Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D.A. (D.A.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2012 m. balandžio 23 d. Klaipėdoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus Unijai prašymą 1000000 Lt (289620,02 Eur) paskolai gauti, netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, pažeidžiant jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nepagrįstai priėmė sprendimus, leidžiančius kredito unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. jis (D. A.), būdamas Unijos paskolų komiteto nariu, (duomenys neskelbtini), neįsitikinęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir laiduotojo T. R. finansinės būklės vertinimas atliktas tinkamai ir visapusiškai, o būtent: vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę nebuvo įvertintas bendrovės gaunamų finansinės ir investicinės veiklos pajamų struktūros ir šių pajamų tvarumas bei pajėgumas aptarnauti prisiimtus finansinius įsipareigojimus; laiduotojo T. R. finansinė būklė buvo įvertinta formaliai, o informacija, pateikta vertinimui, buvo nepakankama, kad būtų tinkamai įvertintos jo galimybės laiduoti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašomą paskolą; nebuvo įsitikinta realiu žemės nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P., egzistavimu ir šio sandorio pagrįstumu; nebuvo įvertintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto verslo plano realumas ir bendrovės pateiktų duomenų teisingumas bei pagrįstumas, nebuvo patikrinti jokie duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą registruose ir jis neįsitikino, kad tai padarė kiti Unijos darbuotojai, vadovaudamasis formaliai užpildytu verslo planu, kuriame nebuvo pateikta jokia informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansines perspektyvas, veiklos efektyvumą, galimybes įvykdyti planuojamus prisiimti finansinius įsipareigojimus bei įsigyjamo žemės sklypo panaudojimą įmonės veikloje, nebuvo patikrinti duomenys apie sutartį, kurią UAB (duomenys neskelbtini)“ sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 1200000 Lt paskolos, šios sutarties realumas bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybės paskolinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ šias lėšas; neįsitikinęs pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeičiamo turto 2012 m. balandžio 17 d. vertinimo ataskaitos tinkamumu ir nustatytos turto rinkos vertės realumu bei jos pagrįstumu, nors pagal VĮ Registrų centro išrašą, kuris buvo pridėtas kaip turto vertinimo ataskaitos priedas, to paties žemės sklypo 2010 m. balandžio 19 d. vidutinė rinkos vertė buvo tik 18100 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ šį sklypą pardavusi UAB „S. L.“ jį įsigijo 2012 m. balandžio 3 d. už 40000 Lt, formaliai patikrinęs pateiktus dokumentus ir pasitikėdamas jam pateikta informacija, nesigilindamas į sprendžiamus klausimus, nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įkeičiant žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įforminant šį sprendimą 2012 m. balandžio 23 d. paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. PK-188, bei pažeisdamas 2011 m. vasario 28 d. Unijos valdybos protokolu Nr. P-374 bei paskolų komiteto protokolu Nr. PK-106 patvirtintų „Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ skolininko būklė vertinimo tvarkos“ 2 dalies 2.7 papunktį, kuriame nurodyta, kad „kredito unijos darbuotojai, atliekantys paskolų suteikimo procedūras, ir valdymo organų, nariai, priimantys sprendimus dėl paskolų suteikimo (toliau kartu vadinami kreditavimo specialistais), turi rūpintis skolininko patikimumu. Tik įvertinus galimus suteiktos paskolos grąžinimo rizikos faktorius galima priimti sprendimą, kokio dydžio paskola ir kokiam terminui galėtų būti suteikta paskolos prašančiam asmeniui“, 2.8 papunktį, kuriame nurodyta, kad „apie skolininką turi būti surinkta kuo daugiau informacijos, reikalingos sprendimui dėl paskolos išdavimo priimti“, 2.9 papunktį, kuriame nurodyta, kad „vertinant skolininko prašymą, rekomenduojama tikrinti, ar teisingi paties skolininko pateikti duomenys“ bei 2.13 papunktį, kuriame nurodyta, kad „sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, turtas, siūlomas paskolos užtikrinimas bei kiti veiksniai, galintys nulemti paskolos gražinimą“, perdavė šį sprendimą, pasirašytą ir kitų paskolos komiteto narių E. B. ir K. R., Unijos valdybai. Unijos valdybai nutarus suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1000000 Lt (289620,02 Eur) paskolą su 9 procentų dydžio metinėmis palūkanomis žemės sklypo pirkimui, paskolos terminas - 60 mėnesių, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų, Unija prisiėmė nepaprastai didelę riziką, lėmusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, taip D. A. sumenkino Unijos autoritetą bei prestižą ir sukėlė nepasitikėjimą Unija, kaip kredito įstaiga, dėl to Unija patyrė didelę žalą.

Be to, jis 2012 m. balandžio 27 d. Klaipėdoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus Unijai prašymą 540000 Lt (156394,81 Eur) paskolai gauti, netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, pažeidžiant jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nepagrįstai priėmė sprendimus, leidžiančius kredito unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. jis (D. A.), būdamas Unijos paskolų komiteto nariu, (duomenys neskelbtini), neįsitikinęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos laiduotojų E. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės būklės vertinimas atliktas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai, o būtent: vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę nebuvo įvertintas bendrovės gaunamų finansinės ir investicinės veiklos pajamų struktūros ir šių pajamų tvarumas bei pajėgumas aptarnauti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, nes nebuvo skirtas reikiamas dėmesys bendrovės finansinių atskaitomybių ir užpildytose kredito unijos formose pateiktos informacijos duomenų pagrįstumo vertinimui, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesio pajamos buvo lygios 7 000 Lt; laiduotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė buvo įvertinta formaliai, Unija, atlikdama laiduotojos vertinimą rėmėsi ankstesniais duomenimis, pateiktas vertinant laidavimą pirmos paraiškos paskolai gauti metu; Unija nepareikalavo iš laiduotojo papildomų duomenų, kuriais remiantis būtų tinkamai įvertintos jo galimybės laiduoti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašomą paskolą, nes iš tų duomenų, kuriuos valdė Unija, buvo matyti, kad laiduotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo pajamos mažėjo, įmonės patiriamas nuostolis augo; laiduotojo E. G. finansinė būklė buvo įvertinta formaliai, nes Unija nesiėmė jokių veiksmų, kuriais galėtų įsitikinti E. G. pateiktos informacijos teisingumu, t. y. gautų duomenų nelygino su Sodros ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazėse pateikiama informacija; nebuvo įsitikinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad bendrovė sugebės įvykdyti įsipareigojimus bei realiu sutarčių, kuriomis turėjo būti vykdomi įsipareigojimai Unijai, egzistavimu ir įgyvendinimo galimybe, nes pateikti duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas rodė, kad bendrovės pajamos ženkliai mažėja ir Unija nepareikalavo šių duomenų pagrindimo, be to, vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėju buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ mažėjančias pajamas, galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų finansiškai nepajėgi atlikti įmokas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikiamas paslaugas; neįsitikinęs pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeičiamo turto 2011 m. gegužės 30 d. vertinimo ataskaitos tinkamumu ir nustatytos turto rinkos vertės realumu bei jos pagrįstumu ir tuo, kad buvo pateikta pirminė, o ne papildoma vertinimo ataskaita ir Unija nesiėmė veiksmų, siekiant užtikrinti įkeičiamo turto vertę; formaliai patikrinęs pateiktus dokumentus ir pasitikėdamas jam pateikta informacija, nesigilindamas į sprendžiamus klausimus, nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įkeičiant įsigytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, įforminant šį sprendimą 2012 m. balandžio 27 d. paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. PK-190, bei pažeisdama 2011 m. vasario 28 d. Unijos valdybos protokolu Nr. P-374 bei paskolų komiteto protokolu Nr. PK-106 patvirtintų „Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ skolininko būklė vertinimo tvarkos“ 2 dalies 2.7 papunktį, kuriame nurodyta, kad „kredito unijos darbuotojai, atliekantys paskolų suteikimo procedūras, ir valdymo organų, nariai, priimantys sprendimus dėl paskolų suteikimo (toliau kartu vadinami kreditavimo specialistais), turi rūpintis skolininko patikimumu. Tik įvertinus galimus suteiktos paskolos grąžinimo rizikos faktorius galima priimti sprendimą, kokio dydžio paskola ir kokiam terminui galėtų būti suteikta paskolos prašančiam asmeniui“, 2.8 papunktį, kuriame nurodyta, kad „apie skolininką turi būti surinkta kuo daugiau informacijos, reikalingos sprendimui dėl paskolos išdavimo priimti“, 2.9 papunktį, kuriame nurodyta, kad „vertinant skolininko prašymą, rekomenduojama tikrinti, ar teisingi paties skolininko pateikti duomenys“ bei 2.13 papunktį, kuriame nurodyta, kad „sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, turtas, siūlomas paskolos užtikrinimas bei kiti veiksniai, galintys nulemti paskolos gražinimą“, perdavė šį sprendimą, pasirašytą ir kitų paskolos komiteto narių E. B. ir K. R., Unijos valdybai. Unijos valdybai nutarus suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 540000 Lt (156394,81 Eur) paskolą su 9 procentų dydžio metinėmis palūkanomis akcijų pirkimui (verslo), paskolos terminas – 2016 m. rugpjūčio 17 d., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų, Unija prisiėmė nepaprastai didelę riziką, lėmusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, taip D. A. sumenkino Unijos autoritetą bei prestižą ir sukėlė nepasitikėjimą Unija, kaip kredito įstaiga, dėl to Unija patyrė didelę žalą.

Be to, jis 2012 m. gegužės 28 d. Klaipėdoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus Unijai prašymą 1340000 Lt (388090,82 Eur) paskolai gauti, netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, pažeidžiant jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nepagrįstai priėmė sprendimus, leidžiančius kredito unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. jis (D. A.), būdamas Unijos paskolų komiteto nariu, H. M. g. 6A, Klaipėdoje, neįsitikinęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos laiduotojo G. L. finansinės būklės vertinimas atliktas tinkamai ir visapusiškai, o būtent: vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę nebuvo įvertintas bendrovės gaunamų finansinės ir investicinės veiklos pajamų struktūros ir šių pajamų tvarumas bei pajėgumas aptarnauti prisiimtus finansinius įsipareigojimus; laiduotojo G. L. finansinė būklė buvo įvertinta formaliai, o informacija, pateikta vertinimui buvo nepakankama, kad būtų tinkamai įvertintos jo galimybės laiduoti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašomą paskolą; nebuvo įsitikinta realiu nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, egzistavimu ir šio sandorio pagrįstumu bei realiu sutarties sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. L. dėl 100000 Lt paskolos egzistavimu ir šio sandorio pagrįstumu bei G. L. galimybėmis paskolinti lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“; nebuvo įvertintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto verslo plano realumas ir bendrovės pateiktų duomenų teisingumas bei pagrįstumas, nes dokumentuose buvo nurodomi skirtingi nuomininkai bei nebuvo pareikalauta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuos duomenis patikslinti; nebuvo patikrinti jokie duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą registruose ir jis neįsitikino, kad tai padarė kiti Unijos darbuotojai; vadovaudamasis formaliai užpildytu verslo planu, kuriame nebuvo pateikta jokia informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansines perspektyvas, veiklos efektyvumą, galimybes įvykdyti planuojamus prisiimti finansinius įsipareigojimus, neatsižvelgęs į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi tik vieną darbuotoją – direktorių, kuris buvo paskirtas kelias savaites iki paraiškos paskolai gavimo, nepaisydamas to fakto, kad remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos (pelno (nuostolių)) ataskaitų duomenimis bendrovė nevykdė jokios veiklos, formaliai patikrinęs pateiktus dokumentus ir pasitikėdamas jam pateikta informacija, nesigilindamas į sprendžiamus klausimus, nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įkeičiant pastatus, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įforminant šį sprendimą 2012 m. gegužės 28 d. paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. PK-193 bei pažeisdamas 2011 m. vasario 28 d. Unijos valdybos protokolu Nr. P-374 bei paskolų komiteto protokolu Nr. PK-106 patvirtintų „Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ skolininko būklė vertinimo tvarkos“ 2 dalies 2.7 papunktį, kuriame nurodyta, kad „kredito unijos darbuotojai, atliekantys paskolų suteikimo procedūras, ir valdymo organų, nariai, priimantys sprendimus dėl paskolų suteikimo (toliau kartu vadinami kreditavimo specialistais), turi rūpintis skolininko patikimumu. Tik įvertinus galimus suteiktos paskolos grąžinimo rizikos faktorius galima priimti sprendimą, kokio dydžio paskola ir kokiam terminui galėtų būti suteikta paskolos prašančiam asmeniui“, 2.8 papunktį, kuriame nurodyta, kad „apie skolininką turi būti surinkta kuo daugiau informacijos, reikalingos sprendimui dėl paskolos išdavimo priimti“, 2.9 papunktį, kuriame nurodyta, kad „vertinant skolininko prašymą, rekomenduojama tikrinti, ar teisingi paties skolininko pateikti duomenys“ bei 2.13 papunktį, kuriame nurodyta, kad „sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, turtas, siūlomas paskolos užtikrinimas bei kiti veiksniai, galintys nulemti paskolos gražinimą“, perdavė šį sprendimą, pasirašytą ir kitų paskolos komiteto narių E. B. ir K. R., Unijos valdybai. Unijos valdybai nutarus suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1340000 Lt (388 090,82 Eur) paskolą su 10 procentų dydžio metinėmis palūkanomis nekilnojamojo turto įsigijimui, paskolos dalies akcininkui grąžinimui ir apyvartinėms lėšoms, paskolos terminas - 120 mėnesių, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų, Unija prisiėmė nepaprastai didelę riziką, lėmusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, taip D. A. sumenkino Unijos autoritetą bei prestižą ir sukėlė nepasitikėjimą Unija, kaip kredito įstaiga, dėl to Unija patyrė didelę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. A. kaltu dėl kaltinimo neprisipažino. Paaiškino, kad su T. Z. susipažino dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertėsi transportu, gabenimu. Jis buvo jo kolega. Įmonėje išdirbęs tam tikrą laiką, T. Z. buvo atleistas iš savo užimamų pareigų ir įsidarbino minėtoje Kredito unijoje. Jie palaikė draugiškus ryšius, susitikdavo laisvu nuo darbo metu ir tada jis (T. Z.) jam pasiūlė papildomą užsiėmimą – tapti paskolų kredito unijos komiteto nariu. Kadangi tuo metu jis turėjo nuolatinį darbą ir dirbo visą darbo dieną, T. Z. pasakė, kad minimuose komiteto susirinkimuose jis dalyvauti negalės. Jis (T. Z.) jam atsakė, kad dalyvavimas juose nėra būtinas, o kai dalyvauti negalės, apie tai raštu pranešti jam (T. Z.). Tada jis ir sutiko įsidarbinti Kredito unijoje. Kredito unijoje jis dirbo neatlygintinai, jo siekis buvo įgyti patirties, kuri ateityje jam, galbūt, būtų pravertusi. Bet, žinoma, tokios patirties, kokią gavo, jis nenorėjo. Kadangi unijoje dirbo neatlygintinai, jis neturėjo jokio tikslo ar siekio gauti tam tikros naudos, pasirašant ir išduodant kreditus tokio dydžio sumoms. Į visa tai žiūrėjo atsakingai, nes žino, kad Kredito unijos vidaus tvarkos taisyklėse yra numatyta jo atsakomybė. Unijos komiteto nario atsakomybė buvo numatyta Kredito unijos nuostatuose. Pagrinde, jo atsakomybė buvo tikrinti gautus asmens dokumentus, vertinti klientus dėl galimybės jiems suteikti kreditą. Kiek pamena, jo, kaip Unijos paskolų komiteto nario, atsakomybė buvo numatyta Kredito unijos įstatuose. Kitaip tariant, pareigybinėse instrukcijose. Kažką panašaus į tai turėjo, ten buvo nurodyta, už ką jis atsakingas. Kaip ir minėjo, jo pareiga buvo gauti visus dokumentus, įvertinti kliento mokumą, visus finansinius rodiklius ir pagal numatytas taisykles nuspręsti, ar klientas atitinka kriterijus, pagal kuriuos buvo galima išduoti kreditą. Taisyklių, pagal kurias nuspręsdavo, buvo keli puslapiai ir jis jų tikrai mintinai neišvardins. Taisyklių pavadinimo taip pat neprisimena, kadangi tai buvo seniai. Jo santykiai su Unija buvo įforminti pasirašant darbo sutartį, gal darbo santykiai buvo įforminti ne darbo sutartimi, bet kažkokia kita forma, jis dabar nebeprisimena. Iki priimant T. Z. pasiūlymą tapti Unijos paskolų komiteto nariu, įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ir vadovo pareigose, laikinai ėjo direktoriaus pareigas, todėl su finansais, finansų rizikos valdymu bei sprendimų, vertinant rizikas, priėmimu kažkiek susidurti teko. Jo, kaip komiteto nario, poziciją priimdavo Lietuvos bankas, tai jie ir turėjo vertinti ir spręsti, ar jis buvo tinkamas užimamam postui, ar ne. Pagal jo pateiktus dokumentus, jų įvertinimas buvo toks, kad jis buvo tinkamas eiti šias pareigas. Savo tiesioginiame darbe su kreditais susidūręs nebuvo, bet su finansine veikla ir buhalterija teko, t. y. dirbant vadovo pareigose, buvo planuojami verslo planai, verslo plėtros vykdymas. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis sudarinėjo sutartis ir verslo planus. Kokie esminiai verslo plano aspektai jam buvo patikėti ir kokias dalis jis sudarinėdavo, dabar pasakyti negali, nes tai vyko prieš šešis, septynis metus, bet jis turi (duomenys neskelbtini) auditoriaus sertifikatą, kas jam leisdavo kurti įmonės vidines tvarkas, t. y. plėtra, darbuotojų santykiai ir pan. Praėjo daugybę kursų ir mokymų. Nežino, ar jis yra auditorius plačiąja prasme, bet kai įmonėje buvo diegiama ši sistema, jis dalyvavo mokymuose ir gavo sertifikatą ((duomenys neskelbtini) standartas), kad gali vykdyti įmonės, kurioje dirbo, vidaus auditą. Visą auditą, ne tik finansinį. Kad patvirtintų jo kompetenciją buvo pildoma anketa, ji buvo siunčiama į Lietuvos banką. Jis nieko ten neslėpė, nekeitė, tiesiog buvo parašyta taip, kaip yra. Jie pasakė, kad jis yra tinkamas dirbti šį darbą ir abejonių dėl to nekilo. Jis pasitikėjo Lietuvos banku, kurio įvertinimu, jis, pagal kompetenciją, galėjo tą darbą vykdyti.

Kadangi tai buvo labai seniai, jis išdavimo procedūrų nebepamena. Be to, Unijoje ilgai nedirbo. Per visą šį laikotarpį, jo gyvenime daug kas pasikeitė. Kiek pamena, būdavo atvežamas pluoštas dokumentų arba dokumentai būdavo atsiunčiami elektroniniu paštu. Juos atsiųsdavo T. Z.. Taip pat buvo ir protokolas bei vidinės tvarkos, kuriais vadovaujantis ir buvo sprendžiama dėl kredito išdavimo. Viską vertino savarankiškai, savarankiškas būdavo ir jo sprendimas. T. Z. atvažiuodavo ir atsiveždavo protokolo originalą, kurį jis pasirašydavo arba pasirašydavo protokolą, kurį jam atsiųsdavo elektroniniu paštu. Jis tiesiogiai bendravo su valdybos pirmininku T. Z.. Kiek jis žino, savarankiškai įvertinęs dokumentus, jis pats gali priimti sprendimą. Valdybos pirmininkas, jam, kaip paskolų komiteto nariui, nėra tiesioginis vadovas, jis ne taip išsireiškė. T. Z. buvo tas žmogus, su kuriuo jis bendravo, kitų narių jis net nepažinojo, jo nesupažindino, jis sprendimus priiminėdavo vienas pats. T. Z. jis skambindavo ir sakydavo, kad jam kyla įtarimų dėl tam tikros vietos, paprašydavo, kad jis patikslintų informaciją ir jam atsiųstų. T. Z. patvirtinimas, kad viskas tvarkoje, nenulemdavo galutinio jo sprendimo. Jis irgi buvo atsakingas. Gavęs dokumentus ir juos įvertinęs, jis priimdavo sprendimą. Jei jis nebūtų dokumentų gavęs arba įtartų, kad jie yra suklastoti, paskolos išdavęs nebūtų. Kas tuo metu (kalbant apie UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo Unijos paskolų komiteto nariais, jis nepamena, gal tik vieną K. R. dabar prisimena. Jis komiteto narius matė pirmą kartą. Dėl priimamų sprendimų jam kildavo abejonių. Dėl to tardavosi su T. Z., su kitais komiteto nariais to neaptarinėdavo. Norėjo pasakyti, kad kai jam kildavo neaiškumų ar dvejonių, jis prašydavo T. Z. papildyti dokumentus, t. y. sutartis tarp tos įmonės, kuri nori gauti kreditą ir unijos „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu negalėtų atsakyti, kaip teisės aktai reglamentuoja paskolų komiteto veiklą ir kaip paskolų komitete priimami sprendimai. Tada pasakyti galėjo. Ar tai yra kolegialus sprendimas, atsakyti negali. Kiek žino, vieno paskolų komiteto nario nepritarimas nenusveria kitų narių sprendimų suteikti paskolą. Kiek pamena, vadovaujamasi balsų dauguma. Tokio atvejo, kai jo nuomonė dėl paskolos suteikimo nesutapdavo su kitų narių nuomone, nepamena. Tai buvo labai seniai, o įtarimai jam įteikti praėjus dar kuriam laikui. Jis negalvojo, kad ten vyksta tokie dalykai, kurie, galiausiai, prives prie šito. Jo manymu, buvo klastojami ir jam siunčiami dokumentai, kad jis, pagal klaidingą informaciją, praėjęs visus punktus, pagal taisykles priimtų sprendimą, jog viskas yra tvarkoje, nors tvarkoje nebuvo, kaip mato iš šios bylos. Jei jis būtų matęs, kad nesusitvarko su jam pavestu darbu, visada turėjo galimybę išeiti.

Žinojo, kad įmonėje turėdavo būti byla, kurioje sukaupti dokumentai, t. y. kiekviena paraiška – viena byla. Su byla susipažinęs. Joje yra protokolai pasirašyti jo originaliu parašu, ne elektroniniu būdu. Prieš pasirašydamas, nenuvykdavo pasižiūrėti bylų originalų, nes originalus jam kartais atveždavo arba atsiųsdavo elektroniniu paštu. Jis turi tokią prielaidą, kad ir originalai jam būdavo pateikiami suklastoti. Į būstinę neidavo pasižiūrėti bylose esančių originalių dokumentų, nes juos matydavo, kai atsiųsdavo. Be to, ten, kaip suprasdavo, nebuvo labai laukiamas. Jo prielaida būtų tokia, kad T. Z. nenorėjo, jog jis susipažintų su kitais Kredito unijos komiteto nariais ir jiems pradėjus bendrauti, galbūt, jie būtų pastebėję tam tikrų neatitikimų ir kiltų klausimų. Draudimo atvykti į būstinę nebuvo. Tokio atvejo, kad būtų parašęs paskolos „neišduoti“ nebuvo, bent jau jis neprisimena, nes tai buvo seniai. Šiaip paskolą galėtų suteikti ir be jo išvados. Nepamena, ar be komiteto narių sutikimo valdyba negalėtų suteikti paskolos. Elektroninius laiškus gaudavo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), tai buvo jam, įmonės priskirtas, vidinis elektroninis paštas. Paskutines 2019 m. spalio mėn. Lietuvos banko išvadas skaitė. Jo nuomone, jam sunku vertinti, nors kai kuriose vietose yra dėl ko galima būtų pasiginčyti, bet dabar jis jų įvardinti negali.

Šitoje byloje yra visi reglamentai, instrukcijos, visas sąrašas tų dokumentų, kurie turėjo būti jam perduoti. Tie dokumentai jam buvo perduoti į rankas, atvežus jam į ofisą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jis tuo metu ten dirbo ir pagal tą reglamentą jis viską sutikrino. Jis gali surasti, nes taip atmintinai nemoka, ten viskas yra palaipsniui surašyta. Kiek jis pamena, elektroniniu paštu jam būdavo siunčiami patikslinimai, kai jis jų prašydavo. Dokumentai paraiškai vertinti, tai ten buvo kopijos. Jam atrodo, irgi elektroniniu paštu atsiųsdavo. Jis su T. Z. bendravo. T. Z. kartas nuo karto pas jį atvažiavo ir jis, dabar nepamena, ar T. Z. atvažiuodavo su protokolu, kurį jis turi pasirašyti originaliai, ar tiesiog pasibičiuliauti. Jis visada vadovavosi tomis taisyklėmis, kurios yra parašytos čia. Turi pateikti paraišką paskolai gauti pagal patvirtintą kredito unijos formą, paskutiniu metu, prieš paskolos gavimą einamųjų metų finansines ataskaitas, jei įmonė veikė mažiau nei metus, pateikiamos finansinės atskaitos ir visi įmonės veiklos laikotarpio balansai ir pelno nuostolių ataskaitos turi būti patvirtinta Registrų centro, deklaracijos turi būti patvirtintos VMI. Dabar neprisimena, ką reiškia verslo plano veiklos metmenys, bet visą laiką, kai kyla kažkokių klausimų, gali susirasti tą informaciją tiesiog dviejų mygtukų paspaudimu internete, nebūtina turėti enciklopediją ir jeigu Lietuvos bankas patvirtino jo kompetenciją, tai reiškia jis ją atitiko. Dabar neprisimena bendrovės veiklos metmenų apibrėžimo. Prašymui dėl paskolos suteikimo ar nesuteikimo yra duotas, bent jau kiek pamena, 14 dienų terminas. Tai per 14 dienų, jis sugebėtų sužinoti tą informaciją, jeigu jis jos ir nežinotų. Jis tų metodų dabar nenaudoja, dabar vaikšto į jūrą ir jam tie metodai nereikalingi, o kai jie buvo reikalingi, jis pasistengė juos sužinoti ir pritaikyti. Kur jis tuos metodus sužinojo, dabar tiksliai pasakyti negali. Yra knygų, yra visur pilna informacijos, kur galima pasižiūrėti. Kuo remdavosi teikti siūlymą dėl paskolos suteikimo, jis kažkiek tai prisimena. Buvo žiūrimas įmonės pelnas, apyvartos, įmonės maržos. Įmonės maržos tai, ta prasme, skirtumas tarp apyvartos ir likučio, t. y. kas lieka kontorai ir kokie planuojami augimo kriterijai. Jis tai vadina marža. Taip vadinamas likutis, antkainis. Kokiais metodais įvertindavo įmonės, kuri prašo suteikti paskolą, finansines perspektyvas bei veiklos efektyvumą, jis nepamena. Finansinę perspektyvą įvertindavo, atsižvelgęs į planuojamą augimą, konkurencingumą rinkoje ir panašiai.

Dėl patikrinimo, ar viskas, kas būdavo jam paduota, būdavo teisinga, tai visus tuos dalykus, ta prasme, surenka paskirtas darbuotojas, t. y. visus reikalingus dokumentus, kad būtų suteikta paraiška. Jam jos būdavo pristatomos, atsiunčiamos jau sutikrintos. Ten net yra parašyta, kad įpareigotas darbuotojas surinkti visus reikalingus duomenis, jis pateikia tą paraišką administracijos vadovui ir administracijos vadovas, jei neranda kažkokių pastebėjimų, tai jis praleidžia toliau į paskolų komitetą. Tų duomenų netikrino, nes jis neturėjo galimybės. Kad galėtų patikrinti, turėtų turėti galimybę prisijungti prie VMI, prie Registrų centro ir kt. Jis prašė unijos, kad jam suteiktų tokias galimybes, bet jam pasakė, kad „yra tokios tvarkos, mes tau viską atvežame ir turėk“. Jis neturėjo kažkokių įtarimų. Dirbo su žmonėmis ir nežiūrėjo į juos, kad jie yra kažkokie vagys ar banditai. Suvokė savo atsakomybę, kylančią iš jo pareigų ir funkcijų vykdymo, todėl jis viską tikrino labai atidžiai. Jam tų galimybių tikrinti nesuteikė, tai tik kelis mėnesius ir tedirbo. Prisijungimų prie registrų bazių neturėjo. Jis matė prieš akis dokumentus, kad įmonė, kuri prašo suteikti kreditą vykdo veiklą, neturėjo pagrindo galvoti, kad dokumentuose yra netiesa. Jo funkcija yra sutikrinti, kad visi dokumentai sutiktų su surašytomis instrukcijomis ir tvarkomis. Jis nesako, kad Sodra yra nepatikimas šaltinis, bet Google gali daug ką rasti, iš tikrųjų. Pagrinde daugiau jokių veiksmų nedarė, tik vertino tą, kas jam buvo pateikta. Jis dabar tiksliai neprisimena, ar T. Z. visus dokumentus jam siųsdavo elektroniniu paštu. Šituos dokumentus, kuriuos dabar turi, gaudavo ne vien elektroniniu paštu. Pagrinde jis (T. Z.) jam atnešdavo tuos dokumentus. Visa apimtimi dokumentų, kuriuos yra atsinešęs, elektroniniu paštu gavęs nėra. Dažniausiai visa apimtimi gaudavo atvežtus, t. y. į rankas, kopijas. Tas kopijas jis (T. Z.) jam palikdavo ir jis jas vertindavo. Dokumentų, pateiktų T. Z., kopijų nepasidarė. Viską atiduodavo. Kopijos jam buvo susipažinimui, jie pas save archyvuodavo kažkurioje vietoje. Jam buvo atvežtas Turto vertinimo originalas. Šitie dokumentai nėra pagal nuostatus, taip kaip turėjo būti. Ten trūksta specialistų išvadų, netgi verslo planai yra neužpildyti iki galo šitose bylose. Pagal šituos dokumentus, kurie yra byloje, jis pasirašęs pritarimui nebūtų. Jis nebūtų pritaręs nei vienai iš trijų paskolų, jei būtų matęs šiuos dokumentus. Ankstesnėse apklausose neužsiminė apie suklastotus dokumentus, nes jam buvo šokas gavus pirmą įtarimą, dar ne su šiuo straipsniu. Jis tiesiog ramiai gyveno baigęs tą darbą, tikėdamasis, kad atliko visas savo pareigas tvarkingai pagal visas instrukcijas, bet kai jis jau gavo bylos duomenis pagal paskutinę ir pamatęs visą tai, tai akivaizdu, kad tai ne tas dalykas, kurį jis buvo matęs. Jis prašė, kad pažiūrėtų elektroniniame pašte, būtent, tų sutarčių, kurios garantavo kažkokią tai įmonės tolimesnę plėtrą ir veiklą, t. y. kurios yra naudojamos kaip garantas, kad būtų išduota paskola.

Pagrinde taip būdavo su visais. Buvo klaidinama, kad, ta prasme, realiai buvo užaukštinama tarpusavio prekyba, kad, neva, pagerinti tą įvaizdį. Jam siųsdavo kopijas su antspaudais. Atveždavo arba atsiųsdavo elektroniniu paštu. Kai jis prašė patikslinti, jei jam kildavo klausimų, jam atsiųsdavo elektroniniu paštu sutarčių kopijas su spaudu „Kopija tikra“. Čia nėra sutarčių, kurias jam atsiųsdavo elektroniniu paštu. Tos sutartys keisdavo tai, kad įmonė turi daugiau partnerių ir ji turės daugiau apyvartos ir galimai daugiau gautų pajamų. Dėl apyvartų pateikiamuose dokumentuose, jis tiesiog tikslindavosi, ar tai yra viskas. Ten kai kuriuose būdavo, tarkime, įvertinimas ne aukščiausiu balu, o šiek tiek žemiau arba per vidurkį, jis klausdavo, ar tai viskas, ką pateikė ir tiek. Tie elektroniniu paštu atsiųsti dokumentai ne kardinaliai pakeisdavo jo vertinimą, bet jie vis tiek praeidavo, tiesiog tokią iniciatyvą pareikšdavo. Buvo atsakingas žmogus, į kurį kreipdavosi asmuo, norintis pasiimti paskolą, pateikdavo prašymus. Tas atsakingas žmogus surinkdavo visą reikiamą informaciją ir turėdavo pateikti administracijos vadovui. Administracijos vadovas visą tai įvertindavo ir jeigu kažko trūkdavo, tai turėdavo grąžinti. Jis mano, kad ten buvo vykdoma neteisėta veikla. Kai atsakingas asmuo surenka tuos dokumentus, o administracijos vadovas pažiūri, ar visi dokumentai surinkti, tada tie dokumentai patenka arba papildymui, arba patvirtinti paskolų komitetui nagrinėjimui. Paskolų komitetas išnagrinėjęs duoda savo sprendimą, tai protokoluojama protokoluose. Toliau medžiaga eina valdybos pirmininkui, nes jis priima galutinį sprendimą. Ne pirmininkas priimdavo sprendimą. Sprendimas buvo visų komiteto narių. Valdyba išnagrinėdavo komiteto sprendimą ir tada priimdavo galutinį sprendimą ar išduoti, ar neišduoti. Valdyba turėjo galimybę atmesti arba priimti, jis taip įsivaizduoja. Lyg ir žiūrėjo valdybos protokolus. Taip, jie paminėdavo, kad yra jo pritarimas ir balsuodavo. Jis mano, kad dokumentus klastodavo kredito įstaigos darbuotojai. Mano, kad įmonės pateikdavo faktinę savo būseną kredito įstaigai, o kredito įstaigos vadovas ar kitas asmuo pakeisdavo tuos dokumentus į tokius, pagal kuriuos būtų priimtina išduoti kreditus. Tai jie su T. Z. yra susiję. Nežino, ar jis minėjo apklausoje, bet tam tikru laikotarpiu tas pats T. Z. klausė gal jis turi kažkokių pažįstamų, kurie nori įsidarbinti įstaigoje direktoriaus pareigoms ir kt. Jis tuo metu neturėjo jokių minčių, bet jam atrodo, kad tai yra viskas susiję ir tiesiog tos „fake“ įmonės, statytiniai direktoriai, kaip paaiškėjo, vakar užėmė pareigas, o rytoj pasiėmė milijonines paskolas. Tuos dokumentus suformavo pačios įstaigos darbuotojai. Vadovas suklastotus dokumentus pakiša komiteto nariams, jie visur pasirašo, kad viskas gerai. Jis tuos dokumentus, kurie buvo blogai, ištraukia, įdeda tuos, kurie yra toje byloje, pagal kuriuos realiai negali išduoti tų paskolų ir tada lieka kalti paskolų komiteto nariai. Prieš pasirašant, jis matė tik dokumentų kopijas su spaudu „kopija tikra“.

