Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant prokurorėms G. P., R. M., kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokatui V. G., nukentėjusiajam A. B., jo atstovui advokatui A. Š., civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“ atstovui K. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2019 metų rugpjūčio 16 d., apie 12.29 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 128 ir 129 punktų reikalavimus – važiuodamas (duomenys neskelbtini) kur leistinas maksimalus važiavimo greitis yra 40 km/h, viršijo leistiną važiavimo greitį ir važiavo apie 81-92 km/h greičiu, dėl ko, atsiradus kelyje kliūčiai - į važiuojamąją kelio dalį iš kairės pusės išėjus pėsčiajai A. B., neteko techninės galimybės laiku stabdydamas vairuojamą automobilį, sustoti neprivažiavęs pėsčiosios partrenkimo vietos, kai važiuodamas leistinu 40 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę laiku stabdydamas vairuojamą automobilį, sustoti neprivažiavęs pėsčiosios partrenkimo vietos, be to, nuo reagavimo vairuojamo automobilio stabdymo pradžios momento iki pėsčiosios partrenkimo vietos, A. P. važiuojant leistinu maksimaliu 40 km/h greičiu ir nestabdant vairuojamo automobilio, pėsčioji A. B. būtų išėjusi iš automobilio „Peugeot 307“ važiavimo koridoriaus. Dėl leistino maksimalaus greičio viršijimo jis kliudė pėsčiąją A. B., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčiosios A. B. kūnui buvo padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizda dešinės alkūnės sąnario srityje; odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame skruoste, nosyje, viršutinėje ir apatinėje lūpose, kairiame skruoste, kaklo dešinėje pusėje, krūtinėje, kairiame žaste, dešiniame ir kairiame dilbiuose, kairėje plaštakoje, dešinio klubo sąnario srityje; poodinės kraujosruvos dešinėje ir kairėje blauzdose; kraujosruva pakaušio kairės pusės, nugaros ir dešinės klubinės srities minkštuosiuose audiniuose; kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais; dešinės pusės III-IV- V- VI- VII- VIII-IX-X- to; kairės pusės II-III-IV-V- VI-VII-VIII - o šonkaulių, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio, kairiojo blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai; dešinio klubakaulio sparno lūžis su atsidalinimu per sąnarinę jungtį nuo kryžkaulio; gaktinės sąvaržos išsiskyrimas; stuburo kaklinės dalies I-mo slankstelio atsidalinimas per sąnarinę jungtį su pakauškauliu su pilnu nugaros smegenų nutraukimu; stuburo krūtininės dalies X-to slankstelio lūžis su pilnu nugaros smegenų nutraukimu; dešinio plaučio plyšimas, dėl ko A. B. mirė nuo bukos kaklo traumos, įvykus koklinės stuburo dalies I-mo slankstelio atidalinimui per sąnarinę jungtį nuo pakauškaulio su pilnu nugaros smegenų nutraukimu (2 tomas, 116-117 b.l.).

Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. LT/AKA 1377836, išduoto S. I. AS Lietuvos filiale, matyti, kad automobilio „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galioja nuo 2019-05-26 iki 2020-05-25. (1 t., b. l. 29)

Motyvuojamoji dalis

Padaryta nusikalstama veika atitinka BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinuosius požymius ir veika pagal šią teisės normą kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 str.)

Pateikė kopijas dokumentų.

Kaltinamojo gynėjas advokatas V. G. teismo prašė pripažinti, jog yra visos sąlygos dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat prašė pripažinti nukentėjusiosios didelį neatsargumą dėl jos žūties, kai ji išėjo neleistinoje gatvės vietoje, kai netoliese yra pėsčiųjų perėja, prieš atvažiuojantį kaltinamojo automobilį ir civilinį ieškinį tenkinti tik iš dalies.

Kaltinamojo A. P. bei jos dukros R. P.-G. prašymai tenkintini.

