Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovei I. S., vykdančiai individualią veiklą, dėl darbo užmokesčio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas L. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino (11 b. l.), kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016-01-12 sprendimo Nr. DGKS-166 darbo byloje Nr. APS-110-21452/2015 dalį, kuria ieškovo prašymas dėl neišmokėto darbo užmokesčio netenkintas, jam iš atsakovės I. S. priteisti 102,03 Eur neišmokėto darbo užmokesčio.

Ieškovas L. Š. teismo posėdžio metu ieškinį (11 b. l.) palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nuo 2015 m. liepos mėnesio dirbo pas atsakovę vairuotoju. Sutarta buvo dirbti kiekvieną dieną po 4 valandas: dvi iš ryto ir dvi vakare, be išeiginių. 2015-08-18 jis atidirbo 2 valandas, paskambino atsakovei ir paprašė susitikti bei 100 Eur avanso. Susitikus prie autobusų stoties, ji jam davė 100 Eur, tada ieškovas padavė atsakovei prašymą jį atleisti dėl sveikatos būklės, nes toks darbas jo netenkino, sunku buvo dirbti, reikėdavo dėžes kilnoti, jam sveikata sušlubavo. Kai sužinojo, kad jis išeina iš darbo, atsakovė iškvietė policiją ir apkaltino jį 100 Eur vagyste, policininkai su juo pasikalbėjo, jis atsakovei 100 Eur grąžino. Iš atsakovės yra gavęs 150 Eur darbo užmokesčio, o 100 Eur nėra gavęs. Ant paskutinio žiniaraščio nepasirašė, ką pasirašė autobusų stotyje per susitikimą, pasakyti negali. Po 2015-08-18 atsakovės nematė. Nežino ir negali paaiškinti, kodėl darbo ginčų komisijos prašė jam priteisti 151,73 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, kodėl ieškiniu teismo prašo priteisti 102,03 Eur, nes iš tikrųjų jam reikia tik 100 Eur. Prašymą atleisti iš darbo padavė, kai jam atsakovė padavė 100 Eur, prašyme jis pataisė atleidimo datą. 17,22 Eur už uždelstą atsiskaityti laiką iš atsakovės gavo.

Ieškovas L. Š. atstovas advokatas G. A. palaikė atstovaujamąjį, ieškinį (11 b. l.) prašė tenkinti.

Atsakovė I. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (23-24 b. l.), prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas pas ją 2015-07-04 pradėjo dirbti vairuotoju. Susitarė dėl ne viso darbo laiko, ieškovas dirbo dvi valandas ryte ir dvi valandas vakare – reikėjo ryte nuvežti į darbą darbuotojus, o vakare parvežti, nei tų dviejų valandų neužtrukdavo, o dėžių jam jokių kilnoti nereikėjo. Buvo sutarta, kad avansas bus mokamas po 50 Eur, darbo užmokestis sudarė pusė minimalios algos. 2015-08-18 ieškovas jai paskambino ir paprašė susitikti. Nuvykus prie autobusų stoties, ieškovas įsėdo į jos asmeninį automobilį ir paprašė 100 Eur avanso. Ji pasakė, kad dar ne laikas, ji tiek mokėti negali. Tada jis padavė prašymą atleisti iš darbo dėl sveikatos būklės, nors medicininio pažymėjimo nepateikė, prašyme dar kažką taisė. Ji pareikalavo priduoti automobilį, tačiau jis numetė automobilio raktelius, automobilį atsisakė priduoti, paėmė iš jos automobilio ant priekinės lentynėlės gulėjusius 100 Eur, pasakydamas, kad jam priklauso, ir puolė bėgti į mikroautobusą. Ji puolė iš paskos, iškvietė policiją, kol policija atvažiavo, iškvietė apsaugą, kuri sulaikė mikroautobusą ir ieškovą, kad nenuvažiuotų, kol atvažiuos policija. Atvykus policijos pareigūnams ieškovas atsisakė išlipti iš mikroautobuso, po to išlipo ir nuėjo į policijos automobilį, pakalbėjus policijos pareigūnui su juo, ieškovas jai atidavė 100 Eur. Policijos pareigūnai klausė, ar ji rašys pareiškimą dėl pavogtų 100 Eur, ji atsakė, jeigu ieškovas pinigus atiduos, ji nerašys, kadangi atidavė, tai pareiškimo ir nerašė. Priduoti automobilio ieškovas negrįžo, ji rado prie savo namų jo paliktą apgadintą automobilį, todėl ir suprato, kodėl ieškovas taip greitai sugalvojo išeiti iš darbo ir atsisakė priduoti automobilį. Kadangi nebuvo sudariusi panaudos sutarties su ieškovu, nes nežinojo, tai nuostolių dėl apgadinto automobilio priteisti ir neprašo. Buvo apgadintas automobilio šonas ir bagažinė. Po 2015-08-18 ieškovas ilgai nekėlė telefono ragelio, telefonas buvo išjungtas, todėl su juo visiškai atsiskaityti negalėjo. 2015-08-28 jis pats paskambino, atvažiavo į jos namus, esančius Paukščių takas 2a-58, Šiauliai, pasirašė žiniaraštyje, ji jam sumokėjo 100 Eur. Darbo ginčų komisijos priteistą sumą yra jam pervedusi paštu iki pareikalavimo, su ieškovu yra visiškai atsiskaičiusi, ant žiniaraščių yra ieškovo parašai. Automobilio priekyje ant lentynėlės ji dažnai laiko smulkius, o kartais ir stambesnių kupiūrų pinigus. 2015-08-18 ji nedavė ieškovui nieko pasirašyti, jis nieko nepasirašė, ieškovas jai padavė prašymą atleisti iš darbo, kuris buvo nebaigtas rašyti, ji dar paprašė, kad jis baigtų užpildyti, pasirašytų, ieškovas prašyme dar kažką taisė.

Ieškinys netenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė I. S. yra asmuo, vykdantis individualią veiklą (darbo byla Nr. APS-110-21452/2015, 2-4 b. l.). Iš 2015-07-03 darbo sutarties Nr. 3 (25-26 b. l.) matyti, kad ieškovas L. Š. dirbo pas atsakovę I. S. pagal terminuotą darbo sutartį vairuotojo pareigose nuo 2015-07-04 iki 2015-08-18. Iš byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovą L. Š. ir atsakovę I. S., vykdančią individualią veiklą, siejo darbo teisiniai santykiai, nustatyti 2015-07-03 darbo sutartyje. Darbo sutarties šalys susitarė dėl ne viso darbo laiko, t. y., buvo sutarta, kad ieškovas dirbs 4 valandas per dieną (2 valandas ryte: nuo 7.00 iki 9.00 val. ir 2 valandas vakare: nuo 21.00 val. iki 23.00 val.), jam mokant pusę Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, t. y. 162 Eur per mėnesį. Ieškovas iš darbo atleistas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 str. 1 d. nuo 2015-08-18 pačiam prašant (27, 34 b. l.). DK 141 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (DK 141 str. 2 d.). Iš byloje esančių darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo (28-33 b. l.) matyti, kad ieškovui už 2015 m. liepos mėnesį buvo paskaičiuota 162,50 Eur darbo užmokesčio, atskaičius valstybės nustatytus privalomuosius mokesčius, ieškovui turėjo būti išmokėta 147,88 Eur. Už rugpjūčio mėnesį ieškovui buvo paskaičiuota 77,38 Eur darbo užmokesčio ir 18,25 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, atskaičius valstybės nustatytus privalomuosius mokesčius, ieškovui turėjo būti išmokėta 87,02 Eur. Viso ieškovui už 2015 m. liepos - rugpjūčio darbo laikotarpį turėjo būti išmokėta 234,90 Eur. Iš byloje esančių darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių (28-30 b. l.) matyti, kad iš viso ieškovui pasirašytinai buvo išmokėta: 2015-07-15 - 50 Eur, 2015-08-03 - 100 Eur ir 2015-08-28 - 100 Eur, viso jam buvo išmokėta 250 Eur, t. y., ieškovui buvo išmokėta 15,10 Eur daugiau, negu jam priklausė. Darbo ginčų komisija konstatavo, kad atsakovė ieškovui yra išmokėjusi visą priskaičiuotą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, todėl ieškovo reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo neturi pagrindo tenkinti. Teismas sutinka su darbo ginčų komisijos teiginiu. DK 141 str. 3 d. nustato, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Ieškovas iš darbo buvo atleistas 2015-08-18. Su juo atsakovė galutinai atsiskaitė 2015-08-28, išmokėdama 100 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, jog šalių susitarimu buvo nutarta su atleidžiamu darbuotoju atsiskaityti vėliau, todėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisija 2016-01-12 sprendime Nr. DGKS-166 darbo byloje Nr. APS-110-21452/2015 (4-5 b. l.) pagrįstai paskaičiavo ir priteisė iš atsakovės ieškovui 17,22 Eur (suma, mokėtina atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2015-08-19 iki 2015-08-28, o ieškovo prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo netenkino. Atsakovė ieškovui 17,22 Eur sumokėjo (35 b. l.), tai ieškovas pripažino.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas L. Š. 2015-11-25 kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu dėl 151,73 Eur neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovės (darbo byla Nr. APS-110-21452/2015, 1 b. l.). Darbo ginčų komisijai 2016-01-12 sprendimu netenkinus jo prašymo, jis 2016-02-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 100 Eur (1 b. l.), ieškinį vėliau patikslino ir prašė priteisti jau 102,03 Eur (11 b. l.). Tačiau teismo posėdžių metu paaiškėjo, jog ieškovas neginčija nei darbo užmokesčio, nei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nei vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką paskaičiavimo ir dydžio, ginčas yra tik dėl 100 Eur, kuriuos, pasak ieškovo, jam padavė atsakovė, o vėliau su policijos pagalba atsiėmė. Tai patvirtino ir ieškovo atstovas. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog 2015-08-18 susitikimo prie autobusų stoties metu prašė, kad atsakovė jam duotų 100 Eur avansą, atsakovė jam davė, tačiau kai jis pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo, ji iškvietė policijos pareigūnus ir su jų pagalba minėtus pinigus atsiėmė. Atsakovė nurodė, jog ieškovas prašė 100 Eur avanso, tačiau ji pasakė, jog yra dar per anksti, jis tiek neatidirbo dienų, tada ieškovas čiupo minėtus pinigus ir bėgo, pinigus atsiėmė tik policijos pareigūnų pagalba. Pažymėtina, jog šalys darbo sutartyje susitarė, jog avansas mokamas tik 50 Eur (25-26 b. l.), o ne 100 Eur, kurių prašė ieškovas. Iš darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių (28, 29 b. l.) matyti, jog avansą ir darbo užmokestį už pirmą dirbtą mėnesį ieškovas jau gavo, todėl jam galėjo priklausyti tik 50 Eur avansas už antrą dirbtą mėnesį. Be to, atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, jog ieškovas prašė išmokėti jam avansą, nors neketino pas atsakovę daugiau dirbti, nes buvo pasirašęs prašymą dėl atleidimo iš darbo. Beje, minėtų aplinkybių jis nenurodė kreipdamasis su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo į darbo ginčų komisiją, prašė priteisti visai kitą sumą, minėtas aplinkybes jis nurodė tik teisme, susipažinęs su atsakovės paaiškinimais, nurodytais darbo ginčų komisijos sprendime, t. y., ieškovas ginčija darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, tačiau remiasi visai kitu faktiniu pagrindu, t. y., sprendimo dalį ginčija iš esmės visai kitomis aplinkybėmis, nei kreipdamasis į darbo ginčų komisiją. Tuo tarpu atsakovė iš karto (dar darbo ginčų komisijoje) nurodė tas pačias aplinkybes, analogiškas nurodytoms atsiliepime ir teismo posėdyje, t. y. apie 100 Eur vagystę, kurias teismo posėdyje patvirtino iškviesti liudytojai – policijos pareigūnai I. G. ir R. P.. Ieškovo nurodytų aplinkybių niekas nepatvirtino. Be to, ieškovas teigė, jog gavo iš atsakovės tik 150 Eur darbo užmokesčio, 2015-08-28 100 Eur jis negavo, žiniaraščio nepasirašė, nors anksčiau teigė, kad pasirašė, bet pinigų negavo, vėliau teigė, kad ant kažko 2015-08-18 pasirašė, ant ko – neprisimena. Atsakovė tvirtino, jog 2015-08-18 ji nieko nedavė ieškovui pasirašyti ir jis nieko nepasirašinėjo. Po 2015-08-18 jo telefonas buvo išjungtas, todėl atsiskaityti su juo buvo neįmanoma, nurodė, jog nepagalvojo, galėjo forminti ne jo atleidimą, o pravaikštas. 2015-08-28 jis pats jai paskambino, atvažiavo į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), ji ieškovui davė 100 Eur ir jis pasirašė. Kad 2015-08-18 būtų buvę kas pasirašinėjama, policijos pareigūnai taip pat nenurodė. Akivaizdu, jog tarp šalių esant konfliktinei situacijai ką nors pasirašinėti nebuvo laiko. Be to, atsakovei duoti ieškovui pasirašyti žiniaraštį kitą dieną 2015-08-28 data, o ne atleidimo iš darbo dieną – 2015-08-18 nėra jokio logiško paaiškinimo, nes tada ji žiniaraštyje galėjo nurodyti 2015-08-18 datą ir būtų nereikėję mokėti vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką. Be to, ieškovas prašymą dėl atleidimo iš darbo pateikė labai skubotai, neatidirbęs net visos darbo dienos. Jis nurodė, jog darbą palieka dėl sveikatos būklės, tačiau jokios pažymos, kad dėl sveikatos būklės jam taip staigiai reikėjo nutraukti darbą, jis nepateikė nei atsakovei, nei teismui. Ieškovas taip pat atsisakė priduoti automobilį, raktelius automobilyje numetė atsakovei, o automobilį paliko prie jos namų, galimai bijodamas, jog ji nepamatytų apgadinto automobilio ir nepaprašytų atlyginti nuostolius. Aplinkybių, kad atsisakė priduoti automobilį ir numetė raktelius atsakovės asmeniniame automobilyje, neneigia ir pats ieškovas. Ieškovas nurodė, jog darbas jam buvo per sunkus, reikėjo dirbti viršvalandžius, kilnoti dėžes, tačiau jam paprieštaravo atsakovė, nurodydama, jog jis nei tų dviejų valandų neišdirbdavo, dėžių kilnoti nereikėjo, jis tik ryte nuveždavo, o vakare parveždavo darbuotojus. Kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl sveikatos būklės ieškovui taip skubotai reikėjo išeiti iš darbo, akivaizdu, jog buvo kita priežastis – galimai atsakovės apgadintas automobilis, todėl