Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egle Surgailienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Europrestižas“ nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys byloje S. K., M. K. ir uždaroji akcinė bendrovė „Profilio zenitas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Europrestižas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skolvalda“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 21 d.

2. Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtinta pradinė administravimo išlaidų sąmata.

3. Teismo 2022 m. vasario 25 d. buvusiai Bendrovės vadovei skirta bauda už dokumentų ir turto neperdavimą.

4. Teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartimi ir 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi, bendra patvirtinta kreditorių reikalavimo suma sudaro 9 251,79 Eur.

5. Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi juridinį asmenį BUAB „Europrestižas“ nutarta likviduoti dėl bankroto.

6. Bankrutuojančios UAB „Europrestižas“ nemokumo administratorius UAB „Skolvalda“ prašo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.

7. Administratorius nurodo, jog UAB „Europrestižas” vadovė ir akcininkė nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo S. K.. Nemokumo administratorius informavo S. K. dėl UAB „Europrestižas“ nemokumo bylos iškėlimo, išsiuntė informaciją registruotu laišku. Buvusi įmonės vadovė S. K. ir buvęs akcininkas M. K. buvo atvykę į nemokumo administratorius biurą, nemokumo administratorius informavo, kad UAB „Europrestižas“ iškelta nemokumo byla, supažindino su valdymo organų pareigomis iškėlus bankroto bylą. S. K. nurodė, kad yra UAB „Europrestižas“ direktorė ji nežinojo, už įmonės valdymą buvo atsakingas M. K. (buvęs sutuoktinis). 2022 m. birželio 28 d. M. K. perdavė administratoriui dalį įmonės dokumentų. UAB „Europrestižas“ priklausantis turtas nemokumo administratoriui nebuvo perduotas. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registru bendrovės vadove bankroto bylos iškėlimo dienai buvo įregistruota S. K., už dokumentų, duomenų perdavimą apie įmonę nemokumo administratoriui yra atsakinga ji. Terminas perduoti dokumentus ir turtą baigėsi 2022 m. vasario 5 d., tačiau vadovė įpareigojimo neįvykdė, nors teismo nutartimi S. K. buvo skirta bauda už teismo įpareigojimų, numatytų Vilniaus apygardos teismo nutartyje, nevykdymą, S. K. neperdavė nemokumo administratoriui bendrovei priklausančio turto ir dokumentų. Nemokumo administratoriui buvo perduota tik dalis 2018 m. UAB „Europrestižas” dokumentų, todėl neturint apskaitos dokumentų ir registrų, nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, neperduoti finansiniai įmonės dokumentai, pagrindžiantys duomenis apie bendrovės realiai turėtą turtą ir jos įsipareigojimus. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas). Nemokumo administratoriui patvirtinančių įrodymų, kodėl neperduoti įmonės dokumentai ir turtas įmonės vadovė S. K. nepateikė. Todėl tai patvirtina bendrovės tyčinio bankroto požymį. Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 str. 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 str. 1 d.). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Todėl įstatymo leidėjas kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (JANĮ 70 str. 2 d. 4 p.). Remiantis VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Europrestižas“ finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikti nuo bendrovės įregistravimo. Bendrovės vadovė nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Be to 2021 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija pripažino klaidingai teiktus VSDFV duomenis apie draudžiamąsias pajamas, todėl tai tik patvirtina vieną iš tyčinio bankroto požymių. JANĮ 6 str. įtvirtintos juridinio asmens vadovo pareigos esant juridinio asmens nemokumo tikimybei ar juridiniam asmeniui tapus nemokiam. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas. UAB „Europrestižas“ VSDFV Panevėžio skyriui įsiskolinimas susidaręs nuo 2020 m. pirmojo ketvirčio. Bendrovė neatsiskaitė su darbuotojais nuo 2020 m. spalio mėnesio. UAB “Europrestižas” vadovė nevykdė šios įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, taip padarydama žalą kreditoriams. Juridinio asmens valdymo organai privalo būti aktyvūs, vykdydami savo bendrovės įstatuose bei Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas pareigas, o jų nevykdydami jie atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju akivaizdu, kad savalaikis nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo tik didino BUAB „Europrestižas“ įsiskolinimus. Remiantis VĮ „Regitra“ informacija bendrovei priklauso transporto priemonės: OPEL OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2001 m. liepos 9 d.; ORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirma registracija 1999 m. sausio 7 d. Transporto priemonės nemokumo administratoriui iki šiol nėra perduotos. Nemokumo administratorius pateikė užklausą Migracijos departamentui dėl UAB „Europrestižas“ buvusių vadovų Baltarusijos Respublikos piliečių M. K. ir S. K. išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gautas atsakymas, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudojamose informacinėse sistemose nėra duomenų, kad minėti piliečiai turėtų išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. M. K. turėjo tik išduotas Šengeno vizas galiojusias nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. balandžio 7 d., nuo 2018 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. balandžio 13 d. (buvimo laikas 90 d.) ir nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. (buvimo laikas 90 d.). Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad 2020 m. sausio 15 d. įregistruota bendrovė UAB „Profilio Zenitas”, kurios vadovas yra M. K.. Kaip nurodė buvusi įmonės darbuotoja, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijai: „Abi įmonės teikia įtempiamų lubų paslaugas ir su abejomis klientai pasirašo sutartis: su UAB „Europrestižas“ – jeigu klientas pageidauja atsiskaityti grynaisiais, su UAB „Profilio Zenitas“ – jeigu klientas pageidauja atsiskaityti pavedimu. Darbo užmokestį mokėjo M. K. grynaisiais pinigais, dalis mokėjimų atliko kita M. K. priklausanti įmonė UAB „Profilio zenitas“. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad UAB „Europrestižas“ veikla ir (ar) turtas galėjo būti perkelti į kitą juridinį asmenį, M. K. valdomą bendrovę UAB „Profilio zenitas“. Todėl tai tik patvirtina vieną iš tyčinio bankroto požymių (JANĮ 70 str. 2 d. 5 p.). Apibendrinant darytina išvada, kad sąmoningas UAB „Europrestižas“ dokumentų ir turto neperdavimas, apgaulingas ir netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, savalaikis nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo, turto ir verslo perkėlimas, sąlygoja, jog kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą dėl vykdomų tokių bendrovės vadovo veiksmų, ir tai yra pagrindas, numatytas JANĮ 70 str. 1 d., 2 d., bankrotą pripažinti tyčiniu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas

10. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (trumpinama – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio Įstatymo straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

11. Pareiškėjas prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės grindžia keliais pagrindais – JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi, nurodydamas, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, bei požymiais, įtvirtintais šio Įstatymo straipsnio 2 dalies 4 punkte - juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai bei 5 punktu - veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Prašymą argumentuoja tuo, jog Bendrovės vadovė neperdavė visų įmonės veiklos dokumentų ir turto (dviejų transporto priemonių), Juridinių asmenų registro tvarkytojui nė karto neteikė finansinių ataskaitų rinkinių teisės aktuose nustatyta tvarka, VSDFV teikė klaidingus duomenis, laiku nesikreipė dėl bankroto bylios iškėlimo, savo veiklą galimai perkėlė į kitą bendrovę – UAB „Profilio zenitas“.

12. Nagrinėdamas pareiškėjo pareiškimą, teismas pažymi, jog 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Taigi JANĮ taikymas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, susietas su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-469/2021, 18 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021). Nagrinėjamu atveju, bendrovės bankroto byla iškelta 2021 m. gruodžio 9 d., nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 21 d., pareiškėjos prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėtinas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra pareiškėjos tyčinio bankroto prašymo pagrindas, atlikimo metu, t. y. pagal JANĮ teisės normas, kurios taikytinos ir procesui.

13. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB „Europrestižas“ (Bendrovė) įregistruota 2018 m. sausio 5 d., buveinės adresas: (duomenys neskelbtini); įmonės vadove nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. (paskyrimo / išrinkimo data) iki bankroto bylos iškėlimo buvo S. K., kuri nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. taip pat buvo Bendrovės akcininkė. Bendrovės veiklos tikslai ir rūšys registruoti – statybos baigimas ir apdaila, transportui būdingų paslaugų veikla.

14. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad UAB „Europrestižas“ nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „Europrestižas“ vardu registruotos dvi transporto priemonės, kurių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas: OPEL OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2001 m. liepos 9 d.; FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirma registracija 1999 m. sausio 7 d., šios transporto priemonės ar kitas Bendrovės turtas iškėlus nemokumo administratoriui perduotos nebuvo.

15. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 25 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus prašymą ir skyrė Bendrovės buvusiai vadovei baudą už 2021 m. gruodžio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties nevykdymą, t. y. viso turto bei visų įmonės dokumentų neperdavimą nemokumo administratoriui. Kaip nurodyta administratoriaus pareiškime, Bendrovės vadovė ir jos sutuoktinis susisiekė su nemokumo administratoriumi. Dalį dokumentų jam perdavė.

16. Bankroto bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Europrestižas“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (VSD įmokos) Bendrovės buvo nesumokėtos už laikotarpį nuo 2020 m. pirmojo ketvirčio. Iš bankroto byloje esančios pagal 2021 m. spalio 19 d. duomenis VSDFV Panevėžio skyriaus sudarytos Finansinės ataskaitos Forma F4 matyti, kad įmokų įsiskolinimo prieš metų pradžią suma sudarė 65,34 Eur. V. B. skola už 2020 m. buvo tik 65,37 Eur. Per 2021 metus Bendrovės įsiskolinimas VSDF biudžetui didėjo ir 2021 m. spalio 19 d. duomenimis sudarė jau 3 216,89 Eur VSD įmokų. Paskutinį kartą įmokos gautos 2021 m. vasario 23 d. Bendrovės skola VMĮ (biudžetui) yra tik 0,36 Eur.

17. Bankroto bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija (VDI VDGK) 2021 m. vasario 24 d. sprendimu pripažino, kad UAB „Europrestižas“ (Bentrovės) darbuotojos ir kreditorės E. M. darbo santykių pradžia buvo 2019 m. rugsėjo 16 d. VDI VDGK sprendimu nustatė darbuotojos draudžiamąsias pajamas (2019 m. rugsėjo - gruodžio mėnesiais ir 2020 m. sausio - lapkričio mėnesiais ir 2021 m. sausio mėnesį) bei nusprendė išieškoti darbuotojos naudai darbo užmokestį už 2020 m. spalio - lapkričio mėnesius, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išeitinę išmoką, delspinigius, neturtinę žalą. Sprendime nustatyta, jog ieškovė dirbo Bendrovėje nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2021 m. sausio 7 d. Nustatyta, jog į darbuotojos banko sąskaitą mokėjimus atliko mokėtojai B. A. (2020 m. balandžio - birželio, liepos - rugsėjo mėnesiais), UAB „Profilio zenitas“ (2020 m. balandžio - spalio mėnesiais) kaip darbo užmokestį už darbą Bendrovėje. VDI VDGK taip pat pripažino neteisėtomis darbuotojai 2020 m. liepos 1 d. – 2020 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu deklaruotas nemokamas atostogas, kadangi nustatė, jog tuo laikotarpiu ji vykdė darbo funkciją. Pažymėjo, jog Bendrovė nedeklaravo VSDF valdyboje šiuo laikotarpiu ieškovės nedraudiminio laikotarpio, nepateikė įrodymų, patvirtinančių darbo užmokesčio už šiuos mėnesius sumokėjimo faktą. Darbo sutartis su ieškove 2021 m. sausio 7 d. nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 str. 1 d. 2 p. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva, jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis.

18. Šie nustatyti duomenys patvirtina, jog darbo užmokesčio darbuotojai Bendrovė nesumokėjo už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėnesio.

19. VSDFV 2021 m. rugsėjo 20 d. parengė ir registruota pašto siunta išsiuntė Bendrovei pranešimą Nr. (8.2E)DV_S-40135 apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įpareigojo sumokėti 3 216,89 Eur įsiskolinimą VSDF biudžetui per penkiolika dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos, tačiau įsiskolinimas nebuvo sumokėtas. 2021 m. spalio 22 d. VSDFV Panevėžio skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Europrestižas“ bankroto bylą, Minėta, jog teisme bankroto byla Bendrovei iškelta 2021 m. gruodžio 9 d.

20. Nagrinėjamam klausimui taikytino JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Minėta, jog JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai (požymiai), į kuriuos priimdamas nutartį dėl tyčinio bankroto teismas gali atsižvelgti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog visi įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai (pagal ankstesnį reglamentavimą - ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse) yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi. Vadinasi esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo - minėtų pažeidimų (kreditorių teisių pažeidimo) ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Paminėtina, jog jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

21. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio atskirose dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, vadovo civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia.

22. Taigi, kiekvienu atveju svarbu kuo tiksliau apibrėžti bendrovės nemokumo momentą bei įvertinti suinteresuotų asmenų atliktus veiksmus bendrovės nemokumo momentu bei nustatyti ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo (ne)egzistavimą. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, UAB „Europrestižas“ su nemokumo problemomis susidūrė 2020 m. pabaigoje – 2021 m., pradžioje. Įvertinęs bylos duomenis, teismas šioje byloje nenustatė suinteresuoto asmens S. K. kaip bendrovės vadovės, sąmoningo blogo valdymo, t. y. siekio privesti bendrovę prie bankroto tyčia arba siekio pabloginti jau nemokios bendrovės finansinę padėtį, ir priežastinio ryšio tarp minėto sąmoningo blogo valdymo ir kilusio nemokumo ar nemokios bendrovės finansinės padėties pablogėjimo. Vien aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo delsė perduoti nemokumo administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi pareiga perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą kyla po bankroto bylos iškėlimo ir šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas savarankiškai negali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis. Teismas pažymi, kad sankcija už valdymo organams nustatytos pareigos perduoti administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, nevykdymą buvo nustatyta JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

23. Sutiktina su nemokumo administratoriaus argumentu, jog vadovė buvo atsakinga už teisingą buhalterinių duomenų vedimą ir jų išsaugojimą bei perdavimą administratoriui, šios pareigos vadovė tinkamai neįvykdė. Byloje yra fragmentiškų duomenų, kurie leidžia kilti prielaidai, jog faktinis Bendrovės vadovas galėjo būti M. K. (iš darbuotojos paaiškinimų nagrinėjant darbo ginčą VDI VDGK), tačiau šių duomenų jokiu būdu nepakanka objektyviai konstatuoti Bendrovės veiklos ir (ar) turto perkėlimo į kitą įmonę (UAB „Profilio zenitas“) buvimo fakto, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje (CPK 178 straipsnis).

24. Tai, kad nemokumo administratoriui nebuvo perduotas tam tikras materialusis turtas, nenustačius, jog toks turtas egzistavo, o valdymo organai jo neperdavė siekdami apsunkinti kreditorių galimybes patenkinti susidariusius finansinius reikalavimus, t. y. nenustačius valdymo organo siekio pabloginti jau nemokios bendrovės turtinę padėtį ir taip apriboti kreditorių galimybes, taip pat negali būti vertinama kaip tyčinio bankroto požymis. Minėta, jog Bendrovės vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės (OPEL OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šių transporto priemonių pagaminimo laikas (pirma registracija) yra daugiau kaip prieš dvidešimt dvejus ir dvidešimt ketverius metus, jų eismas draudžiamas, jų vertė labiau nei abejotina. Todėl, eismo vertinimu, nėra įrodyta, jog Bendrovei ar jos kreditoriams dėl to padaryta žala (CPK 178 straipsnis).

25. Teismas sutinka su administratoriaus argumentais, jog nepilnas bendrovės dokumentų pateikimas gali apsunkinti administravimo procesą, tačiau byloje nėra nustatyta, jog nepateikti dokumentai sudaro kritinę masę ir dėl to negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Byloje nėra nustatyta, jog buhalterinė apskaita tyčia buvo tvarkoma apgaulingai, ar kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba), kad mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Aplinkybė, jog Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai, taip pat savaime nepatvirtina įmonės privedimo prie bankroto ar jos finansinės padėties pabloginimo tyčia.

26. Kadangi civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Nagrinėjamu atveju nesusiformavo teismo įsitikinimas, jog UAB „Europrestižas“ bankrotą sąlygojo tyčiniai suinteresuoto asmens – buvusios vadovės S. K. veiksmai, o teismui neidentifikavus sąmoningo siekio pabloginti įmonės finansinę būklę ar sukelti nemokumą, nėra pagrindo pripažinti, jog BUAB „Europrestižas“ bankrotas yra tyčinis.

27. Remdamasis nurodytais motyvais, konstatuotąja, kad nagrinėjamu atveju, nenustatęs esminių tyčinio bankroto elementų – sąmoningo blogo valdymo ir priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo valdymo ir bendrovės nemokumo ar jau nemokios bendrovės finansinės padėties pablogėjimo, teismas neturi pagrindo pripažinti UAB „Europrestižas“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 4 ir 5 punktų pagrindu. Kiti nemokumo administratoriaus nurodyti argumentai teismo vertinimu nedaro įtakos teisingal bylos išsprendimui, todėl smulkiau teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.