BK 40 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Analizuojant bylos faktines aplinkybes pagal aukščiau nurodytą įstatymą, matyti, kad:

1) A. P. padarė neatsargų nusikaltimą;

2) Jis anksčiau nebuvo teistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ar susitaikęs su nukentėjusiuoju;

3) A. P. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką;

4) Žalos atlyginimo klausimai yra sprendžiami pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartį su draudimo kompanija „S. I. AS“ Lietuvos filialu (šiuo metu tai – ADB „C. V. I. G.“, kodas 304080146 (2 t., 147-159 b.l.), nukentėjusieji jokių turtinių bei neturtinių pretenzijų kaltinamajam A. P. neturi (išskyrus išlaidų atstovo pagalbai byloje apmokėjimą), todėl laikytina, jog įstatymo sąlyga dėl dalinio ar visiško žalos atlyginimo ar susitarimo dėl žalos atlyginimo yra išpildyta;

5) Iš pateiktų kaltinamojo charakteristikų yra pagrindo manyti, jog A. P. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Sprendžiant dėl laiduotojo asmenybės, teismas vertina, jog iš dalies teisi prokurorė, abejodama, kad asmuo, kuris pats daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, negalėtų būti laiduotoju. Teismas išanalizavo byloje esančius duomenis, jog R. P.-G. yra neteista (2 t., 143 b.l.), tačiau 2017-07-17 bausta administracine tvarka pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. už maksimalaus leidžiamo greičio užmiestyje viršijimą 15 km/h; 2018-06-11 pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. už neteisingą automobilio pastatymą prie šaligatvio; 2018-09-10 pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d. maksimalaus leidžiamo greičio užmiestyje viršijimą 31 km/h; 2019-10-10 pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. už maksimalaus leidžiamo greičio užmiestyje viršijimą 11 km/h. Baudos sumokėtos (2 t., 140-142 b.l.). Vienok, R. P.-G. nėra padariusi grubių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nėra padariusi autoįvykių, kuriuose būtų nukentėję kiti asmenys, sugadintas brangus turtas, nėra vairavusi transporto priemonę neblaivi ar apsvaigusi nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų. Ji charakterizuojama teigiamai, tėvas A. P. ja pasitiki ir ji pasitiki tėvu, kad jis daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl prašymas patvirtinti ją laiduotoja be užstato yra tenkinamas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

BPK 67 str. nurodyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise.

BPK 68 straipsnyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.

Teismas iš bylos duomenų daro išvadą, jog A. P., vairuodamas transporto priemonę mieste, kur dėl pavojingų sąlygų (pėstieji, siaura gatvė, šalia prekybos centras, pramogų centras, automobilių plovykla, išvažiavimai iš daugiabučių namų kiemų ir sublokuotų garažų ir kit.) maksimalus leistinas greitis kelio ženklu Nr. 329 sumažintas iki 40 km/h, žinodamas apie šį pavojingą kelio ruožą, kuriame dar papildomai įrengti greitį mažinantys kalneliai, važiavo nusikalstamai greitai (pagal ekspertų išvadą nuo 81km/h iki 92 km/h greičiu), buvo nusikalstamai neatidus (nepastebėjo į kelią išėjusios pėsčiosios, nors susidūrimo metu ji jau buvo perėjusi daugiau nei pusę dešiniosios važiuojamosios dalies ir automobilis ją partrenkė dešiniąja priekine dalimi (1 t., 23-29 b.l.) (reiškia, pėsčioji nešoko staiga į gatvę neleistinoje vietoje) ko pasėkoje įvyko autoįvykis ir nukentėjusioji nuo patirtų sunkių sužalojimų vietoje žuvo, taip pat vertinant, jog A. P. anksčiau baustas administracine tvarka 2015-04-11 pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. už maksimalaus leidžiamo greičio Panevėžio mieste viršijimą 19 km/h; 2015-08-07 pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. už saugos diržo naudojimosi pažeidimą; 2019-01-09 pagal (duomenys neskelbtini) str. 3 d. už maksimalaus leidžiamo greičio gyvenvietėje viršijimą 21 km/h, administracinis baustumas galioja (ANK 40 str.), taip pat vertindamas kaip palyginimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 str. 2 ir 4 d. normą, kai tik už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų, siekiant teisingo teismo sprendimo, vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str., skirtina baudžiamojo poveikio priemonė specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams. Visuomenės lūkesčius atitinkančią baudžiamosios poveikio priemonės taikymą negali eliminuoti kaltinamojo neįgalumas, dalinis darbingumas ar artimo asmens slauga bei priežiūra.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinių ieškinių

A. B., jis taip pat atstovaudamas nepilnamečius savo vaikus L. B. bei N. B., taip pat A. K., ji taip pat atstovaudamas savo dukrą U. K. (juos visus atstovavo pagal pavedimą advokatas A. Š.), pareiškė draudimo bendrovei „S. I. AS“ Lietuvos filialui, kodas 302677744, civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriais prašė iš atsakovo priteisti: 1) A. B. 3.441,93 Eur turtinės žalos atlyginimui už laidojimo išlaidas bei būsimas kapavietės tvarkymo išlaidas (2.000 Eur), taip pat 60.000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) L. B. – 10.000 Eurų neturtinei žalai atlyginti; 3) N. B. – 10.000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) A. K. – 663,29 Eur už bilietus lėktuvu iš Londono ir atgal į laidotuves, taip pat 40.000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) U. K. – 25.000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes kaltinamojo A. P. vairuotas automobilis „Peugeot 307“ v.nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje „S. I. AS“ Lietuvos filiale (šiuo metu teisių ir pareigų perėmėjas – ADB „C. V. I. G.“, kodas 304080146). Prie pareiškimo dėl civilinio ieškinio pridėjo materialines išlaidas pagrindžiančius dokumentus (2 t., 48-73 b.l.).

Atsiliepimu į civilinį ieškinį atsakovas „S. I. AS“ Lietuvos filialas (šiuo metu teisių ir pareigų perėmėjas – ADB „C. V. I. G.“) prašė ieškinį atmesti. Prašė pripažinti pačios nukentėjusiosios didelį neatsargumą, pasivadovauti LR CK 6.282 str. 1 d. ir žalos dydžius iš esmės mažinti.

Dėl turtinės žalos A. B. daro išvadą, jog įrodymais paremta tiktai 1.432,63 Eur suma. Nepagrįstas reikalavimas apmokėti žuvusiosios telefono sąskaitą – 6,30 Eur; būsimas kapavietės sutvarkymas – 2.000 Eur. Nurodė, kad pateikus kapavietės sutvarkymo apmokėjimo dokumentus, išlaidos bus apmokėtos, o šiai dienai tokių duomenų nėra, o teismas negali priteisti menamą žalą (gal būt atsirasiančią ateityje). Vertino didelį žuvusiosios neatsargumą ir žalą prašė sumažinti iki 716,32 Eur, kuri jau sumokėta.

Dėl turtinės žalos A. K. teigė, kad išlaidos kelionei iš Londono į Panevėžį ir atgal 663,29 Eur sumoje buvo pagrįstos, tačiau jas prašė mažinti per pusę ir pripažino tik 331,65 Eur. Ši suma yra išmokėta A. K. jos prašymu pervedant į A. B. sąskaitą.

Draudimo bendrovės atstovas pripažino, kad neturtinė žala besąlygiškai padaryta žuvusiosios vaikams A. B. ir A. K.. Tačiau nepripažino neturtinės žalos jų vaikams L. B., N. B. ir U. K.. Mano, jog vaikaičiai nedidelio amžiaus ir nebuvo tokie artimi žuvusiajai, kad jų nuoskaudos, liūdesys turėtų būti įvertintas pinigais. Sutinka, jog A. B. padaryta žala galėtų būti įvertinta 12.500 Eur suma, o A. K. – 10.000 Eur suma. Čia pažymi, kad tokio dydžio sumos jau yra išmokėtos nukentėjusiesiems: A. B. jau išmokėtas 12.500 Eur neturtinės žalos bei 716.32 Eur turtinės žalos atlyginimas, A. K. – 10.000 Eur neturtinės žalos ir 361,68 Eur turtinės žalos, iš kurios 301,68 pervesta A. B. jų susitarimu.

Reziumuojant, prašoma civilinius ieškinius atmesti, nes jie yra atlyginti be teismo sprendimo.

Prie atsiliepimo pridėjo atitinkamus dokumentus (2 t., 94-109 b.l.).

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. 11Š-141919 matyti, kad A. P. vairuojamas automobilis „Peugeot 307“ M. gatve važiavo apie 81-92 km/h greičiu. Šio eismo įvykio kilimo mechanizmas buvo toks: A. P., vairuodamas automobilį „Peugeot 307“, važiavo apie 81-92 km/h greičiu M. gatve link N. gatvės ir dešinėje eismo juostoje, ne mažesniu nei 1,15 m atstumu nuo automobilio „Peugeot 307“ važiavimo krypties eismo juostos kairiojo krašto (žr. link Nemuno g.) partrenkė pėsčiąją A. B., ėjusią per kelio važiuojamąją dalį, jo atžvilgiu iš kairės į dešinę pusę.

Pirminio kontakto metu pėsčioji buvo kliudyta automobilio priekinės dalies dešiniąja puse, apie 0,6 m atstumu nuo jo dešiniojo gabaritinio krašto.

Nurodytoje eismo situacijoje, iškilus tiesioginei grėsmei eismo saugumui, pėsčiajai A. B. įžengus į automobilio „Peugeot 307“ važiavimo krypties eismo juostą ir iki partrenkimo vietos įveikus ne mažesnį nei 1,15 m atstumą, automobilio „Peugeot 307“ vairuotojas A. P., važiuodamas 81-92 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės, laiku stabdydamas vairuojamą automobilį, sustoti neprivažiavęs pėsčiosios partrenkimo vietos, o važiuodamas 40 km/h greičiu ir nuo pėsčiosios partrenkimo vietos būdamas tuo pačiu atstumu, kuriuo iškilus tiesioginei grėsmei eismo saugumui, buvo važiuodamas 81-92 km/h greičiu, automobilio „Peugeot 307“ vairuotojas A. P. turėjo techninę galimybę, laiku stabdydamas vairuojamą automobilį, sustoti neprivažiavęs pėsčiosios partrenkimo vietos.

Nurodytoje eismo situacijoje, nuo reagavimo vairuojamo automobilio stabdymui pradžios momento iki pėsčiosios partrenkimo vietos, automobilio „Peugeot 307“ vairuotojui A. P. važiuojant leistinu maksimaliu 40 km/h greičiu ir nestabdant vairuojamo automobilio, pėsčioji A. B. būtų išėjusi iš automobilio „Peugeot 307“ važiavimo koridoriaus.

Šioje eismo situacijoje automobilio „Peugeot 307“ vairuotojas A. P. prieš partrenkimą važiavo apie 81-92 km/h greičiu, ženkliai didesniu nei leistinu eismo įvykio 40 km/h greičiu, dėl to partrenkė jam iš kairės pusės per kelio važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją A. B. ir techniniu požiūriu tai buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.

Pėsčiosios A. B. veiksmai, - į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę ėjo ne per pėsčiųjų perėją bei sudarė kliūtį automobilio „Peugeot 307“ judėjimui, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 107-115).

Taigi, nagrinėjant šią situaciją, vertinama, jog žuvusioji A. B. eidama per gatvę ne tam skirtoje vietoje (ne pėsčiųjų perėjos zonoje) elgėsi neatsargiai, neapdairiai, pažeisdama galiojančias Kelių eismo taisykles. Ir ekspertų pasisakyta, jog jos veiksmai buvo techniniu požiūriu nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tai yra, jeigu ji būtų nėjusi per gatvę arba ėjusi apdairiau, įvykio nebūtų.

Tačiau vertinant, ar teismas turi pasivadovauti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 str. „Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą“ nuostata kai asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, tai yra nustatyti pagal civilinio atsakovo atsikirtimą bei prokurorės pasisakymą didelį žuvusiosios A. B. neatsargumą, nustatoma, jog negali būti nustatyta didelis nukentėjusiojo neatsargumas, nes iš eismo įvykio vietos schemos bei ekspertų išvados matyti, jog A. B. per M. gatvę ėjo vairuotojui iš kairės pusės į dešinę ir pirminio kontakto metu pėsčioji buvo kliudyta automobilio priekinės dalies dešiniąja puse, apie 0,6 m atstumu nuo automobilio dešiniojo gabaritinio krašto, tai yra, nors A. P. vairuodamas automobilį, smarkiai viršijo leistiną tame kalio ruože didžiausią greitį, pėsčioji A. B. jau baigė pereiti gatvės antrąją pusę (automobilio važiavimo juostą) ir iki kelkraščio buvo likę mažiau nei pusė eismo juostos (normalūs trys – keturi žingsniai) (1 t., 19 b.l.). Taip pat ekspertai pasisakė, jog automobilio „Peugeot 307“ vairuotojui A. P. važiuojant leistinu maksimaliu 40 km/h greičiu ir nestabdant vairuojamo automobilio, pėsčioji A. B. būtų išėjusi iš automobilio „Peugeot 307“ važiavimo koridoriaus. Taigi, pėsčiosios atliktas gatvės kirtimas tam neskirtoje vietoje negali būti vertinamas kai didelis ir esminis pėsčiosios neatsargumas, nes pėsčioji negalėjo tikėtis, jog kaltinamojo vairuojamas automobilis atvažiuos taip greitai ir ji nespės saugiai pereiti gatvės. Taip pat vertinamas ir nukentėjusiosios garbus amžius (gimusi 1938 m.) bei jos atitinkami gebėjimai (suvokti transporto priemonių važiavimo ypatumus, vertinti jų greitį, atitinkamai keliamą pavojų, ko nestokoja profesionalūs ar didelę vairavimo patirtį turintys vairuotojai, lenktynininkai ir t.t.), todėl negalima daryti esminės išvados, lemiančios civilinių ieškinių mažinimą vien šia aplinkybe, kad žala atsirado esant dideliam žuvusiosios neatsargumui.

CK 6.250 str. nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas remdamasis bylos duomenimis, daro išvadą, jog žuvusiosios vaikaičių – L. B. civilinis ieškinys dėl 10.000 eurų dydžio neturtinės žalos, N. B. – dėl 10.000 eurų dydžio neturtinės žalos, U. K. – dėl 25.000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo atmestini kaip neįrodyti. Neabejojama, jog dėl žūties artimieji asmenys patyrė daug streso, išgyvenimų. T. U. K. gyvena D. B.. Nėra nustatytas jos dažnas lankymasis pas senelę A. B., jos artimas, emocinis ryšys. Nors iš ieškinio priedų matyti, jog U. K. svečiavosi įvykio metu pas A. B., tai dar neįrodo neturtinės žalos, įvertintos pinigais, pagrindą.

A. B. vaikai N. ir L.s yra mažamečiai, A. B. teigė, kad N. nesuvokia, kur dingo močiutė. Nėra ginčijama, jog senelės mirtis vaikaičiams taip pat sukelia didelį stresą, išgyvenimus, tačiau reikia vertinti jų suvokimą, jų raidą, tai yra, kaip jie suvokia A. B. netektį. Tokie duomenys nėra įrodyti.

Patvirtinama, jog neturtinę žalą draudikas privalo atlyginti A. B. ir A. K., tačiau ne lygiomis dalimis. A. B. šeima gyvena tame pačiame mieste, kaip ir žuvusioji jo mama A. B.. Jis rūpinosi motina, slaugė ją, prižiūrėjo, jų santykiai buvo labai artimi, jis rūpinosi jos laidotuvėmis ir t.t., todėl jo patirta neturtinė žala vertinama didesne pinigine išraiška nei A. K., kuri jau ilgą laiką gyvena D. B..

Remiantis išdėstytu, civilinio ieškinio pagrindais bei daliniu civilinio atsakovo sutikimu su reikalavimais dėl neturtinės žalos atlyginimo A. B. ir A. K., vertinant teisminę praktiką panašiose baudžiamosiose bylose, kai žala padaroma dėl nusikalstamo neatsargumo, teismas daro išvadą, jog jiems turi būti atlyginta neturtinė žala, atitinkamai A. B. – 30.000 eurų (įskaitant jau išmokėtą žalos atlyginimą), A. K. – 20.000 eurų (įkaitant jau išmokėtą žalos atlyginimą).

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas taip pat iš dalies.

