Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-15 · Administracinė byla Nr. I-2826-244/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-15
Bylos Nr.
I-2826-244/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
G. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2826-244/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04681-2015-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1; 55.1
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska,dalyvaujant pareiškėjui G. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, Departamentas) ir Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas paaiškino, kad neturtinę žalą patyrė negalėdamas Alytaus PN atlikti bausmės paskirtuose būriuose. Nurodė, kad kreipėsi į įstaigos administraciją, atsisakydamas būti paskirtame būryje, tačiau administracija jam nesuteikė pagalbos, o paskyrė nuobaudas ir patalpino į baudos izoliatorių. Teigė, kad nuo rugsėjo 1 d. jis norėjo pradėti mokytis 10 klasėje, tačiau baudos izoliatoriuje uždrausta mokytis. Manė, kad toks draudimas neteisėtas. Pažymėjo, kad dėl jo kreipimosi į pataisos namų administraciją, nurodant, kad su juo ketinama susidoroti, jam buvo uždrausti pasimatymai, pirkti prekes, apribotos bendravimo galimybės, uždrausta dalyvauti renginiuose ir žiūrėti televiziją. Pasak pareiškėjo, po kreipimosi į pataisos namų administraciją, jam buvo paskirta nuobauda – 14 parų baudos izoliatoriuje. Baigiantis šiam laikui paskirta dar viena nuobauda – 15 parų baudos izoliatoriuje. Tokie veiksmai, pareiškėjo manymu, laikytini susidorojimu, kankinimu, patyčiomis, žmogaus negerbimu. Be to, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų perkelti pareiškėją į kitus pataisos namus.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas paaiškino, kad Kalėjimų departamente buvo gautas ir 2015 m. gegužės 24 d. išnagrinėtas pareiškėjo pareiškimas dėl jo perkėlimo iš Alytaus PN į kitus pataisos namus. Kalėjimų departamentas 2015 m. birželio 8 d. raštu Nr. 2S-2548 pareiškimo netenkino. Pareiškimo nagrinėjimo metu gautoje Alytaus PN 2015 m. birželio 3 d. pažymoje Nr. 8-8701 nurodyta, kad Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai neturi duomenų, jog pataisos namuose su pareiškėju būtų ketinama susidoroti bei pateikta nuomonė, kad pareiškėjas gali toliau atlikti bausmę Alytaus PN. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Alytaus PN administracija pažįsta įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius, todėl gali kompetentingai spręsti klausimus, susijusius su nuteistųjų laikymu ir izoliavimu. Teigė, jog pareiškėjo hipotetinis aiškinimas apie grėsmę likti Alytaus PN negali būti pagrindu perkelti į kitą įstaigą, o kitų išimtinių aplinkybių nebuvo nustatyta. Atsakovo atstovas tvirtino, kad pareiškėjas nesilaikė BVK 183 straipsnyje nustatytos privalomos bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų apskundimo tvarkos. Pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą nekonkretūs, neparemti įrodymais. Tai, pasak atsakovo, rodo, kad pareiškėjas galbūt kreipėsi į teismą, siekdamas pasipelnyti iš valstybės.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai prašė skundą atmesti.

Atsakovo atstovas paaiškino, kad Alytaus PN pareiškėjas bausmę atlieka nuo 2014 m. gruodžio 19 d., 2015 m. lapkričio 11 d. buvo etapuotas į Pravieniškių pataisos namus. 2014 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas pareiškė, kad atsisako būti paskirtame 9 būryje. Paaiškinime nurodė, kad būryje atsisako būti dėl Ž. V. ir jo draugų, kurie gali susidoroti. Atsisakydamas būti paskirtame būryje, pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl Alytaus PN direktoriaus nutarimu buvo nubaustas uždarant jį į baudos izoliatorių 15 parų. 2015 m. liepos 28 d. pareiškėjas atsisakė būti 18 būryje dėl to, kad šiame būryje yra Ž. V. draugų, kurie gali susidoroti. 2015 m. liepos 28 d. paaiškinime pareiškėjas prašė jį perkelti į 3 lokalinį sektorių ir 2015 m. rugpjūčio 13 d. buvo perkeltas į 10 būrį, esantį 3 lokaliniame sektoriuje. 2015 m. liepos 29 d. atsisakydamas būti paskirtame būryje pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl Alytaus PN direktoriaus nutarimu buvo nubaustas uždarant jį į baudos izoliatorių 15 parų. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2015 m. liepos 29 d. Alytaus PN kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tarnybinį tyrimą, kurio išvadoje pažymėjo, kad nenustatyta asmenų, kurie galėtų fiziškai susidoroti su pareiškėju ar kitaip keltų grėsmę 18 būryje. 2015 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjas atsisakė būti 18 būryje, nes nesutaria su kitais nuteistaisiais, kurių pavardžių nenurodė. 2015 m. rugpjūčio 28 d. Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tarnybinį tyrimą, kurio išvadoje pažymėjo, kad nenustatyta asmenų, kurie galėtų fiziškai susidoroti su pareiškėju ar jam keltų grėsmę 10 būryje. 2015 m. rugpjūčio 28 d. atsisakydamas būti paskirtame būryje pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl Alytaus PN direktoriaus nutarimu buvo nubaustas uždarant jį į baudos izoliatorių 15 parų. Atsakovo atstovas akcentavo, kad BVK 12 straipsnio 1 dalis nustato, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus bei laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Pagal to paties straipsnio 2 dalį nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos ar pareigūno nurodymus ir įsakymus. Nesutikdamas su Alytaus PN pareigūnų veiksmais, pareiškėjas galėjo jų veiksmus apskųsti BVK 183 straipsnio tvarka, tačiau negalėjo atsisakyti vykdyti reikalavimo. Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas turi įrodyti padarytos neturtinės žalos dydį bei su tuo susijusias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Byloje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos, be kita ko kildinamos iš Kalėjimų departamento bei Alytaus PN pareigūnų veiksmų sprendžiant pareiškėjo perkėlimo iš Alytaus PN į kitus pataisos namus klausimą, atlyginimo pareiškėjui G. M..

Pareiškėjas teigia, kad Alytaus PN bei Kalėjimų departamentas, nagrinėdami pareiškėjo prašymus dėl jo perkėlimo iš Alytaus PN į kitus pataisos namus, neveikė taip, kaip šioje situacijoje turėjo veikti, todėl privalo pareiškėjui atlyginti dėl to kilusią neturtinę žalą.

Atsakovo atstovai tvirtina, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo Alytaus PN bei Kalėjimų departamento neteisėtus veiksmus.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėjo būti tenkinamas nustačius neteisėtus Alytaus PN bei / ar Kalėjimų departamento administracijos veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtų institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjo 2014 m. gruodžio 3 d. bei 2015 m. gegužės 24 d. prašymų perkelti iš Alytaus PN į kitus pataisos namus nagrinėjimo metu galiojusios BVK redakcijos (2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1153 ir 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1323 redakcijos) 69 straipsnis nustatė, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje (1 d.); iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje (2 d.); nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (3 d.).

Nustatyta, kad atsakovų veiksmai, iš kurių kildinama neturtinė žala, atlikti 2014 m. lapkričio – 2015 metų birželio mėnesiais, todėl spręsdamos pareiškėjo perkėlimo iš Alytaus PN klausimą, institucijos turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis.

Byloje nustatyta, kad Kalėjimų departamentas 2015 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 2S-123 bei 2015 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 2S-2548 atsisakė pareiškėją perkelti iš Alytaus PN.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-6619-189/2015, iškeltoje pagal pareiškėjo G. M. skundą dėl Kalėjimų departamento 2015 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. 2S-123 panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo. Įsiteisėjusiu sprendimu nurodytoje byloje konstatuota, kad Kalėjimų departamentas 2015 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 2S-123 pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu (kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016). Teismas daro išvadą, kad bylos dalis dėl reikalavimo priteisti žalą dėl Kalėjimų departamento 2015 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. 2S-123 atsisakyti pareiškėją perkelti iš Alytaus PN nutrauktina pagal ABTĮ 101 straipsnio 2 punktą, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6619-189/2015).

Pareiškėjas neturtinę žalą be kita ko kildino ir iš 2015 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 2S-2548 ir, jo teigimu, nepagrįstai bei neteisėtai Alytaus PN pritaikytų nuobaudų bei patalpinimo į baudos izoliatorių ir iš to kilusių neigiamų pasekmių (negalėjimo mokytis, teisės į pasimatymus neturėjimo ir pan.).

2015 m. birželio 8 d. sprendimu (raštu) Nr. 2S-2548 (t. 1, b. l. 79) Kalėjimų departamentas atsakė į pareiškėjo skundą dėl 2015-05-05 Alytaus pataisos namų sprendimo Nr. 8-7066 (t. 1, b. l. 78) atsisakyti perkelti pareiškėjo į kitus pataisos namus. Iš byloje pateiktos rašytinės medžiagos nustatyta, kad Departamentas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė spręsti dėl nuteistojo perkėlimo į kitus pataisos namus, išnagrinėjęs su pareiškėjo prašymais susijusias aplinkybes, atsisakė pareiškėją perkelti iš Alytaus pataisos namų į kitus pataisos namus, nes nebuvo nustatyta priežasčių, kurių pagrindu pareiškėjo prašymai galėtų būti patenkinti. Nors pareiškėjas prašymuose akcentavo galimą susidorojimą su pareiškėju, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Alytaus pataisos namai taip pat nepatvirtino jokių prieš pareiškėja atliktų, ar ketinamų atlikti neteisėtų susidorojimo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, Departamentas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo perkėlimas į kitus pataisos namus nėra būtinas. Pripažinus, jog Departamentas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu (raštu) Nr. 2S-2548 pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus, darytina išvada, kad nenustačius Departamento neteisėtų veiksmų (vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų), nėra ir šios institucijos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį. Minėta, jog nesant vienos iš sąlygų, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju, pareiškėjui žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų. Taip pat atkreiptina, kad pareiškėjas formuluodamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo tik deklaratyviai nurodė, kad jam buvo padaryta žala, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Pareiškėjas teigia, kad žalą taip pat patyrė dėl neteisėtai Alytaus PN pritaikytų nuobaudų bei patalpinimo į baudos izoliatorių ir iš to kilusių neigiamų pasekmių (negalėjimo mokytis, teisės į pasimatymus neturėjimo ir pan.).

Byloje nustatyta, kad 2015-07-29 pareiškėjas atsisakydamas būti jam paskirtame būryje pažeidė BVK 110 str. 1 d. 2 p., todėl Alytaus pataisos namų direktorius priėmė nutarimą dėl pareiškėjo nubaudimo Nr. 49­2184, pareiškėjas buvo nubaustas uždarant į baudos izoliatorių 15 parų. 2015-07-29 Alytaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tarnybinį tyrimą, kurio išvadoje Nr. 16-381 pažymėjo, kad nėra nustatyta asmenų, kurie galėtų fiziškai susidoroti su pareiškėju ar kitaip keltų grėsmę 18 būryje. 2015-08-28 pareiškėjas pareiškė, kad atsisako būti jam paskirtame 18 būryje. 2015-08-28 pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad atsisako būti jam paskirtame būryje dėl to, kad nesutaria su kitais nuteistaisiais, tačiau jų pavardžių nenurodo. 2015-08-28 Alytaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tarnybinį tyrimą, kurio išvadoje Nr. 16-422 pažymėjo, kad nėra nustatyta asmenų, kurie galėtų fiziškai susidoroti su pareiškėju ar kitaip keltų grėsmę 3 lokaliniam sektoriuje.

2015-08-28 pareiškėjas atsisakydamas būti jam paskirtame būryje pažeidė BVK 110 str. 1 d. 2 p., todėl Alytaus pataisos namų direktorius priėmė nutarimą dėl pareiškėjo nubaudimo Nr. 49­2613, pareiškėjas buvo nubaustas uždarant į baudos izoliatorių 15 parų.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio nuostatas (bylai aktuali redakcija), bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesys yra varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis. Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Specialiąsias nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys Bausmių vykdymo kodekso skyriai. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos ir draudimai, tarp jų: pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus; draudimas naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis. Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas - užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis - drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir skyrimo tvarką nustato Bausmių vykdymo kodeksas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A149-589/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendime (administracinė byla Nr. A143-225/2013) konstatuota, kad suimtieji privalo paklusti tardymo izoliatoriuje nustatytai vidaus tvarkai ir, laikydamiesi jos, privalo vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Pareiškėjas nesutikdamas su Alytaus pataiso namų pareigūnų veiksmais savo galimai pažeistas teises privalėjo ginti teisėtais būdais ir priemonėmis, tai yra apskųsti pareigūnų veiksmus Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataiso įstaigos administracijos reikalavimus pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato bendrąsias nuteistųjų pareigas - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m, sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-25/2014). Pareiškėjas savo veika pažeidė bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus. Todėl pagal bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, pareiškėjui piktybiškai pažeidusiam režimą, buvo pakankamas pagrindas skirti nuobaudą.

Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje nustatyta kokios nuobaudos skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda - pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių.

Nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka reglamentuojama Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 9 straipsnyje numatyta, kad nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, baudžiamojo proceso kodekso ir bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama, todėl pareiškėjui skirta nuobauda buvo proporcinga jo daromiems pažeidimams.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovės atstovas pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių teisei priešingų veikų. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, taigi nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas taip pat negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, skundo, atsiliepimų argumentus (pareiškėjas skunde nurodytais motyvais ir byloje pateiktais įrodymais nepatvirtino atsakovo atstovų veiksmų neteisėtumą ir jam padarytos žalos realumo), darytina išvada, kad kitą pareiškėjo skundo dalį tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Nutraukti bylos dalį pagal pareiškėjo G. M. reikalavimą priteisti žalą dėl Kalėjimų departamento 2015 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. 2S-123.

Kitą pareiškėjo G. M. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska