- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-18
- Bylos Nr.
- 1-870-1204/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01296-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Kaltinamasis
- R. A.
- Nukentėjusysis
- L. O.
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorei Renatai Šauklienei („Zoom“ vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma),
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas:
1) 2013 m. gruodžio 2 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) 2013 m. gruodžio 30 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;
3) 2016 m. lapkričio 8 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;
4) 2016 m. lapkričio 22 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2016 m. lapkričio 8 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
5) 2017 m. rugpjūčio 25 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį – 9 mėnesiams laisvės atėmimo, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. lapkričio 22 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 4 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. A. 2025 m. sausio 10 d., apie 10.05 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, atidaręs automobilio „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekines keleivio dureles, metė cigarečių bloką į L. O., po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, spyrė vieną kartą į dešinės kojos kelią bei kumščiu trynė per veidą, tuo padarydamas odos nubrozdinimą nosies dešinėje pusėje, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo L. O. sveikatą, bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Dėl byloje surinktų įrodymų
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. A. parodė, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, važiavo su sūnumi mašina užsipilti degalų. Atvažiavus į degalinę priekyje stovėjo melsvos spalvos „Volvo“. Vairuotojo nebuvo. Žarna nebuvo išimta. Jis norėjo užsipilti žymėto kuro, turi leidimą. Nuėjo į degalinę. Matė, kad žmonės vaikštinėja. Jis užsisakė kuro. Grįžo prie mašinos, ta „Volvo“ vis dar stovėjo. Laukė. Atėjo nukentėjusysis. Paklausė šio kur buvo. Šis atsakė, kad ne jo reikalas. Pavadino seniu, iškeikė. Jis pasakė, kad duos į nosį. Pamatė, kad „stopai“ užsidegė, galvojo, kad išvažiuoja, bet jis ir toliau stovėjo. Nukentėjusysis iššoko iš mašinos ir pasakė, kad duos į nosį. Pasimosikavo, lygtai spyrė jam į koją. Tai jis šiam gal ir uždavė. Nukentėjusysis pasakė, kad jis dabar užmokės už akinius. Kai sūnus pamatė, kad ant jo puolė, sūnus ir išlipo iš mašinos. Nukentėjusysis ir toliau netraukė mašinos. Jis nuėjo į degalinę palikti telefono numerio, jei policija atvažiuotų, nes labai skubėjo. Jie prisipylė kuro. Atvažiavo policija. Jis paaiškino, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo ir gal jį lietė. Policija nuėjo pažiūrėti į kameras. Grįžę patikrino blaivumą ir uždarė jį policijos automobilio gale. Jį sulaikęs pareigūnas ir jo žmona tyrėja yra iš to pačio kaimo, kaip ir nukentėjusysis. Jei nukentėjusysis nebūtų jo puolęs, jokio incidento nebūtų buvę. Nukentėjusysis jam nesudavė, nes jis nelaukė kol jam užduos, jis tik gynėsi. Nebuvo jokio pagrindo jo sulaikyti, nes buvo blaivus. Nukentėjusiajam tyčia nedavė, gal netyčia kliudė per akinius. Su kumščiu galėjo suduoti per veidą, kai gynėsi. Cigarečių bloko į veidą nukentėjusiajam nemetė ir nespyrė. Nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, jis nemušė nukentėjusiojo, o tik gynėsi.
Įtariamasis R. A. parodė, kad jam gynėjas apklausoje nereikalingas. Psichinėmis ligomis nėra sirgęs, galvos traumų neturėjo. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas suprantamas ir aiškus. 2025 m. sausio 10 d., apie 10 val., sūnaus D. A. vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valstybinio numerio nežino, blaivus, sėdėdamas priekinėje keleivio sėdynėje, atvažiavo į degalinę (duomenys neskelbtini), numerio nežino, prisipilti žymėto dyzelino. Prie antros degalinės kolonėlės stovėjo lengvasis automobilis „Volvo“, valstybinio numerio nežino, mėlynos spalvos, kuro „šlanga“ nebuvo įdėta į automobilio baką, automobilyje žmonių nebuvo. Sūnus D. A. sustojo už minėto „Volvo“ laukti. Palaukus kelias minutes ir į „Volvo“ neatėjus vairuotojui, jis nuėjo į degalinę, kad, kaip ūkininkas, užsakytų kurą pagal turimus dokumentus, nes norėjo žymėtą dyzelį piltis į atsivežtas talpas. Jis pastebėjo, kad prieš jį stovėjo jam nepažįstamas vyriškis, kuris irgi už kažką susimokėjo ir nuėjo kažkur degalinės patalpoje. Jis, užsakęs pas kasininkę kurą, grįžo prie automobilio, ir laukė, kol automobilį „Volvo“ patrauks nuo kolonėlės. Po kelių minučių sugrįžo „Volvo“ automobilio vairuotojas, kurio nepažįsta, nešinas cigarečių bloku, ir sėdosi į automobilį. Jis, matydamas pro langus, kad tas pats vairuotojas, kuris buvo susimokėjęs prieš jį, vis kažko vaikštinėjo po degalinę ir su kažkuo šnekėjosi, neskubėjo patraukti automobilio, bei įsėdęs į automobilį vis dar neišvažiuoja iš kolonėlės, nuėjęs atidarė priekines „Volvo“ keleivio dureles, ir tam vairuotojui, kuris sėdėjo vienas automobilyje, pasakė, kad patrauktų automobilį iš kolonėlės. Jis jam atsakė keiksmažodžiais, kad jam neaiškintų ir jis, berods, kažką rankose dar spaudinėjo. Jis, sakydamas, jog degalinėje pirko cigaretes, ant priekinės keleivio sėdynės mestelėjo cigarečių bloką. Jis tą cigarečių bloką numušė ranka į šalį. Bloko į jį nemetė. Jį tas „Volvo“ vairuotojas, sėdėdamas už vairo, išvadino visokiais įžeidžiančiais žodžiais, o jis jam tik sakė, kad negąsdintų ir važiuotų iš čia. Jo sūnus nesikišo ir sėdėjo savo automobilyje. Po to jis uždarė „Volvo“ dureles ir laukė, stovėdamas prie kolonėlės, kol patrauks „Volvo“. Tačiau šis nevažiavo, o išlipęs ir priėjęs prie savo automobilio galo, pradėjo sakyti, kad išmals jam nosį ir rankos mostu bandė suduoti į galvą, bet nepataikė. Tada jis gindamasis trenkė šiam vieną kartą kumščiu į veidą ir jam nuo nosies nukrito akiniai. Jis nematė ar akiniai sulūžo, tačiau šis akinius nuo žemės pasiėmė ir užsidėjo, stiklai nebuvo išdužę. Tada vyriškis pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, sumokės už akinius, už viską. Jis jam pasakė, kad pats puolei ir gavai, kad patrauktų mašiną. Vyriškis nuėjo, atsisėdo į „Volvo“ ir skambino, bet mašinos netraukė. Jis priėjo prie jo durelių, atidarė ir vėl reikalavo patraukti mašiną. Jis tik šaukė, kad jo koja po operacijos, dabar turės už viską atsakyti. Jis jam jokių smūgių į koją nesudavė ir nespyrė. Tada jo sūnus matydamas, kad „Volvo“ netraukia, atsistūmė atbulas su „Audi A4“, juodos spalvos, prancūziškais numeriais, privažiavo prie kolonėlės ir prisipylė žalio dyzelino į talpas. Jis į kitą kolonėlę negalėjo nuvažiuoti, nes tik toje kolonėlėje buvo žalias kuras. Prisipylus 40 litrų žalio dyzelino ir matydamas, kad „Volvo“ vairuotojas vis dar sėdi automobilyje ir jo netraukia, nuėjo į degalinę pas kasininkę palikti savo telefono numerio, jei atvyktų policija, kad nemanytų, jog pabėgo. Tačiau netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Visą konfliktą užfiksavo degalinės kameros, todėl matysis, kad „Volvo“ vairuotojas pirmas ant jo puolė, mosavo rankomis, jam norėdamas suduoti, o jis tik gynėsi. Jis tik sudavė vieną smūgį jam į veidą, ir sutinka, kad tam vyriškiui sukėlė skausmą savo smūgiu. Mano, kad akinių jam nesugadino. Jo sūnus D. tam „Volvo“ vairuotojui irgi sakė, kad patrauktų mašiną, tačiau, atsakė, kad ilgai dar netruks. Jis nepastebėjo, kad pašaliniai žmonės būtų stebėję tą konfliktą, bet buvo kurie vairuotojai atvažiavę prisipylė kurą ir išvažiavo, bet į konfliktą nesikišo (1 t., b. l. 112–115).
Papildomos apklausos metu įtariamasis R. A. kaltu dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino ir parodė, kad psichinėmis ligomis nėra sirgęs, galvos traumų neturėjo. Jį gina advokatas Ž. K.. Jis supranta ir tvirtina savo parodymus, kuriuos yra davęs apklausiamas įtariamuoju 2025 m. sausio 11 d., bei papildydamas juos ir patikslindamas, gali paaiškinti, kad jis neketino ir nenorėjo veltis su šiuo asmeniu į muštynes. Būtent jo veiksmai išprovokavo tai, kad jis viena kartą jam sudavė į veidą ir tai darė tik gindamasis nuo šio vyriškio agresyvių veiksmų. Vyriškį, dėl kurio sumušimo yra įtariamas, pastebėjo tik atvažiavus į degalinę ir nuėjęs į degalinės patalpas. Jis stovėjo eilėje priešais jį ir, susimokėjęs už įgytas prekes, nuėjęs toliau apžiūrinėjo prekes, ir su kažkuo kalbėjosi. Kad tai yra vairuotojas automobilio, kuris trukdė jam prisipilti degalų, tuo metu jis nežinojo. Išėjęs iš degalinės jis laukė, kol ateis priešais jo automobilį stovėjusio automobilio „Volvo“ vairuotojas. Po kurio laiko iš degalinės patalpų išėjo tas pats vyriškis, kuris stovėjo eilėje priešais jį. Artėjant jam prie automobilio „Volvo“, jis jam pasakė, kad galėtų paskubėti patraukti automobilį ir tuomet kalbėtis ar apžiūrinėti prekes kiek jam patinka. Į tai jis jam atsakė keiksmažodžiais, vadino jį seniu. Įsėdus jam į savo automobilį, jis vis dar stovėjo prie kuro įpylimo kolonėlės ir laukė kada jis patrauks automobilį ir jo sūnus galės pastatyti jų mašiną į kuro užpylimo vietą. Kadangi „Volvo“ nepajudėjo iš vietos, jis priėjo prie keleivio pusės priekinių durelių ir per langą pamatė, kad šis vyriškis kažką maigo savo telefone ir neskuba patraukti mašinos. Pradaręs dureles jis jo griežtai paprašė greičiau atlaisvinti kuro užpylimo vietą. Uždarius jam „Volvo“ keleivio pusės priekines duris, vyriškis greitai iššoko iš mašinos ir keikdamas jį necenzūriniais žodžiais ir grasindamas susidoroti sparčiu žingsniu pajudėjo link jo ir priartėjęs pasiruošė suduoti smūgį. Jis suprato, kad vyriškis nori jį sumušti, todėl pakėlė rankas. Tuo metu pajuto smūgį į dešine koją, ties čiurna. Ar tai buvo smūgis koja ar jis tiesiog užlipo ant jo kojos, jis dabar negalėtų tiksliai įvardinti, tačiau suprato, kad jis jį gali sumušti. Tai suprato iš jo agresyvių veiksmų einant link jo, ir jo veiksmų. Vyriškis už jį buvo gerokai jaunesnis, tačiau jis nusprendė priešintis ir sudavė jam ranka į veidą. Daugiau jokių veiksmų neatliko, kadangi jis iš karto nutraukė agresyvius veiksmus prieš jį. Mano, kad jis specialiai neatlaisvindamas kuro užpylimo vietos demonstratyviai neskubėdamas to padaryti ir ne reaguodamas į jo prašymus siekė parodyti savo viršenybę, pažeminti už save vyresnį žmogų ir tuo provokavo veiksmus, kuriuos jis atliko gindamasis nuo šio vyriškio. Jeigu jis nebūtų ėmęsis aktyvių veiksmų būtų patyręs sužalojimus nuo šio vyriškio agresyvių veiksmų. Tai, kad šio konflikto metu, t. y. kai jis jį užpuolė iš mašinos išlipo jo sūnus norėdamas jį apginti, tuo metu jis nematė. Dabar yra įsitikinęs, kad tik tai jį apsaugojo nuo didesnių sužalojimų. Dėl patirto fizinio skausmo jis į medikus nesikreipė, kadangi jokių žymi ant kojos neliko be to tai ir nesureikšmino būdamas įsitikinęs, kad šio vyriškio veiksmai jo atžvilgiu yra neteisėti ir tai bus užfiksuota vaizdo kameromis. Tuo pačiu jis nesutinka su tuo, kad buvo sutrikdyta rimtis degalinėje. Nei vienas ten buvęs žmogus to nesakė ir nenurodė (1 t., b. l. 36–138).
Nukentėjusysis L. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo degalinėje, užsipylė kuro, sumokėjo ir nuėjo į tualetą. Užtruko. Išėjus, vyriškis stovėjo prie mašinos kampo ir šaukė: „- Kieno mašina, kieno mašina, patraukit mašiną“. Buvo ir keiksmažodžių. Jis pasakė, kad tuoj patrauks ir atsisėdo į mašiną. Kaltinamajam apsižodžiavimas nepatiko, jis atidarė automobilio duris, įlindo į mašiną, jie vėl apsiginčijo ir šis, prieš uždarydamas duris, metė jam į veidą cigarečių bloką, kuris buvo padėtas ant automobilio sėdynės. Jį suėmė pyktis. Įvyko metu jis buvo „ant biuletenio“, operuota koja ir einant link kaltinamojo kluptelėjo. Šis gal pagalvojo, kad jį puls ar duos. Jis tikrai nebuvo sakęs kaltinamajam, kad jam suduos. Pamatė, kad atbėga sūnus ir pradėjo nuo jų atbulas trauktis. Jie jį pasivijo ir trenkė per veidą, akiniai nukrito ant žemės. Jiems stovint, dar spyrė į koją. Liepė jam patraukti mašiną, bet jis pasakė, kad be policijos mašinos netrauks. Atsisėdus į mašiną, jie jam grasino įvairiais žodžiais. Vėliau, sėdint mašinoje, kaltinamasis dar atėjo ir atidaręs dureles, įkišęs ranką, trynė per veidą. Kai kaltinamasis metė cigarečių bloką į veidą, jam skaudėjo. Skausmą vertiną 4 balais iš 10. Kai trenkė per veidą, akiniai nors nukrito, bet sugadinti nebuvo. Smūgio sukeltą skausmą vertina 6 balais. Kai spyrė, jam labai skaudėjo. Civilinio ieškinio nereiškia. Konflikto metu buvo žmonių, kažkas buvo atėjęs „link konflikto“.
Nukentėjusysis L. O. parodė, kad jis 2025 m. sausio 10 d., apie 10.00 val., nuvyko jo tėčiui R. O. priklausančiu automobiliu „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į degalinę (duomenys neskelbtini). Sustojo prie ketvirtu numeriu pažymėtos kuro kolonėlės ir užsipylė degalų. Užsipylęs degalų nuėjo į degalinės vidų už juos susimokėti bei nusipirko cigarečių bloką. Išėjus iš degalinės išgirdo kaip ant jo šaukia nepažįstamas asmuo, jog greičiau patrauktų savo automobilį nuo kolonėlės, nes jis nori užsipilti degalų. Nežino ar tai buvo už jo automobilio galo sustojusios „Audi“ automobilio vairuotojas ar keleivis. Nepažįstamam asmeniui atsakė, kad jo neskubintų ir atsisėdo į savo automobilį. Tuomet pamatė, kad nepažįstamas asmuo atidaro jo automobilio priekines keleivio dureles ir pradėjo sakyti, kad jį užmuš ir paėmęs ant sėdynės buvusį cigarečių bloką metė jam į veidą. Po šių nepažįstamojo veiksmų išlipo iš automobilio ir ėjo link jo pasiaiškinti. Kilus žodiniam konfliktui, nepažįstamas asmuo degalinės teritorijoje, viešoje vietoje, vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė jam į veidą. Ant veido buvo užsidėjęs regėjimo akinius, kuriuos asmuo smūgio metu taip pat apgadino. Po suduoto smūgio, stovėdamas prie savo automobilio, paskambino bendruoju pagalbos numeriu paprašyti pagalbos. Jam stovint ir laukiant atvykstančių pareigūnų, nepažįstamas asmuo, po suduoto smūgio, jam dar vieną kartą kaire koja spyrė į dešinės kojos kelį. Tokiais savo veiksmais nepažįstamas asmuo sukėlė jam fizinį skausmą. Norėdamas išvengti kitų smūgių nuo minėto asmens atsitraukė, kartu su juo buvęs kitas, jam nepažįstamas asmuo, fizinio smurto prieš jį nenaudojo, tik įžeidinėjo žodžiais. Po konflikto jis vėl atsisėdo į savo automobilį ir laukė atvykstančios pagalbos. Visą laiką, kol laukė atvykstančių pareigūnų, prie jo kabinėjosi nepažįstamas asmuo, kuris sudavė jam į veidą, darinėjo jo automobilio dureles, įžeidinėjo, vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, priėjęs prie vairuotojo pusės kairės rankos plaštaka, spausdamas trynė jo veidą. Jam, užsidarius vairuotojo pusės duris, nepažįstamas asmuo spjovė ant durelių stiklo. Kartu su nepažįstamu asmeniu buvęs kitas asmuo taip pat jį įžeidinėjo, sakė jam, kad jį užmuš, suspardys, sakė čia vietoje sudaužys arba pasigaus vėliau suspardys. Antrasis, minėtas nepažįstamas asmuo, kuris nenaudojo prieš jį fizinio smurto, prie jo automobilio nesilietė, tik kabinėjosi žodžiu. Į degalinę automobiliu buvo atvažiavęs vienas. Matė, jog konflikto metu aplink buvo ir kitų asmenų, bet jie į konfliktą nesikišo. Tokio nepažįstamo asmens elgesio nesitikėjo, anksčiau nėra jo matęs. Kiek jam yra žinoma, degalinės teritorija, kurioje vyko konfliktas, stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Šiuo metu nežino kokia žala padaryta jo regėjimo akiniams ir ar patyrė turtinį nuostolį. Šiuo metu dėl civilinio ieškinio nėra apsisprendęs fizinei ir turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 12).
L. O. apklaustas papildomai liudytoju parodė, kad jam teisės ir pareigos išaiškintos, papildo savo duotus parodymus, dėl jam sukelto fizinio skausmo ir parodo, kad jis civilinio ieškinio nereiškia, jo atsisako. Įvykio metu, kada jis išlipo iš savo automobilio aiškintis su vyru, kuris į jį metė cigarečių bloką ir pataikė į veidą, jis norėjo pagąsdinti parodydamas rankomis, kad atsitrauktų nuo automobilio ir leistų išvažiuoti. Tuomet išlipo kitas jaunuolis ir abu jie jį puolė, jis atsitraukdamas gavo vieną smūgį į veidą ir jam nuo veido nukrito akiniai. Jis gynėsi nuo vyro, kuris jam sudavė, o ne jis gynėsi nuo jo. Po įvykio, aiškinantis, jam vieną kartą kaire koja spyrė į dešinį kelį. Sukėlė fizinį skausmą. Kelis kartus, kai sėdėjo automobilyje, jis jam kumščiu trynė per veidą bei ne kartą atidarė jo automobilio duris. Elgėsi agresyviai, nemandagiai, neadekvačiai (1 t., b. l. 69-70).
Liudytojas D. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas. Kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo kartu su tėvu. Atvyko į degalinę. Priešais stovėjo mašina, todėl negalėjo užsipilti kuro. Tėvas paklausė kiek čia jo reikia laukti. Nukentėjusysis tėvą išvadino seniu. Įvyko konfliktas. Nukentėjusysis įsėdo į mašiną ir toliau 3-4 minutes netraukė. Tėvas nuėjo prie mašinos iš keleivio pusės, atidarė dureles ir liepė patraukti. Nukentėjusysis išlipo iš mašinos, nuėjo link R., pradėjo „mosikuoti“, bet nespėjo, R. gynėsi. Nelauksi, kad suduotų, turi gintis. Nukentėjusysis nespėjo suduoti. Tėvas sudavė nukentėjusiajam vieną kartą į veidą ir šiam nukrito akiniai. Nematė, kad tėvas būtų metęs cigaretes nukentėjusiajam į veidą, nes sėdėjo automobilyje. Degalinėje buvo žmonių, bet nežino ar jie matė konfliktą. Po sudavimo, tėvas daugiau nebuvo priėjęs prie nukentėjusiojo automobilio.
