino padarytą žalą, neteistas, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, su nukentėjusiaisiais susitaikė, šie jam atleido ir jokių pretenzijų nereiškia, teismo posėdžio metu tai patvirtino patys nukentėjusieji paaiškindami, kad kaltinamajam atleido ir susitaikė su juo, jokių pretenzijų neturi, mokosi, dirba, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas. Įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra nustatytos BK 93 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės jam atsiprašius nukentėjusiųjų asmenų ir su jais susitaikius (BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir pripažinus savo kaltę bei gailintis padarius nusikalstamą veiką (BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vienas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų yra užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu. Pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra efektyvi poveikio priemonė, kuri, tikėtina, kaltinamąjį sulaikys nuo nusikalstamų veikų padarymo ateityje.
BK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje nustatytas auklėjamojo poveikio priemones. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį atleidus M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu nutraukus baudžiamąją bylą, jam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant paskirto apribojimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo vertinimu, tai turėtų teigiamo įtakos M. B. elgesiui (BPK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 4 dalis).
Skiriant kaltinamiesiems M. B., R. V., K. S. ir A. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant kad prieš žmogų naudojamas fizinis smurtas, trikdoma visuomenės rimtis ir norima taip veikti; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamųjų asmenybę, į jų socialinį statusą, – kaltinamasis M. B. teistas, baustas administracine tvarka, dirba, bylos duomenimis charakterizuojamas neutraliai, psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kaltinamasis R. V. neteistas, administracine tvarka nebaustas, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad dirba, turi nepilnametį išlaikytinį, bylos duomenimis charakterizuojamas neutraliai, psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kaltinamasis K. S. teistas, baustas administracine tvarka, dirba, bylos duomenimis charakterizuojamas neutraliai, psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kaltinamasis A. Š. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, baustas administracine tvarka, dirba, bylos duomenimis charakterizuojamas neutraliai, psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamieji M. B., R. V., K. S., A. Š. laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog būtina kaltinamiesiems M. B., R. V., K. S., A. Š. už padarytą nusikalstamą veiką skirti laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, mažintina vienu trečdaliu.
Teismas įvertina ir tai, kad vienas iš ankstesnių nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas K. S., buvo padarytas tokiu pačiu metu, antrasis – kiek anksčiau, už jų padarymą kaltinamasis buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme ir bauda; kaltinamasis M. B. taip pat yra nuteistas už dviejų nusikaltimų padarymą, kurių vieną įvykdė praktiškai tokiu pačiu metu kaip ir šią nusikalstamą veiką, o antrąjį – jau po šių dviejų nusikaltimų padarymo; kaltinamasis A. Š. nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas 2017 m. lapkričio 13 d. ir nusikaltimą, už kurio padarymą 2017 m. liepos 5 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė iki šio nusikaltimo, todėl jiems skirtina bausmė bendrintina su ankstesniais teismo nuosprendžiais ir baudžiamaisiais įsakymais už kiekvieną nusikaltimą pridedant po 3 mėnesius laisvės apribojimo bausmės. Teismas šiems kaltinamiesiems skiria laisvės apribojimo bausmes, kadangi negali daryti išvados, jog jų pavojingumas padidėjo, jie vengia atlikti ankstesnes teismo paskirtas bausmes, ar paskirto bausmės jų elgesiui poveikio nepadarė.
Teismas sprendžia, kad įpareigojimas kaltinamiesiems M. B., R. V., K. S., A. Š. bausmės atlikimo metu per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, kurį paskirti siūlė prokuroras, yra netinkama, kadangi visi kaltinamieji teigia, kad šiuo metu dirba. Šiuo atveju kaltinamųjų M. B., R. V., K. S. elgesiui teigiamos įtakos turėtų įpareigojimai nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi (BK 62 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 7 dalis).
BK 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kadangi kaltinamasis A. Š. padarė nusikalstamą veiką, nepraėjus BK 38 straipsnyje numatytam 1 metų terminui nuo tada, kai Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 2 dalies padarymą, todėl jam panaikintas Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendis ir spręstina dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).
Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, tokiu atveju nuosprendyje teismas pirmiausia turėtų išspręsti kaltės klausimą dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamąjį pripažinus kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, turi būti sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. jis turėtų būti pripažįstamas kaltu padaręs veikas, dėl kurių buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, reikalavimų jam turėtų būti skiriamos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo 2006-02-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2006).
Teismas pažymi, kad įrodymai, kuriais pagrįstos Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netirtos (įrodymų tyrimas ankstesnėje byloje buvo atnaujintas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšiai ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui). Už padarytą pirmąjį nusikaltimą A. Š. taip pat skirtina laisvės apribojimo bausmė. Šiuo atveju bausmių bendrinimas pagal BK 38 straipsnio 3 dalį numatytą atvejį nėra numatytas nei BK 63 straipsnyje, nei BK 64 straipsnyje. Šioje byloje kaltinamasis A. Š. nusikalstamą veiką padarė po pirmojo nuosprendžio priėmimo (2017 m. liepos 5 d.). Kadangi BK 64 straipsnio nuostatos taikomos kai per neatliktos bausmės laiką asmuo vėl padaro nusikalstamą veiką, o Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžiu A. Š. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam bausmė nebuvo paskirta, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. Š. bausmės turi būti bendrintinos pagal BK 63 straipsnio numatytas bausmių bendrinimo taisykles. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam paskirta bausmės mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neįvykdyta bausme (bauda).
Kaltinamieji M. B., M. B., R. V., A. Š. ir K. S. BPK 140 straipsnio pagrindu sulaikyti nebuvo. Kaltinamiesiems M. B., R. V., A. Š., K. S., paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (1 t., b. l. 81–82; 1 t., b. l. 132–133; 1 t., b. l. 113; 1 t., b. l. 102). Kaltinamajam M. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena, pridėta prie bylos, paliktina saugoti byloje.
Proceso išlaidų nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymą, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant paskirto apribojimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Baudžiamąją bylą Nr. N1-55-829/2018 M. B. atžvilgiu nutraukti.
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. baudžiamąjį įsakymą.
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausme bei Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 BBND (753,20 Eur) dydžio bauda iš dalies jas sudedant, o baudą pridedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laiku nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi su 20 BBND (753,20 Eur) dydžio pinigine bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. baudžiamąjį įsakymą bei į bausmę įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. baudžiamąjį įsakymą.
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, ir nuteisti:
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes, paskirtas už BK 140 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio nusikaltimus, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant paskirto apribojimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neįvykdyta bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant paskirto apribojimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, su 18 BBND (677,88 Eur) dydžio pinigine bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. baudžiamąjį įsakymą.
Iki įsiteisės nuosprendis M. B., R. V., A. Š., K. S. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės M. B. neskirti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną palikti saugoti prie bylos.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, kaltinamiesiems M. B., R. V., A. Š., K. S. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
- be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
- vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
- nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.