Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-13 · Civilinė byla Nr. e2A-918-392/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-13
Bylos Nr.
e2A-918-392/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
E. B.
Kategorijos
  • 3.3.1.18.1Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Civilinė byla Nr. e2A-918-392/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31122-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 400 Eur negrąžinto kredito, 117,59 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, 15,40 Eur administravimo mokestį iki sutarties nutraukimo dienos, 132,33 Eur nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 75 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo teismui dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 17 d.), 75 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 8 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo E. B. 400 Eur negrąžinto kredito, 117,59 Eur mokėjimo palūkanas, 15,40 Eur administravimo mokesčio, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 532,99 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 108,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Teismas nustatė, kad pradinis kreditorius UAB BnP Finance ir atsakovas 2019 m. gruodžio 17 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-hgb44y4z (toliau tekste – Sutartis), kuria pradinis kreditorius atsakovui suteikė 400 Eur kreditą 16 mėnesių laikotarpiui, nustatydamas kredito grąžinimą dalimis. Atsakovas sutartimi įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas bei vykdyti kitus įsipareigojimus sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. kovo 3 d. pagal periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 pirminis kreditorius perleido savo reikalavimus atsakovo atžvilgiu ieškovei. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, suteikto kredito negrąžino, todėl pradinis kreditorius 2020 m. gegužės 21 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį.

4. Teismas įvertinęs, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas ar būtų atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar reikalavimą perėmusia ieškove, ieškovei iš atsakovo priteisė 400 Eur negrąžinto kredito. Teismas, spręsdamas dėl prašomų 117,59 Eur dydžio mokėjimo palūkanų, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, padarė išvadą, jog toks prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas. Taip pat tenkino ieškovės reikalavimą dėl 15,40 Eur administravimo mokesčio priteisimo iš atsakovo.

5. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 132,33 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo teismui dienos bei 75 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 400 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito sutarties termino pabaigos, atsižvelgęs į aktualią kasacinio teismo praktiką ir apeliacinės instancijos teismų praktiką, sprendė, kad mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (t. y. nuo 2020 m. gegužės 21 d.) nebegali būti skaičiuojamos. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.

6. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procentai nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Teismas, remdamasis nurodytu, sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti 75 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400 Eur), nuo ieškinio parengimo teismui dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

7. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 532,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 108,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

8. Ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. sprendimo už akių dalį: 1) dėl 132,33 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 132,33 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 2) dėl 75 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 17 d.), priteisimo ir priteisti 75 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 17 d.); 3) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 136 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neskiria mokėjimo (pelno) palūkanų ir negautų pajamų (nuostolių) tarpusavio santykio. Nors teismas skundžiamame sprendime teisingai identifikuoja, kad pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, tačiau visiškai neatsižvelgia į to paties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuotą praktiką dėl reikalavimų ir jų formulavimo po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

8.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, jog sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

8.3. Pradinio kreditoriaus ir tuo pačiu vartojimo kredito davėjo UAB BnP Finance pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Taigi, pradinis kreditorius, paskolindamas pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra preliminarios kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai). Atsižvelgiant į tai, teismo teiginiai, jog apeliantės aiškiai ir nedviprasmiškai ieškinyje suformuluoti prašymai priteisti negautas pajamas (nuostolius) po sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos yra prašymai priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytini visiškai nepagrįstais. Apeliantei perėmus reikalavimo teisę į skolą pagal sutartį, ir tapus prievolės šalimi, ji įgijo teisę naudotis visomis pradiniam kreditoriui sutartimi ir teisės aktais suteiktomis teisėmis bei šias teises pagrindžiančiomis aplinkybėmis. Taip pat apeliantė įgijo pareigą pagrįsti pradinio kreditoriaus negautas pajamas (nuostolius), ir šią pareigą ieškinyje tinkamai įgyvendino.

8.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Taigi jau viena sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir sutarties terminą pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kaip kriterijus, pagrindžiančius apeliantės negautas pajamas (nuostolius) ir jų dydį. Pradinis kreditorius įvertinęs atsakovo galimybę skolintis atsakingai bei suderinęs individualias sutarties sąlygas, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai visą sutarties laikotarpį, ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą. Tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė sutarties bendrųjų sąlygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, dėl kurių pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį, apeliantė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių).

8.5. Šalys sutarties 1.8. ir 6.2. punktais susitarė, kad bendra vartojimo kredito kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku bei tinkamai ir neapima palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka vartojimo kredito davėjui už pradelstą laikotarpį. Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

8.6. Apeliantės nuomone, ji įrodė, jog pradinis kreditorius turėjo realias, o ne hipotetines galimybes gauti iš anksto suplanuotas pajamas, iš anksto ėmėsi visų galimų priemonių, kad šios pajamos būtų gautos, todėl teismo sprendimas keistinas, priteisiant apeliantei visus jos ieškinio reikalavimus, susijusius su negautomis pajamomis (nuostoliais).

8.7. Apeliantė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nustatymo, neturėtų vadovautis tik sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Naujausiuose apeliacinės instancijos teismų išaiškinimuose konstatuota, jog apeliantė turi teisę negautas pajamas (nuostolius) po sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino, jeigu ji nebūtų nutraukta, pasibaigimo dienos skaičiuoti procentine išraiška pagal sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1795-580/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1721-567/2020 ir kt.). Apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.

8.8. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, neatliko nei vieno mokėjimo pagal dar galiojusį sutarties grafiką, ir negrąžinta kredito dalis nei trupučio nepamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nekito ir nekinta iki šiol, t. y. nemažėja, nes atsakovas nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant pagal 75 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų normą už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400,00 Eur), laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos, jeigu ji nebūtų nutraukta, iki kreipimosi į teismą apibrėžiant fiksuota suma, o nuo kreipimosi į teismą dienos neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.

8.9. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

10. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 17 d. pradinis kreditorius UAB BnP Finance ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-hgb44y4z, kuria atsakovui buvo suteiktas 400 Eur kreditas 16 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas sutartimi įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas bei vykdyti kitus įsipareigojimus sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. kovo 3 d. pagal periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 pirminis kreditorius perleido savo reikalavimus atsakovo atžvilgiu ieškovei. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, suteikto kredito negrąžino, todėl pradinis kreditorius 2020 m. gegužės 21 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį.

11. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 400 Eur negrąžinto kredito, 117,59 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, 15,40 Eur administravimo mokestį iki sutarties nutraukimo dienos, 132,33 Eur nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 75 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo teismui dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 17 d.), 75 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 400 Eur negrąžinto kredito, 117,59 Eur mokėjimo palūkanas, 15,40 Eur administravimo mokesčio, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 532,99 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 108,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 132,33 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 75 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 17 d.). Teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

13. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

14. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 2 dalis).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, keisdama teismų praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

17. Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad ieškovė paskolino atsakovui pinigus už sutartą mokestį (pelno palūkanas). Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis su atsakovu 2020 m. gegužės 21 d. nutraukta, nes atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, suteikto kredito negrąžino. Vadovaujantis pirmiau nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui pagal vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Nutraukus paskolos sutartį, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Vartojimo kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti kredito davėjai mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių metinė norma – 75 proc., pagal sutartyje nustatytą grafiką. Atsakovui, tinkamai vykdant sutarties sąlygas, kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti šias pajamas. Tačiau atsakovui nevykdant sutartinius įsipareigojimus, kreditorė nutraukė sutartį. Aplinkybė, kad atsakovas nesumokėjo ieškovei paskolos sumos, sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sutarties administravimo mokesčio, patvirtina ieškovės negautų pajamų faktą.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma, siejant jas su sutartine mokėjimo palūkanų norma – 75 proc., nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (400 Eur), negautų pajamų suma viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma pagal grafiką iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Atsakovui tinkamai vykdant sutartį, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį mažėtų. Todėl ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau negu iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sukurtos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti.

19. Apeliantė prašo priteisti jai iš atsakovo 132,33 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos ir 75 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 17 d.).

20. Nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas pagal mokėjimo grafiką sumokės ieškovei 244,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių metinė norma 75 proc. Vartojimo kredito sutartis 2020 m. gegužės 21 d. nutraukta. Kredito grąžinimo diena nustatyta 2021 m. balandžio 17 d. Teisėjų kolegija, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, jog ieškovės negautos pajamos negali būti didesnės negu paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo iki kredito grąžinimo dienos (2021 m. balandžio 17 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos – 126,80 Eur ((19,59 : 31 d. x 27 d.) + 18,30 + 16,93 + 15,47 + 13,92 + 12,27 + 10,53 + 8,67 + 6,69 + 4,59 + 2,37 = 126,80). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti ir 126,80 Eur sumą, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Taigi ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamas, t. y. 75 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos – 2021 m. balandžio 17 d., paskaičiuotų už atitinkamą mėnesį negrąžintą vartojimo kredito grafike nurodytą sumą ir suėjus mokėjimo grafike nustatytam terminui.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos. Dėl to keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, apeliantei priteistinos negautos pajamos, kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį nuo sutarties nutraukimo. Kredito sutarties terminas pasibaigė bylos nagrinėjimo metu iki paskelbiant procesinį sprendimą. Atitinkamai šios nutarties priėmimo dieną ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamas 75 proc. metinių palūkanų, skaičiuotinų kas mėnesį nuo tą mėnesį grafike nurodytos negrąžintos kredito sumos nuo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos (2021 m. balandžio 17 d.). Dėl to ieškovei iš atsakovo už nurodytą laikotarpį priteistinos 126,80 Eur negautos pajamos.

22. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

23. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 136 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas tenkino 80,11 proc. ieškinio reikalavimų ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovei 108,95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei iš atsakovės priteisė 126,80 Eur negautų pajamų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (atsakovas nevykdė sutarties, todėl ieškovė turėjo pareikšti ieškinį, šalių procesinį elgesį – atsakovas nepateikė procesinių dokumentų), sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme – 136 Eur. Ieškovei iš atsakovo priteistinos ir 15 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą už akių pakeisti – iš atsakovo E. B. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ naudai papildomai priteisti 126,80 Eur negautų pajamų, priteistas 108,95 Eur bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 136 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. B. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ naudai 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai Virginijus KairevičiusDanutė KutrienėTatjana Žukauskienė