Kiek jis prisimena, 2012 m. dažniausiai tai buvo mokamos paslaugos kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios turėjo darbuotojų, o tokių, lengvai pasiekiamų tinklalapių, kuriuose būtų skelbiami duomenys apie darbuotojų skaičių, bent jau kiek jis prisimena, nebuvo. Dažniausiai jie su T. Z. susirašinėdavo ir asmeniniais, ir darbiniais dalykais. Jis klausdavo, ar viskas tvarkoje su tais dokumentais, ta prasme, tikslindavosi ir panašiai. Prisijungimų prie duomenų bazių neturėjo. Galimybės prisijungti prašė T. Z., žodžiu. Jis perspėdavo raštu, kad paskolų komiteto susirinkimuose dalyvauti negali. „Gyvai“ nedalyvavo nei viename paskolų komiteto susirinkime. Protokolą dėl galutinio paskolų komiteto sprendimo pasirašydavo kai susipažindavo su visais jam pateiktais dokumentais. Iš pradžių būdavo duodami dokumentai, paskui protokolas.

Susipažinęs su byloje esančiais dokumentais, nustebo, nes kiek pamena, dokumentai, kuriuos jis buvo gavęs iš T. Z., iš dalies buvo kitokie. Kiek jis pamena, verslo planai jam buvo įteikiami netgi nerašytine, t. y. ne žmogaus rašyta, o viskas buvo atspausdinta, viskas buvo tvarkoje ir atitiko visus tuos reikalavimus. Kodėl jis sako, kad galimai yra suklastoti? Nes jis, kiek žiūrėjo viešojoje erdvėje, internete, spaudoje, T. Z. ir taip pat viena veikėja šitos kredito įmonės, t. y. L. S. ar L., ji persivadinusi, jie yra, ta prasme, nuteisti už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą.

Jam įsiminė UAB „(duomenys neskelbtini)“ byla dėl to, kad buvo pateiktas verslo planas ir jam kilo klausimų dėl jame nurodytų įmonių, su kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis. Jis kreipėsi į T. Z., kad atsiųstų sutartis, pasirašytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tų įmonių. Tada tarp jų įvyko nedidelis kivirčas, kadangi jis (T. Z.) teigė, jog viskas yra tvarkoje ir patarė jam mažiau pergyventi. Vis dėl to, jis išsireikalavo, kad jis (T. Z.) jam atsiųstų minėtas sutartis, patvirtintas antspaudais ir spaudais „kopija tikra“. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kredito išdavimo, Registrų centro išduotas išrašas neatitiko to išrašo, kokį gavęs buvo jis. Jis tai teigia todėl, kad byloje taip pat yra turto vertintojo ataskaita, kurioje nurodytos visiškai skirtingos vertės, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registro išraše turto vertė siekė, kiek pamena, apie 10000 ar 80000 litų, o turto vertintojo pateiktoje ataskaitoje turto vertė nurodoma buvo 2000000 litų. Bet kuriuo atveju, jei vertintojas vertina 2000000 Lt, Registrų centras – 80000 Lt, tai šioje vietoje tikrai turėtų kilti klausimas. Jei jis būtų tokius dokumentus matęs, jam iš karto būtų kilęs klausimas dėl paskolos išdavimo galimumo, t. y. kad tokia paskola negalėjo būti išduota. Jis mano, kad Registrų centro išrašas, kuris jam buvo atsiųstas, galimai, yra suklastotas. Jam buvo pateikta kitokia, tarkim, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartis su UAB „S. L.“. Tos įmonės, bent jau kiek pamena, buvo didesnis įstatinis kapitalas. Dėl pačio turto vertinimo, tai jis yra ne visiškai užpildytas. To nepastebėti jis negalėjo, kadangi, jie vadovavosi Kredito unijos taisyklėmis ir papunkčiui tikrindavo, kad niekas nebūtų praleista. Jei trūktų informacijos, jis tikrai į tai būtų atkreipęs dėmesį. Kas ne taip jam buvo pateikta byloje su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis patikslinti negali. Jis dar kartą kartoja, kad tuos dokumentus, išskyrus, tą, atitinkantį realybę, kaip jis dabar pamatė, Turto vertintojo, kuris jam buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje, tą jis matė, tas buvo. Bet vėlgi paaiškėjo, kad sulyginant jį su Registrų centro duomenimis jis yra suklastotas. Turto vertintojai yra licencijuota įstaiga, žmonės turi licenzijas ir jis neturi pagrindo jais netikėti. Kiek pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskola, t. y. 1000000 Lt, buvo prašoma įmonės sklypo pirkimui. Sklypo įmonei „(duomenys neskelbtini)“, jei neklysta, reikėjo statybos veiklai. Nepamena, kokie dokumentai buvo pateikti, patvirtinti, kad šios lėšos bus skiriamos statybos veiklai. Jam tai buvo reikšminga prieš aštuonerius metus, kai dirbo Kredito unijoje. Tų dokumentų, kurie yra byloje, nurodančių tokias kainas, jis matęs nebuvo. Matė tik dokumentus iš Registrų centro, kuriuose buvo panaši suma. Dabar nepasakys, tiksliai neprisimena, bet ji buvo adekvati kredito sumai. Registrų centro, turto vertintojų ir kiti dokumentai, kurie ten turėjo būti. Nepamena, kokie Registrų centro duomenys jam buvo pateikti, kuriuose vertė atitiko 1000000 Lt vertę. Nepamena pavadinimo. Jam tekdavo susidurti su Registrų centro pažymomis. Jose viskas yra parašyta ir ją gavus viską galima sutikrinti. Klausimui dėl kredito išdavimo spręsti yra pateikiami dokumentų originalai. Kokia vertė buvo nurodyta pateiktame registro išraše, kalbant apie sklypą, kuris buvo nurodytas kaip hipotekos objektas, užtikrinti imamą paskolą, jis tiksliai nepasakys, bet nurodyta suma buvo adekvati prašomai išduoti paskolai. Tiksliai nepamena, kokia buvo turto vertintojo išvada dėl sklypo vertės, bet jam atrodo, kad keli milijonai litų. Ar turto vertintojo išvada buvo preliminari ar galutinė, atsakyti negali. Mano, kad galimybės vertinti ir pasitikėti preliminaria, pirmine, ne galutine turto vertės nustatymo pažyma, jis negalėjo. Mano, kad šiuo atveju jam buvo pateikta galutinė turto vertinimo pažyma, bet joje nurodytos sumos jis tiksliai nepamena. Šiuo atveju buvo remiamasi Registrų centro ir Turto vertintojo pažymomis. Kokia suma buvo nurodyta turto vertintojo atskaitoje, jis nepamena, bet ji buvo adekvati Registrų centro nurodytai sumai. Vertinimo ataskaitoje, kurią jis įvertino, registrų centro nurodyta sklypo vertės suma buvo artima vertintojo nustatytai sumai. Jei vertė ženkliai skirtųsi, jam iš karto kiltų įtarimas, kodėl taip yra. Šiuo atveju, įtarimų nesukėlė, kadangi vertinimų sumos buvo adekvačios. Neatitinkančią registrų pažymą, jam atrodo, gavo su visu pluoštu pagrindinių dokumentų, kuriuos jam atiduodavo. Tai buvo pažymos kopija su spaudu „kopija tikra“. Jam pagrinde tokias atveždavo: kopija tikra, herbinis spaudas, įmonės parašas. Registrų centro spaudas buvo, bet jis buvo juodai baltas. Ar Registrų centro pažymose spaudai būdavo, jis dabar neprisimena. Taip, turėjo būti. Jis matė kopiją su šiuo Registrų centro spaudu.

Tas pats ir su kitomis bylomis. Turto vertinimo, Registrų centro ir kiti pateikti dokumentai neatitinka tų reikalavimų, kurie yra taikomi Kredito unijoje, kad būtų galima išduoti kreditą. Jei jis būtų gavęs šiuos dokumentus ir atlikęs procedūrą teisingai, kaip visada ir atlikdavo, jis, tiesiog, nebūtų galėjęs pasirašyti kredito paskolos išdavimo sutarties.

Kiek pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskola buvo suteikta, nekilnojamojo turto Neringoje įsigijimui. Kokio pobūdžio tas turtas buvo atsakyti negali. Jam atrodo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė pastatų nuoma, bet tiksliai pasakyti negali. UAB „(duomenys neskelbtini)“ norėjo įsigyti, jam atrodo, kelis objektus, bet tiksliai jų įvardinti jis negali. Neprisimena, kaip nustatė laiduotojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. G. finansinę būklę. Jo nuomone, 7000 eurų pajamų suma įmonei, kuri prašo daugiau kaip pusės milijono litų, paskolai užtikrinti nepakankama. Tokia suma buvo nurodyta. Jis skaitė ataskaitas, bet jeigu jam būtų buvę pateikti tokie dokumentai, jis tikrai paskolos nebūtų išdavęs. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai visur dažniausiai buvo sutarčių apyvartos didesnės nurodytos, negu yra realiai. Sutarčių apyvartos tarp tos įmonės, kuri ima paskolą ir tos įmonės, su kuria ji planuoja plėtoti veiklą. Tas, kaip garantas tai paskolai. Jis negali atsakyti, koks konkrečiai dokumentas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo pateiktas kitoks nei yra byloje.

Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paraiška dėl 1340000 litų paskolos suteikimo yra susipažinęs. Įmonės laiduotojo ir įmonės vertinimą tuo metu atliko K. R., kuri kartu dirbo šitoje įmonėje. Ji tos įmonės paraišką įvertino patenkinamai. Įvertinimą su kitais reikalingais dokumentais, t. y. tų dokumentų kopijomis, su spaudu „Kopija tikra“ jam pateikė T. Z.. Susipažinęs su, kaip jis juos vadina, „tikrais dokumentais“ šitoje byloje, jis suprato, kad T. Z. galimai buvo jam pateikęs suklastotus dokumentus. Jis taip sako, nes faktiškai žiūrint į tuos dokumentus, į tuos verslo planus, kur faktiškai, jei taip supaprastintai šnekėti, kad į klausimą „kodėl mes turime Jums suteikti kreditą?“ yra atsakoma vos ne „todėl“, aišku, tai yra neadekvatu pagal tuos visus nuostatus ir instrukcijas, kurios yra sudarytos, reglamentus ir kt., kaip turi būti išduodamos paskolos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė visą šį sąrašą dokumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai atitiko sąrašą, verslo planą buvo pateikę. Dėl pateikiamo verslo plano realumo, tai jis visą laiką vadovavosi instrukcijomis, nes tai nepriklauso nuo jo kažkokios tai nuojautos ar dar kitų ypatumų. Yra tvarka. Kiek pamena, instrukcijose buvo patvirtinta metodika. Ten buvo lentelės, reitingavimo lentelė. Neprisimena kokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos metmenys buvo numatyti verslo plane. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek jis pamena, planavo kažką nuomoti ar statyti. Jei teisingai rado, tai nuoma inovacijų šiltnamių ūkiui. Dėl jų pajėgumo grąžinti 1340000 litų paskolą, tai jis minėjo, jam buvo pateikiami kitokie dokumentai. Dabar negali prisiminti, kokius konkrečius dokumentus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl laiduotojo pajėgumo vertinimo. Yra nustatyta vertinimo tvarka „(duomenys neskelbtini)“. Ji yra labai plati ir pagal ją galima vertinti. G. L. finansinę būklę įvertino naudojant būklės vertinimo tvarką. Jeigu apibendrinus, tai yra finansinės laiduotojo galimybės, t. y. kiek jis turi nekilnojamojo turto, kiek turi grynųjų pinigų, kiek jis gauna pajamų ir turi nekilnojamojo turto ir kokios faktiškai yra jo išlaidos. Koks balansas buvo G. L., jis dabar tiksliai pasakyti sumos negali, bet jis buvo pakankamas, nes čia irgi yra nustatytos ribos. Sutartinių santykių tarp juridinių asmenų buvimui nustatyti, žiūrėdavo turimas sutartis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju jam buvo pateikiamos sutartys dėl tolesnio ir ilgalaikio bendradarbiavimo. Jų realumas yra abiejų žmonių parašai su antspaudais. Kitų galimybių patikrinti realumo neturėjo. Jų nežino. Kaip jis galėjo įvertinti? Galėjo užklausti tų įmonių metinių finansinių atskaitų. Šiuo atveju, jam atrodo, kad jam jos buvo pateiktos kartu su tomis sutartimis. Finansinės ataskaitos bent jau gali parodyti, kad tos įmonės nefiktyvios. Nepamena, kokios sutartys kaip garantai buvo pateiktos prašant suteikti paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš to, ką jis buvo gavęs, tai taip, G. L. turėjo pakankamai turto garantuoti, būti laiduotoju 100000 litų paskolos suteikimui. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tam laikotarpiui dirbančių darbuotojų, netikrino. Jis gal tiesiog sutikrindavo viską pagal tuos dokumentus, kuriuos buvo gavęs. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali nurodyti dokumento, kuris būtų pakeitęs jo sprendimą į nepritarimą išduoti paskolą, jis neprisimena.

T. Z., kaip įtariamasis kitoje baudžiamojoje byloje, K. R., kaip kaltinamoji kitoje baudžiamojoje byloje, bei G. R., kaip asmuo, kitoje baudžiamojoje byloje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsisakė duoti parodymus, todėl jų parodymai buvo perskaityti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 276 straipsnio 4 dalimi.

Iš 2016 m. birželio 14 d. liudytojos E. B. (apklaustos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais) teisiamojo posėdžio metu perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2007 m. internetiniame tinklalapyje www.cvbankas.lt ji užpildė savo gyvenimo aprašymą. Tuomet jai paskambino A. R., kuri paaiškino, kad ji yra atrinkta kaip pretendentė į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos padalinio klientų aptarnavimo skyriaus specialistės pareigas bei paaiškino, jog numatoma atranka Klaipėdoje. Po tam tikro laiko į Klaipėdą atvyko A. R. ir po pokalbio su pastarąja ji buvo atrinkta į minėtas pareigas bei buvo informuota, kad numatomi kelių dienų mokymai Vilniuje. Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsikūrusi Vilniuje, tačiau savo padalinius turėjo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Po minėtų mokymų ji buvo priimta į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ nutolinto klientų aptarnavimo skyriaus, buvusio (duomenys neskelbtini), specialistės pareigas. Minėtoje kredito unijoje jos pareigos nesikeitė, tai yra visą laiką dirbo tose pačiose pareigose ir šioje kredito unijoje nėjo nei valdybos, nei paskolų komiteto, nei stebėtojų tarybos nario pareigų. Jos, kaip kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ nutolinto klientų aptarnavimo skyriaus specialistės, pagrindinės funkcijos buvo kredito unijos narių priėmimas bei indėlių sutarčių sudarymas, o taip pat reikėjo vykdyti naujų klientų paiešką, rūpintis reklamos platinimu, siekiant kuo daugiau klientų pritraukti į kredito uniją ir t.t. Dirbdama minėtose pareigose ji nedirbo su grynaisiais pinigais. Jos tiesioginė vadovė buvo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovė L. B., o pastarajai išėjus iš darbo, naująja vadove tapo A. R.. Iki įsidarbinimo minėtoje kredito unijoje jokių šios kredito unijos darbuotojų nepažinojo. Pagal tuo metu kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ galiojusią tvarką, iki Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimo, kredito unijos nariu galėjo tapti kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, įsigydamas minimalų vieną pajų, kurio vertė buvo atitinkamai 100 Lt ar 200 Lt (fizinis asmuo turėdavo sumokėti 100 Lt pajinį įnašą, o juridinis - 200 Lt). Priimant asmenį į kredito unijos narius, ji privalėjo patikrinti tiktai to asmens tapatybės kortelę, o daugiau neturėjo tikrinti jokių pastarojo duomenų ar pateiktos informacijos teisingumo. Po minėto pajaus įsigijimo minėtas asmuo tapdavo kredito unijos nariu ir galėjo naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis, tai yra galėjo pasidėti terminuotąjį indėlį arba užpildyti paraišką paskolai gauti. Jos darbo kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu iš viso į kredito uniją kreipėsi vos vienas ar keli asmenys, kurių duomenų neprisimena, dėl paskolos suteikimo. Jų prašomos paskolos sumos tikrai neviršijo 10000 Lt, tačiau jos darbo laikotarpiu, kiek ji pamena ir jeigu neklysta, kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ nė vienam asmeniui, kuris kreipėsi į kredito unijos Klaipėdos padalinį, nebuvo suteiktos paskolos. Taigi, kiekvienas asmuo, pageidavęs gauti paskolą kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, jau būdamas kredito unijos nariu, privalėjo užpildyti paraišką bei pateikti visus privalomus dokumentus (darbo sutartį, pažymą apie gaunamą darbo užmokestį ir t.t.). Ji, kaip kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ nutolinto klientų aptarnavimo skyriaus specialistė, turėdavo patikrinti tiktai to asmens tapatybės kortelę, o daugiau jokių pastarojo pateiktų dokumentų teisingumo ar analizės ji neprivalėjo atlikti. Taip pat gautų paraiškų paskolai gauti ji neprivalėjo registruoti ir jų neregistruodavo. Įprastai kredito unijos nariai, siekdami gauti paskolą, pateikdavo būtinų pateikti dokumentų originalus, o tuomet ji pasidarydavo šių dokumentų kopijas ir visus minėtus dokumentus nuskenuodavo bei išsiųsdavo į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ centrinį padalinį, o jau tenai būdavo atliekama kliento pateiktos informacijos analizė, patikros ir būdavo priimamas sprendimas dėl paskolos suteikimo ar nesuteikimo. Kredito unijos narių paraiškos paskolai gauti ir su jomis susiję dokumentai būdavo saugomi kredito unijos Klaipėdos padalinyje, jos darbo vietos stalčiuje. Ji, kaip kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ nutolinto klientų aptarnavimo skyriaus specialistė, nebūdavo informuojama dėl kokių priežasčių nėra suteikiamos paskolos kredito unijos nariams. Apie priimtą sprendimą dėl paskolos suteikimo ar nesuteikimo priežastis pranešdavo jau kredito unijos centrinio padalinio darbuotojai. Taip pat į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos padalinį buvo priimta dar viena moteris - M. K., kurios tikslių pareigų nebepamenu. Atidirbus apytiksliai 1,5 metų kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ nutolinto klientų aptarnavimo skyriuje, buvusiame (duomenys neskelbtini), į minėtą skyrių atvyko kredito unijos administracijos vadovė L. B., kuri paaiškino, kad Klaipėdoje bus atidaryta nauja kredito unija bei atsižvelgiant į jos darbo rezultatus bei sukauptą darbo patirtį, jai buvo pasiūlyta po pusę etato dirbti abiejose kredito unijose, tai yra tiek naujai steigiamoje, tiek ir likti dirbti esamoje kredito unijoje. Tuo tikslu ji buvo supažindinta su L. S. ir po pokalbio su pastarąja buvo priimtas sprendimas priimti ją į minėtą naujai įsteigtą kredito uniją. Tokiu būdu, ji buvo įdarbinta į kredito uniją „(duomenys neskelbtini)“ į klientų aptarnavimo skyriaus specialistės pareigas. Naujai įsteigta kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ buvo tose pačiose patalpose kaip kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ nutolintas klientų aptarnavimo skyrius, tai yra (duomenys neskelbtini). Iš esmės jos darbo pobūdis buvo analogiškas kaip jau minėtas darbo pobūdis kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, tai yra pradžioje atlikdavo visas tas pačias funkcijas kaip ir buvusioje darbovietėje. Jos tiesioginė vadovė buvo L. S.. Po tam tikro laiko, konkrečių datų negalėtų nurodyti, jos pareigos kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ pasikeitė ir, L. S. pasiūlymu, ji tapo klientų aptarnavimo skyriaus vyriausiąja specialiste. L. S. minėjo, kad buvo priimtas bendras darbuotojų sprendimas ją paskirti į šias pareigas. Ji buvo patenkinta, kad yra vertinamas jos atliekamas darbas. Po tam tikro laiko, konkrečių datų taip pat nebepamena, analogiškai pasikeitė jos pareigos ir ji tapo jau kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriaus vadove. Iš esmės pasikeitus jos pareigoms kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, ji jau dirbo su kasa, vykdė inkasavimo funkciją, tačiau pinigus į banką išveždavo administracijos vadovė, privalėjo stebėti jai pavaldžių darbuotojų darbą, teikti pasiūlymus kredito unijai, vykdyti marketingą ir t.t. Jai tapus kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriaus vadove buvo atidarytas šios kredito unijos padalinys Gargžduose. Minėtame padalinyje, kiek pamena, dirbo vienas darbuotojas. Kiek pamena, minėtame padalinyje yra dirbę A. R., S. V. bei D. S., tačiau negalėtų pasakyti, kokiu laikotarpiu minėti asmenys dirbo šiame padalinyje. Kiek pamena, jos darbo laikotarpiu kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ yra dirbę šie asmenys: L. K. (teisininkė), K. C. (teisininkė), S. O., kurios tikslių pareigų nebepamena, G. R., kurios tikslių pareigų nebepamena ir kuriai ji buvo pavaldi, S. L. (klientų valdymo skyriaus vadovas), o taip pat buvo priimti praktikantai A. S. bei dar vienas vyras, kurio nei vardo, nei pavardės nebepamena. Pasikeitus kredito unijos įstatymo reikalavimams (kada minėtas įstatymas keitėsi negalėtų nurodyti), buvo nustatyta, jog kredito unijos nariu gali būti tiktai to miesto ir su juo besiribojančio rajono, kuriame yra įsikūrusi kredito unija, gyventojas, o asocijuotu kredito unijos nariu galėjo būti tiktai tie juridiniai asmenys, kurie veikė ar buvo registruoti tame mieste ir su juo besiribojančiame rajone, kuriame yra įsikūrusi kredito unija. Taigi, pasikeitus tvarkai, jeigu asmuo atitikdavo šį (teritorinį) reikalavimą bei sumokėdavo pajinį įnašą, su pastaruoju būdavo sudaroma indėlio iki pareikalavimo sutartis, atidaroma sąskaita kredito unijoje ir nuo to momento jis galėjo naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis. Kiekvienas juridinis asmuo, siekdamas tapti asocijuotu kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ nariu, turėdavo pateikti įmonės registracijos pažymėjimą, akcininkų (sąrašą) žurnalą (jeigu būdavo keli akcininkai), vadovo paskyrimo dokumentus, įstatus bei galimai kitus dokumentus, kurių dabar konkrečiai nebepamena ir negalėtų nurodyti. Kadangi juridinio asmens atstovas pateikdavo šių dokumentų originalus, todėl ji, pasidariusi šių dokumentų kopijas, patvirtindavo jų tikrumą. Jeigu nematydavo dokumentų originalų, tai dokumentų kopijų tikrumo netvirtindavo. Iš esmės indėlio iki pareikalavimo sutartys ir su įstojimu į kredito uniją dokumentai kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ būdavo pasirašomi jos akivaizdoje. Ji, kaip kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriaus specialistė ir vyr. specialistė, neturėjo pareigos tikrinti jokių pateiktos informacijos apie įmonę teisingumo. Atsiradus jos minėtam teritoriniam reikalavimui, būdavo pareiga patikrinti Lietuvos Respublikos Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje esančią informaciją apie asmens gyvenamąją vietą, o daugiau jokių patikrų duomenų bazėse nereikėdavo atlikti. Kiek pamena, jai asmeniškai buvo suteikti prisijungimo slaptažodžiai prie Lietuvos Respublikos Gyventojų registro tarnybos duomenų bazės ir ji atlikdavo patikras asmenų, siekiančių tapti kredito unijos nariais, tačiau tikrai negalėtų pasakyti, kada ir kokių asmenų patikras atliko naudodamasi Lietuvos Respublikos Gyventojų registro tarnybos duomenų baze. Jai suteiktais Lietuvos Respublikos Gyventojų registro tarnybos duomenų bazės prisijungimo kodais galėjo naudotis ir kiti kredito unijos darbuotojai, kaip antai kredito unijos administracijos vadovė L. S. ir G. R., kurioms ji buvo pavaldi. Taip pat kredito unijoje ,(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta galybė atlikti patikras ir kitose duomenų bazėse, kaip antai „(duomenys neskelbtini)“, VĮ „Registrų centras“, tačiau negalėtų pasakyti, ar jai buvo suteikti prisijungimo slaptažodžiai prie minėtų duomenų bazių. Kiek pamena, ji jokių patikrų, išskyrus patikras Lietuvos Respublikos Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje, neatlikinėjo. Norėtų paaiškinti, kad kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo galimai iki 2010 m. pabaigos arba iki 2011 m. pradžios, tikslių datų tikrai nebepamena, kadangi tuo metu laukėsi ir jai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, o po to iki 2012 m. liepos 24 d. jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Išeidama nėštumo ir gimdymo atostogų ji apmokė dirbti naująją darbuotoją A. S.. Taip pat išeinant minėtų atostogų buvo sudarytas priėmimo-perdavimo aktas, pagal kurį perdavė A. S. visą informaciją (prisijungimus prie Lietuvos Respublikos Gyventojų registro tarnybos duomenų bazės ir pan.) ir turėtas darbo priemones. Išėjusi vaiko priežiūros atostogų ji daugiau jokių funkcijų kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ neatlikinėjo. Iš 2016 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro priimtame nutarime apklausti ją kaip asmenį apie savo pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką išvardintų bendrovių jai yra girdėtos tiktai šios: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o likusių bendrovių: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimai jai nėra girdėti. Norėtų paaiškinti, kad ji niekada netvarkė jokių dokumentų, susijusių su paskolų išdavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi visus būtinus dokumentus surinkdavo ir surinktos informacijos analizę atlikdavo bei parengdavo kliento finansinės būklės įvertinimo dokumentus kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ klientų valdymo skyriaus vadovas - tai arba G. R., arba S. L.. Žino, kad Lietuvos bankas kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ atlikinėjo patikrinimą, tačiau ji su patikrinimo išvadomis nebuvo supažindinta. Pamena, jog patikrinimo metu, jai jau esant nėštumo ir gimdymo atostogose, G. R. paskambino bei nurodė atvykti į kredito uniją ir pastaroji jai nurodė, kad neva neatitinka pajinio įnašo dalies įsigijimo dokumentai, todėl reikia iš naujo pasirašyti dokumentą. Ji pasirašė nurodytą dokumentą, tačiau su Lietuvos banko atstovais nebendravo, kadangi jos niekas net neįleido į minėtos kredito unijos patalpas. Todėl nežino, kas buvo nustatyta minėto patikrinimo metu. Po tam tikro laiko, galimai po kokių metų darbo kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, ją L. S. informavo, kad būtina išrinkti naują kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto narį, kadangi kažkas iš narių atsistatydino. L. S. pasakė, jog ji bus naująja paskolų komiteto nare. Ji dar bandė prieštarauti ir nesutiko ja tapti, motyvuodama tuo, kad neturi pakankamai žinių ir išsilavinimo šių pareigų atlikimui, tačiau L. S. pareiškė, jog ji, kaip paskolų komiteto narė, neturės jokios atsakomybės, kadangi sprendimus priima aukštesnis kredito unijos organas (valdyba), taip pat jai tai bus pliusas jos gyvenimo aprašyme, jog ėjo minėtas pareigas ir leido suprasti, kad privalo eiti šias pareigas jeigu nori išsaugoti darbo vietą. Kadangi jai patiko jos atliekamas darbas kredito unijoje, todėl sutiko eiti minėtas pareigas. Į minėtas pareigas ją išrinko kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis narių susirinkimas. Ji, tapusi kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto nare, jokiuose paskolų komiteto susirinkimuose nėra dalyvavusi. Su surinkta medžiaga, kurioje jau būdavo kredito unijos nario pateikti dokumentai (finansinės atskaitomybės ataskaitos ir t.t.), atlikti kredito unijos nario finansinės būklės įvertinimai, turto vertinimo ataskaitos bei kiti dokumentai, ji galėdavo susipažinti G. R. kabinete. Jai pateikiant medžiagą dokumentai būdavo sudėti į aplanką, o pateiktų jai susipažinti dokumentų apyrašas nebūdavo sudarytas. Ji, gavusi minėtą medžiagą, atkreipdavo dėmesį į turto vertinimo ataskaitą, kokia yra nurodyta įkeičiamo turto vertė, taip pat pasižiūrėdavo į įmonės balansą, pasižiūrėdavo, ar įmonė turi finansinių įsipareigojimų, ar atitinka pajaus dydis, kaip įmonės finansinę būklę įvertino už šį darbą atsakingas kredito unijos kreditų valdymo skyriaus vadovas, kuris atlikdavo įmonės pateiktų dokumentų analizę, o tada nuspręsdavo, ar galima išduoti paskolą kredito unijos nariui. Kiek pamena, ji buvo susipažinusi su dokumentais, susijusiais su paskolų išdavimu kredito unijos nariams: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tikrai negalėtų pasakyti, kada ir su kokiais konkrečiais dokumentais jai teko susipažinti. Pamena, kad minėtų bendrovių įkeičiamo turto vertinimo ataskaitose būdavo nurodyta labai didelė įkeičiamo turto vertė ir tokios paraiškos dėl paskolos suteikimo jai jokių abejonių ar įtarimų nesukėlė, kadangi suprato, kad paskolos grąžinimo užtikrinimui yra įkeičiamas gana vertingas turtas. Ji, kaip kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto narė, jokių paskolų komiteto susirinkimo protokolų nerengdavo. Minėtus protokolus rengė S. O., o vėliau juos rengė G. R.. Nežino, kokia tvarka būdavo suteikiami numeriai paskolų komiteto narių susirinkimo protokolams, t. y. nežino, ar buvo paskolų komiteto susirinkimo protokolų registracijos žurnalas. Taip pat nepamena ir negalėtų pasakyti, ar jai pateiktuose pasirašyti paskolų komiteto susirinkimo protokoluose jau būdavo kitų paskolos komiteto narių parašai, ar ne. Minėtus paskolų komiteto susirinkimo protokolus jai patekdavo susipažinti G. R.. Pagal apklausos metu jai pateiktą susipažinti 2012 m. balandžio 23 d. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto susirinkimo protokolą Nr. PK-188 (vyresniosios tyrėjos Ž. Ž. pastaba. 2012 m. gruodžio 5 d. kratos, atliktos kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, metu paimto segtuvo Nr. 42, 9-10 lapai), gali pasakyti, kad šiame dokumente ties jos vardu ir pavarde yra ne jos parašas. Taigi apie minėtą dokumentą ir parengimo bei pasirašymo jame aplinkybes nieko negali pasakyti, kadangi nieko nežino. Tuo metu, kai buvo nėštumo ir gimdymo atostogose bei vaiko priežiūros atostogose, ji nesusipažindavo su jokia medžiaga, susijusia su paskolų išdavimu kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ ir savarankiškai jokių sprendimų nepriimdavo. Negalėtų pasakyti, ar tuo laikotarpiu buvo tekę pasirašyti kokius nors dokumentus, ar ne, bet, kiek pamena, tai neteko. 2012 m. liepos mėn. pabaigoje, jai sugrįžus iš vaiko priežiūros atostogų, kredito unijos ,(duomenys neskelbtini)“ vadovybė jau buvo pasikeitusi, tai yra L. S. jau nebedirbo, o kredito unijai vadovavo G. R.. Pastaroji kartu su K. R. jai liepė parašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo ir įspėjo, jog tada savo noru bus atleista. Kadangi ji niekuo nenusižengė, tai bandė išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių jie nori ją atleisti iš darbo. Tačiau jos jokių paaiškinimų jai nepateikė ir tiesiog pasakė, kad ji čia nebedirbs. Ji informavo, kad laukiasi ir jos negali jos atleisti iš darbo, tačiau jos ja nepatikėjo ir kreipėsi ir į jos gydymo įstaigą, o taip pat kreipėsi į ją dėl pažymos apie nėštumą pristatymą. Tiktai dėl šių priežasčių ji nebuvo atleista iš darbo, tačiau buvo pažeminta pareigose iki kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriaus specialistės padėjėjos pareigų ir nuo tada nė karto kredito unijos ofise neatlikinėjo jokių darbų, kadangi jos vengė jos ir nenorėjo jos matyti ofise, todėl jai iki nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo buvo nurodyta eiti į vaikų darželius ir „reklamuoti“ kredito uniją (7 t., 90-98 b. l.).

