Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-720-581-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-30
Bylos Nr.
1A-720-581-2014
Teisminio proceso Nr.
1-49-1-00356-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis, Pranas Šimkus, Jolanta Raščiuvienė (pran.)
Nuteistasis
A. Š., J. K., D. B., A. N.
Nukentėjusysis
K. K., B. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-720-581/2014Teisminio proceso Nr. 1-49-1-00356-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUBaudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592014 m. rugsėjo 30 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Prano Šimkaus,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorui A. G.,gynėjui advokatui J. S.,nuteistajam A. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. buvo pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas prieš K. K.) ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas prieš B. Š.) ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas A. Š. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas.

Šiuo nuosprendžiu buvo nuteisti J. K., D. B., A. N., tačiau skundai apeliacinės instancijos teisme dėl šių nuteistųjų nėra gauti.

Taip pat buvo patenkinti nukentėjusiųjų K. K. ir B. Š. turtinės žalos civiliniai ieškiniai, kurie solidariai priteisti nukentėjusiems iš visų nuteistųjų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š., D. B., A. N. ir J. K. nuteisti už tai, jog 2013 m. lapkričio 12 d., apie 18 val. 30 min., tiksliai nenustatytu laiku, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, prie kiosko, esančio ties parduotuve „S. T.“, adresu (duomenys neskelbtini), užpuolė ir panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. K., t. y. A. Š. ir J. K. K. K. prispaudus prie minėto kiosko sienos ir jį laikant prispaudus rankomis, D. B. ir A. N. jam rankomis sudavė, tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas ir taip atėmę galimybę K. K. priešintis, A. Š. ir D. B. apieškojo K. K. drabužių kišenes ir iš jų ištraukė ir taip pagrobė nukentėjusiajam K. K. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GT-E 1200M“, IMEI Nr. 353819054586538, 60 litų vertės ir 20 litų grynųjų pinigų, ir tokiais savo bendrais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam K. K. 80 litų turtinę žalą,

A. Š., D. B. ir A. N. nuteisti už tai, kad 2013 m. lapkričio 26 d., apie 15 val. 30 min., tiksliai nenustatytu laiku, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto koridoriuje, ties butais pažymėtais Nr. 49 ir Nr. 50, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją B. Š., t. y. A. Š. iš už nugaros rankomis sugriebus B. Š. už drabužių ir taip atėmus galimybę jai priešintis, A. N. ir D. B. iš jos rankų ištraukė ir taip pagrobė nukentėjusiajai B. Š. priklausančią rankinę 60 litų vertės, su joje buvusia pinigine 20 litų vertės, su joje buvusiais 80 litų grynųjų pinigų, taip pat 10 kiaušinių 3,09 litų vertės, 400 gr talpos grietinės indeliu 2,69 litų vertės, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai B. Š. 165,78 litų turtinę žalą,

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. Š. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir už veiką dėl K. K. plėšimo paskirti švelnesnę bausmę, o iš veikos dėl B. Š. plėšimo išteisinti.

Nurodo, kad dėl plėšimo nukentėjusiojo K. K. atžvilgiu susitarę nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu prisipažino visiškai kaltu ir gailisi, kad padarė nusikaltimą. Jis tik K. K. buvo prispaudęs prie sienos ir neketino jo mušti, tačiau paleidus K. K., jį (K. K.) puolė mušti D. B., A. N. ir J. K., o jis net drausmino juos. Dar buvo iš K. K. paėmęs 20 Lt ir telefoną, tačiau šiuos daiktus atidavė ir atsiprašė K. K..

Nurodo, kad plėšimo B. Š. atžvilgiu nedarė, o tik jos paprašė jam paskolinti pinigų, tačiau ji pasakė, kad pinigų neturi, o tada D. B. ir A. N. pribėgo ir ištraukė iš jos rankų rankinę.

Teismo posėdyje nuteistasis A. Š. bei jo gynėjas advokatas J. S. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimui būdinga tai, kad turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis.

Nors nuteistasis A. Š. savo kaltę dėl plėšimo B. Š. atžvilgiu neigia, t. y. nurodo, kad tik B. Š. paprašė jam paskolinti pinigų, tačiau ji pasakė, kad pinigų neturi, o tada D. B. ir A. N. pribėgo ir ištraukė iš jos rankų rankinę, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. Š. padarė plėšimą B. Š. atžvilgiu.

