Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovei I. S. dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo nutraukiant darbo sutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas L. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016-01-12 sprendimo Nr. DGKS-166 darbo byloje Nr. APS-110-21452/2015 dalį, kuria ieškovo prašymas dėl neišmokėto darbo užmokesčio netenkintas, ir prašė jam iš atsakovės I. S. priteisti 102,03 Eur neišmokėto darbo užmokesčio. Nurodė, kad nuo 2015 m. liepos mėnesio dirbo pas atsakovę (duomenys neskelbtini), dirbo kiekvieną dieną po 4 valandas: dvi iš ryto ir dvi vakare, be išeiginių. 2015-08-18 jis atidirbo 2 valandas, paskambino atsakovei ir paprašė sumokėti 100 Eur avansą, susitikus ieškovas padavė prašymą jį atleisti dėl sveikatos būklės, atsakovė iškvietė policiją ir apkaltino jį 100 Eur vagyste, jis atsakovei 100 Eur grąžino. Teigia, iš atsakovės yra gavęs 150 Eur darbo užmokesčio, o 100 Eur nėra gavęs, ant paskutinio žiniaraščio nepasirašė, ką pasirašė autobusų stotyje per susitikimą, pasakyti negali. Po 2015-08-18 atsakovės nematė.

Atsakovė I. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2015-07-04 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), reikėjo ryte nuvežti į darbą darbuotojus, o vakare parvežti, dėžių jam kilnoti nereikėjo. Buvo sutarta, kad avansas bus mokamas po 50 Eur, darbo užmokestis sudarė pusę minimalios algos. 2015-08-18 ieškovas jai paskambino ir paprašė susitikti, ieškovas pareikalavo 100 Eur avanso, atsisakius, ieškovas padavė prašymą atleisti iš darbo dėl sveikatos būklės, nors medicininio pažymėjimo nepateikė, prašyme dar kažką taisė, po to paėmė iš jos automobilio ant priekinės lentynėlės gulėjusius 100 Eur, pasakydamas, kad jam priklauso. Iškvietus policiją, apsaugą, ieškovas jai atidavė 100 Eur. Po 2015-08-18 ieškovas nekėlė telefono, jis buvo išjungtas, todėl su juo visiškai atsiskaityti negalėjo. 2015-08-28 jis pats paskambino, atvažiavo į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), pasirašė žiniaraštyje, ji jam sumokėjo 100 Eur. Darbo ginčų komisijos priteistą sumą yra jam pervedusi paštu iki pareikalavimo, su ieškovu yra visiškai atsiskaičiusi, ant žiniaraščių yra ieškovo parašai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei I. S. iš ieškovo L. Š. 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nurodė, kad ieškovas L. Š. dirbo pas atsakovę I. S. pagal terminuotą darbo sutartį (duomenys neskelbtini) pareigose nuo 2015-07-04, iš darbo atleistas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 str. 1 d. nuo 2015-08-18 pačiam prašant. Ieškovui už 2015 m. liepos - rugpjūčio darbo laikotarpį turėjo būti išmokėta 234,90 Eur. Iš byloje esančių darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių sprendė, kad iš viso ieškovui pasirašytinai buvo išmokėta 250 Eur, t. y., 15,10 Eur daugiau, negu jam priklausė. Ieškovas iš darbo buvo atleistas 2015-08-18, su juo atsakovė galutinai atsiskaitė 2015-08-28, išmokėdama 100 Eur. Darbo ginčų komisijai 2016-01-12 sprendimu netenkinus jo prašymo, jis 2016-02-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 100 Eur, ieškinį vėliau patikslino ir prašė priteisti 102,03 Eur. Teismo posėdžių metu paaiškėjo, jog ieškovas neginčija nei darbo užmokesčio, nei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nei vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką paskaičiavimo ir dydžio, ginčas yra tik dėl 100 Eur, kuriuos, pasak ieškovo, jam padavė atsakovė, o vėliau su policijos pagalba atsiėmė. Teismas sprendė, jog šalys darbo sutartyje susitarė, jog avansas mokamas tik 50 Eur, o ne 100 Eur, kurių prašė ieškovas. Avansą ir darbo užmokestį už pirmą dirbtą mėnesį ieškovas gavo, todėl jam galėjo priklausyti tik 50 Eur avansas už antrą dirbtą mėnesį. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas prašė išmokėti jam avansą, nors neketino pas atsakovę dirbti, nes buvo pasirašęs prašymą dėl atleidimo iš darbo, minėtų aplinkybių jis nenurodė kreipdamasis su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo į darbo ginčų komisiją, o prašė priteisti visai kitą sumą. Atsakovė nuosekliai nurodė tas pačias aplinkybes, analogiškas nurodytoms atsiliepime ir teismo posėdyje, t. y. apie 100 Eur vagystę, kurias teismo posėdyje patvirtino iškviesti liudytojai – policijos pareigūnai I. G. ir R. P.. Ieškovo nurodytos aplinkybės prieštaringos, tarp šalių buvo konfliktinė situacija.

Vertino, kad atsakovei duoti ieškovui pasirašyti žiniaraštį kitą dieną 2015-08-28 data, o ne atleidimo iš darbo dieną – 2015-08-18 – nėra jokio logiško paaiškinimo, nes tada ji žiniaraštyje galėjo nurodyti 2015-08-18 datą ir būtų nereikėję mokėti vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką. Ieškovas prašymą dėl atleidimo iš darbo pateikė labai skubotai, neatidirbęs net visos darbo dienos, nepateikė pažymos, kad dėl sveikatos būklės jam taip staigiai reikėjo nutraukti darbą. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog dėl sveikatos būklės ieškovui taip skubotai reikėjo išeiti iš darbo, ir galimai buvo kita priežastis – atsakovės apgadintas automobilis. Iš darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių originalų teismas sprendė, jog ieškovui 250 Eur buvo išmokėta, jis juos gavo, pasirašė ant žiniaraščių, parašas 2015-08-28 žiniaraštyje vizualiai panašus, ners negavęs pinigų, ieškovas nebūtų pasirašęs. Teismas darė išvadą, kad atsakovė įrodė, jog su ieškovu visiškai atsiskaitė, o ieškovas neįrodė, jog 100 Eur negavo, nes ieškovui tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, t. y. aplinkybę, kad pinigai (100 Eur) jam nebuvo perduoti, o atsakovei savo atsikirtimų pagrįstumą, t. y., kad su ieškovu visiškai atsiskaitė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas L. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą ir perduoti bylą Šiaulių apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismo sprendimas priimtas nepagrįstai ir turi būti panaikintas, nes teismas savo sprendime rėmėsi tiktai atsakovės parodymais. Teismo sprendimo 3 lape nurodyta, kad padarytą 100 Eur vagystę teismo posėdyje patvirtino iškviesti liudytojai - policijos pareigūnai I. G. ir R. P., tačiau, jeigu tai būtų buvusi vagystė, policijos darbuotojai nebūtų paleidę, o pristatę į policijos nuovadą kaip nusikaltėlį.

Atsakovės paprašė duoti avansą 100 Eur ir ji avansą davė, o po to, kai pasakė nebenorintis daugiau pas ją dirbti, atsakovė pradėjo šaukti, reikalauti grąžinti pinigus ir iškvietė policiją. Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu 2016-05-12 patvirtino, kad jokios kalbos apie vagystę nebuvo, nes šalys aiškinosi darbo santykius. Atsakovės aiškinimas, kad 100 Eur kupiūra automašinoje buvo padėta ant palangės yra nelogiškas, nes niekas pinigų ant palangės nesivežioja.

Darbo sutartyje 3 eilutėje užrašas, kad avansas mokamas po 50 Eur, kaip ir darbo sutarties pakeitimo (papildymo) skyrelis yra aiškiai prirašytas vėliau vienašališkai pačios atsakovės. Dalis darbo sutarties yra suklastota, teismui nebuvo jokių abejonių dėl vizualiai panašaus parašo 2015-08-28 žiniaraštyje, nors jis nepasirašė, o atsakovės po 2016-08-18 konflikto autobusų stotyje iš viso iki teismo nematęs.