CK 6.249 straipsnyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

CK 6.251 str. nustatyta, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Patvirtinama, jog nukentėjusysis A. B. ieškinyje pagrindė dalį turtinės žalos, tai yra, dėl transporto, laidojimo paslaugų bei užkandžių, nuotraukos su rėmeliu pagaminimo, gedulingų pietų, viso – už 1739,63 eurus. Kadangi buvo gauta 304,00 eurų laidojimo pašalpa, turtinės žalos suma sumažinta paties ieškovo šia suma. Nepatvirtinama ateityje gal būt būsimos kapavietės sutvarkymo išlaidos 2000 eurų sumoje, nes nėra jokių duomenų, kaip ruošiamasi tvarkyti kapavietę, ar bus būtinos numatytos išlaidos, kokios apimties bus darbai ir kas juos atliks, kokiomis kainomis. Kaip paminėta, teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, tačiau būsimos žalos dydis taip pat turi būti pagrįstas. Nepatvirtinama, jog už liko už žuvusiosios naudotą telefoną neapmokėta 6,30 eurų sąskaita, kuri buvo civilinio ieškovo apmokėta, nes tai nėra būtinosios išlaidos, o mokėtina suma telekomunikacijų bendrovei nebeturi skaičiuotis nuo abonento mirties dienos (sutarties nutrūkimo diena). Pinigų suma, susidariusi iki mirties, turi būti paveldėtojų apmokama be atsakovo kompensacijos. Taigi, atsakovas privalo ieškovui atlyginti 1432,63 eurų žalą (įskaitant jau išmokėtą žalos atlyginimą).

Netenkinamas civilinio atsakovo reikalavimas žalos sumą A. B. mažinti pusiau, nes nėra tam teisinių ir faktinių pagrindų.

Civilinio ieškovo A. K. ieškinys dėl turtinės žalos (kelionės išlaidų atlyginimo) 663,239 eurų yra pagrįstas visiškai ir tenkintinas (įskaitant jau išmokėtą 361,68 eurų sumą). Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo šią sumą mažinti pusiau.

Teismo paminėtas žalos atlyginimas priteistinas iš civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“, kodas 304080146, Ukmergės g. 280, 06115 Vilnius, kuri įvykio metu buvo sudariusi privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiųjų įgaliotasis atstovas advokatas A. Š. pateikė Lietuvos advokatūros Pinigų priėmimo kvitus, serija LAT Nr. 849709, 849714, liudijančius apie tai, jog A. B. už teisines paslaugas bei atstovavimą teisme advokatų kontorai sumokėjo 800 eurų. Šias išlaidas prašė pripažinti pagrįstomis bei teisėtomis ir priteisti iš kaltinamojo.

Prašymas tenkinamas (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies, 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes advokato paslaugos buvo šioje situacijoje reikalingos, sumokėtas atlyginimas nėra per didelis, išlaidos yra įrodytos, todėl nukentėjusysis turi teisę į šių išlaidų kompensavimą.

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam A. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniu,

nutaria:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal dukters R. P.-G., a.k. (duomenys neskelbtini) laidavimą be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą Nr. 1-378-749/2020, proceso Nr. 1-01-1-35046-2019-3 nutraukti.

A. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę, skirtą A. P., panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Pripažinti A. B. teisę į 30.000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir priteisti jam iš civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“, kodas 304080146, 17.500 (septyniolika tūkstančių penkis šimtus) eurų neatlygintą neturtinės žalos dalį.

Pripažinti A. B. teisę į 1432,63 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimą ir priteisti iš akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“, kodas 304080146, 716,31 eurų (septynis šimtus šešiolika eurų 31 ct) neatlygintą turtinės žalos dalį.

Civilinio ieškovo A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Pripažinti A. K. teisę į 20.000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir jai priteisti iš civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“, kodas 304080146, 10.000 (dešimt tūkstančių) eurų dydžio neatlygintą neturtinės žalos dalį.

Pripažinti A. K. teisę į 663,29 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimą ir priteisti jai iš akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“, kodas 304080146, 301,61 eurų (tris šimtus vieną eurą 61 ct) dydžio neatlygintą turtinės žalos dalį.

Civilinių ieškovų U. K., L. B. ir N. B. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Priteisti iš A. P. A. B. 800 (aštuonis šimtus) eurų už advokato teisines paslaugas bei atstovavimą teisme.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismą.