- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-24
- Bylos Nr.
- e2-1795-971/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Ieškovas
- Šiaulių teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- R. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui R. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė priteisti iš atsakovo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 1220,52 Eur žalą. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio mėn. atsakovui buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių bendra kaina 1220,52 Eur ir už kurias Šiaulių teritorinė ligonių kasa sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėjo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžeto. Ieškovė nustatė, kad atsakovas privalomuoju sveikatos draudimu (toliau ir – PSD) buvo draustas iki 2015-10-31 (iki mėnesio, už kurį buvo sumokėtos PSD įmokos, pabaigos). Atsakovas dar vieną mėnesį po to, t. y., iki 2015-11-30 galėjo gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš PSD fondo biudžeto, tačiau iki pastarosios datos turėjo būti sumokėta PSD įmoka. Ieškovė neturi duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo arba už jį laiku būtų sumokėta PSD įmoka už 2015 m. lapkričio mėnesį, todėl nuo 2015-11-01 atsakovo PSD galiojimas nutrūko ir už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios buvo suteiktos 2015 m. lapkričio mėnesį, bei išduotus vaistus (medicinos pagalbos priemones) atsakovas turi sumokėti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 2017-07-31 atsakovui buvo išsiųstas raginimas, tačiau atsakovas į raginimą neatsakė, žalos neatlygino (elektroninės bylos priedo b.l., toliau – tik b.l. 1-2, 23-26, 72-73).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2015 m. galiojusios Sveikatos draudimo įstatymo normos nenumatė, kad ieškovės nurodytomis aplinkybėmis atsakovas turėtų kompensuoti ieškovės turėtas išlaidas jam suteiktoms sveikatos priežiūros paslaugoms ir medikamentams apmokėti. Ieškinys taip pat negali būti tenkinamas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, pagrindu, kadangi nėra atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį ir Konstitucinio Teismo išaiškinimą, 2015 metų lapkričio mėnesį jam nustojus mokėti PSD įmokas, PSD galiojimas būtų nutrūkęs 2015-12-30 (už 2015 m. lapkričio mėnesį PSD įmoka turėjo būti sumokėta iki 2015-11-30, todėl „vienas mėnuo po to, kai nustoja mokėti“ ir yra 2015-12-30). Atsakovo teigimu, jis iki nurodytos datos būtų turėjęs teisę naudotis PSD fondo biudžeto lėšomis finansuojamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, dėl ko ieškovė esą visiškai nepagrįstai teigia, kad jo PSD galiojimas pasibaigė 2015-11-01. PSD įmokos sumokėjimo terminas įstatyme nenustatytas, atsakovas įmoką faktiškai sumokėjo kartu su įmokomis už vėlesnius mėnesius 2016-05-05 mokėjimo pavedimu, todėl ieškovė dėl jam 2015 metų lapkričio mėnesį suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų nėra patyrusi jokių nuostolių. Už sveikatos priežiūros įstaigos suteiktas paslaugas ieškovės sumokėtos lėšos negali būti laikomos žala, atsiradusia dėl PSD įmokos nesumokėjimo, kadangi šias išlaidas ieškovė būtų patyrusi ir tuo atveju, jeigu PSD įmoka būtų sumokėta 2015 metų lapkričio mėnesį. Ieškovės patirta žala, net ir esant atsakovo neteisėtiems veiksmams, tesiekia 29 Eur, o ne 1320,14 Eur (b.l. 12-20).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais ir prašė tenkinti patikslintą ieškinio reikalavimą, kuris yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais. Pažymėjo, kad Sveikatos draudimo įstatyme nėra nuostatos, jog draustumas galiotų atgaline data.
Atsakovas posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad Sveikatos draudimo įstatymas nenumatė įmokos sumokėjimo termino, jis visas įmokas sumokėjo 2016-05-05 pateikdamas metinę pajamų deklaraciją. Šiuo atveju nebuvo jokios tyčios ar apgaulės iš jo pusės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog 2015-11-10 ir 2015-11-16 – 2015-11-17 dienomis atsakovui buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos bei išduotos medicinos pagalbos priemonės, kurių bendra suma 1220,52 Eur (b.l. 6, 27-29, 32-36, 53-68, 72-73). Atsakovas nuo 2015-10-28 iki 2015-12-23 buvo įsigijęs verslo liudijimą individualiai veiklai vykdyti ir 2015-10-28 sumokėjo 39,01 Eur PSD įmokų (b.l. 37, 38). Iš Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro išrašo nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2015-10-31 (b.l. 4). Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2015 m. lapkričio mėnesį nebuvo sumokėta. Atsakovas pateiktoje 2015 m. metinėje pajamų deklaracijoje deklaravo mokėti 297 Eur PSD įmokų, kurias sumokėjo 2016-05-05 (b.l. 21, 37). Byloje kilo ginčas, ar atsakovas turi pareigą atlyginti už jam suteiktas gydymo išlaidas, tai yra už naudojimąsi Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir ar sumokėjęs PSD įmoką už 2017 m. lapkričio mėn. tik 2016-05-05, įgijo apdraustojo statusą už praeitą laikotarpį.
Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 5 d.). Toliau sprendime remiamasi Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau ir - SDĮ) redakcija, galiojusi nuo 2015-04-18 iki 2016-01-01.
SDI 2 straipsnio 1 dalis numatė, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos. SDĮ 17 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad fiziniai asmenys, kurie, vykdydami individualią veiklą, gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus, kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 2 dalyje, įmokos apskaičiuojamos proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas vykdė individualią veiklą (buvo įsigijęs verslo liudijimą individualiai veiklai vykdyti) laikotarpiu nuo 2015-10-28 iki 2015-12-23, o PSD draustas buvo nuo 2015-10-28 iki 2015-10-31. Kitas atsakovo draudimo laikotarpis prasideda nuo 2016-01-05.
Pagal SDĮ 8 straipsnio 4 dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti SDĮ 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas.
Asmuo, kuriam, remiantis SDĮ 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos SDĮ nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso.
SDĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, SDĮ 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, atsakovas, nustojęs mokėti sveikatos draudimo įmokas 2015-10-31, galėjo gauti paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, dar vieną mėnesį, t. y. 2015 m. lapkričio mėnesį, tačiau, kad galiotų draudimo apsauga, kitą sveikatos draudimo įmoką privalėjo sumokėti iki paskutinės 2015 m. lapkričio mėn. dienos, t. y. iki 2015-11-30. Įstatymų leidėjas, nustatydamas atsakomybę už PSD įmokų mokėjimą ir aiškiai nurodydamas PSD įsigaliojimo sąlygas (SDĮ 8 str.), nenumato galimybių atkurti PSD galiojimo atgaline data. Atsakovas, pateikdamas metinę pajamų deklaraciją už 2015 m. ir apmokėjęs mokestinę nepriemoką (skolą), netapo apdraustu už tą praeities laikotarpį, kai jis buvo laikomas nedraustu dėl laiku nesumokėtų PSD įmokų, todėl per 2015 m. lapkričio mėnesį gautos atsakovo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos PSDF biudžetui privalo būti atlygintos SDĮ 8 straipsnio 5 dalies tvarka. Tokia praktika formuojama ir aukštesniosios instancijos teismuose išnagrinėtose bylose (žr., pvz., 2017 m. spalio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.e2A-1489-265/2017).
Tam, kad būtų konstatuota atsakovo prievolė atlyginti žalą, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles turi būti nustatytos visos šios sąlygos: neteisėta veika (veiksmai, neveikimas), žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 str.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta aplinkybė, kad atsakovas neįvykdė SDĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų (SDĮ 8 str. 5 d. numatyta pareiga), todėl konstatuotina, kad tokiu būdu atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovui suteiktų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kainos dalis (1220,52 Eur) sudaro žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Atsakovo naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama ir atsakovas šios prezumpcijos neginčija. Be to, pagal minėto straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Nagrinėjamu atveju, nors teismas ir nenustatė, kad atsakovas elgėsi piktybiškai ar naudojo apgaulę, tačiau darytina išvada, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, ir po patirtos traumos, žinodamas, kad jam buvo suteiktos iš PSDF biudžeto apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos, per įstatyme nustatytą terminą nesumokėjo PSD įmokos. Bylos duomenimis nustatyta, kad dienos chirurgijos paslaugos jam buvo suteiktos 2015-11-16 – 2015-11-17 dienomis, vėliau, kaip nurodė atsakovas, vyko jo reabilitacija, tačiau, teismo vertinimu, reabilitacijos laikotarpiu atsakovas pats ar pavesdamas tą padaryti kitam asmeniui už jį turėjo ir galėjo sumokėti įstatymo nustatytą PSD įmoką iki 2015 m. lapkričio mėn. pabaigos. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nustatytos visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, todėl konstatuotina, kad atsakovui atsirado prievolė atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 1220,52 Eur dydžio žalą, kurios dydis pagrįstas ieškovo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio abejoti ieškovės atstovo pateiktais paaiškinimais dėl žalos dydžio apskaičiavimo, atsakovas nurodytas aplinkybes ir apskaičiavimus paneigiančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, iš atsakovo priteistina 1220,52 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta žala.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas 27 Eur žyminis mokestis (1220,52 Eur × 3 proc. × 75 proc.), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 4,65 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 83 str. 1 d. 10 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. J. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 1220,52 Eur žalą, įpareigojant žalos atlyginimą sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“, b. k. 73000.
Priteisti iš atsakovo R. J. 27 Eur žyminio mokesčio ir 4,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 31,65 Eur valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, pvz., Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.