Iš 2016 m. rugpjūčio 26 d. įtariamosios K. R. teisiamojo posėdžio metu perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad apie 2011 m., tiksliau neatsimena, internete rado skelbimą, kad kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ ieško klientų aptarnavimo skyriaus vadovo. Skelbime nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė savo gyvenimo aprašymą, po ko sulaukė šios kredito unijos atstovo skambučio ir buvo pakviesta atvykti pokalbiui. Kadangi vyko atranka, todėl pokalbiui dėl darbo vyko keletą kartų, po ko buvo priimta į klientų aptarnavimo skyriaus vadybininkės pareigas. Iki įsidarbindama šioje kredito unijoje nepažinojo nei vieno jos darbuotojo ar vadovo. Pirmą pusmetį dirbo klientų aptarnavimo skyriaus vadybininkės pareigose, paskui ją paaukštino į klientų aptarnavimo skyriaus vadovo pareigas. Tiek būdama vadybininke, tiek skyriaus vadove, ji dirbo tą patį darbą: administruodavo indėlius, sutartis, iš pajininkais norinčių tapti asmenų priimdavo reikiamus dokumentus. Ji neatsimena ar buvo supažindinta su savo pareiginiais nuostatais. Apklausos metu jai buvo pateikti šie dokumentai: 2010 m. gegužės 19 d. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos protokolu Nr. P-205 patvirtintos klientų aptarnavimo specialisto pareiginės instrukcijos, 2012 m. vasario 10 d. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos protokolu Nr. P-597.1 patvirtintos klientų aptarnavimo skyriaus vadovo pareiginės instrukcijos, 2012 m. birželio 1 d. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko T. Z. patvirtinti pareiginiai nuostatai Klientų aptarnavimo skyriaus vadovui Nr. 3, 2012 m. birželio 1 d. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko T. Z. patvirtinta vyriausiojo kasininko pareigų ir funkcijų aprašymas, 2012 m. rugsėjo 11 d. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko T. Z. patvirtinti pareiginiai nuostatai Klientų aptarnavimo skyriaus vadovui Nr. 3 ir 2012 m. rugsėjo 11 d. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko T. Z. patvirtinti vyriausiojo kasininko pareigų ir funkcijų aprašymas. Dėl šių dokumentų gali paaiškinti, kad juos yra pasirašiusi ji, juose yra jos parašai, ji yra susipažinusi su šių dokumentų turiniu. Negali pasakyti, kad atlikdavo visas juose išvardintas funkcijas, tačiau gali patvirtinti, kad iš vadovybės jokių pastabų dėl netinkamo pareigų vykdymo nėra gavusi. Asmuo, kuris nori tapti kredito unijos nariu ar gauti paskolą, jai, arba jos skyriaus darbuotojams pateikdavo reikiamus dokumenois, kuriuos jie perduodavo kredito unijos valdybai svarstymui, kuri susipažinusi su dokumentais priimdavo sprendimą. Asmuo norintis tapti kredito unijos nariu turėjo būti Klaipėdos regiono gyventojas, pilnametis, turi turėti asmens dokumentą, pateikti prašymą ir sumokėti stojamąjį nario mokestį. Jeigu asmuo norėdavo gauti paskolą, jis kreipdavosi į ją arba jos skyriaus darbuotojus ir jam paaiškindavo paskolų suteikimo sąlygas. Jiems buvo duotos lentelės, kuriose buvo surašytos paskolų suteikimo taisyklės ir jomis remiantis jie konsultuodavo klientus. Dalis klientų dėl paskolų gavimo kreipdavosi tiesiai pas administracijos vadovą. Kredito unija naudojosi specialia kompiuterine klientų finansinės būklės vertinimo programa, kuri buvo sukurta remiantis skolininkų būklės, įskaitant finansinės, vertinimo tvarkomis ir jose nustatytais kriterijais. Ji, arba kitas vadybininkas suvesdavo klientų pateiktus duomenis į šią programą ir ji atlikusi duomenų analizę arba leisdavo kredituoti klientą arba neleisdavo. Minėtai programai reikėdavo daug duomenų: asmens anketiniai duomenys, šeimos duomenys, pajamos, išlaidos, įsipareigojimai, numatomo įkeisti turto vertė, paskolos laikotarpis, laiduotojai ir daug kitų duomenų, kurių dabar nebeatsimena. Jos darbo laikotarpiu kredito unija neturėjo jokių duomenų bazių ar kitokių įrankių patikrinti klientų norinčių gauti paskolą pateiktų duomenų tikrumą ir realumą. Buvo tikima klientų pateiktų duomenų tikrumu. Tik 2012 m. buvo pradėtos diegti klientų patikrinimui skirtos duomenų bazės, tačiau kokios neatsimena. Nekilnojamojo turto registro, LR gyventojų registro duomenų bazė, Skolininkų administravimo informacinė sistema unijoje buvo įdiegtos prieš pat bankroto bylos iškėlimą, todėl jeigu ir teko naudotis jomis, tai darbo pabaigoje. Kredito unijoje ji ėjo paskolų komiteto pirmininkės pareigas. Į šias pareigas ją išrinko 2012 m. pavasarį. Paskolų komiteto susirinkimai visada vykdavo. Rinkdavosi kredito unijos būstinėje, (duomenys neskelbtini). Paskolų komiteto nariai keisdavosi, sprendimai buvo priimami balsuojant. Susirinkimo protokolą pildydavo paskirtas sekretorius. Susirinkimo protokolai būdavo paruošiami tą pačią dieną arba praėjus keletui dienų nuo susirinkimo. Vėliau ateidavo paskolų komiteto nariai ir šiuos protokolus pasirašydavo. Nebuvo tokios tvarkos, kad šiuos protokolus pasirašyti duodavo vienas įgaliotas asmuo, juos galėdavo paduoti bet kuris unijos darbuotojas. Protokolai buvo rengiami keliais egzemplioriais, registracija buvo suteikiama eilės tvarka. Protokolų išrašai esant reikalui buvo rengiami, tačiau kaip vyko jų numeracija, neprisimena. Apklausos metu jai taip pat buvo pateikti: 2012-04-23 kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto susirinkimo protokolas Nr. PK-188, 2012-05-02 kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto susirinkimo protokolas Nr. PK-191, 2012-05-17 kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto susirinkimo protokolas Nr. PK-192.1, 2012-06-07 kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto susirinkimo protokolas Nr. PK-194, 2012-07-26 kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto susirinkimo protokolas Nr. PK-204, 2012-09-21 kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto susirinkimo protokolas Nr. PK-210, 2012-10-18 kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto susirinkimo protokolas Nr. PK- 215. Gali patvirtinti, kad šiuose dokumentuose yra jos parašai, šie susirinkimai realiai tikrai vyko, susirinkimuose dalyvavo protokoluose nurodyti asmenys, jos balsas šiuose susirinkimuose buvo pareikštas savarankiškai, niekas jai jokio spaudimo nedarė. Kadangi praėjo didelis laiko tarpas, todėl neatsimena smulkesnių aplinkybių apie susirinkimų eigą. Šiuo metu nebendrauja nei su vienu buvusiu šios kredito unijos darbuotoju (7 t., 127-129 b. l.).

Iš 2013 m. vasario 13 d. įtariamosios G. R. (R.) teisiamojo posėdžio metu perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, arba „(duomenys neskelbtini)“, pradėjo dirbti 2010 m. balandžio 1 d. Prieš įsidarbinant ji buvo užsiregistravusi darbo biržoje. Darbo birža jai ir pasiūlė pateikti savo duomenis kredito unijai. Tuo metu ji dar studijavo (duomenys neskelbtini) universitete, viešojo administravimo krypties mokslus. Kai ji pateikė savo duomenis kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, ją pakvietė į pokalbį L. S. (dabartinė jos pavardė – L.). L. S. jos kandidatūra tiko ir po kelių pokalbių su ja, L. S. pranešė, kad ji gali pradėti dirbti kredito unijoje administracijos vadovės pavaduotojos pareigose. Jau vėliau ji iš kitų darbuotojų sužinojo, kad anksčiau šios pareigos vadinosi administracijos vadovės padėjėja. Tačiau tikintis didesnio susidomėjimo, jos buvo pervadintos. Nors ir buvo pavaduotoja, tačiau jokių administracijų įgaliojimų ji neturėjo, o L. S. pavadavo tik vieną kartą. To pavadavimo metu jokie sprendimai priimami nebuvo, nes taip jai buvo griežtai nurodžiusi pati L. S.. Dėl kokių priežasčių jos kandidatūra tiko L. S. ji nežino ir to niekada neklausė. Anksčiau jokios patirties kreditavimo srityje ji neturėjo, dirbo su buhalterinės apskaitos programa „Navision“, o kredito unija taip pat dirbo šioje aplinkoje. Gal ir tai turėjo kažkokios įtakos. Kai ji pradėjo dirbti kredito unijos valdybos nariais buvo pati L. S., R. P. ir S. O., vėliau S. O. pakeitė A. B., o R. P. pakeitė ji. Pradėjusi dirbti kredito unijoje, ji pamatė, kad realiai kredito unijos veiklai vadovauja L. S. vien asmeniškai. Ji buvo labai reikli, kaprizinga, viskas turėjo būti pagal ją. A. B. nuolat unijos patalpose nebūdavo. Ji buvo bendrasavininkė masažų salono „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo įsikūręs patalpose šalia kredito unijos patalpų tame pačiame pastate. Kokie santykiai buvo tarp L. S. ir A. B., ji nežino, tačiau kai reikėdavo dalyvauti kredito unijos valdybos posėdžiuose, ji ateidavo į kredito uniją. R. P. taip pat tik ateidavo dalyvauti valdybos posėdžiuose, ji taip pat nebuvo kredito unijos darbuotoja. R. P. ir L. S. siejo tikrai draugiški santykiai, kaip ji suprato iš jų kalbų. Paskolų komiteto pirmininkė I. S., kuri taip pat nedirbo kredito unijoje, L. S. artima draugė. E. B. ir S. L., kuris vėliau susituokė su L. S., buvo kredito unijos darbuotojai. Kitaip tariant, visi atsakingi kredito unijos asmenys vienokiais ar kitokiais ryšiais buvo susiję su L. S.. Be jokios abejonės ji turėjo įtakos jiems ir jų priimamiems sprendimams. Kaip jau minėjo, visi darbuotojai taip pat prisibijojo jos, L. S. nuolat kartodavo kad nepakeičiamų žmonių nėra. Jos atlyginimas tuo metu 800 Lt, vėliau jis buvo padidintas iki 1500 Lt. Tai nebuvo didelis atlyginimas, tačiau jis nuolat po nedaug kilo. Daug kartų ji svarstė iš darbo kredito unijoje, išeiti, nes ir atmosfera darbe nebuvo pakankamai gera, tačiau taip ir liko dirbti kredito unijoje. Toks jos apsisprendimas taip pat buvo sąlygotas ir tuo, kad augina tris vaikus, o darbas buvo pastovus ir užtikrintas. Iki ji tapo valdybos nare, ji su kredito unijoje išduodamomis paskolomis nieko bendro neturėjo. Tik pagal turimą šabloną paruošdavo valdybos protokolus, kuriuos vėliau pasirašydavo L. S.. Pačių sprendimų ji neįtakodavo, su dokumentais nebuvo susipažinusi. Jai pateikinėjo tik tuos duomenis, kurie buvo reikalingi protokolui surašyti. 2010 m. vasaros pradžioje jai L. S. pasakė, kad būtų gerai, kad ji vietoj R. P. būtų kredito unijos valdybos nare. Ji, nesuvokdama kiek atsakingi ir svarbūs sprendimai jos parašais bus priimami, įvertino tik teigiamas šių pareigų savybes, ir sutiko. Ji žinojo, kokie sprendimai bus priimami, taip pat ir susiję su kreditų išdavimu, nes anksčiau pati ruošdavo valdybos posėdžių protokolus. Balsavimas vyko tokia tvarka - buvo paruošti išankstiniai balsavimo lapeliai, kuriuose kredito unijos bendrijos nariai galėjo pareikšti savo nuomonę dėl svarstomų klausimų. Buvo paruoštas išankstinis balsavimo lapas su jos, kaip kredito unijos valdybos nario, kandidatūra ir jis buvo pateikiamas kiekvienam į uniją atėjusiam klientui, unijos nariui. Buvo pasirinkimas balsuoti už, prieš arba susilaikyti nuo balsavimo. Tokiu būdu buvo surinktas pakankamas unijos narių balsų skaičius ir nuo 2010 m. liepos 29 d. ji buvo patvirtinta unijos valdybos nare. Ar po patvirtinimo pasikeitė jos atlyginimas ji jau tiksliai neatsimena, kiek atsimena atlyginimas buvo padidintas nuo 2010 metų liepos mėnesio. Kai iš unijos išėjo L. S., vietoje jos unijoje atsirado T. Z.. Kokiomis aplinkybėmis ir kas jam pasiūlė užimti šias pareigas - kaip valdybos pirmininko ir administracijos vadovo, ji nežino. Tų įvykių metu buvo vaiko priežiūros atostogose. Su T. Z. ją supažindino L. S., kuri jai paskambinus pasakė, kad naujas unijos vadovas nori su ja susipažinti. Apie tai, kad pasikeitė vadovai ji jau žinojo, nes tokie sprendimai buvo priimti kredito unijos narių susirinkimo. Kai ji atvyko į susitikimą, ten jos jau laukė vienas T. Z.. L. S. net nedalyvavo, nors ji galvojo, kad bus ir ji. T. Z. jos pasiteiravo. ar ji toliau dalyvaus unijos veikloje, pasakė, kad kai bus posėdžiai. skambins jai ir praneš. Tokiu būdu ji ir dalyvavo unijos veikloje - tik atvykdama į posėdžius. Vieno tokio posėdžio metu ir buvo priimtas sprendimas suteikti paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai ji atvyko, protokolo projektas jau buvo paruoštas. Visų dokumentų susijusių su šios paskolos suteikimu ji neskaitė, tačiau peržiūrėjo įmonės būklės vertinimą. Jokių įtarimų jai nekilo, todėl ji pasirašė protokolą. 2012 m. liepos mėn. ji po dekretinių atostogų grįžo į darbą. Jau prieš grįžtant į darbą T. Z. jai pasiūlė eiti kredito unijos administracijos vadovės pareigas. Ji sutiko su jo pasiūlymu. Pradėjus dirbti prasidėjo kredito unijos inspektavimas, o vėliau unijos veikla buvo apribota (7 t., 138-142 b. l.).

Iš 2016 m. lapkričio 15 d. įtariamosios G. R. (R.) teisiamojo posėdžio metu perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji kaip kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, rengdavo šios kredito unijos valdybos posėdžio protokolų ruošinius. Kiek pamena, tai ne tik ji rengdavo kredito unijos valdybos posėdžio protokolų ruošinius, tai yra juos, rengdavo ir V. S., kurios tikslių pareigų kredito unijoje nepamena, tačiau ji dirbo kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ su paskolomis. Vaiko priežiūros atostogų metu ji kredito unijos valdybos posėdžio protokolų projektų nerengdavo ir negalėtų pasakyti, kas juos rengdavo tuo metu. Jai sugrįžus po vaiko priežiūros atostogų minėtų protokolų ruošinius jau ruošdavo K. R. ir V. V.. Negalėtų pasakyti, kaip dažnai jai tekdavo rengti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolų projektus. Bet kuriuo atveju apie būtinybę parengti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolą ji sužinodavo tuomet, kai gaudavo dokumentus iš paskolų komiteto. Jos parengti kredito unijos valdybos posėdžio protokolų ruošiniai galėdavo būti teikiami valdybai, susirinkusiai į nagrinėtinų valdybos posėdžio klausimų svarstymą, nurodytą jos parengtame valdybos posėdžio protokolo projekte (ruošinyje). Tokiu atveju valdybos posėdžio protokolo ruošinyje būdavo nurodyta ir valdybos narių išreikšta valia, o kokia yra valdybos narių išreikšta valia jai nurodydavo L. S. ir pagal tai ji rengdavo dokumentus. Pasitaikydavo atvejų, kai valdybos nariai priimdavo kitokį sprendimą nei buvo nurodytas protokolo ruošinyje, tokiu atveju jai būdavo nurodoma pakoreguoti protokolą ir ji jį pagal pateiktas pastabas pataisydavo. Ji nebuvo atsakinga už valdybos narių parašų surinkimą valdybos posėdžio protokoluose, o šiuos parašus surinkdavo pati L. S.. Pasirašytą kredito unijos valdybos posėdžio protokolą L. S. galėdavo jai grąžinti, o taip pat galėdavo jį grąžinti su visa paskolos byla, tai yra kredito unijoje nebuvo nusistovėjusi tvarka, kam ir kada turi būti grąžintas pasirašytas valdybos narių protokolas, o taip pat nebuvo nustatyta, kas tuos protokolus privalo susegti į segtuvą ir pan. Paaiškina, kad valdybos posėdžio protokolai buvo segami į segtuvus ir būdavo saugomi arba kredito unijos patalpose, buvusiose (duomenys neskelbtini), buvusioje bendrojoje salėje, arba kredito unijos patalpose buvusioje metalinėje spintoje, o paskolų bylos būdavo pas paskolų komiteto narius ir/ar darbuotojus. Negalėtų pasakyti, kokios konkrečios paskolos bylos ir pas kokius konkrečius darbuotojus buvo laikomos jos darbo laikotarpiu, tačiau pamena, kad paskolos bylos tam tikru laikotarpiu buvo saugomos S. L. darbo kabinete. Paskolos bylos neturėjo juose esančių dokumentų apyrašų (turinių), nors vėliau, po jos grįžimo iš vaiko priežiūros atostogų, buvo bandoma sudarinėti minėto pobūdžio apyrašus, tačiau to įgyvendinti nepavyko. Kadangi jos bei kitų kredito unijos darbuotojų rengti valdybos posėdžio protokolai būdavo iš esmės visada vienodai apipavidalinami, todėl net ir susipažinusi apklausos metu su jai pateiktais valdybos posėdžio protokolais negalėtų pasakyti, kuriuos valdybos posėdžio protokolus ji rengė, o kurių nerengė. Kiek pamena, tai valdybos posėdžio protokolai būdavo registruojami rankiniu būdu, tai yra būdavo vedami protokolų registracijos žurnalai. Minėti registracijos žurnalai buvo saugomi kredito unijos patalpose. Taip pat būdavo rengiami ir kredito unijos valdybos posėdžio protokolų išrašai, kuriuos galėdavo rengti tiek ji, tiek pati L. S., tiek ir kiti kredito unijoje dirbę asmenys. Savo darbo kredito unijoje pradžioje ji net nežinojo, kad reikalingi valdybos posėdžio protokolų išrašai. Vėliau sužinojo, kad minėti išrašai buvo reikalingi einant pas notarą. Kadangi jai buvo pateiktas šablonas kaip turi atrodyti išrašas iš protokolo, todėl pagal jį ji ir rengdavo išrašus iš protokolų ir dėl šių priežasčių net ir susipažinusi apklausos metu su jai pateiktais išrašais iš protokolų negalėtų pasakyti, ar tai yra jos rengtas išrašas iš protokolo, ar ne. Taip pat negalėtų tiksliai pasakyti, kaip būdavo suteikiami numeriai protokolų išrašams, galimai šie numeriai būdavo suteikiami pagal protokolo numerį. Nepamena ir negali pasakyti, ar šie protokolų išrašai būdavo registruojami atskirai, ar ne. Taip pat norėtų pasakyti, jog kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto susirinkimo protokolų ji nerengdavo, o juos rengdavo paskolų komiteto nariai ir, kiek pamena, juos rengdavo E. B.. Taip pat ji nebuvo atsakinga už paskolų komiteto narių parašų surinkimą paskolų komiteto susirinkimo protokoluose. Pamena, jog kartais rengdavo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ stebėtojų tarybos posėdžio protokolus. Visą medžiagą, susijusią su stebėtojų tarybos priimtais sprendimais, jai pateikdavo L. S. ir pagal jos pateiktą medžiagą ji parengdavo stebėtojų tarybos protokolų projektus. Iš esmės jos parengimas pasireikšdavo tuo, kad suredaguodavo ir apipavidalindavo jai pateiktą tekstą ir šį protokolo projektą pateikdavo L. S., o kaip vyko stebėtojų tarybos posėdžiai ir kaip vyko pasirašymas minėtuose protokoluose negalėtų pasakyti, kadangi šių aplinkybių ji nežino. Taip pat galėtų paaiškinti, kad kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo patvirtintas priimtinų turto vertintojų sąrašas, o taip pat nebuvo kredito unijoje atsakingo darbuotojo už turto vertinimo ataskaitų peržiūrą. Mano, kad už tai buvo atsakingas kredito unijos paskolų komitetas. Jos darbo laikotarpiu kredito unijoje būdavo atsižvelgiama į tai, kad turto vertintojas, vertinantis turtą, turėtų licenciją verstis šia veikla bei jo parengta vertinimo ataskaita atitiktų vertinimui keliamus reikalavimus, o koks konkretus turto vertintojas atliks šį vertinimą kredito unijai nebuvo skirtumo. Kiek pamena, kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi jokių sutarčių su kokiais nors nepriklausomais turto vertintojais. Norėtų paaiškinti, jog kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo patvirtintos tvarkos, kuriomis ji vadovavosi dirbdama kredito unijoje. Negalėtų pasakyti, ar kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi su kokiais nors juridiniais asmenimis sutartis dėl kredito unijos narių pateiktų duomenų (informacijos) tikrumo patikrinimo, tai yra nežino, ar galima buvo atlikti kokias nors patikras kokiose nors duomenų bazėse, ar ne. Pamena, kad kredito unijoje dirbęs teisininkas turėjo teisę talpinti informaciją apie skolininkus „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat, galimai jai išeinant vaiko priežiūros atostogų jau, kredito unija sudarė sutartį dėl Sodros duomenų gavimo, tačiau jai minėta duomenų baze neteko pasinaudoti. Jeigu kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo sudariusi sutartis dėl kokių nors klientų pateiktų duomenų patikrų atlikimo, tai jai apie tai nieko nėra žinoma ir asmeniškai jokie prisijungimo kodai nebuvo suteikti ar perduoti ir ji jokių patikrų neatlikdavo. Ji nežino ir negali pasakyti, ar kiti darbuotojai atlikdavo tokio pobūdžio patikras, ar ne. Taip pat kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, L. S. nurodymu, turėdavo pasiūlyti kredito unijos nariams sudaryti įvairių draudimo rūšių (galimai gyvybės draudimo, turto ir pan.) sutartis su draudimo bendrovėmis „Lietuvos draudimas“ ir „Compensa“. Šiuo metu negalėtų pasakyti, ar buvo tarp kredito unijos ir minėtų draudimo bendrovių sudarytos kokios nors bendradarbiavimo sutartys ir, kodėl buvo pasirinktos, būtent šios draudimo bendrovės. Taip pat negalėtų pasakyti, ar patys kredito unijos darbuotojai galėdavo pasirašyti draudimo sutartis, ar vistik jas pasirašyti turėdavo draudimo bendrovių atstovai (7 t., 151-158 b. l.).

Iš 2017 m. balandžio 7 d. įtariamosios G. R. (R.) teisiamojo posėdžio metu perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad susipažinusi su kredito unijos vadovų parašų lapo kopija, kurioje nurodyta, kad kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovai susipažino su 2012 m. lapkričio 12-16 d. vykusio inspektavimo ataskaita, gali paaiškinti, kad šiame dokumente ties jos vardu ir pavarde yra jos parašai. Su šia inspektavimo ataskaita ji susipažino, kadangi tuo metu ėjo kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovės pareigas. Tačiau dar kartą pakartos savo ankstesnės apklausos metu duotus parodymus ir primins, jog nors ji ėjo administracijos vadovės pareigas, tačiau T. Z. jai buvo pasakęs, kad realiai jis vadovaus kredito unijai, kad jis priiminės sprendimus kredito unijoje. Taip pat T. Z. buvo suteiktas įgaliojimas naudotis kredito unijos banko sąskaitų valdymo priemonėmis. Taigi, ji, tapusi kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadove, savarankiškai jokių sprendimų nepriimdavo, o visus sprendimus tuomet jau priimdavo T. Z.. Atkreipia dėmesį į tai, kad kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovų parašus kredito unijos vadovų parašų lape, kuriame nurodyta, kad kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovai susipažino su 2012 m. lapkričio 12-16 d. vykusio inspektavimo ataskaita, surinko T. Z., todėl negalėtų pasakyti, ar visiems šiame lape nurodytiems kredito unijos vadovams buvo pateikta susipažinti inspektavimo ataskaita, ar ne. Kokiu būdu buvo stengiamasi „išgelbėti“ kredito uniją „(duomenys neskelbtini)“, ji jau buvo minėjusi savo ankstesnės apklausos metu, todėl tų pačių aplinkybių nebekartos. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ji, kaip kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovė, ėmėsi visų jai prieinamų priemonių, siekdama išsaugoti šios kredito unijos veiklą, tačiau jai nepavyko, todėl sutiko su bankroto bylos iškėlimu kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ ir minėto sprendimo neskundė. Jos manymu, buvo išnaudotos visos pagal jos supratimą įmanomos priemonės kredito unijos veiklos išsaugojimui, tačiau jos nedavė jokių rezultatų. Norėtų paminėti, kad kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ absoliučiai visus sprendimus kam ir kokio dydžio paskolas suteikti, kokiomis sąlygomis suteikti paskolas nuspręsdavo L. S., kuri tiktai informuodavo kam ir kokio dydžio paskolą suteiks kredito unija, kokios bus palūkanos ir t.t. Po pastarosios atleidimo iš darbo šias funkcijas dėl paskolų suteikimo kredito unijos nariams perėmė T. Z.. Jai einant kredito unijoje administracijos vadovės pareigas, ji niekaip neįtakodavo jokių sprendimų priėmimo dėl paskolų suteikimo ar suteiktų paskolų sąlygų pakeitimo, kadangi buvo atsakingi kredito unijoje organai, kurie turėjo teisę priimti tokio pobūdžio sprendimus. Kiek pamena, aišku jeigu neklysta, nes praėjo labai daug laiko, jai vadovaujant kredito unijai paskolos nebuvo išduodamos (7 t., 159-164 b. l.).

Iš 2019 m. gruodžio 10 d. įtariamosios G. R. (R.) teisiamojo posėdžio metu perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad išsamius parodymus apie paskolų suteikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini) ji buvo davusi ankstesnių apklausų metu. Prisipažįsta, kad ji, būdama Unijos "(duomenys neskelbtini)" valdybos nare nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 m. gegužės 28 d., atliko savo, kaip kredito unijos narės pareigas netinkamai ir formaliai. Ji sprendimus dėl paskolų išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini) priėmė nesilaikydama teisės aktų ir paskolų išdavimo tvarką reglamentuojančių taisyklių, dėl ko kredito unija prisiėmė nepaprastai didelę riziką, lėmusią reikšmingų nuostolių atsiradimą. Tuo pačiu pareiškia, kad ji, būdama Kredito unijos "(duomenys neskelbtini)" valdybos nare nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 m. gegužės 28 d., pasitikėdama jai suteikta informacija, priėmė sprendimus, kuriais nepagrįstai buvo išduotos paskolos šioms jos išvardintoms bendrovėms, ir šios paskolos vėliau buvo nesugrąžintos. Per tą laiką, kol buvo unijos nare, ji buvo motinystės atostogose ir į valdybos posėdžius dažnai atvykdavo iš vaiko priežiūros atostogų, kur jau pasirašydavo valdybos protokoluose, kuriuose jau buvo kitų valdybos narių parašai. Ji mano, kad jos nusikaltimas padarytas iš neatsargumo, o tai sąlygojo ta aplinkybė, jog iki darbo kredito unijoje "(duomenys neskelbtini)" neturėjo reikiamos specialios profesinės patirties darbui kredito įstaigose ir specialių žinių bankininkystėje, kad galėtų savarankiškai ir išsamiai įvertinti pagal teisės aktų nustatytus specialiuosius reikalavimus pareiškėjų paskoloms gauti paraiškų išsamumą ir galimas paskolų išdavimo rizikas. Taip pat sprendimus priiminėdavo jau pasitikėdama gauta informacija, t.y. iki paskolos išdavimo paraiška paskolai buvo svarstoma kitų darbuotojų, taip pat sprendimą priiminėjo ir paskolų komitetas, todėl jos sprendimas buvo priimamas pasitikint ankstesnių darbuotojų atliktais darbais ir sprendimais. Gavusi paraiškas paskolai, nebūdama finansinį išsilavinimą turinti specialistė, neturėdama pagrindo abejoti Kredito unijos "(duomenys neskelbtini)" Paskolų komiteto išvadų kompetentingumu ir pagrįstumu, priėmė sprendimus, lėmusius dideles pasekmes - žalos Unijai atsiradimą. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi (7 t., 176 b. l.).

Iš 2013 m. gegužės 23 d. įtariamojo T. Z. teisiamojo posėdžio metu perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2011 m. lapkričio mėnesį jis pradėjo dirbti kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau pavadinimas buvo pakeistas į „(duomenys neskelbtini)“, todėl apklausoje jis kredito uniją vadins taip). Skelbimą apie tai, jog ieškomas kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojas, jis surado laikraštyje ar internete. Niekas jam užimti šių pareigų nesiūlė, apie tas pareigas su niekuo nėra anksčiau bendravęs. Tuo metu kredito unijos administracijos vadovo pareigas ėjo L. S., todėl dėl darbo bendravo su ja. Jo kandidatūra tiko, jis turi verslo vadybos bakalauro laipsnį, studijuoja viešojo sektoriaus administravimą. Kai jis buvo paskirtas eiti pareigas, pagrindinė jo pareiga buvo padėti administracijos vadovei, organizuoti kredito unijos darbuotojų darbą. Konkrečios jo vykdomos funkcijos yra aprašytos pareigybės aprašyme, apklausos metu jų išvardinti negali, nes jų tiksliai neatsimena. Su kredito unijos klientais jis nebendraudavo, su jais bendravo kiti unijos darbuotojai - paskolų vadybininkės, jei buvo kreipiamasi dėl paskolos, arba kasininkės, jei toks buvo poreikis. Taip pat nebuvo susijęs su klientų pateikusių prašymus paskolai gauti vertinimais, tą darbą atlikdavo kiti darbuotojai. Po kažkiek laiko L. S. rekomendavo jį eiti kredito unijos valdybos pirmininko pareigas. Sprendimą dėl jo paskyrimo į šias pareigas priėmė visuotinis narių susirinkimas. Visuotiniame narių susirinkime, kai buvo patvirtinta jo kandidatūra jis dalyvavo. Pareiginių instrukcijų kaip tokių nebuvo, jo pareigos ir funkcijos buvo išvardintos teisės aktuose, apklausos metu jų tiksliai išvardinti negali. Tačiau tarp jo funkcijų taip pat buvo ir funkcija spręsti klausimus susijusius su paskolų nariams suteikimu. Kadangi praėjo labai ilgas laiko tarpas, kai jau neina šių pareigų, todėl tvarkos tiksliai žingsnis po žingsnio jis nupasakoti negali, to jau neatsimena, tačiau apklausos metu gali užtikrinti, jog buvo griežtai laikomasi visų teisės aktų reikalavimų. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali parodyti tik tiek, kad sprendimą suteikti paskolą šiai bendrovei priėmė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdyba. Vienu nariu buvau ir jis. Paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduota labai skaidriai ir laikantis visų reikalavimų. Priimdamas sprendimą jis kaip valdybos narys buvo nuodugniai susipažinęs su visais kliento pateiktais dokumentais. Jokių abejonių dėl jų jam nekilo, įkeičiamo turto vertę buvo nurodęs atestuotas turto vertintojas. Jo pateikta ataskaita nebuvo jokio pagrindo abejoti. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos atsakingi asmenys susiję su kažkokiais kitais kredito unijos klientais, jis nežinojo. Kas ir kokiomis aplinkybėmis kreipėsi dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos gavimo jis neatsimena, tas turėtų atsispindėti dokumentuose - turi būti nurodoma, kas juos iš kliento priėmė. Sprendimas dėl paskolos išdavimo buvo priimtas valdybos, kuriai vertinti ir buvo pateikti visi kliento pateikti dokumentai. Jis apklausos metu negali atsakyti į klausimą, ar vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus dokumentus valdybos posėdžio metu buvo vertinamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto verslo plano realumas, to jau neatsimena, jei tokios aplinkybės, kad verslo plane nebuvo apžvelgta kažkokių privalomų dalykų ar rodiklių, būtų žinomos valdybai, be jokios abejonės turėjo būti priimtas neigiamas sprendimas. Sprendimas šiai bendrovei taikyti lengvatinį paskolos grąžinimo grafiką buvo priimtas vadovaujantis kredito unijos nario prašymu. Tai nebuvo įprasta praktika kredito unijoje, tačiau toks atidėjimas buvo galimas ir valdyba jam pritarė. Priimant sprendimą buvo vadovaujamasi kvalifikuoto turto vertintojo pateikta vertinimo ataskaita. Ja abejoti jie neturėjo jokio pagrindo. Jei abejonės būtų kilusios kredito unija galėjo kliento paprašyti pateikti kito kvalifikuoto turto vertintojo įkeičiamo turto vertinimą ar kitaip pagrįsti tokią jo siūlomo įkeisti turto vertę, tačiau kaip minėjo dėl turto vertintojo ataskaitos jokių abejonių nekilo, todėl tokių veiksmų ir nebuvo imtasi. Turima sutartis nebuvo vertinama priimant sprendimą dėl paskolos suteikimo. Išduodant paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam nesukėlė abejonės šios bendrovės galimybės grąžinti ją (8 t., 10-13 b. l.).

Iš 2017 m. kovo 1 d. įtariamojo T. Z. teisiamojo posėdžio metu perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad dirbdamas kredito unijoje, galimai nuo 2012 m. pradžios, konkrečių datų tikrai nepamena, iki kredito unijos bankroto jis buvo išrinktas į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio valdybos pirmininko pareigas. Jį į minėtas pareigas išrinko kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ir šias pareigas ėjo neatlygintinai. Valdybos nariais, kuomet buvo valdybos pirmininku, buvo jo sesuo A. Z. ir G. R. (galimai pavardė R.). Negalėtų pasakyti, kaip dažnai vykdavo valdybos posėdžiai, tačiau faktiškai valdybos darbotvarkės klausimai būdavo aptariami kiekvieną dieną. Nepamena, ar vienos dienos eigoje kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ būdavo surengiami keli valdybos posėdžiai, ar ne. Valdybos posėdžių metu, kuomet jis buvo valdybos pirmininkas, kiekvienas valdybos narys savarankiškai išreikšdavo savo valią kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos darbotvarkės klausimais. Taip pat pastebėtina, kad nors jo sesuo A. Z. niekada nedirbo kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pastaroji apie numatomus valdybos posėdžius būdavo informuojama telefonu. Taigi, pastaroji atvykdavo į kredito uniją, susipažindavo su valdybos darbotvarkės klausimais ir kiekvieną kartą savarankiškai išreikšdavo savo valią darbotvarkės klausimais. Valdybos posėdžių protokolus rengdavo valdybos posėdžio protokoluose nurodytas valdybos posėdžių sekretorius, o kas konkrečiai kiekvienu atveju ėjo minėtas sekretoriaus pareigas negalėtų pasakyti, tačiau tai atsispindi pačiuose valdybos posėdžių protokoluose. Konkretus asmuo už valdybos protokolų rengimą kredito unijoje nebuvo paskirtas. Jis asmeniškai valdybos posėdžių protokolų nerengdavo. Nežino, kokia tvarka būdavo suteikiami numeriai valdybos posėdžio protokolams. Valdybos posėdžio protokolai kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ būdavo parengiami jau po įvykusio valdybos posėdžio, kiekvienam valdybos nariui išreiškus valią valdybos darbotvarkės klausimais. Negalėtų pasakyti pasirašymo eiliškumo valdybos posėdžių protokoluose tvarkos, tai yra negalėtų pasakyti, ar jam pasirašant jau būdavo kitų valdybos narių parašai, ar ne. Valdybos posėdžio protokolus teikdavo pasirašyti valdybos posėdžio sekretorius, parengęs valdybos posėdžio protokolą. Negalėtų pasakyti, ar kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ jo darbo laikotarpiu, būdavo rengiami valdybos posėdžio protokolų išrašai. Minėti valdybos posėdžio protokolai būdavo saugomi kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, metalinėje spintoje, kadangi taip buvo saugiau. Jis, kaip kredito unijos darbuotojas ir valdybos pirmininkas, bendraudavo su paskolų komiteto nariais, tačiau nei paskolų komiteto susirinkimuose, nei stebėtojų tarybos posėdžiuose nėra dalyvavęs. Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto nariais buvo K. R., E. B., D. A., o taip pat paskolų komiteto nariais galėjo būti ir apklausos metu jam nurodyti asmenys: V. L. (tačiau jis galėjo būti tiktai labai trumpą laikotarpį), V. V. bei K. G.. Iš esmės kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo paskirtas darbuotojas, kuris turėjo supažindinti darbuotojus su kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ galiojusiomis tvarkomis, pareigybių aprašymais, o patys darbuotojai turėjo domėtis minėtais dokumentais. Taip pat norėtų paaiškinti, kad jo darbo laikotarpiu kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekamas inspektavimas. Nepamena ir negalėtų pasakyti, kokie pažeidimai buvo nustatyti kredito unijos veikloje, tačiau tai atsispindi Lietuvos banko parengtoje inspektavimo ataskaitoje. Jis kartu su G. R. ar Rubine ir galimai K. R. buvo nuvykęs į Lietuvos banką inspektavimo rezultatų aptarimui. Nepamena, dėl kokių priežasčių Lietuvos bankas nusprendė sustabdyti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, galimai griežtėjo tuo metu Lietuvos banko reikalavimai kredito unijoms ir tuo metu kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ jau nebeatitiko tų reikalavimų. Jo darbo laikotarpiu ir einant valdybos pirmininko pareigas, kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ tokių finansinių sunkumų, dėl kurių kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų galėjusi toliau vykdyti veiklos, bent jau jis nematė. Jis nepamena ir negalėtų pasakyti, kokie buvo keliami reikalavimai kredito unijos nariams, siekiantiems gauti paskolas kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau visa paskolų išdavimo tvarka atsispindėjo kredito unijos tvarkose bei tuo metu galiojusiuose teisės aktuose. Norėtų paaiškinti, kad kredito unija „(duomenys neskelbtini)“buvo sudariusi sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei galimai kitais juridiniais asmenimis, kurių pagrindu galėjo atlikti tam tikras duomenų, kuriuos pateikė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ nariai, patikras. Jis negalėtų pasakyti, kokius konkrečius duomenis galėjo sutikrinti kredito unijos darbuotojai ir kokie konkretūs kredito unijos darbuotojai galėjo juos tikrinti. Apklausos metu jam buvo nurodyta, jog jam buvo suteikta teisė naudotis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų baze, Gyventojų registro tarnybos centrine duomenų baze, UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazėmis, tačiau jis šių aplinkybių neprisimena ir nieko negalėtų apie tai išsamiau paaiškinti. Negalėtų pasakyti, ar jis atliko kokias nors patikras minėtose duorųenų bazėse, o taip pat nežino ar jam buvo išduoti prisijungimo kodai prie šių duomenų bazių. Pagal apklausos metu pateiktą susipažinti 2012 m. balandžio 13 d. jo vardu parengto prašymo dėl asmens įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registro tarnybos duomenų centrinės bazės naudotojų sąrašą kopiją gali paaiškinti, jog šiame dokumente ties jo vardu ir pavarde yra jo parašas. Kaip jau minėjo šios apklausos metu, negalėtų pasakyti, ar naudojosi šia duomenų baze, ar ne. Pagal apklausos metu jam pateiktus susipažinti dokumentus: 2012 m. balandžio 5 d. darbo sutarties Nr. 2, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P., kopiją; 2012 m. balandžio 2 d. sudaryto UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso už laikotarpį-2012 m. sausio 1 d.-2012 m. kovo 31 d. kopiją; 2012 m. balandžio 2 d. sudarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) atskaitos už 2012 m. kopiją; 2012 m. kovo 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų srautų ataskaitos už 2012 m. kopiją; 2012 m. balandžio 2 d. sudarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso už 2011 m. kopiją; 2012 m. balandžio 2 d. sudarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitos už 2011 m. kopiją; 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų srautų atskaitos už 2011 m. kopiją; 2012 m. balandžio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie darbuotojų skaičių, nieko negalėtų išsamiau paaiškinti ir negalėtų pasakyti, kodėl šiuose dokumentuose nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo parašų. Apklausos metu, susipažinęs su 2012 m. balandžio 23 d. paskolos sutartimi Nr. 70146, sudaryta tarp kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo T. R., gali pasakyti, jog minėtos sutarties 7 lapo kitoje pusėje ir 7a lape yra jo parašai. Negalėtų pasakyti, kodėl šios paskolos sutarties pirmame lape, ties jo atliktu rankraštiniu įrašu „T. Z.“, nėra jo parašo. Jis negali nurodyti, kas parengė minėtą paskolos sutartį Nr. 70146. Taip pat nepamena minėtos sutarties pasirašymo aplinkybių, mano, kad šią sutartį T. R. turėjo pasirašyti jo akivaizdoje, nes įprastai sutartys kredito unijoje būdavo pasirašomos kredito unijos patalpose. Jis asmeniškai nepažįsta T. R., tačiau galimai su pastaruoju, kaip su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ nariu, buvo bendravęs, tačiau šių aplinkybių tikrai nepamena. Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutarties specialiosiose sąlygose yra jo parašai, tačiau analogiškai nepamena minėtos sutarties sąlygų rengimo ir pasirašymo jose aplinkybių, todėl išsamiau nieko negalėtų pasakyti. 2012 m. balandžio 23 d. laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje tarp kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo T. R., ir jos specialiosiose sąlygose, bei paskolos grąžinimo grafike prie paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo parašai. Šių jo pasirašytų dokumentų parengimo bei pasirašymo juose aplinkybių neprisimena ir negali nurodyti, todėl išsamiau apie šiuos dokumentus nieko negalėtų pasakyti. Susipažinęs su (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), gali pasakyti, jog jis nepažįsta šioje vertinimo ataskaitoje nurodytų asmenų - B. T. ir J. T.. Apie šioje vertinimo ataskaitoje nurodytą juridinį asmenį - UAB „S. L.“ nieko negalėtų pasakyti. Fiziškai nebuvo nuvykęs apžiūrėti įvertinto žemės sklypo, buvusio Juozapinės k., Medininkų šen., Vilniaus r. Šiuo atveju nepamena, ar jam buvo pateikta susipažinti ši turto vertinimo ataskaita, ar ne. Jis nėra turto vertintojas, todėl jeigu ir susipažino su „turto vertinimo ataskaita, tai tikrai negalėjo pasakyti, ar tinkamai buvo atliktas turto vertinimas, ar ne, tačiau jam jokių abejonių tai nesukėlė. Nepamena, kad kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ būtų buvęs patvirtintas koks nors priimtinų turto vertintojų sąrašas, todėl kredito unijai galėjo būti pateikiamos kvalifikuotų, turinčių teisę vykdyti turto vertinimo veiklą, vertintojų ataskaitos. Apklausos metu susipažinęs su laiduotojo T. R. paraiška, gali pasakyti, jog jis nepildė minėtos paraiškos. Minėtos paraiškos pildymo ir pasirašymo jose aplinkybių negali nurodyti. Minėtos paraiškos paskutiniame lape, kuriame nurodytas jo, kaip įgalioto asmens vardas ir pavardė, yra jo parašas. Išsamiau apie minėtą dokumentą tikrai negalėtų nieko paaiškinti. Susipažinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paraiška paskolai gauti, gali pasakyti, jog jis nepildė šios paraiškos, tačiau sprendime/siūlyme dėl įmonės prašymo, ties jo vardu ir pavarde yra jo parašai. Jis negalėtų pasakyti, kada buvo pildomas šis dokumentas, tačiau jis turėjo būti pildomas iki paskolų komiteto sprendimo. Mano, kad jis vienasmeniškai negalėjo nuspręsti tokio pobūdžio klausimo, jog nusprendžiama išduoti paskolą, o šiame dokumente galimai pasirašė tik kaip atsakingas asmuo. Apklausos metu susipažinęs su dokumentais, kuriuose atsispindi UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininko būklės vertinimas, gali pasakyti, jog ties jo vardu ir pavarde yra jo parašas. Jis neprisimena minėto dokumento pildymo ir pasirašymo jame aplinkybių, tačiau, jo manymu, jis šiame dokumente galėjo pasirašyti kaip atsakingas asmuo. Jis negalėtų pasakyti, ar jis atlikinėjo šio asmens finansinės būklės vertinimą. Daugiau apie minėtą dokumentą išsamiau nieko negalėtų pasakyti. Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos tikslinės paskolos panaudojimo dokumente, priede Nr. 1 prie paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos 2012-04-23, po jo vardu ir pavarde yra jo parašas. Jis nepamena jokių šio dokumento rengimo ir pasirašymo juose aplinkybių. Jis nežino, kokiu tikslu buvo pasirašytas šis dokumentas ir, kuriuo metu jis buvo pasirašytas. Apie minėtą dokumentą išsamiau nieko negalėtų paaiškinti. Apklausos metu susipažinęs su 2012 m. balandžio 23 d. paskolos teikimo juridiniams asmenims (UAB „(duomenys neskelbtini)“) dokumentu, gali pasakyti, jog eilutėje „Kreditų valdymo skyriaus vadovas“ yra jo parašas. Jis nepamena, kas rengė šį dokumentą bei nepamena jokių pasirašymo šiame dokumente aplinkybių. Taip pat negalėtų pasakyti, kokiu tikslu būdavo rengiami tokio pobūdžio dokumentai bei kam jie būdavo teikiami. Jis negalėtų pasakyti, kokia buvo papildomo pajaus, siekiant juridiniam asmeniui gauti paskolą kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, tvarka, tačiau visi reikalavimai buvo reglamentuoti kredito unijoje patvirtintose tvarkose. Taip pat negalėtų pasakyti, ar papildomas pajinis įnašas kredito unijoje, pagal tuo metu galiojusias tvarkas, turėjo būti įsigyjamas iki paskolos sutarties sudarymo, ar jis galėjo būti įsigyjamas ir po paskolos sutarties sudarymo. Apklausos metu buvo pateikta susipažinti 2012 m. balandžio 23 d. paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012 m. balandžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl pajinio įnašo įsigijimo, tačiau nieko išsamiau negalėtų paaiškinti pagal šiuos dokumentus. Jis negali atsakyti, kodėl buvo pateiktas prašymas dėl papildomo pajinio įnašo įsigijimo po paskolos sutarties sudarymo, tačiau, kaip jau minėjo, visa papildomo pajinio įnašo įsigijimo tvarka atsispindėjo kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintose tvarkose (8 t., 14-19 b. l.).

Iš 2011 m. birželio 23 d. Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento inspektavimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedų matyti, kad kredito unijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyti veiklos valdymo trūkumai bei duoti nurodymai šalinti trūkumus (1 t., 42-60 b. l.).

Iš 2012 m. gruodžio 14 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento tikslinio inspektavimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad per tikrinamąjį laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ nustatyti Kreditų unijų įstatymo, Finansų įstaigų įstatymo ir kitų kredito unijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai bei duoti nurodymai šalinti trūkumus. Iš ataskaitos dalies „Kiti pastebėjimai“ 1 punkto matyti, kad „Paskolų komitetas savo funkcijas vykdė formaliai. Atrankos būdu susipažinus su paskolų komiteto posėdžių protokolais, matyti, kad tikrinamuoju laikotarpiu visais atvejais paskolų komiteto nariai vienbalsiai nuspręsdavo pritarti paskolų suteikimui. Vertinant inspektavimo metu nustatytus trūkumus suteikiant paskolas, pažymėtina, kad Paskolų komitetas atlikdamas paskolos paraiškos ir kitų paskolai reikalingų dokumentų analizę, nepareikalavo papildomų duomenų ir juos pagrindžiančių dokumentų, nereiškė jokių pastabų ar abejonių dėl skolininkų kreditingumo ar užtikrinimo priemonių tinkamumo“. Iš ataskaitos 3 priedo dalies „Dėl paskolos, suteiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“:“ turinio matyti, kad šios paskolos išdavimas ir vertinimas yra neatsakingas, neskaidrus, neatitinkantis minimalių rizikos valdymo standartų ir ši paskola neturi ekonominio pagrindo. Iš ataskaitos 3 priedo dalies „Dėl paskolos, suteiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“:“ turinio matyti, kad šios paskolos išdavimas yra neskaidrus, vertinimas neatitinka net minimalių rizikos valdymo standartų (1 t., 61-94 b. l.).

Iš 2012 m. sausio 4 d. Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Kredito unija) Neeilinio visuotinių narių susirinkimo protokolo Nr. P-N-571.1 matyti, kad D. A. buvo išrinktas paskolų komiteto nariu (1 t., 164-166 b. l.).

Iš prašymo registruoti juridinių asmenų registre matyti, kad D. A. išrinkimą paskolų komiteto nariu VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti 2012 m. sausio 10 d. (1 t., 167-181 b. l.).

Iš 2012 m. rugpjūčio 17 d. Pakartotinio neeilinio visuotinių narių susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. A. 2012 m. liepos 12 d. pateikė prašymą dėl atsistatydinimo iš paskolų komiteto nario pareigų ir vietoj jo nauja paskolų komiteto nare išrinkta V. V. (1 t., 182 b. l.).

Iš 2013 m. sausio 24 d. Lietuvos banko nutarimų Nr. 03-16 ir Nr. 03-17 matyti, kad kredito unija UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta nemokia, atšaukta išduota licencija, kreiptasi į Klaipėdos apygardos teismą dėl banktoto iškėlimo, pasiūlytas bankroto administratorius bei laikinai apribota teisė disponuoti lėšomis ir kitu turtu (1 t., 183-186 b. l.).

Iš 2015 m. balandžio 2 d. patikslinto Kredito unijos civilinio ieškinio matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 1840379,15 Eur civilinį ieškinį, tarp jų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotos paskolos patirtos žalos 664144,03 Eur (2 t., 39-53 b. l.).

Iš 2016 m. kovo 17 d. Kredito unijos administratoriaus rašto Nr. ŠTK-3042 bei kredito sutarčių įsipareigojimų vykdymo pateiktų duomenų apie atliktus paskolų gavėjų mokėjimus kredito unijai matyti, kad be kitų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai iš esmės nevykdomi (2 t., 54-61 b. l.).

Iš 2017 m. rugsėjo 14 d. Kredito unijos administratoriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) bei pateiktų duomenų apie negrąžintas ir išieškotas Kredito unijos paskolų gavėjų sumas Kredito unijai matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžintos paskolos dalis yra 806178,86 Eur (2 t., 64-65 b. l.).

Iš 2017 m. kovo 28 d. Kredito unijos administratoriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) bei pateiktų duomenų apie lėšų judėjimus Kredito unijos paskolų gavėjų sąskaitose matyti, kad be kitų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose judėjimas nevyksta (2 t., 66-117 b. l.).

Iš 2015 m. kovo 20 d. Kredito unijos administratoriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) bei pateiktų duomenų matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kredito unijos suteiktos paskolos bei paskolos grąžinimo grafikas (2 t., 118-121 b. l.).

Iš 2019 m. vasario 22 d. Kredito unijos administratoriaus pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašų matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų judėjimas sąskaitose, esančiose Kredito unijoje (2 t., 124-147 b. l.).

Iš 2018 m. rugsėjo 28 d. Kredito unijos administratoriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pateikta informacija apie procesus, vykusius civiline tvarka dėl Kredito unijos išduotos paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose atsakovu be kitų asmenų yra ir D. A. (2 t., 155-193 b. l.).

Iš 2014 m. balandžio 17 d. Kredito unijos administratoriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti pateiktos tvarkos ir instrukcijos, reglamentuojančios Kredito unijos paskolų komiteto darbą bei paskolų suteikimo tvarką, kuriomis turėjo vadovautis D. A. (3 t., 1-75 b. l.).

Iš 2015 m. rugsėjo 28 d. Kredito unijos administratoriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) bei pateiktų duomenų matyti, kad Kredito unija turėjo prieigas prie duomenų bazių, t. y. nuo 2009 m. spalio 27 d. Gyventojų registro tarnybos duomenų, nuo 2009 m. spalio 29 d. Skolininkų administravimo informacinės sistemos, nuo 2009 m. lapkričio 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų, 2010 m. birželio 15 d. Registrų centro tvarkomų Juridinių asmenų registro, nuo 2012 m. kovo 26 d. Sodros duomenų (3 t., 77-106 b. l.).

Iš 2016 m. sausio 11 d. VĮ „Registrų centras“ rašto Nr. (1.1.46)s-86 matyti, kad pateikta informacija apie sutartį dėl paieškos VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, pasirašytą su Kredito unija 2009 m. lapkričio 10 d., jos nutraukimą bei jos duomenų bazėje paieškos vykdymą (3 t, 109-118 b. l.).

Iš 2016 m. sausio 11 d. VĮ „Registrų centras“ rašto Nr. (1.1.46)s-87 matyti, kad pateikta informacija apie sutartį dėl paieškos VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre turto registre, pasirašytą su Kredito unija 2010 m. birželio 15 d., bei jos vykdymą (3 t, 120-128 b. l.).

Iš 2015 m. gruodžio 10 d. likviduojamos Gyventojų registro tarnybos rašto Nr. 9R-2386 matyti, kad pateikta informacija apie sutarties, sudarytos su Kredito unija, vykdymą (3 t., 131-139 b. l.).

Iš 2015 m. gruodžio 9 d. UAB „Creditinfo Lietuva“ rašto Nr. 412/9/15/1 matyti, kad pateikta informacija apie sutarties Nr. SODRA-3/26/12/1, sudarytos su Kredito unija 2012 m. kovo 26 d., vykdymą (3 t., 142-146 b. l.).

Iš 2015 m. gruodžio 9 d. UAB „Creditinfo Lietuva“ rašto Nr. 412/9/15/2 matyti, kad pateikta informacija apie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (skolininkų administravimo informacinė sistema), sudarytos su Kredito unija2009 m. spalio 30 d., vykdymą (3 t., 149-157 b. l.).

Iš 2018 m. gegužės 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad pateiktos sudarytų sutarčių kopijos, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir KU „(duomenys neskelbtini)“ dėl turto vertinimo paslaugų bei fizinių asmenų užsakytų ir padarytų Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų santraukų kopijos (3 t., 160-176 b. l.).

Iš 2017 m. kovo 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. 07-0382017 matyti, kad pateikti duomenys apie Kredito unijos pasirašytas sutartis dėl turto vertinimo paslaugų (3 t., 178-183 b. l.).

Iš 2015 m. birželio 26 d. Turto vertinimo priežiūros tarnybos rašto Nr. (1.13)A2-1472(15) matyti, kad (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parengta nesilaikant iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusio Turto verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktų reikalavimų, taip pat Turto vertinimo metodikos, patvirtintos LR Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244, 33, 82, 83 ir 85 punktų reikalavimų, o Ataskaitos trūkumai, susiję su vertės nustatymo pagrindimo pateikimu Ataskaitoje, yra reikšmingi, nes turto vertės nustatymo pagrindimas yra vienas esminių vertinimo procedūros elementu (4 t., 193-198 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Tarnybos pareigų neatlikimas kaip BK 229 straipsnyje apibrėžta nusikalstama veika objektyviai reiškiasi: 1) priešinga tarnybai veikla (neatlikimas savo pareigų arba jų netinkamas atlikimas; 2) nusikalstamais padariniais – didele žala (turtinio ar kitokio pobūdžio) valstybei, juridiniams ar fiziniams asmenims; 3) priežastiniu ryšiu tarp šios veiklos ir padarinių. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas yra pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai, tai irgi iš esmės teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje, t. y. neveikimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-489/2017). Neatlikdamas savo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pažeidžia teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), kurie apibrėžia ir nustato jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl bylose turi būti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai. Vien tik tarnybos pareigų netinkamo atlikimo savaime nepakanka, kad valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) veika būtų kvalifikuojama pagal BK 229 straipsnį. Pagrindinis kriterijus, atribojantis tarnybos pareigų netinkamą atlikimą kaip nusikalstamą veiką nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos (valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui, o nuo 2011 m. liepos 5 dienos – ir E. S., tarptautinei viešajai organizacijai) požymis, rodantis didesnį tarnybos pareigų neatlikimo pavojingumą. Didelė žala, atsiradusi dėl tarnybos pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Pagal kasacinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą (valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens) padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013).

Teismas neturi pagrindo netikėti minėtomis specialistų išvadomis, kurias parengė didelę patirtį turintys specialistai, t. y. I. Ž., turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ekonomisto kvalifikaciją ir 22 metų kredito įstaigų priežiūros darbo patirtį, iš jų 16 metų didžiausią dėmesį skiriant kredito rizikos valdymo klausimams, ir J. P., turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ekonomisto kvalifikaciją, atestuoto finansų analitiko kvalifikaciją, 4 metų finansinio darbo stažą ir 5 metų kredito įstaigų priežiūros darbo patirtį kredito rizikos valdymo klausimais. Beje, pats kaltinamasis D. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pagal tuos dokumentus, kurie yra surinkti baudžiamojoje byloje ir kuriuos vertino minėti specialistai, jis vienareikšmiškai nebūtų pritaręs paskolų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavimui.

Tuo tarpu kaltinamojo D. A. versiją, jog jam T. Z. buvo pateikęs kitus, galimai ir suklastotus, dokumentus, kurie jam nekėlė jokių abejonių ir kurie leido jam pritarti paskolų išdavimui, teismas laiko neįtikima. Pirmiausia, pats kaltinamasis nepateikė nė vieno tokio dokumento, nors, pasak jo paties, T. Z. jam atveždavo ar pateikdavo elektroniniu paštu tik jam skirtas dokumentų kopijas, kurias (bent jau svarbiausių dokumentų) jis turėjo galimybę pasilikti ir išsisaugoti, ypač atsižvelgiant į paties kaltinamojo D. A. deklaruojamą suvoktą savo pareigų atsakomybę. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad kaltinamasis D. A. teisiamojo posėdžio metu nenurodė konkrečių T. Z. pateiktų dokumentų, kurių nėra baudžiamojoje byloje ir kurie nulėmė jo apsisprendimą pritarti paskolų išdavimui, išskyrus vieną – neva jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos byloje buvo pateikta VĮ Registrų centro pažyma, kurioje nurodyta įkeičiamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė (apie 2000000 Lt) atitiko (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio 17 d. vertinimo ataskaitoje nurodytą minėto žemės sklypo vertę (2213000 Lt). Šią kaltinamojo versiją, pirmiausia, paneigia to paties VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 15 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2012 m. balandžio 17 d. buvo 49000 Lt., iš ko seka, kad ta pati įstaiga, nepasikeitus jokioms reikšmingoms aplinkybėms, tikrai negalėjo to paties turto anksčiau įvertinti neįtikėtina 20000000 Lt verte. Tuo tarpu pats kaltinamasis nurodė, kad jam pateikta VĮ Registrų centro pažyma nekėlė abejonių – atitiko minėtos įstaigos išduodamų pažymų formą ir buvo su įstaigos antspaudu. Kita vertus, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos byloje esančios pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad, prieš parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“, minėtą žemės sklypą UAB „S. L.“ įsigijo 2012 m. balandžio 3 d. už 40000 Lt, be to, šioje sutartyje taip pat nurodyta, kad 2012 m. kovo 22 d. nustatyta žemės sklypo vertė 13839 Lt, o vidutinė rinkos vertė 82200 Lt. Tokie duomenys, teismo nuomone (tai nurodyta ir specialistų išvadoje), turėjo sukelti abejones D. A. dėl jam pateiktų dokumentų apie ženkliai didesnę žemės sklypo vertę ir jis privalėjo tokiu atveju patikrinti šią informaciją pasinaudodamas kredito unijos turima prieiga prie VĮ Registrų centro. Tačiau, kaip nurodė pats D. A., jis šios informacijos netikrino, pasitikėdamas tuo, kas jam pateikta. Nors D. A. ir neturėjo asmeninės prieigos prie įvairių duomenų bazių, tačiau tai nesudaro pagrindo sutikti su jo nuomone, kad jis neturėjo galimybių tai padaryti, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Kredito unija turėjo prieigas prie duomenų bazių, t. y. nuo 2009 m. spalio 27 d, Gyventojų registro tarnybos duomenų, nuo 2009 m. spalio 29 d. Skolininkų administravimo informacinės sistemos, nuo 2009 m. lapkričio 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų, 2010 m. birželio 15 d. Registrų centro tvarkomų Juridinių asmenų registro, nuo 2012 m. kovo 26 d. Sodros duomenų, iš šiomis duomenų bazėmis unijos darbuotojai naudojosi.

Iš išdėstyto akivaizdu, kad D. A., būdamas paskolos komiteto nariu, netinkamai atliko savo pareigas, t. y. formaliai patikrinęs pateiktus dokumentus ir pasitikėdamas jam pateikta informacija, nesigilindamas į sprendžiamus klausimus, nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2002 m. rugsėjo 10 d. Nr. IX-1068 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą ... skolinti ... privalo įsitikinti, kad: 1) ...įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus“, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 (jo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Vertindamas fizinių asmenų kredito riziką, bankas turi įvertinti: skolininko pajėgumą įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su pozicija; skolininko turtą (taupymo produktus, sąskaitas banke ir t. t.); skolininko stabilumą ir patikimumą (skolininko išsilavinimą, šeiminę padėtį, darbo trukmę dabartinėje darbovietėje, išorės ir (arba) vidaus informaciją apie skolininko mokėjimo terminų pradelsimus ir apie tai, ar skolininkas turi nuosavą gyvenamąjį plotą, ar jį nuomoja ir t. t.); ekonomines sąlygas ir (arba) kitas aplinkybes, galinčias daryti įtaką pozicijos grąžinimui“, 24 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Prieš priimdamas sprendimą suteikti kreditą arba nesuteikti kredito (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti prašomo kredito riziką. Iš kredito gavėjo bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad sprendimus dėl kredito suteikimo priijamtys ir kredito riziką vertinantys darbuotojai, banko paskolų komitetas, vidaus ir išorės auditoriai galėtų tinkamai įvertinti kredito riziką prieš suteikiant kreditą ir galėtų tai daryti per visą terminą, likusį iki kredito sutarties galiojimo pabaigos“, nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusias Unijos 2011 m. vasario 28 d. Paskolų komiteto protokolu Nr. PK-106 patvirtinto „Unijos paskolų komiteto darbo reglamento“ 3.1.1., 3.1.3. ir 3.1.4. punktų nuostatas, kurios numato, kad „Paskolų komiteto funkcijos: 3.1.1. gavęs unijos darbuotojo paruoštą paskolos teikimą ir prie jo pridėtus dokumentus, atlieka paskolos paraiškos ir kitų paskolai gauti reikalingų dokumentų analizę; 3.1.3. siūlo kredito unijos valdybai paskolų išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas ir tvarką; 3.1.4. trūkstant reikalingų duomenų ir juos pagrindžiančių dokumentų ar nustačius kitus trūkumus, nurodo paskolos teikimą paruošusiam kredito unijos darbuotojui gauti sprendimo priėmimui reikalingus dokumentus ir pašalinti nustatytus trūkumus, 2011 m. vasario 28 d. Unijos valdybos protokolu Nr. P-374 bei paskolų komiteto protokolu Nr. PK-106 patvirtintų „Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ skolininko būklė vertinimo tvarkos“ 2 dalies 2.7 papunktį, kuriame nurodyta, kad „kredito unijos darbuotojai, atliekantys paskolų suteikimo procedūras, ir valdymo organų, nariai, priimantys sprendimus dėl paskolų suteikimo (toliau kartu vadinami kreditavimo specialistais), turi rūpintis skolininko patikimumu. Tik įvertinus galimus suteiktos paskolos grąžinimo rizikos faktorius galima priimti sprendimą, kokio dydžio paskola ir kokiam terminui galėtų būti suteikta paskolos prašančiam asmeniui“, 2.8 papunktį, kuriame nurodyta, kad „apie skolininką turi būti surinkta kuo daugiau informacijos, reikalingos sprendimui dėl paskolos išdavimo priimti“, 2.9 papunktį, kuriame nurodyta, kad „vertinant skolininko prašymą, rekomenduojama tikrinti, ar teisingi paties skolininko pateikti duomenys“ bei 2.13 papunktį, kuriame nurodyta, kad „sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, turtas, siūlomas paskolos užtikrinimas bei kiti veiksniai, galintys nulemti paskolos gražinimą“.

Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis D. A. yra tinkamas BK 229 straipsnio subjektas, kadangi kaip kredito unijos paskolų komiteto narys, savo einamų pareigų laikotarpiu turėjo įgaliojimus kredito unijos vardu priimti sprendimus pritarti paskolų suteikimui, o tokie sprendimai taip pat turėjo įtakos trečiųjų asmenų interesams, nes be Paskolų komiteto pritarimo paskolos negalėjo būti išduodamos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-788/2019).

Kredito unija yra kredito įstaiga, turinti licenciją ir besiverčianti indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu, jų skolinimu, taip pat turinti teisę verstis kitų įstatyme nustatytų finansinių paslaugų teikimo ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Taigi, kredito unijų veiklai keliami ne mažiau griežti reikalavimai nei kitoms licencijuojama veikla besiverčiančioms kredito įstaigoms, jų veikla yra griežtai kontroliuojama Lietuvos banko. Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir vykdyti taip, kad jos veikla būtų stabili ir patikima. Finansų sektoriuje sėkmingai veiklai itin svarbios ir tokios aplinkybės kaip finansų įstaigos patikimumas, autoritetas ir gera reputacija. Todėl nepagrįstas ir neatsakingas elgesys su kredito unijos piniginėmis lėšomis neabejotinai paveikia ne tik kiekvieno kredito unijos nario turtinius interesus, bet kartu turi įtakos kredito unijos sėkmingai veiklai. Atsižvelgiant į tai, kad pažeisdamas teisės aktų reikalavimus D. A. netinkamai atliko savo pareigas išduodant paskolas ir jo priimtas sprendimas įtakojo nepagrįstą paskolų didelėmis sumomis išdavimą, dėl to neabejotinai buvo sumenkintas Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ autoritetas ir prestižas bei sukeltas nepasitikėjimas Pajūrio kredito unija, kaip įstaiga, sugebančia skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jai patikimas pinigines lėšas, dėl ko ši kredito unija patyrė didelę neturtinę žalą.

D. A. nusikalstama veika vertintina kaip neatsargus nusikaltimas, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi jis turėjo numatyti, kad dėl formalaus savo pareigų vykdymo paskolos bus išduotos ir tokiems asmenims, kurie nepajėgs jų grąžinti bei dėl to bus padaryta turtinė žala kredito unijai, ir toks formalus pareigų vykdymas neabejotinai pakenks kredito unijos reputacijai.

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog D. A., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, būdamas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 10 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (iki 2012 m. rugsėjo 24 d. pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, toliau – Unija), paskolų komiteto nariu, netinkamai atliko eitas valstybės tarnautojui prilygintas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto nario pareigas, t. y. 2012 m. balandžio 23 d., 2012 m. balandžio 27 d. ir 2012 m. gegužės 28 d., Klaipėdoje, formaliai patikrinęs pateiktus dokumentus ir pasitikėdamas jam pateikta informacija, nesigilindamas į sprendžiamus klausimus, nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimus pritarti paskolų išdavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuos sprendimus, pasirašytus ir kitų paskolos komiteto narių E. B. ir K. R., perdavė Unijos valdybai, kuriai nutarus suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1000000 Lt (289620,02 Eur) paskolą su 9 procentų dydžio metinėmis palūkanomis žemės sklypo pirkimui, paskolos terminas - 60 mėnesių, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 540000 Lt (156394,81 Eur) paskolą su 9 procentų dydžio metinėmis palūkanomis akcijų pirkimui (verslo), paskolos terminas – 2016 m. rugpjūčio 17 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1340000 Lt (388 090,82 Eur) paskolą su 10 procentų dydžio metinėmis palūkanomis nekilnojamojo turto įsigijimui, paskolos dalies akcininkui grąžinimui ir apyvartinėms lėšoms, paskolos terminas - 120 mėnesių, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų, Unija prisiėmė nepaprastai didelę riziką, lėmusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, taip D. A. sumenkino Unijos autoritetą bei prestižą ir sukėlė nepasitikėjimą Unija, kaip kredito įstaiga, dėl to Unija patyrė didelę žalą. Taigi kaltinamojo D. A. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, yra įrodyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, susijusį su nusikaltimais valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas ir nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleistas, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į ikiteisminio tyrimo trukmę, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus ne pačią griežčiausią BK 229 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant didesnį už sankcijos minimumą jos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

D. A. (D. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje, ir jam paskirti 100 MGL (3765,00 eurų) baudą, kurią D. A. (D. A.) per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Sumokėjus kvitą būtina pateikti teismui.

D. A. (D. A.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.