Liudytojas D. A. parodė, kad jam teisės ir pareigos išaiškintos, sutinka duoti parodymus, nors byloje jo tėvas R. A. yra įtariamasis. Parodo, kad šių metų sausio mėnesį, tikslios dienos ir savaitės dienos nepasakys, nes nepamena, apie 11.00 val., kartu su tėvu R. A. vyko į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę (duomenys neskelbtini), užsipilti kuro. Automobilį vairavo jis, o šalia sėdėjo tėvas. Nuvykus į degalinę užsipilti kuro, sustojo prie kairėje pusėje esančios kolonėlės, kur galima ūkininkams užsipilti kuro. Priešais jį stovėjo automobilis, jis sustojo, sėdėjo automobilyje, o tėvas nuėjo į degalinę susimokėti už kurą ir operatorei paduoti žalę lapą. Tėvas degalinėje susimokėjo ir išėjo iš degalinės piltis kuro, tačiau to padaryti negalėjo, nes vis dar priešais stovėjo automobilis. Automobilio vairuotojo nebuvo, galbūt buvo degalinėje, jis to nematė. Kiek laukė nepamena, galbūt apie pusė valandos, o gal dvi minutes. Tėvas susimokėjo ir turėjo jau piltis kurą, nes jau laukė kiti vairuotojai. Tėvas vis laukė, laukė prie automobilio, prie kuro pistoleto kada išeis automobilio savininkas. Jis visada buvo automobilyje. Išėjus iš degalinės ir priėjus prie automobilio vyrui, kurio jis nepažįsta, matė pirmą kartą, kuris stovėjo priešais jį tėvas paklausė ar čia jo automobilis. Gavosi žodinis konfliktas tarp to vairuotojo ir jo tėvo, nes automobilio vairuotojas atsakė, kad kiek norės, tiek stovės. Pavadino tėvą seniu ir paklausė ar nori į galvą bei ką jis jam padarys. Jis tai girdėjo, nes buvo pravėręs automobilio dešinės pusės priekinių durelių langą. Po žodinio konflikto vairuotojas atsisėdo į automobilį ir toliau jos nepatraukė. Jis dar jam signalizavo garsiniu signalu. Vairuotojas juos provokavo. Tėvas, būdamas lauke, atidarė to vairuotojo keleivio pusės dureles ir dar kartą paraginęs, kad trauktų automobilį. Ar buvo tėvo kažkoks fizinis veiksmas, jis nematė, nes sėdėjo automobilyje. Tas vairuotojas staiga iššoko iš automobilio agresyviai nusiteikęs, kumščius suspaudęs trenkti jo tėvui. Gindamasis tėvas trenkė automobilio vairuotojui į veidą. Trenkė vieną kartą, galbūt pataikė į nosį, tiksliai nematė. Nukrito vairuotojui akiniai. Pasibaigė visi vyro vyriškumai paskambinęs ir iškvietęs policiją. Girdėjo kaip vairuotojas sakė, kad skambina į policiją. Atvykus policijai jo tėvą sulaikė ir uždarė į areštinę. Jis tuomet išvyko namo. Degalinės teritorijoje ar kas matė iš pašalinių asmenų, jis nežino, nekreipė į tai dėmesio, yra filmuojama degalinės teritorija. Kodėl tėvas taip pasielgė, jis negali pasakyti, tačiau jo manymu kaltas tas vairuotojas, kuris nepasitraukė savo automobili. Automobilio vairuotojas grasino sumušti tėvą (1 t., b. l. 83–85).
Liudytoja R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykį pamena, tačiau nedaug ką matė. Viskas matosi vaizdo medžiagoje, daugiau neturi ko papildyti. Matė susistumdymą, bet nežino kas pradėjo. Konfliktą matė, kaip stambesnis ir vyresnis vyras (kaltinamasis) pastūmė vyrą su raudona striuke (nukentėjusįjį).
Liudytoja R. J. parodė, kad jai teisės ir pareigos išaiškintos, sutinka duoti parodymus ir parodo, kad 2025 m. sausio mėnesį, tikslios dienos nepasakys, nuo ryto dirbo (duomenys neskelbtini) degalinėje operatore ir į degalinės vidų, ryte, valandų nepamena, atėjo klientas susimokėti už degalus 4 kolonėlėje. Vyriškis buvo su raudona striuke ir akinukais. Susimokėjęs vyras pasitraukė į šoną ir tuo tarpu atėjo kitas klientas su žymėto dyzelino kuro lapu ir prašė užstatyti degalus ir tuoj pat išėjo prie 4 kolonėlės, kad galėtų užsipilti kuro, tačiau to padaryti negalėjo, nes priešais stovėjo automobilis. Vyriškis su raudona striuke ilgai degalinės viduje nebuvo, tik kol susidėjo asmeninius daiktus ir iš degalinės išėjo prie 4 kolonėlės, kur stovėjo jo automobilis. Ji tuo metu dirbo prie kasos, aptarnavo klientus ir juos aptarnaujant jai kolegė pasakė, kad žiūrėk lauke muštynės. Ji pradėjo dairytis pro langą kas vyksta lauke ir matė, kad konfliktuoja du vyrai, vienas iš jų su raudona striuke ir kitas vyriškis, kuris pylėsi žymėtą kurą. Matė, kaip tas stambesnis ir vyresnis vyras pastūmė vyrą su raudona striuke, kaip tas stambesnis ir vyresnis vyras vis vaikšto apie automobilį ir vis darinėja dureles iš visų pusių (to vyriškio su raudona striuke). Ji suprato, kad tas vyriškis su raudona striuke iš vietos su automobiliu niekur nesitraukė, nes išsikvietė policiją. Vyriškis su raudone striuke dar kartą į degalinę negrįžo. Tuoj pat atvažiavo policija. Ji momento kada trenkė tam vyriškiui su raudona striuke į veidą nematė, nematė, kad jam būtų nukritę akiniai. Viskas yra užfiksuota vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose. Po įvykio, kiek žino, buvo paprašyta vaizdo įrašo, kuris yra pateiktas policijai. Jaunuolio, kuris galimai matė įvykį, ji nepažįsta (b. l. 92–94).
2025 m. sausio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), degalinė (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta degalinės teritorija, fotografuota, niekas nepaimta (1 t., b. l. 23–29).
Iš 2025 m. sausio 10 d. Daiktų apžiūros protokolo, foto lentelės matyti, kad apžiūrėti regėjimo akiniai, kurie yra 15 cm. pločio. Akinių stiklai yra stikliniai, aplink stiklus yra metalinis rėmas. Regėjimo akinių kojelės yra plastmasinės. Kairės pusės kojelės vidinėje pusėje yra užrašyta „DE 1168 091 56/ 17 145“. Dešinės pusės kojelės vidinėje pusėje yra užrašyta „DESIREE“. Regėjimo akinių viduryje yra neslystančios nosies atramėlės. Dešinės pusės neslystanti nosies atramėlė yra deformuota (b. l. 30–36). 2025 m. sausio 10 d. pakvitavimu, L. O. grąžinti regėjimo akiniai (1 t., b. l. 37–38).
2025 m. sausio 10 d. Asmens apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuota, kad atlikus L. O. kūno apžiūrą, veido srityje, dešinėje pusėje, ties smilkiniu matomas paraudimas. Ant nukentėjusiojo nosies dešinės pusės matomas įdrėskimas (1 t., b. l. 39–44).
VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 137/2025 (02) nurodyta, kad L. O. odos nubrozdinimas nosies dešinėj pusėje padarytas kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. sausio 10 d. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 55–56).
2025 m. vasario 5 d. Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas iš (duomenys neskelbtini), gautas vaizdo įrašas (1 t., b. l. 62–64).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė.
Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Atskirais atvejais smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, teismų pripažįstamas įžūliais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).
Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018).
Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).
Pagal teismų praktiką, kai viešosios tvarkos pažeidimu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/2013, 2K-367-511/2018).
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad pareikštas kaltinimas R. A. dėl viešosios tvarkos pažeidimo pasitvirtino.
Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad visas konfliktas kilo dėl nukentėjusiojo kaltės, o jis sudavė tik vieną smūgį nukentėjusiajam per veidą, nes gynėsi.
Šiuos kaltinamojo teiginius paneigia ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir nusikaltimo vietą – (duomenys neskelbtini) teritoriją filmavusios kameros vaizdo įrašas, kuris peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu, ir kuriame užfiksuotas ne vienas, o keturi kaltinamojo smurtiniai veiksmai atlikti nukentėjusiojo atžvilgiu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis R. A. 10.10.19 val. (čia ir toliau vaizdo įraše fiksuotas laikas), atidaręs automobilio „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekines keleivio dureles, metė cigarečių bloką į L. O., 10.10.27 val. vieną kartą kumščiu sudavė L. O. į veido sritį, 10.15.09 val. spyrė L. O. vieną kartą į dešinės kojos kelią bei 10.18.00 val. kumščiu trynė L. O. per veidą.
Kaltinamasis teismo posėdžio metu pripažino tik vieną smūgį nukentėjusiajam, kurį sudavė tariamai gindamasi nuo gresiančio smurto, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad šis smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas ne ginantis, o puolant. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusiajam išlipus iš automobilio „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir einant link kaltinamojo, iš kito automobilio išlipa liudytojas D. A. ir kartu su kaltinamuoju skubiu žingsniu eina link nukentėjusiojo. Nukentėjusysis L. O. pradeda trauktis atbulas ir tuo metu kaltinamasis jam trenkia per veidą, numušdamas žemyn nukentėjusiojo akinius. Smūgio sudavimo nukentėjusiajam metu kaltinamajam jokios grėsmės nebuvo, nes, kaip minėta, tuo metu nukentėjusysis ne tik nepuolė kaltinamojo, tačiau nuo jo traukėsi, todėl kaltinamojo teiginiai apie neva jam grėsusį smurtą vertintini, tik kaip gynybiniai, neturintys jokio pagrindo.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigė ir teigė, kad viso konflikto iniciatorius ir kaltininkas buvo pats nukentėjusysis, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad pats kaltinamasis ne tik konfliktą išprovokavo, bet jį ir tęsė. Kaltinamojo ganėtinai agresyvus ir konfliktiškas elgesys nebuvo vien momentinis ir jo nepagarba aplinkiniams bei viešajai tvarkai pasireiškė ne tik smurtiniais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau ir tuo, kad jis vis grįždavo prie nukentėjusiojo automobilio, atidarinėjo nukentėjusiojo automobilio keleivio bei vairuotojo dureles, lindo vos ne visu kūnu į nukentėjusiojo automobilio vidų, be to, apspjovė nukentėjusiojo automobilio vairuotojo durelių stiklą ir visas jo toks elgesys truko ganėtinai ilgą laiko tarpą, t. y. apie 9 minutes, iki kol atvyko policijos pareigūnai.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje buvo apklausti du liudytojai: D. A. – kaltinamojo sūnus, ir R. J. – (duomenys neskelbtini) darbuotoja.
Nors D. A. įvykį matė iš esmės nuo pradžios iki pabaigos, tačiau teismas atmeta jo parodymus, kaip nepatikimus. Kaip minėta, kaltinamasis R. A. yra jo tėvas, todėl jis yra suinteresuotas duoti išskirtinai tėvui palankius parodymus, stengėsi apkalbėti nukentėjusįjį bei sumenkinti kaltinamojo padarytus nusikatamus veiksmus. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, jog liudytojas, taip pat buvo šio konflikto aktyvus dalyvis, ir nors neatliko jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau ne kartą pažeidė nukentėjusiojo asmeninę erdvę, ant šio šaukė, elgėsi agresyviai.
R. J. – (duomenys neskelbtini), degalinės (duomenys neskelbtini) darbuotoja, taip pat paliudijo, jog matė, kaip stambesnis ir vyresnis vyras (kaltinamasis) pastūmė vyrą su raudona striuke (nukentėjusįjį), kaip tas stambesnis ir vyresnis vyras vis vaikšto apie automobilį ir vis darinėja dureles iš visų pusių (to vyriškio su raudona striuke).
Be minėtų liudytojų, kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktą taip pat stebėjo dar du asmenys, kurių asmenybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos ir jie nebuvo apklausti, tačiau jų reakcijos buvo užfiksuotos minėtame vaizdo įraše. Iš vaizdo įrašo matyti, kad 10.10.21 val. iš degalinės (duomenys neskelbtini) išeina vyras ir eina, link šalia degalinės stovinčio automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau pamatęs konfliktą, pakeičia kryptį ir prieina prie konfliktuojančių vyrų, kažką pasako bei kurį laiką stebi konfliktą. 10.10.40 val. nueina atgal prie savo automobilio, vis stebėdamas konfliktavusius vyrus. 10.12.57 val. konfliktą stebi moteris, atvykusi į degalinę automobiliu „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri pildama degalus vis atsisukusi žiūri į konfliktuojančius vyrus. Visa tai įrodo, kad kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje, smurto naudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Pirmiau nurodytų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamasis R. A. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje.
Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kaltinamasis R. A. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį priskiriamas prie nesunkų nusikaltimų, teistas, tačiau teistumas išnykęs, (1 t., b. l. 144–153), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 154–156), nedirba (1 t., b. l. 157–158). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti, paskiriant straipsnio už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą bausmę – 1 metus laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, išklausant ją per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 41, 48 straipsniai). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktą bausmę įskaitytinas R. A. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. sausio 10 d., 10.50 val. (1 t., b. l. 98-99), iki 2025 m. sausio 11 d., 10.20 val. (1 t., b. l. 102-103), ir laikytina, kad jis atliko 3 (tris) laisvės apribojimo dienas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina (1 t., b. l. 140–143).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – L. O. regėjimo akiniai, grąžinti jam pagal pakvitavimą (1 t., b. l. 37–38), paliktini jo neribotai nuosavybei.
(duomenys neskelbtini), laikmenos vaizdo įrašas, kuris prisegtas bylos 1 tomo viršelio gale, palikti prie bylos, kaip sudedamąją bylos dalį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 ir 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304, 305 307 ir 308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir jį nubausti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, kartu su bausme R. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktą bausmę įskaityti R. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. sausio 10 d., 10.50 val., iki 2025 m. sausio 11 d., 10.20 val., ir laikyti, kad jis atliko 3 (tris) laisvės apribojimo dienas.
Kaltinamajam R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – L. O. regėjimo akinius, grąžintus jam pagal pakvitavimą, palikti jo neribotai nuosavybei.
(duomenys neskelbtini), laikmenos vaizdo įrašas, kuris prisegtas bylos 1 tomo viršelio gale, palikti prie bylos, kaip sudedamąją bylos dalį.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.