Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

NŽT 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 8S-700-(14.8.3.) į jam tenkančią nekilnojamo turto dalį pareiškėjui atkūrė nuosavybės teises atlyginant pinigais, t. y. išmokant 5589,00 Eur piniginę kompensaciją.

Nurodė, jog Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo atkurti jam nuosavybės teises į žemę, atlyginant vertybiniais popieriais, todėl ši įstatymo nuostata šiuo atveju negalėjo būti taikoma. Atsakovas nepagrįstai laikė, kad pareiškėjas įstatymo nustatytais terminais nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Tvirtino, jog pareiškėjui jau anksčiau buvo atkurtos nuosavybės teisės, parengiant išvadą dėl žemės perkėlimo į kitą vietovę (už 0,0282 ha atsakovas parengė 2008-01-29 Kauno apskrities išvadą Nr. 1945 lygiaverčiam žemės sklypui gauti), todėl pareiškėjo valia dėl šio atlyginimo būdo atsakovui buvo žinoma. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau –ir Atkūrimo įstatymas) 18 straipsnio 3 dalis nustato, kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus, tačiau atsakovas, pažeisdamas šią įstatymo nuostatą, gavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016-02-03 raštą, kad išnagrinėtoje teritorijoje J. G. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, raštu nepasiūlydamas pareiškėjui šiame įstatyme, t. y. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatyto atlyginimo būdo - perduodant lygiavertį žemės plotą, pažeidė nustatytą procedūrą, įstatymo nustatytą taisyklę, turėjusią užtikrinti objektyvų pareiškėjo valios įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Tvirtino, jog pareiškėjas iki 2003 m. valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo objektyviai negalėjo pakeisti, nes tik 2016 m. paaiškėjo, jog jo prašomu būdu –natūra nuosavybės teisės nebegali būti atkurtos natūra. Pareiškėjo nuomone, Sprendime nurodyta kompensacija neatitinka realios rinkos kainos. Prašė skundą tenkinti.

Skundas netenkinamas.

Šioje administracinėje byloje keliamas ginčas dėl Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vedėjo 2016 m. gruodžio 6 d. priimto sprendimo Nr. 8S-700-(14.8.3.), kuriuo pareiškėjui R. N. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. G. turėtos žemės Rokų k. (duomenys neskelbtini), Kauno aps. pareiškėjui tenkančią žemės dalį – 1,0579 ha atlyginant pinigais – 5589,00 Eur ( b. l. 9-10).

Administracinės bylos ir Nuosavybės teisių į J. G. žemę bylos kopijų Nr. 371 duomenimis nustatyta, jog žemės savininkas J. G. iki 1940 m. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini), valdė 12,48 ha žemės sklypą.

Prašymus atkurti nuosavybės teises į J. G. turėtą žemę pateikė mirusio sūnaus J. G. žmona K. G. (mirusi), dukros Z. M. ir D. A., mirusio sūnaus V. G. vaikai V. G. ir R. R., mirusios dukters A. N. vaikai R. J. (mirusi), D. L., R. N..

Pareiškėjas R. N. 1992 m. sausio 27 d. nuosavybės teises atkuriančiai institucijai pateikė prašymą, kuriuo išreiškė valią, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų grąžintos natūra, kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus išbraukė (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopijos, 1 d., b.l.5).

Byloje nėra ginčo, jog R. N. buvo pripažinta teisė atkurti nuosavybės teises į jo senelio J. G. žemės sklypo dalį- 1,3867 ha.

Administracinės ir Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno miesto valdybos 1994-05-24 potvarkiu Nr. 726-v pareiškėjui perduotas neatlygintinai naujas 0,20 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, 1 d., b. l. 80). Kauno apskrities viršininko 2006-10-03 įsakymu Nr. 02-01-10501 ir Sprendimu Nr. 6842 grąžinta natūra turėtoje vietoje 0,3020 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaime, dalis - 0,1006 ha (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, 1 d., b.l.290). Už 0,0282 ha žemės parengta Kauno apskrities 2008-01-29 išvada Nr. 1945 lygiaverčiam žemės sklypui gauti, kuri buvo persiųsta į Klaipėdos aps., Šilutės miestą. Įrašas minėtoje išvadoje patvirtina, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2010-02-26 sprendimu Nr. 33-12070 R. N. buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam naujas 0,1500 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, 1 d. b. l. 379, 2 d., b. l. 470).

Ginčas byloje keliamas dėl likusios neatkurtos 1,0579 ha buvusio savininko žemės, dėl kurios buvo priimtas šioje byloje skundžiamas sprendimas atkurti nuosavybės teises pinigais.

Pareiškėjas skunde tvirtino, jog valios atkurti nuosavybės teise pinigais nebuvo išreiškęs, nuosavybės teisės jam buvo atkurtos natūra ir 2008-01-29 už 0,0282 ha atsakovas parengė 2008-01-29 Kauno apskrities išvadą Nr. 1945 lygiaverčiam žemės sklypui gauti, todėl atsakovui pareiškėjo valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra arba suteikiant lygiavertį žemės sklypą buvo žinoma. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, jog iki 2016m. pareiškėjas negalėjo pakeisti valios, nes tik 2016 m. paaiškėjo, kad laisvos žemės, į kurią būtų galima atkurti nuosavybės teise natūra, nėra.

Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas pagal Atkūrimo įstatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka).

Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) ir Tvarkos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 142 redakcija) 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Galutinis terminas, iki kurio piliečiai galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, buvo 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka institucijos, nagrinėjančios prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tais atvejais, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalėjo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas 1992 m. buvo pareiškęs valią atkurti nuosavybės teises natūra. Byloje nėra duomenų apie tai, kad iki įstatymu nustatyto termino, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d. ši valia būtų pakeista.

Pareiškėjo atstovė akcentavo, jog nuosavybės teises atkurianti institucija 2008-01-29 už 0,0282 ha parengdama 2008-01-29 Kauno apskrities išvadą Nr. 1945 lygiaverčiam žemės sklypui gauti bei ją tikslindama, turėjo suprasti pareiškėjo valios išraišką dėl jo pageidavimo nuosavybės teises atkurti kitu būdu- t. y. suteikiant lygiavertį žemės sklypą.

Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra pareiškėjo 2008-01-25 prašymas parengti išvadą dėl G. J. dalies žemės perkėlimo į Šilutės miestą, tačiau pažymėtina, jog konkrečiai įvardinta minėta dalis, t. y. buvo prašoma perkelti ne visą likusią, o dalį žemės ( pinigine išraiška už 7500 Lt) (Nuosavybės atkūrimo bylos kopijos, 1d., b. l. 373). Šios dalies apimtimi ir buvo priimta Išvada, tai patvirtina Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys (Nuosavybės atkūrimo bylos kopijos, 1d., b. l.379), todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog minėtu prašymu buvo pakeista pareiškėjo valia. Juolab, kad vėlesni pareiškėjo prašymai aiškiai išreiškia jo valią nuosavybės teises atkurti natūra. Pareiškėjo atstovė akcentavo, jog minėta Išvada, buvo tikslinama 2013-04-27 atsakovo įsakymu, tai sudarė pagrindą pareiškėjui manyti, jog nuosavybės teisės bus atkurtos lygiaverčiu žemės sklypu. Iš bylos duomenų matyti, jog 2013m. kovo 20 d. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2) -103 „Dėl Kauno apskrities 2008-01-29 išvados Nr. 1944 tikslinimo“ buvo patikslinta valstybės išperkamos 0,0049 ha žemės nominali vertė-40,00 Lt, tačiau jokių duomenų apie didesnio žemės kiekio atkūrimą negu buvo nurodęs pareiškėjas 2008-01-25 prašyme parengti išvadą dėl G. J. dalies žemės perkėlimo į Šilutės miestą nėra.

Kaip matyti iš Nuosavybės teisės atkūrimo bylos duomenų, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius, reaguodamas į pretendentų pakartotinius prašymus, kuriuose buvo nurodoma, kad dar yra neatkurtos natūra žemės buvusio savininko valdytoje teritorijoje, daug kartų kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrių, prašydamas išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) J. G. iki 1940 m. turėtos žemės planą, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei ( Nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopijos, 1d., b. l. 215c, 371, 2d., b. l. 418, 434; 563; 602). Savivaldybės administracijos direktoriui pateikus duomenis apie esamą neužstatytą žemę, buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas natūra. Po NŽT pakartotinio kreipimosi 2015 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 8SD-6532-(14.8.7.) „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ į savivaldybės administraciją, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2016 m. vasario 3 d. raštu Nr. 70-2-310, 2016-05-06 raštu Nr. 70-2-1475 informavo, kad pakartotinai išnagrinėtoje teritorijoje J. G. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje, laisvos (neužstatytos) žemės nėra.

Byloje nustatyta, jog įstatymo nustatytu terminu pareikštu pareiškėjo pageidaujamu būdu – t. y. natūra nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, šią aplinkybę patvirtinta aukščiau nurodyti savivaldybės administracijos raštai, dėl kurių pareiškėjas byloje ginčo nekelia. Pareiškėjas įstatymo nustatytu termino valios dėl kito atkūrimo būdo nebuvo pareiškęs, 2008-01-29 Kauno apskrities išvada Nr. 1945 dėl 0,0282 ha atkūrimo, kaip jau buvo nurodyta, nepatvirtina pareiškėjo valios pakeitimo, nes ji buvo parengta tik dėl pareiškėjo 2008-01-25 prašyme nurodytos tam tikros žemės dalies, o ne dėl visos likusios neatkurtos žemės, todėl esant šioms aplinkybėms, atsakovas turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą taikyti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nuosavybės teises į likusią neatkurtą jam tenkančią nuosavybės dalį atkurti pinigais, netenkindamas pareiškėjo 2016-11-24 prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu sklypu.

Pareiškėjo atstovės nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas iki 2016m. negalėjo pakeisti valios, nes tik 2016 m. paaiškėjo, kad laisvos žemės, į kurią būtų galima atkurti nuosavybės teise natūra, nėra, neturi esminės įtakos sprendimo teisėtumo vertinimui, nes Atkūrimo įstatymas įtvirtindamas piliečių prašymų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo terminą, nenumatė jo pakeitimo galimybės, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad J. G. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje, laisvos (neužstatytos) žemės nėra, į tai, kad pagal pareiškėjo iki 2003 m. balandžio 1 d. pateiktą prašymą nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių, Kauno miesto skyriuje buvo parengtas sprendimo projektas už likusią neatkurtą -1,0579 ha pareiškėjui atlyginant pinigais ( 5589 Eur). Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog Kauno miesto skyrius 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 8SD-2276-(14.8.94.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ informavo pareiškėją apie parengtą projektą dėl nuosavybės teisių atkūrimo už 1,0579 atlyginant pinigais, nurodant vertę - 5589 Eur ir pakvietė iki 2016 m. balandžio 27 d. atvykti susipažinti su projektu, taip pat nurodė, kad neatvykus nurodytu laiku, bus priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises pareiškėjui nedalyvaujant. Pareiškėjas kelis kartus buvo kviestas atvykti susipažinti su projektu, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl pareiškėjo argumentai dėl procedūrinių pažeidimų nepagrįsti.

Valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuojama vadovaujantis Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodikos (toliau – ir Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, 2 priedu.

Pareiškėjo atstovė nurodė, jog Sprendime nurodyta kompensacija neatitinka realios rinkos kainos. Kaip matyti iš bylos duomenų, valstybės išperkamo turto vertė paskaičiuota remiantis minėtos Metodikos nuostatomis (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopijos, 2 dalis, b. l. 629-630). Pareiškėjas nenurodė argumentų dėl konkrečių skaičiavimų pagal Metodiką netikslumų, kas leistų atlikti konkretų atliktų skaičiavimų vertinimą, tačiau abstrakčiai tvirtino, jog kompensacijos dydis (5589,00 Eur) neatitinka rinkos vertės.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 3 punktu patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 4 punkto (2002 m. spalio 21 d. redakcija) nuostata „valstybės išperkamos (pinigais, vertybiniais popieriais) žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės taip: <...> 4.2 miestuose kitai paskirčiai naudota žemė – 6 000 Lt/ha“ neprieštaravo Konstitucijai, Atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. redakcija) 16 straipsnio 2 daliai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (1997 m. liepos 1 d. redakcija) nuostatos „atlyginant už miesto teritorijoje esančią žemę, laikomasi nuostatos, kad po neteisėto žemės nacionalizavimo miestams priskirta žemė vertinama priemiestinėse teritorijose esančios žemės ūkio paskirties žemės vidutine rinkos kaina, o kitai miestų teritorijose esančiai žemei taikoma tam miestui Vyriausybės nustatyta vidutinė atlyginimo kaina“ (kuri, kaip minėta, yra vienas iš Metodikos, inter alia jos 4 punkto, patvirtinimo teisinių pagrindų) atitiktis Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai ir 29 straipsniui buvo tiriama konstitucinės justicijos byloje, kurioje priimtame Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarime ji buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Šiame kontekste Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, jog, sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina ne tik į negrąžinamo natūra turto dabartinę rinkos vertę, bet ir šio turto vertę tuo metu, kai jis buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, taip pat į šio turto kokybės ir vertės pokyčius (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimą).