- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-10-11
- Bylos Nr.
- A15.-1659-1072/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01329-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Eglė Venckienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė
- Advokatai
- Viktoras Gecas
- Kategorijos
- 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nevedusio, aukštojo išsilavinimo, dirbančio (duomenys neskelbtini), neteisto, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. S. 2021 m. balandžio 24 d., apie 04.40 val., Trakų g. 2, Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Astra“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,97 prom. girtumas, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Tokiais savo veiksmais P. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. S. parodė, kad neneigia, jog vairavo išgėręs, tačiau nesutinka su alkotesteriu rodmenimis, nes gerai jautėsi, tuomet sėdėdamas prie vairo. Pareigūnai ilgai pildė dokumentus, „susidarė įspūdis, kad specialiai vilkina <...> Po to sužinojau, kad yra vienos valandos terminas, tai tikrai mane tiek pralaikė ir daugiau <...> Kita vertus, aš nesugalvojau, kur nuvykti, kad kažkas atidaryta būtų, todėl nebeišsityriau.“ Teisę vairuoti prarado Lietuvoje, gal prieš tris metus, o kadangi daug keliavo, reikėjo vairuoti, Belgijoje 2018 m. išsiėmė vairuotojo pažymėjimą. Grįžęs į Lietuvą įsidarbino (duomenys neskelbtini), kadangi buvo praėjęs teisių atėmimo terminas, galvoja, kad teisė vairuoti Lietuvoje atsirado savaime, juolab, kad turėjo teisėtai gautą belgišką vairuotojo pažymėjimą. Nagrinėjamo įvykio metu vairavo (duomenys neskelbtini) gyvenančiam tėvui V. S. priklausantį automobilį, Belgijoje išduotą ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą pateikė ir jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos vyriausiasis patrulis 2 būrio D. J. parodė, kad 2021 m. balandžio 24 d., apie 05.00 val. patruliavo Pylimo g., pamatė Trakų gatve, kurioje vienpusis eismas, link Pylimo g., prieš eismą atvažiuojantį automobilį, todėl nutarė sustabdyti. Vairuotojui atidarius langą, pasklido alkoholio kvapas, todėl patikrino girtumą alkotesteriu. Taip pat buvo tikrinama, ar turi teisę vairuoti, šių aplinkybių nepamena. Po neblaivumo patikrinimo ir dokumentų supildymo P. S. pasakė, kad vyks priduoti kraujo. Protokolo, kitų dokumentų pildymas truko apie valandą.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio D. J. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2021 m. balandžio 24 d. apie 04.40 val. patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu J. P. Vilniuje, Trakų g. pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Opel Astra“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė sustabdyti minėtą automobilį patikrinimui. Priėjus prie minėto „Opel Astra“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio, prie vairo rado sėdintį P. S. gim. (duomenys neskelbtini) m., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Paklausus ar vartojo alkoholinius gėrimus, P. S. atsakė, kad prieš 2 val. vartojo pora bokalų alaus. Patikrinus P. S. alkotesteriu „Drager7510“ Nr. ARJK-0135, sertifikato Nr. 1395816, 04.42 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 0,99 prom. girtumas. Antras pūtimas buvo atliktas 05.07 val. ir buvo nustatytas 0,97 prom. girtumas. P. S. dėl pažeidimo sutiko, tačiau surašius protokolą ir nunešus jam, pasirašyti už padarytą pažeidimą protokolą atsisakė, kadangi kreipsis savarankiškai į narkologijos skyrių dėl kraujo tyrimų, kadangi nepatikėjo alkotesterio parodymais. Automobilis „Opel Astra| valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas jo draugei J. N. gim. (duomenys neskelbtini)m., tel. (duomenys neskelbtini), kuri automobiliu pasirūpins, o P. S. buvo nušalintas nuo automobilio vairavimo (b. l. 5).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2 būrio vyriausiasis patrulis J. P. parodė, kad 2021 m. balandžio 24 d. tarnybos metu pastebėjo Trakų g. prieš eismą važiuojantį asmenį link Pylimo g. Sustabdė, priėjo prie automobilio. Iškart kilo įtarimas, nes asmens judesiai buvo nekoordinuoti, atidarius langą sklido alkoholio kvapas. Tikrino alkotesteriu. Kadangi neblaivumas viršijo leidžiamą normą, pasiūlė asmeniui iki antro pūtimo į alkotesterį būti grynam lauke, išgerti vandens, pasportuoti, Asmuo bendravo maloniai, tikrintis alkotesteriu neatsisakė. Antrą kartą patikrinus alkotesteriu ir nustačius, kad vis gi neblaivumas virš normos, buvo surašytas protokolas. Asmuo nebesutiko su pažeidimu. Jis galėjo pasinaudoti teise vykti į gydymo įstaigą, jeigu jis būtų atsisakęs pūsti pirmą kartą. Buvo tikrinta ir asmuo turi teisę vairuoti transporto priemones, aplinkybių nepamena.
Teismo posėdžiu metu liudytojas V. S. parodė, kad jis faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jo sūnus P. S. gyvena jo šeimos namuose (duomenys neskelbtini). Jam nuosavybes teise priklausantis automobilis „Opel Astra“ taip pat laikomas nurodytu adresu. Nurodo, jog jam nebuvo žinoma apie tai, kad jo sūnus naudojosi jo transporto priemone ir galimai vairavo šią transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam žinoma, jog jo sūnus P. S. turėjo ir dabartiniu metu turi galiojantį Belgijos Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, todėl jis buvo įsitikinęs, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones.
Analogiškos aplinkybės nurodytos ir V. S. rašytiniame paaiškinime (b. l. 30).
Alkotesterių kvituose nurodyta, jog 2021 m. balandžio 24 d. 04.42 val. P. S. nustatytas 0,99 prom. girtumas, o 2021 m. balandžio 24 d. 05.07 val. nustatytas 0,97 prom. girtumas (b. l. 8-9). Alkotesterio patikros sertifikato duomenimis, įrenginys yra tinkamas naudoti (b. l. 10).
2021 m. balandžio 24 d. Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 2 būrio vyriausiasis patrulis D. J. priėmė sprendimus nušalinti P. S. nuo transporto priemonės vairavimo, nustačius, jog vairuotojas neblaivus (b. l. 11) bei sustabdyti P. S. teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 12).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Opel Astra“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – valdytojas yra V. S. (b. l. 13).
Iš 2021 m. balandžio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2 būrio vyriausiasis patrulio D. J. surašyto Administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-33169-2021 matyti, jog P. S. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 str. 5 d., už tai, kad 2021 m. balandžio 24 d., apie 04.40 val., Trakų g. 2, Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Astra“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,97 prom. girtumas (b. l. 6).
Iš 2021 m. gegužės 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės A. L. surašyto Administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-39246-2021 matyti, jog P. S. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 str. 4 d., už tai, kad 2021 m. balandžio 24 d., apie 04.40 val., Trakų g. 2, Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Astra“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,97 prom. girtumas, vairavo transporto priemonę neturėdamas tesės vairuoti neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones (b. l. 2).
Iš 2021 m. gegužės 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės A. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylos medžiagą, ir nustačius, kad P. S. 2021 m. balandžio 24 d. vairavo neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, surašant jam protokolą buvo padaryta klaida, kvalifikuojant jo veiką, todėl buvo perrašytas administracinio nusižengimo protokolas, P. S. kopija įteikta (b. l. 3).
Iš VĮ Regitra pateiktos informacijos matyti, kad P. S. po to, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, nesugrąžino teisės vairuoti transporto priemonės ir šiuo klausimu į VĮ Regitra jis nesikreipė (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.
Teismas, ištyręs teismo posėdžio metu Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, bei išklausęs liudytojų, bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, nustatė, kad 2017 m. spalio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje P. S. buvo skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 -ai mėnesių nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. spalio 28 d. (b. l. 16). Iš byloje pateikto Belgijos karalystėje išduoto vairuotojo P. S. pažymėjimo matyti, jog jis išduotas 2018 m. sausio 23 d. (b. l. 36). P. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog teisė vairuoti jam buvo reikalinga, nes jis daug keliavo, todėl vairuotojo pažymėjimą išsiėmė Belgijoje, šį dokumentą naudojo ir sugrįžęs į Lietuvą, pateikė ir jį 2021 m. balandžio 24 d. sustabdžiusiems ir protokolą surašiusiems pareigūnams. P. S. pažymėjo, jog jis įsitikinęs, kad teisę vairuoti jis nagrinėjamo įvykio metu turėjo, nes jau buvo pasibaigęs teisių atėmimo terminas ir jis naudojosi teisėtai Belgijos karalystėje įgytu vairuotojo pažymėjimu.
Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (aktuali įvykio metu galiojusi redakcija 2020-06-25 Nr. XIII-3122) 13 straipsnio 9 dalį, Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. <...> Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. P. S. Belgijos karalystėje išduotas vairuotojo pažymėjimas nepasibaigus specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiui, ir jis vairavo transporto priemonę šios teisės nustatyta tvarka nesusigrąžinęs, kai nustatytas 0,97 prom. girtumas, todėl jo veika teisingai buvo perkvalifikuota iš ANK 422 straipsnio 5 dalies į ANK 424 straipsnio 4 dalį, perrašant administracinio nusižengimo protokolą.
P. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog policijos pareigūnai nesudarė galimybių jam nuvykti į gydymo įstaigą pasitikrinti neblaivumą, pildė dokumentus valandą laiko, vilkino procesą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 3 punkte numatyta, kad jeigu įtariamas neblaivumu transporto priemonės vairuotojas dėl tikrinimo metu esamos savo būklės negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo, pristato į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą. Visais kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda.
Iš bylos medžiagos matyti, jog įvykio metu P. S. neblaivumo (girtumo) laipsnis buvo patikrintas, objektyvių priežasčių, dėl kurių nebūtų buvę galima to padaryti, nebuvo, todėl policijos pareigūnams nekilo pareiga pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad P. S. baigtas neblaivumo patikrinimas 05.07 val. (b. l. 8-9). Administracinio nusižengimo protokolas surašytas 05.45 val. (b. l. 6). Asmuo buvo Vilniaus centre, turėjo visas galimybes per 20 minučių kreiptis į gydymo įstaigą, bet, kad būtų bandęs imtis tam priemonių, pavyzdžiui išsikvietęs taksi neblaivumo tikrinimo metu, kad galėtų negaišdamas iškart vykti atlikti medicininę apžiūrą, nenustatyta. Iš tarnybinio pranešimo (b. l. 5) matyti, kad asmuo nurodė su pažeidimu nesutinkantis, vyks į narkologijos centrą tirtis kraujo, tokias aplinkybes nurodė ir pareigūnai, apklausti liudytojais teismo posėdžio metu. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios keltų abejonių policijos pareigūnų, ėjusių tarnybines pareigas, nešališkumu, suinteresuotumu pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Pažymėtina, kad šių pareigūnų parodymai nuoseklūs, logiški ir atitinka vieni kitus bei tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nelaikomi suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartis byloje Nr. II-416-331/2011). Taigi, nėra pagrindo netikėti pareigūnų nurodytomis ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, tai, kad dabar P. S. kelia savas versijas, nurodo jo atžvilgiu padarytus procesinius pažeidimus, nesuponuoja absoliučių ir objektyvių aplinkybių laikyti administracinio nusižengimo protokolą netinkamu įrodymu, ir rodo tik P. S. siekį išvengti kilusios teisinės atsakomybės.
P. S. kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialią techninę priemonę (nagrinėjamu atveju alkotesterį „Draeger Alcotest 7510 Serijos Nr. ARJK0135. Iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1395816 matyti, kad minėtas alkotesteris yra tinkamas naudojimui, o patikros sertifikatas galiojo iki 2021-06-01. Taigi konstatuotina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis buvo tinkamas naudoti, duomenų, kad pareigūnai nemokėjo juo naudotis, nenustatyta. Darytina išvada, jog P. S. neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu.
Dėl nuobaudos individualizavimo ir administracinio poveikio priemonės
Už ANK 424 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius P. S.: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, bylos duomenimis Lietuvoje administracine tvarka 5 metų laikotarpiu 1 kartą baustas administracine tvarka už tai, jog 2017 m. rugpjūčio 29 d. 0.11 val. vairavo automobilį „Opel Astra“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, pasirinktu greičiu nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medžius ir tvorą. Iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas kelių eismo taisykles. Už padarytą nusižengimą jam paskirta 350 Eur dydžio bauda (sumokėta), bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių (b. l. 16). Bylos duomenimis, teisės vairuoti P. S. nesusigrąžino (b. l. 14). P. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus aplinkybių visumą P. S. skirtina bauda lygi sankcijoje numatytam vidurkiui.
ANK 424 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tačiau, vien tik ši aplinkybė nėra pakankama sprendimo dėl transporto priemonės konfiskavimo priėmimui. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas (ANK 29 straipsnio 4 dalis) atitinka konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, pagal kurią ne pažeidėjui priklausantis turtas negali būti konfiskuojamas be jokių apribojimų.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, pagal ANK 29 straipsnį, ne pažeidėjui priklausantis turtas (taip pat ir transporto priemonė) gali būti konfiskuojama tik nustačius jau minėtas papildomas sąlygas. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja bent viena iš nurodytų sąlygų. Šiuo atveju yra reikšmingas tik pirmajame punkte nustatytų sąlygų egzistavimas – ar perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė, žinojo, kad ji bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti, kadangi kitos sąlygos nagrinėjamu atveju nėra aktualios.
Transporto priemonė – automobilis „Opel Astra“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ duomenimis priklauso kitam asmeniui – V. S., kuris nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini) ir negalėjo žinoti, kad sūnus neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, vairuos Lietuvoje jo automobilį.
Byloje nėra duomenų, kad minėtos transporto priemonės savininkas su jam priklausančia transporto priemone elgėsi nerūpestingai, sudarydamas galimybes padaryti administracinį nusižengimą. Automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai būtų didesnis jo savininkui, nei administracinį nusižengimą padariusiam P. S.. Todėl šio automobilio konfiskavimas neturėtų tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebūtų efektyvi prevencinė priemonė. Tokios sankcijos taikymu jokie administracinės nuobaudos skyrimo tikslai nebūtų pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-93-507/2015). Kadangi nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad automobilio savininkas su nusižengimu būtų susijęs, laikytina, kad neegzistuoja ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga, būtina ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui taikyti, todėl teismas sprendžia, kad automobilio konfiskavimas netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
P. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21132347002 ir įmokos kodą - 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).