ieškovas, galimai siekdamas išvengti nuostolių atlyginimo, skubiai metė darbą ir nekėlė telefono ragelio. Atsakovės paaiškinimai logiški, nuoseklūs, patvirtina tas pačias aplinkybes, nurodytas tiek darbo ginčų komisijoje, tiek teisme, juos patvirtina byloje esantys dokumentai, liudytojų parodymai, ko negalima pasakyti apie ieškovo paaiškinimus, kurie nenuoseklūs, prieštaringi ir dažnai nelogiški, jų niekas nepatvirtina, todėl teismas linkęs tikėti atsakovės, o ne ieškovo paaiškinimais. Ieškovas mano, kad jam priklauso 100 Eur, kurių nesumokėjo atsakovė, todėl juos ir prašo priteisti, tačiau minėtos sumos nepagrindžia jokiais paskaičiavimais ar kitais įrodymais, kad jie jam priklauso.

Atsakovė tvirtai įsitikinusi ir tai patvirtino teismo posėdyje, jog ant darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių (28-30 b. l.) pasirašė būtent ieškovas, žiniaraščių originalus sutiko pateikti ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnams, taip pat pateikė teismui apžiūrai teismo posėdžio metu. Iš darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių originalų matyti, jog ieškovui 250 Eur buvo išmokėta, jis juos gavo, pasirašė ant žiniaraščių, parašas 2015-08-28 žiniaraštyje vizualiai panašus į jo parašus, esančius ant kitų dviejų žiniaraščių. Negavęs pinigų, ieškovas nebūtų pasirašęs. Be to, atsakovei nėra jokio pagrindo nepagrįstai teigti, kad tai ieškovo parašas, nes paaiškėjus, kad parašas suklastotas, jai grėstų baudžiamoji atsakomybė bei atsakomybė civilinėje byloje už priesaikos sulaužymą, nes ji davė paaiškinimus būdama prisiekusi. Be to, kaip jau buvo minėta, ieškovo paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, jis teigė, kad pasirašė, bet pinigų negavo, vėliau, kad kažką pasirašė 2015-08-18, dar vėliau – kad nieko 2015-08-28 nepasirašė, be to – ieškovas pats neneigia, jog kažką pasirašė, tik ką ir kada, neprisimena. Atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnams atsakovė teigė, kad gali patvirtinti, jog atsiskaitė su ieškovu, gali pateikti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau jie nesigilino, pasiūlė šalims spręsti minėtą klausimą teisme CPK numatyta tvarka. Kaip jau buvo paminėta, ieškovas neginčija nei sumų paskaičiavimo, nei atsiskaitymo fakto, ginčas kilo tik dėl 100 Eur, galimai atsakovės duotų ieškovui ir iš jo atimtų policijos pareigūnų pagalba.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2007 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; kt.). Todėl remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 str.), pagal įstatymą ir formuojamą teismų praktiką ieškovui tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, t. y. aplinkybę, kad pinigai (100 Eur) jam nebuvo perduoti, o atsakovei savo atsikirtimų pagrįstumą, t. y., kad su ieškovu visiškai atsiskaitė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovė įrodė, jog su ieškovu visiškai atsiskaitė, o ieškovas neįrodė, jog 100 Eur iš atsakovės negavo, ieškovo ieškinys dėl darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovės atmestinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovui buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (7 b. l.), todėl žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš ieškovo nepriteistinos, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės interesams byloje atstovavo advokatas, kuris nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 75 Eur išlaidų, susijusių su konsultavimu ir procesinių dokumentų (atsiliepimo) ruošimu priteisimo (36, 37, 43 b. l.). Pagal LR CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Ieškovas neginčija atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kad dėl ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu ji patyrė 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl atsiliepimo surašymo, todėl iš esmės bylą išsprendus atsakovės naudai, iš ieškovo priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 93, 430 str. 7 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų, 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.