Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovams Č. K. ir S. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas J. P. ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jo žmonos tėvai gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, todėl ten turi sodybą ir dažnai būna. Atsakovė Č. K. paprašė padėti atstovauti grąžinant jai žemę, bet įgaliojimo nebuvo išdavusi. Su atsakovais sugyveno draugiškai, atsakovė ir jo žmona buvo draugės. Atsakovams paskolino 8264 Lt per kelis kartus. Skolino arkliui pirkti (2500 Lt), sumokėjo atsakovų skolą už sunaudotą elektrą, 2000 Lt baudą už elektrą, tačiau rašytinių įrodymų apie mokėjimus neturi. Visus tris kartus paskolos rašteliuose tekstą rašė jis, o pasirašė atsakovai. Paskolos rašteliuose neužrašė, kad atsakovai pinigus gavo. Tuo metu buvo draugiški santykiai, nemanė, kad atsakovai gali jį apgauti. Paskolintus pinigus atsakovai turėjo grąžinti iki 2004-10-18. Jis manė, kad atsakovai parduos grąžintą žemę ir atiduos skolą. Atsakovai iki 2004-10-18 pinigų neatidavė, o jis nereikalavo, nes žinojo, kad pinigų jie neturi. 2005-11-29 sumokėjo atsakovams 816 Lt avansą už parduodamą žemę. Su atsakovais tarėsi, kad žemę jam perduos, bet preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo sudarę. Sumokėjo 816 Lt, nes atsakovai paprašė tokios sumos. Šią sumą perdavė atsakovei Č. K., skolos raštelį ji pasirašė viena. Kodėl raštelio nepasirašė S. K. negali paaiškinti. 2007-04-03 skolino atsakovams 2221 Lt, nes jie prašė tokios sumos. Kam buvo reikalingi pinigai nežino. Pinigus perdavė atsakovams jų namuose. Skolino atsakovams, nes jais pasitikėjo, vežiojo Č. K. pas daktarus dėl nedarbingumo. Matė, kad atsakovai nedirba, neturi pinigų, todėl ir nereikalavo skolos. Į teismą ilgai nesikreipė, kadangi tikėjosi, kad jie parduos žemės sklypą, bet vėliau atsakovai atsisakė parduoti žemę. S. R. kaime atsakovai pardavė kitam asmeniui, bet ne jam. Ant vieno lapo surašė skolos raštelius dėl to, kad lape buvo vietos. Atsakovai jam ūkyje nieko nepadėdavo, jokių darbų atsakovas pas jį nedirbo. Tik kartą atsakovas S. K. su broliu padėjo įvesti vandentiekį, kasė duobę, tačiau atsakovui ir jo broliui sumokėjo 300 Lt. Jis (ieškovas) turi aukštąjį išsilavinimą, yra žemės ūkio ekonomikos organizacijos specialistas, dirba uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi. Kai atsakovai pradėjo pardavinėti sklypą, nuėjo pas atsakovus dėl skolos, bet jie pasakė, kad nėra neskolingi. Pirmą pakvitavimą parašė po to, kai buvo paskolinęs visą sumą per du tris kartus. Datos, kada raštelis buvo surašytas pirmame raštelyje neįrašė. Visus tris kartus pinigų perdavimo fakto niekas nematė. Atsakovas S. K. raštelių surašymo metu nepiktnaudžiavo alkoholiu. Palūkanų nuo 816 Lt sumos neprašo, nes ši suma buvo duota, kaip avansas. Jeigu atsakovas teigia, kad raštelį pasirašė būdamas girtas, tai nereiškia, kad ir atsakovė buvo neblaivi.

Atsakovė Č. K. į teismo posėdį neatvyko (pranešta tinkamai). Jai atstovauja advokatas, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Liudytoja iš ieškovo pusės L. Z. teisme paaiškino, kad pažįsta ieškovą ir atsakovus, jie yra kaimynai. Ji nematė, kad ieškovas skolintų atsakovams pinigus, bet atsakovė Č. K. pasakojo, kad per kelis kartus pasiskolino 10000 Lt gal prieš 8-10 metus. Kokiu tikslu skolinosi nesakė. Atsakovai iš jos pinigų nesiskolino. Žino, kad atsakovai pirko skalbimo mašiną, dujų viryklę. Dabar ji nebendrauja su atsakovais.

Liudytojas B. Z. parodė, kad ieškovas yra atsakovų kaimynas, o Česlava jo motinos sesuo. Ieškovas yra tik pažįstamas. Jo motina (L. Z.) pasakojo, kad atsakovai pasiskolino iki 10000 Lt sumą gal 2004-2005 metais. Jis pats nematė, kad ieškovas skolintų atsakovams pinigus.

Liudytojas iš atsakovų pusės I. K. parodė, kad jis yra atsakovo S. K. brolis, pažįsta ieškovą nes yra brolio kaimynas. Jo santykiai su broliu geri. Nežino ar brolis skolinosi iš ieškovo pinigus, tik Stanislavas sakė, kad ieškovas davė jam pinigų arkliui pirkti. Atsakovas su tuo arkliu nuolat dirbdavo ieškovo ūkyje. Ieškovas broliui nemokėjo, duodavo butelį arba įpildavo išgerti. Brolis negerdavo nuolatos, nes pats turėjo gyvulių, ūkį. Atsakovas sakė, kad ieškovas siūlė sutvarkyti žemės dokumentus už tai, kad parduotų žemės, bet jis atsisakė žemę parduoti. Tokias pat paslaugas ieškovas siūlė ir kitam broliui kitame kaime. Atsakovas S. K. turi invalidumą, gauna apie 300 Lt pašalpą, jo žmona Česlava irgi yra neįgali, atsakovų turtinė padėtis sunki, gyvulių šiuo metu jie nebelaiko.

Liudytoja J. A. parodė, kad pažįsta atsakovą S. K., jis yra netikras jos brolis (to paties tėvo). Žino, kad ieškovas yra atsakovų kaimynas. Ieškovas padėdavo S. K., duodavo išgerti, po to pradėjo ir Česlava išgėrinėti. Atsakovas S. K. dirbdavo ieškovo ūkyje, tačiau nežino ar ieškovas atsiskaitydavo su atsakovu pinigais. Taip pat negirdėjo, kad ieškovas būtų paskolinęs atsakovams pinigines sumas. Atsakovai jai niekada nepasakojo, kad iš ieškovo skolinosi pinigų. Atsakovai didelių turtų neturėjo. Ji nuolat nunešdavo broliui maisto.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovai Č. K. ir S. K. pasirašė skolos raštelį (pakvitavimą), kad pasiskolino iš ieškovo J. P. 8264 Lt sumą. Skolos raštelyje po tekstu nurodyta data 2004-10-18, raštelį pasirašė abu atsakovai (t.1, b.l. 4-5, 65). 2005-11-29 pakvitavime nurodyta, kad atsakovai Č. K. ir S. K. pasiskolino avansu 816 Lt už žemę, kurią parduos J. P.. Č. K. įrašė savo vardą ir pavardę, tačiau nepasirašė. S. K. vardo, pavardės ir parašo raštelyje nėra. 2007-04-03 atsakovai Č. K. ir S. K. pasirašė skolos raštelį (pakvitavimą), kad pasiskolino iš ieškovo J. P. 2221 Lt. Skolos grąžinimo terminas raštelyje nenurodytas (t.1, b.l. 4-5, 65). Visi trys rašteliai surašyti rusų kalba ant vieno popieriaus lapo. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-12-04 ekspertizės aktas Nr. 11-2337 (14) patvirtina, kad skolos rašteliuose savo vardus, pavardes įrašė ir pasirašė atsakovai (t.2, b.l. 62-64). Iš 2014-06-02 Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovas S. K. 2013-12-10 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8-7538 pardavė 0,2468 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2812-7322, esantį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), suformuotą 2013-06-14, trečiajam asmeniui A. C. (t.1, b.l. 83-84). Ieškovas J. P. 2013-10-28 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 11301 Lt skolos solidariai priteisimo iš atsakovų Č. ir S. K. ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t.1., b.l. 3). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-10-29 teismo įsakymu kreditoriaus J. P. pareiškimą patenkino ir priteisė iš atsakovų 11301 Lt sumą, tačiau skolininkams paprieštaravus, teismo įsakymas 2014-01-10 buvo panaikintas ir priimtas ieškovo 2013-12-12 ieškinys (t.1, b.l. 11, 18-19, 23-24, 36-36). Ieškinyje ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovų ne tik minėtą 11301 Lt sumą, bet ir papildomai 8300 Lt, kuriuos atsakovai įvairioms reikmėms buvo pasiskolinę iš jo. Įrodymų dėl 8300 Lt paskolinimo ieškovas nepateikė, o patikslintu ieškiniu 8300 Lt sumos atsisakė, vietoj to prašydamas priteisti 9972,90 Lt palūkanas (t.1., b.l. 59-63).

Dėl paskolos sutarties aiškinimo, skolos ir palūkanų priteisimo.

Paskolos sutarties samprata pateikta LR CK 6.870 straipsnio 1 dalyje. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.), todėl pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė. Tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas (CK 6.875 str. 3 d.). Kartu tai reiškia, kad ir paskolos gavėjas neįsipareigoja paskolos davėjui grąžinti paskolos dalyką. Todėl esminėmis paskolos sutarties sąlygomis pripažintina: 1) paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos davėjui grąžinti pinigus arba paskolinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Jeigu skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tada įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus (Lietuvos A. T. 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008, 2010-09-28 nutartis Nr. 3K-3-366/2010, 2010-12-27 nutartis Nr. 3K-3-564/2010, 2011-03-14 nutartis Nr. 3K-3-107/2011,2013-04-05 nutartis Nr. 3K-3-200/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos CK 6.871 str. 1 d. nustato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas paskolos suteikimą atsakovams grindžia skolos rašteliais (pakvitavimais), kuriuos pats surašė ir kurie buvo pas ieškovą. Atsakovai neigia pinigus gavę, nors raštelius dėl skolos pasirašė. Vertinant skolos raštelių turinį, tekstą, rekvizitus matyti, kad juose nėra įrašo ir ieškovo parašo, kad tikrai pinigus perdavė atsakovams, o atsakovai pinigus gavo. Taip pat skolos rašteliuose nėra nurodytas pinigų perdavimo momentas ir vieta, nėra reikalavimo ar įsipareigojimo pinigus grąžinti, neaišku iki kada skola turėjo būti grąžinta, nėra jokių duomenų kokiu tikslu pinigai buvo skolinami ir kokiomis sąlygomis (palūkanos, netesybos, mokėjimo terminai, prievolės užtikrinimo priemonės ir kt.). Kadangi skolos rašteliuose neužfiksuotas pinigų perdavimo momentas, pareigą įrodyti, kad pinigus atsakovai gavo turi įrodyti ieškovas.

Ieškovas teigė, kad pagal pirmąjį skolos raštelį 8264 Lt skola turėjo būti grąžinta iki 2004-10-18, tačiau skolos raštelyje eilutėje prie įrašo „įsipareigojame grąžinti:“ nenurodyta grąžinimo terminas, o data 2004-10-18 įrašyta žemiau, teksto pabaigoje analogiškai, kaip ir kitų raštelių, kurių datas ieškovas traktuoja kaip pakvitavimų surašymo dieną. Todėl teismas laiko, kad pirmame skolos raštelyje nurodyta 2004-10-18 data yra raštelio surašymo diena, o ne prievolės įvykdymo data. Šią aplinkybę patvirtina ir tas faktas, kad ieškovas pats nurodė, jog 8264 Lt sumą paskolino atsakovams per du tris kartus ir tik vėliau surašė pakvitavimą. Kada tiksliai jis paskolino atsakovams pinigus ir kokios sumos sudaro 8264 Lt ieškovas nenurodė. Sprendžiant iš bylos duomenų, pirmąjį skolos raštelį ieškovas surašė dėl to, kad sumokėjo atsakovų skolą ir baudą už elektros energiją, nupirko atsakovui arklį, bet mokėjimo kvitų neturi, todėl darytina išvada, kad ieškovas tiesiogiai pinigų atsakovams neperdavė. Atsakovai taip pat patvirtino, kad pinigų negavo, nors pripažino, kad ieškovas už juos sumokėjo 4000 Lt. Iš to seka, kad 2004-10-18 paskolos sutartis CK 6.875 str. 3 d. prasme nebuvo sudaryta, o šalių prievoliniai santykiai kilo ne iš paskolos sutarties.

Paskolos rašteliuose nurodyto žodžio „pasiskolinome“ (išvertus iš rusų kalbos) vien lingvistinis aiškinimas, nesant kitų įrodymų taip pat nepatvirtina, kad ieškovas perdavė atsakovams pinigus, o atsakovai pinigus paėmė. Žodžio ,,pasiskolinome“, kuris gramatiškai reiškia būtąjį laiką, pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą, o sutarčių aiškinimo principai ir taisyklės nepripažįsta pažodinio sutarties teksto suabsoliutinimo. Pagal sutarčių aiškinimo taisykles turi būti atsižvelgiama ne vien į pažodinį teksto aiškinimą, bet ir į sutarties sudarymo aplinkybes, tikruosius sutarties šalių ketinimus ir kt. (CK 6.193 str.). Kaip matyti iš skolos raštelių, ieškovo ir atsakovų paaiškinimų teisme, rašteliai buvo surašyti ne paskolos gavėjų, o paties ieškovo. Tai įgalina taikyti contra proferentem taisyklę, pagal kurią abejonės dėl paskolos sutarties sudarymo, pinigų perdavimo paskolos gavėjams turi būti aiškinamos šias sąlygas pasiūliusios šalies (ieškovo) nenaudai ir atsakovų naudai (CK 6.193 str. 4 d.) (Lietuvos A. T. 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011). Abejonių nepašalina ir liudytojų parodymai, nes nė vienas liudytojas nepatvirtino pinigų perdavimo fakto, o pats ieškovas pareiškė, kad pinigų perdavimo niekas nematė. Atsakovai viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad pinigų negavo. Ieškovas, būdamas pakankamai atidus, protingas ir rūpestingas, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, būdamas įmonės vadovas, privalėjo tinkamai sudaryti paskolos sutartį ir užfiksuoti paskolintų lėšų perdavimą atsakovams, juo labiau, kad pats surašė paskolos raštelius, paskolinius santykius siekė įforminti su mažiau išsilavinusiais asmenimis, neturinčiais patirties pildyti dokumentus, bet to nepadarė.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė pinigų perdavimo atsakovams ir paskolos sutarties sudarymo fakto (CPK 12 str., 178 str.), todėl jo reikalavimas dėl 8264 Lt ir 2221 Lt skolos priteisimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Netenkinus reikalavimo dėl skolos priteisimo, nėra teisinio pagrindo priteisti palūkanas, kurios paskaičiuotos nuo skolų sumos, dėl to reikalavimas dėl palūkanų priteisimo netenkintinas.

Dėl avanso grąžinimo.

LR CK 6.309 str. 2 d. nustato, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 816 Lt avanso, kurį sumokėjo atsakovams už parduodamą 0,2468 ha žemės sklypą, tačiau sklypą atsakovai pardavė kitam asmeniui. Nagrinėjant šį ieškovo reikalavimą nustatyta, kad pagal 2005-11-29 pakvitavimą, kuriuo ieškovas remiasi, t.y., kad sumokėjo atsakovei Č. K. 816 Lt avansą, nėra susitarta konkrečiai už kokį parduodamą žemės sklypą mokamas avansas, iki kada sklypas turi būti parduotas ir pan. Iš bylos duomeų matyti, kad atsakovas S. K. turi ne vieną žemės sklypą Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) kaime (t.1, b.l. 93-179, 183; t.2, b.l. 49-50), todėl neaišku dėl kokio konkretaus sklypo pardavimo buvo tariamasi. Be to, pakvitavime nėra atsakovų parašų, neįrašyta S. K. vardas ir pavardė, kuriam žemė priklausė asmeninės nuosavybės teise, nėra atsakovo parašo (t.1, b.l. 83-84). Ieškovas nepateikė preliminarios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ar kito susitarimo (CK 6.165 str.), patvirtininčio, kad tarp šalių buvo susklostę ikisustrtiniai santykiai ir, kad atsakovas (-ai) buvo įsipareigojęs parduoti ieškovui konkretų sklypą. Posėdžio metu ieškovas nepaaiškino kodėl 2005-11-29 pakvitavimo nepasirašė žemės savininkas S. K. ir nėra Č. K., kuriai neva perdavė avansą, parašo.

Ieškovas teigia, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai ir jį apgavo, nes atsisakė sklypą parduoti (CK 6.158 str., 6.163 str.), tačiau pagal įstatymo reikalavimus nekilnojamojo turto perleidimo sandoriams, o tai pat ir preliminariosioms sutartimis yra privaloma rašytinė forma (CK 1.73 str. 1 d. 7 p., 6.165 str. 2 d.). Kai šalys šių reikalavimų nesilaiko, sandoris laikomas nesudarytu, jeigu šalių susitarimu nenustatyta ko kita (CK 1.73 str. 3 d.). Įvertinus bylos duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai buvo įsipareigoję parduoti ieškovui 0,2468 ha žemės sklypą, už tai gavo 816 Lt avansą ir veikė nesąžiningai, todėl ieškovo reikalavimas dėl 816 Lt sumos grąžinimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų.

LR CPK 93 str. 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovo priteistinos atsakovams bylinėjimosi išlaidos. Atsakovai prašė priteisti iš ieškovo tokias bylinėjimosi išlaidas: 1099,54 Lt (318,45 Eur) už rašysenos ekspertizę ir 1354,77 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 1673,22 Eur (t.2., b.l. 22, 68-69, 115-132), tačiau pateikė įrodymus (mokėjimo kvitus, išrašus iš banko sąskaitos), kad apmokėjo ekspertizės išlaidas ir 1065,19 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Šios atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į bylos apimtį, parengtų procesinių dokumentų skaičių, atstovo darbo ir laiko sąnaudas, atliktus procesinius veiksmus, teismo posėdžių skaičių ir trukmę pripažintinos racionaliomis, pagrįstomis ir būtinomis, jos nėra per didelės, atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teisnes paslaugas nustatytus kriterijus, todėl iš ieškovo priteistina atsakovams iš viso 1383,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 88 str., 98 str.). Kitų 289,58 Eur teisinių paslaugų išlaidų (jų sumokėjimo) atsakovai nepagrindė, todėl jos nepriteisiamos.

Taip pat iš ieškovo išieškotinos į valstybės biudžetą teismo turėtos bylinėjimosi (pašto) išlaidus, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, t.y. 35,85 Lt (10,38 Eur) (CPK 96 str., 92 str.).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-29 nutartimi taikytos ir 2014-09-08 nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės dėl atsakovų turto arešto paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.) (t.1., b.l. 9-10; t.2, b.l. 23-25).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovams Č. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1383,64 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai aštuoniasdešimt trys eurai 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisi iš ieškovo J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 10,38 Eur (dešimt eurų 38 ct) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-29 nutartimi atsakovams Č. K. ir S. K. taikytas, 2014-09-08 nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones dėl turto arešto, palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.