Nurodo, kad teismas neištyrė keleto svarbių aplinkybių, kurios gali turėti įtaką priimant sprendimą, t. y. nepaskirta ekspertizė nustatyti, ar buvo klastojamas parašas žiniaraštyje ir prirašyta darbo sutartis; nebuvo nustatyta automobilio, su kuriuo jis dirbo techninė būklė, neapklausti liudytojai ir nenustatytas darbo pobūdis (ką ir kiek laiko jis dirbo, ką vežiojo), neužklaustas TELE 2 operatorius nustatyti, ar buvo skambinta nuo 2015-08-18 iki 2015-08-28 ir kt.

Atsakovė I. S. pateiktu atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Teismas sprendime vertino ieškovo ir atsakovės parodymus ir lygino juos su kitų asmenų (policijos pareigūnų) parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais. Teismas sprendime išsamiai išanalizavo prieštaringus ir nelogiškus apelianto aiškinimus, padarė pagrįstą išvadą jais nesivadovauti. Ginčą tarp šalių dėl atsiskaitymo tyrė darbo ginčų komisija prie LR valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus. 2016 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. DGKS - 166 darbo ginčų komisija nusprendė L. Š. prašymą tenkinti iš dalies. Reikalavimą dėl 151,73 Eur darbo užmokesčio darbo ginčų komisija atmetė. Darbo ginčų komisija nustatė, kad už 2015 m. liepos mėnesį apeliantui buvo priskaičiuota 162,50 Eur darbo užmokesčio, jo naudai mokėtina suma sudarė 147,88 Eur. Už 2015 m. rugpjūčio mėnesį jam buvo priskaičiuota 77,38 Eur darbo užmokesčio ir 18,25 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atskaičius valstybės nustatytus privalomuosius mokesčius, apelianto naudai mokėtina suma sudarė 87,02 Eur. Iš viso už 2015 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius jam mokėtina 234,90 Eur suma (147,88+87,02). Apeliantui pasirašytinai darbo užmokesčio žiniaraščiuose buvo išmokėta 250,00 Eur.

Apeliantas skunde nurodė, kad teismas neištyrė svarbių aplinkybių, reikšmingų teisėto sprendimo priėmimui. Buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu ieškovo aiškinimai dėl klastojamų dokumentų nepasitvirtino. Todėl atlikti ekspertizės dėl žiniaraščio suklastojimo ar automobilio techninės būklės netikslinga. Būdamas (duomenys neskelbtini), jis turėjo įsitikinti, ar automobilis techniškai tvarkingas. Jis darbo ginčų komisijoje neginčijo dirbto darbo laiko trukmės.

Apeliantas sutiko su darbo ginčų komisijos sprendimu, t. y. neginčijo nustatytų faktinių aplinkybių ir paties sprendimo. Jis prašė priteisti iš atsakovės 100,00 Eur, neva iš jo atimtų tarpininkaujant policijos pareigūnams, nors ir neteisingai nurodė faktines aplinkybes, jo parodymų niekas nepatvirtino.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš kurių matyti, kad ieškovas L. Š. 2015-07-03 terminuotos darbo sutarties pagrindu dirbo pas atsakovę I. S. (duomenys neskelbtini) pareigose nuo 2015-07-04 iki 2015-08-18. Pasirašytoje 2015-07-03 darbo sutartyje šalys susitarė, kad ieškovas dirbs 4 valandas per dieną (2 valandas ryte: nuo 7.00 iki 9.00 val. ir 2 valandas vakare: nuo 21.00 val. iki 23.00 val.), jam mokant pusę Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, t. y. 162 Eur per mėnesį. Ieškovas iš darbo atleistas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 str. 1 d. nuo 2015-08-18 pačiam prašant (27, 34 b. l.). Iš byloje pateiktų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių matyti, kad ieškovui už 2015 m. liepos mėnesį buvo paskaičiuota 162,50 Eur darbo užmokesčio ir atskaičius valstybės nustatytus privalomuosius mokesčius, turėjo būti išmokėta 147,88 Eur. Už rugpjūčio mėnesį ieškovui buvo paskaičiuota 77,38 Eur darbo užmokesčio ir 18,25 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, atskaičius valstybės nustatytus privalomuosius mokesčius, turėjo būti išmokėta 87,02 Eur. Viso 234,90 Eur. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai (28-30 b. l.) patvirtina, kad iš viso ieškovui pasirašytinai buvo išmokėta: 2015-07-15 - 50 Eur, 2015-08-03 - 100 Eur ir 2015-08-28 - 100 Eur, viso jam buvo išmokėta 250 Eur. Ieškovą atleidus 2015-08-18, su juo atsakovė galutinai atsiskaitė 2015-08-28, išmokėdama 100 Eur.