Nuteistasis D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. Š. prašė pinigų iš nukentėjusiosios B. Š., o jai pasakius, kad pinigų neturi, A. Š. ją ranka prispaudė prie sienos ir bandė ištraukti rankinę, A. Š. nepavykus išplėšti rankinės, jis paėmė ir ištraukė rankinę bei išbėgo iš namo laiptinės. Nuteistasis A. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje iš esmės davė analogiškus parodymus - kad A. Š. paprašė B. Š. pinigų, ji pasakė, kad neturi, tuomet A. Š. prispaudė nukentėjusiąją ir bandė plėšti rankinę, nepavykus išplėšti iš nukentėjusiosios rankinės, pribėgo D. B. ir išplėšė rankinę bei nubėgo į lauką. Taip pat paaiškino, kad pagrobtus B. Š. pinigus išleido kartu su A. Š., pirko alkoholį ir cigaretes. Pažymėtina, kad nuteistasis A. Š. taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pinigus pagrobtus iš B. Š. išleido visi kartu, pirko ir gėrė alkoholį. Nukentėjusioji B. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad jokių pinigų A. Š. paskolinti neprašė, o stipriai sugriebęs už pečių stūmė ją link lifto. Nukentėjusioji teigė, kad A. N. pasakė A. Š., jog imtų rankinę, nes ten turi būti pinigų. Tuomet ji pradėjo šaukti kaimyną S. S. ir tuo metu iš jos ištraukė rankinę, negali garantuoti, bet jai atrodo, kad rankinę ištraukė A. Š.. Kaimynas S. S. išbėgo, tačiau jų nepavijo. Liudytojas S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad būnant namuose išgirdo, kaip kaimynė B. Š. šaukė, kaimynė jam pasakė, kad išplėšė rankinę, kurioje buvo pinigai, ir jis iš karto bėgo į lauką, tačiau apibėgo aplink namą ir nieko nematė. B. Š. buvo išsigandusi, šoko būsenoje. Taigi akivaizdu, kad nukentėjusiosios B. Š. atžvilgiu nuteistasis A. Š. naudojo fizinį smurtą ir plėšė iš B. Š. rankų rankinę, tą patvirtino ne tik nukentėjusioji B. Š. ir liudytojas S. S., kurių parodymai yra nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštarauja, bet ir pačių nuteistųjų D. B. ir A. N. paaiškinimai. Nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais bei nuteistųjų paaiškinimais nustatyta, kokie nusikalstami veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo atlikti ir kokius veiksmus kiekvienas nuteistasis atliko nusikaltimo metu. Nors kiekvienas iš nuteistųjų atliko tam tikrus skirtingus veiksmus, vienas panaudojo fizinį smurtą, kiti - pagrobė rankinę, tačiau, atsižvelgiant į jų pritarimą vienas kito neteisėtiems veiksmams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad jie visi trys veikė bendrininkų grupe, todėl dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra išskiriami ar skaidomi atskiriems bendrininkams. Kad nagrinėjamu atveju nuteistieji veikė vieninga tyčia ir juos jungė susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką, rodo jų elgesys nusikalstamos veikos darymo metu – nuteistieji buvo pažįstami, laiptinėje buvo visi kartu, savo veiksmais pritarė kitų bendrininkų veiksmams, iš laiptinės jie taip pat išbėgo kartu, o pagrobtus pinigus išleido kartu. Vykdydami plėšimą bei smurtaudami nukentėjusiosios atžvilgiu, nuteistieji suvokė, kad veikia kartu prieš nukentėjusiąją, todėl jie, kaip bendravykdytojai, atsako bendrai ir baudžiamojon atsakomybėn pagrįstai buvo traukiami pagal tą patį BK straipsnį bei jo dalį. Visi nuteistieji pritarė vienas kito veiksmams, jiems buvo priimtinas bet koks svetimo turto užvaldymo būdas, taip pat ir panaudojant prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą.

Visi aptarti įrodymai patvirtina, kad apylinkės teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad A. Š. veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl K. K. plėšimo ir jo veikos kvalifikavimo, tik prašo dėl šios veikos skirti švelnesnę bausmę bei atsižvelgti į tai, kad dėl plėšimo susitarę nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu prisipažino visiškai ir gailėjosi, kad iš K. K. paimtus 20 Lt ir telefoną, grąžino nukentėjusiajam, atsiprašė K. K..

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. Š., pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. Š. nusikaltimus padarė būdamas teistas dėl nusikaltimų nuosavybei, baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus ir už pažeidimus nuosavybei, nedirba, nesimoko, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, nėra susietas stipriais socialiniais ryšiais su šeima. Taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginiai tyčiai, į tai, kad A. Š. darydamas nusikaltimus siekė savanaudiškų tikslų, t. y. norėjo gauti pinigų pragyvenimui, juos naudojo alkoholio, cigarečių pirkimui, į tai, kad padaryti nusikaltimai yra baigti.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Taigi, pirmosios instancijos teismas, į visas aukščiau minėtas aplinkybes, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir jas teisingai įvertino.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog šis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl K. K. plėšimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai yra bent vienas iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; 2) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką; 3) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytoje nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Pasak apelianto, teisinį pagrindą nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę sudaro tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Savo ruožtu nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir pan. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-78/2014). Nors apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau iš teisiamojo posėdžio metu duotų jo parodymų matyti, jog jis, duodamas parodymus, nebuvo nuoširdus, nenurodė visų nusikaltimo padarymo aplinkybių, nes neigė turėjęs tikslą apiplėšti nukentėjusįjį, o apeliaciniame skunde iškelta A. Š. versija, kad jis D. B., A. N. ir J. K. drausmino, teisėjų kolegija vertina kaip siekį, kiek įmanoma sumažinti savo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Todėl toks, ikiteisminio tyrimo institucijų surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nulemtas tik formalaus, deklaruojamo pobūdžio nuteistojo prisipažinimas, pagrįstai nebuvo pripažintas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, juolab, kad iš bylos duomenų nematyti, jog nuteistasis neigiamai vertintų savo poelgį ar išgyventų dėl padarytų veiksmų.

BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje savanoriškas žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus - iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7-287/2009, 2K-534/2013, 2K-211/2014).

Nors apeliantas apeliaciniame skunde tvirtina, kad iš K. K. paimtus 20 Lt ir telefoną jis grąžino, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-11-12 A. Š. asmens kratos metu buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung GT-E1200M ir pinigų kupiūra 20 Lt. Utenos apskrities VPK Visagino PK pagal 2013-11-12 pakvitavimą grąžino nukentėjusiajam K. K. mobiliojo ryšio telefoną Samsung GT-E1200M ir pinigų kupiūrą 20 Lt (1 t. b.l. 62-70). Todėl akivaizdu, kad A. Š. savo noru ar jo valia kiti asmenys neatlygino žalos K. K., nes tai padarė Utenos apskrities VPK Visagino PK pareigūnai atlikę A. Š. asmens kratą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad A. Š. nukentėjusiajam K. K. atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Paskirdamas bausmes nuteistajam A. Š., kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertino kaltininko asmenybę. A. Š. nuteistas už dviejų tyčinių, apysunkių nusikaltimų padarymą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. Š. bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis.

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistojo asmenybę (niekur nedirba, nesimoko neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, nėra susietas stipriais socialiniais ryšiais su šeima, anksčiau yra teistas dėl nusikaltimų nuosavybei, anksčiau yra baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus ir už pažeidimus nuosavybei, savo nusikalstamų veikų nevertina kritiškai), padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės paskirtis numatyta BK 41 straipsnyje bus įgyvendinta A. Š. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose numatytas griežčiausių bausmių rūšis – laisvės atėmimą. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, yra pagrįsta. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o A. Š. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta arba neteisinga. Apylinkės teismas, nuteistajam A. Š. už dviejų apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymą skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį už kiekvieną nusikaltimą nustatydamas mažesnį nei straipsnių sankcijose numatyti šių bausmių vidurkiai, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą. Švelninti nuteistajam A. Š. skirtą bausmę nėra pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą.

Teisėjai Jolanta RaščiuvienėEligijus GladutisPranas Šimkus