- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-06
- Bylos Nr.
- I-914-437/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01329-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Algimantas Medelis
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Arlauskienės, Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui R. M., pareiškėjo atstovui advokatui Algimantui Medeliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. skundu (I t. b. l. 1-20), patikslintu skundu (I t., b. l. 160-162) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas:
1) panaikinti 2012-04-23 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) sprendimą Nr. lD-2800 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“;
2) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją ateityje mokėti nustatyto dydžio pareigūnų ir karių pensiją-412,28 Lt;
3) priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą 2 248,88 Lt pareigūnų ir karių pensijos dalį už 2012-01-01 iki 2012-09-01 laikotarpį;
4) priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės (Vyriausybės), atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 30 000 Lt neturtinės žalos;
5) priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos nuo skundo priėmimo dienos teisme iki 2012-09-01 penkių procentų metines palūkanas nuo neišmokėtos pareigūnų ir karių pensijos dalies sumos - 112,44 Lt;
6) priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 30 000 Lt neturtinės žalos (1500Lt) už laikotarpį nuo skundo priėmimo dienos teisme iki 2012-09-01;
7) priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2011-12-20 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. Xl-1821 (toliau – ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas) 1 straipsnio 2 punkto nuostata, kad šis įstatymas,<...>,galioja 1 straipsnio 2 dalies 1, <...> punkte nurodytoms išmokoms, <...> - iki 2012 m. gruodžio 31 d.“ galimai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29,30, 48, 52 str., bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams.
Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio l dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnį, paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal Įstatymo 1 priedą, neperskaičiuojamos, nes ribinis valstybinės pensijos dydis yra 650 Lt, todėl jo 412,28 Lt dydžio pensija pagal 4 straipsnio l dalį neperskaičiuojama.
Nurodė, kad 2009 m. jam buvo mokama 412,28 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija per mėnesį. Nuo 2010 m. sausio mėn. pareiškėjas gauna sumažintą pensiją. Nurodo, kad nuo 2011-12-31 Laikinojo įstatymo nuostatos nustojo galioti, tačiau Vidaus reikalų ministerija ir toliau išmoka sumažintą pensiją – 131,71 Lt. Mano, kad atsakovė turėjo jam raštiškai pranešti, kodėl taip yra, tačiau to nepadarė.
Pareiškėjas mano, kad jo teisės ir interesai buvo pažeisti, taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnį, 16 straipsnio 4 dalį ir ypač toliau taikant Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo nuostatas. Atsakovė, mažindama valstybinę pensiją už tarnybą, pažeidė teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principus, taip pat Konstitucinio Teismo 2003-07-04 ir 2008-12-24 nutarimus. Mano, kad Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimo pratęsimas valstybinėms pensijoms vienai pensijų gavėjų grupei galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Pareiškėjo manymu jis yra teisės aktų auka, diskriminuojamas. Nurodo, kad skundą teismui teikia ginčydamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio tiek, kiek juose reguliuojamas valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Dėl 2012-04-23 Vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. lD-2800 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ nurodė, kad jis yra biurokratinis atsirašinėjimas nepaaiškinant aplinkybių, lėmusių pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažėjimą, nuslepiant, kad yra priimtas Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas.
Mano, kad Vyriausybė ir Vidaus reikalų ministerija turėjo teisę kreiptis su parengtais atitinkamų įstatymų projektais dėl Laikinojo įstatymo pakeitimo, tačiau to nepadarė. Vidaus reikalų ministerijos vadovas Vyriausybės posėdžiuose balsavo už Laikinojo įstatymo priėmimą ir jo galiojimo pratęsimą, todėl mano, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos dėl atsakovų neteisėtų veiksmų neturtinei žalai atlyginti ir 280,71 Lt palūkanoms priteisti. Mano, kad Lietuvos Respublikos Seimo kaltė priimant Laikinąjį įstatymą ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą yra kvalifikuotini kaip neatsargumas. Pareiškėjo teigimu, neatsargūs valstybės veiksmai lėmė tai, kad jis patyrė nuostolius, kurių dydis yra lygus negautoms pajamoms – neišmokėtai valstybinės pareigūnų pensijos daliai. Atsižvelgdamas į tai, kad iš vienos pusės Lietuvos valstybei taikytina civilinė atsakomybė, o iš kitos pusės dėl neteisėtų Vidaus reikalų ministerijos veiksmų nebuvo išmokėta visa priklausanti valstybinė pensija, abu atsakovai turėtų atsakyti solidariai (Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas siekia neturtinės žalos atlyginimo, nes valstybinės pensijos dalies nemokėjimas jam sukėlė sunkius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, pažemino orumą, garbę, verčia jaustis nereikalingu savo valstybėje, buvo priverstas apriboti savo šeimos poreikius. Taip pat nurodo, kad nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01 Vidaus reikalų ministerija ir Vyriausybė naudojosi pareiškėjo pensijos dalies lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė pareiškėjo interesus, todėl turi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 str. 2 d. pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Vidaus reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose (b. l. 34-36, 167-169) paaiškino, kad administracinėje byloje Nr. I-1761/2010 pagal pareiškėjo skundą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, žalos atlyginimo pareiškėjas prašo patikrinti teismo to paties ministerijos priimto sprendimo teisėtumą ir kelia kitus analogiškus reikalavimus, kuriuos grindžia tais pačiais argumentais ir aplinkybėmis, todėl prašo pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu.
Dėl reikalavimo panaikinti 2012-04-23 Vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr.lD-2800 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ nurodė, kad neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, nes Laikinojo įstatymo nuostatos, kurių pagrindu buvo perskaičiuota pareiškėjo pensija, galiojo, nebuvo pripažintos įsigaliojusiu teismo sprendimu (nutarimu) prieštaraujančios Konstitucijai, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovės manymu, pareiškėjas neįrodo, kad Vidaus reikalų ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t.y. nepagrindžia civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.
Vidaus reikalų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundo dalis paliktina nenagrinėtina, likusi skundo dalis atmestina.
Šioje byloje ginčas kilo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo pareiškėjui nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn., neturtinės žalos atlyginimo.
Bylos dokumentais nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2000 m. sausio 19 d. išvada Nr. 15899 pagal Valstybinių pensijų įstatymą pareiškėjui nuo 2000 m. sausio 7 d. neterminuotai paskirta 342,21 Lt pensija už tarnybą (I t., b. l. 39).
Vidaus reikalų ministerijos 2004 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 2/17-1351 pareiškėjo pareigūnų ir karių pensija perskaičiuota, nuspręsta nuo 2004 m. gegužės 1 d. mokėti 412,28 Lt dydžio pensiją (I t., b. l. 40).
2008 m. vasario 1 d. Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 11SP-420 nuspręsta nuo 2008 m. sausio 1 d. pareiškėjui mokėti 412,28 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą.
2010-02-26 pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką ir mokėti paskirtą 412,28 Lt pensiją (I t., b. l. 50).
2010-03-26 sprendimu Nr. 1D-2260-(2) Vidaus reikalų ministerija atsakydama į pareiškėjo 2010-02-26 prašymą paaiškino pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimo tvarką, pažymėjo, kad įstatymas nenumato sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo, todėl neturi pagrindo mokėti pareiškėjui 412,28 Lt dydžio pensiją ir išmokėti susidariusią nepriemoką (I t., b. l. 52-53).
2012 m. balandžio 4 d. pareiškėjas skundu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją dėl 2012 m. mokamos sumažintos pareigūnų ir karių pensijos, prašė išmokėti nepriemoką ir mokėti visą paskirtą valstybinę pensiją už tarnybą ( I t., b. l. 140).
Vidaus reikalų ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2012 m. balandžio 4 d. skundą, 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1D-2800 (11) paaiškino, kad vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimas pagal šį įstatymą pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pažymėjo, kad įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenumato, konstatavo, kad mokėti 412,28 Lt dydžio pensiją ir išmokėti nepriemoką Vidaus reikalų ministerija neturi teisinio pagrindo (I t., b. l. 141).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija apie pareiškėjo valstybinį socialinį draudimą nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 patvirtina, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas dirbo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje (II t., b. l. 2).
Nuo 2010 m. sausio mėn. pareiškėjui paskirta valstybinė pensija perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį, nes pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų. Remiantis 2013-01-11 Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma Nr. 11 PP(P)-305, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius, 2012 m. sausio mėn. – 2012 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjui išmokėta 1049,36 Lt (II t., b. l. 5). Netaikius ribojimo pareiškėjui būtų išmokėta 3298,24 Lt.
1994 m. gruodžio 13 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija <...>.
2009-12-09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, <...>. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010-10-26 redakcija) nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. liepos 2 d. redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 20 d. priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas valstybinėms pensijoms pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d. 2012 m. gruodžio 20 d. priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, minėtų Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas valstybinėms pensijoms pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010 m. spalio 26 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą 2 248,88 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už 2012-01-01 iki 2012-09-01 laikotarpį, teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 vasario 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-29-331/2013 išnagrinėtas R. M. skundas atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Šioje byloje pareiškėjas teismo prašė priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą valstybinės pensijos dalį bei priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos bylinėjimosi išlaidas ir 1 000 Lt neturtinės žalos. Teismas R. M. skundą tenkino iš dalies - priteisė R. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 7799,76 Lt ir 156 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje skundas atmestas. Šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktą teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo.
Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo R. M. skundo dalis dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą 2 248,88 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už 2012-01-01 iki 2012-09-01 laikotarpį paliktina nenagrinėta, kadangi teisme yra nagrinėjama administracinė byla tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo. Skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos nuo skundo priėmimo dienos teisme iki 2012-09-01 penkių procentų metines palūkanas nuo neišmokėtos pareigūnų ir karių pensijos dalies sumos - 112,44 Lt taip pat nenagrinėtinas, nes yra išvestinis iš reikalavimo priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį.
Dėl skundo reikalavimo panaikinti 2012-04-23 Vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. lD-2800 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ ir įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją ateityje mokėti nustatyto dydžio pareigūnų ir karių pensiją - 412,28 Lt - ginčijamas sprendimas priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, vadovaujantis galiojusiais teisės aktais. Atsakovė pareiškėjui paaiškino sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo priežastis, atsisakydama išmokėti pensijos nepriemoką ir toliau mokėti 412,28 Lt dydžio pensiją veikė savo kompetencijos ribose, todėl teismas laiko, kad ginčo sprendimas yra teisėtas, todėl nėra įstatyminio pagrindo jo naikinti. Kaip minėta, 2012 m. gruodžio 20 d. priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (Žin., 2012, 155-7985) pratęstas Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimo terminas iki 2013-12-31. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomu teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Perskaičiuodama pareiškėjo valstybinę pensiją Vidaus reikalų ministerija vadovaujasi Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kuri 2012-02-06 Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, todėl teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovės minėtų nuostatų netaikyti ir mokėti 412,28 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo - CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Vidaus reikalų ministerija, perskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjui sumažintą valstybinę pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais. Vidaus reikalų ministerija privalėjo pareigūnams pensijas apskaičiuoti ir išmokėti pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. Be to, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų konstitucingumą 2012-02-06 nutarimu patvirtino Konstitucinis Teismas. Taigi, Vidaus reikalų ministerija veikė laikydamasi teisės aktų reikalavimų, teismas jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) nenustatė, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja ir su Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimu. Šiuo atveju Lietuvos valstybės deliktinė atsakomybė dėl Laikinojo įstatymo, Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo taip pat negalima, nes administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, o Seimo įstatymų leidybos veikla negali būti laikoma viešuoju administravimu.
Dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 30 000 Lt neturtinės žalos sumos už laikotarpį nuo skundo priėmimo dienos teisme iki 2012-09-01 priteisimo - nagrinėjamo ginčo atveju dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Viešosios teisės normos, reglamentuojančios ginčą dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo, nenumato procesinių palūkanų, dėl pensijų neišmokėjimo, todėl jos negali būti priteisiamos. Minėto pobūdžio sankcijų ginčą reglamentuojantys teisės aktai nenustato, teismas neturtinės žalos pareiškėjui nepriteisia, todėl reikalavimas priteisti palūkanas, šiuo atveju, negali būti tenkinamas.
Pareiškėjas reiškia prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2011-12-20 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. Xl-1821 (toliau – ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas) 1 straipsnio 2 punkto nuostata, kad šis įstatymas,<...>,galioja 1 straipsnio 2 dalies 1, <...> punkte nurodytoms išmokoms, <...> - iki 2012 m. gruodžio 31 d.“ galimai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29,30, 48, 52 str., bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams.
2011-12-20 Seimas priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 str. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5–9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012-12-31. Taigi asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2012-12-31.
Teismo vertinimu Laikinojo įstatymo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai klausimas išspręstas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, kuriame konstatuota, kad susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės), įstatymų leidėjas turi teisę mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, sumažintos pensijos gali būti mokamos laikinai. Teismui abejonių dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo normų, kuriomis pratęstas Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms, konstitucingumo nekyla, todėl pareiškėjo prašymo netenkina.
Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 103 str. 4 p., 127 str.,
nusprendė:
palikti nenagrinėtą skundo dalį, kurioje prašoma priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą 2 248,88 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už 2012-01-01 iki 2012-09-01 laikotarpį ir priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuo skundo priėmimo dienos teisme iki 2012-09-01 penkių procentų metines palūkanas nuo neišmokėtos pareigūnų ir karių pensijos dalies sumos - 112,44 Lt.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.