Ieškovas 2015-11-25 kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu dėl 151,73 Eur neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovės (darbo byla Nr. APS-110-21452/2015, 1 b. l.). Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisija 2016-01-12 sprendime Nr. DGKS-166 darbo byloje Nr. APS-110-21452/2015 (4-5 b. l.) pagrįstai paskaičiavo ir priteisė iš atsakovės ieškovui 17,22 Eur (išmokama suma) vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2015-08-19 iki 2015-08-28, nustatyta, kad atsakovė ieškovui 17,22 Eur sumokėjo (35 b. l.). Darbo ginčų komisijai 2016-01-12 sprendimu netenkinus prašymo dėl 100 Eur priteisimo, 2016-02-12 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 100 Eur (1 b. l.), ieškinį vėliau patikslino ir prašė priteisti 102,03 Eur (11 b. l.).

Apeliantas teigia, kad Darbo sutartyje 3 eilutėje užrašas, kad avansas mokamas po 50 Eur, kaip ir darbo sutarties pakeitimo (papildymo) skyrelis yra prirašytas vėliau vienašališkai pačios atsakovės, dalis darbo sutarties yra suklastota, kad 2015-08-28 žiniaraštyje jis nepasirašė, o 100 Eur negavo, atsakovės po 2016-08-18 konflikto autobusų stotyje iš viso iki teismo nematęs. Nurodo, kad teismas neištyrė svarbių aplinkybių, nepaskyrė ekspertizės parašui žiniaraštyje ir darbo sutarties prierašui nustatyti, nebuvo nustatyta automobilio techninė būklė, neapklausti liudytojai ir nenustatytas darbo pobūdis, kiek laiko dirbo, ką vežiojo, neužklaustas TELE 2 operatorius nustatyti ar buvo skambinta nuo 2015-08-18 iki 2015-08-28 ir kt. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus, nes bylos dokumentų visuma patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantas neteikė prašymo dėl ekspertizės, kurios skyrimas būtų perteklinis įrodymų rinkimas, nes prierašo nustatymas neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui. Taip pat pažymėtina, kad reikalavimas dėl automobilio sugadinimo nėra nagrinėjamas, apelianto buvęs darbo pobūdis ir atleidimo pagrindas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apelianto išvardinti liudytojai buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, kitus įrodymus, teleoperatoriaus išrašą galėjo pateikti apeliantas, bet nepateikė. Bylos dokumentai (2015-07-03 darbo sutartis (25-26 b. l.), 2015-08-17 prašymas atleisti iš darbo (27 b. l.), 2015-07-15, 2015-08-03, 2015-08-28 darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai (28-30 b. l.), 2015-08-21 kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimas (31 b. l.), 2015 m. liepos mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis Nr. 15/7 (32 b. l.), 2015 m. rugpjūčio mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis Nr. 15/8 (33 b. l.)) patvirtina faktines aplinkybes, kurias teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.

Pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtintos apelianto nurodomos aplinkybės, iš 2016-04-18 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl L. Š. skundo ir iš Šiaulių apylinkės teismo 2016-06-03 nutarties matyti (73 b. l.), kad nenustatyta požymių veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d., 1 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad avansą ir darbo užmokestį už pirmą dirbtą mėnesį ieškovas buvo gavęs, jam galėjo priklausyti tik 50 Eur avansas už antrą dirbtą mėnesį. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas ginčija darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, tačiau remiasi visai kitu faktiniu pagrindu, t. y., sprendimo dalį ginčija iš esmės visai kitomis aplinkybėmis, nei kreipdamasis į darbo ginčų komisiją. Tuo tarpu atsakovė dar darbo ginčų komisijoje nurodė tas pačias aplinkybes, analogiškas nurodytoms atsiliepime ir teismo posėdyje, t. y. apie 100 Eur vagystę, kurias teismo posėdyje patvirtino iškviesti liudytojai – policijos pareigūnai I. G. ir R. P.. Ieškovo nurodytų aplinkybių niekas nepatvirtino. Pirmosios instancijos teismas turtėjo pagrindo išvadai, kad atsakovės paaiškinimus patvirtina byloje esantys dokumentai, liudytojų parodymai, o ieškovo paaiškinimus laikė nenuosekliais, prieštaringais ir nelogiškais, nepatvirtintais kitais įrodymais. Ieškovas prašymą dėl atleidimo iš darbo pateikė labai skubotai, neatidirbęs net visos darbo dienos, nepateikė pažymos, kad dėl sveikatos būklės jam taip staigiai reikėjo nutraukti darbą. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog dėl sveikatos būklės ieškovui taip skubotai reikėjo išeiti iš darbo, ir galimai buvo kita priežastis – atsakovės apgadintas automobilis.

Apie tai, kad atsakovė neatsiskaitė ir neišmokėjo ieškovui atlyginimo, nėra jokių duomenų, išskyrus ieškovo paaiškinimus. Nepaneigta, kad darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius (28-30 b. l.) pasirašė būtent ieškovas, iš jų teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui 250 Eur buvo išmokėta, jis juos gavo, pasirašė ant žiniaraščių, parašas 2015-08-28 žiniaraštyje vizualiai panašus į jo parašus, esančius ant kitų dviejų žiniaraščių, nes negavęs pinigų, ieškovas nebūtų pasirašęs. Nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo parašas suklastotas.

Teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad ieškovo paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, jis teigė, kad pasirašė, bet pinigų negavo, vėliau, kad kažką pasirašė 2015-08-18, dar vėliau – kad nieko 2015-08-28 nepasirašė, be to ieškovas pats neneigia, jog kažką pasirašė, tik ką ir kada, neprisimena. Atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnams atsakovė teigė, kad gali patvirtinti, jog atsiskaitė su ieškovu, gali pateikti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau jie nesigilino, pasiūlė šalims spręsti minėtą klausimą teisme CPK numatyta tvarka, taip pat pažymėtina, kad ieškovas neginčija nei sumų paskaičiavimo, nei atsiskaitymo fakto, ginčas kilo tik dėl 100 Eur.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė 178 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kaip ir nurodė teismas, remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 str.), ieškovui teko pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, t. y. aplinkybę, kad pinigai (100 Eur) jam nebuvo perduoti, o atsakovei savo atsikirtimų pagrįstumą, t. y., kad su ieškovu visiškai atsiskaitė. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo išvada, jog atsakovė įrodė visišką atsiskaitymą su ieškovu yra nepaneigta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovės parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, teismas sprendime išsamiai išanalizavo prieštaringus apelianto paaiškinimus, juos įvertino visų kitų įrodymų kontekste. Atsakovė įvykdė darbo ginčų komisijos prie LR valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2016 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. DGKS-166 L. Š. naudai išieškoti iš atsakovės 17,22 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, skaičiuojant nuo 2015-08-19 iki galutinio atsiskaitymo, t. y. 2015-08-28 ir šią 17,22 Eur sumą atsakovė išsiuntė ieškovui paštu 2016-02-08.

Pažymėtina, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, nebuvo nustatytos aplinkybės, kurias nurodo apeliantas dėl klastojamų dokumentų. Darbo ginčų komisijoje apeliantas neginčijo dirbto darbo laiko trukmės, nebuvo nuoseklus nei ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu nei teisme, neginčijo nustatytų faktinių aplinkybių. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas priteisti 100,00 Eur tariamai tarpininkaujant policijos pareigūnams yra nelogiškas, nes darbo užmokesčio žiniaraštis, pasirašytas 2015-08-28, patvirtina, kad atsiskaitymas išmokėtas ne 2015-08-18, bet ta data, kada pasirašytas.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, žyminis mokestis už apeliacinį skundą valstybei iš ieškovo nepriteistinos, nes bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 2 d.). Atsakovės interesus apeliacijoje atstovavo advokatė, teismui pateikta atstovavimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitas 50 Eur sumai (92-94 b. l.). CPK 98 straipsnio pagrindu šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo. Kadangi atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija maksimalaus dydžio, jos priteistinos iš ieškovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei I. S. (a. k.(duomenys neskelbtini)) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų