Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2017-11-30 · Civilinė byla Nr. 2-5575-223/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-30
Bylos Nr.
2-5575-223/2017
Teisminio proceso Nr.
3-08-3-04526-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Ieškovas
L. L., S. G.
Atsakovas
V. P.
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-5575-223/2017Teisminio proceso Nr. 3-08-3-04526-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2; (S) 2.6.10.5.2.17.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 30 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei ,dalyvaujant ieškovei L. L., jos ir ieškovų S. G., S. G. atstovui advokatui S. L.,atsakovui V. P., jo atstovui advokatui A. P.,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus atstovei M. V. Tursienei,

viešo teismo posėdžio metu žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų L. L., S. G., S. G. ieškinį dėl turtinės žalos (nuostolių) priteisimo atsakovui V. P., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos atstovaujamai Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė L. L. ir ieškovų atstovas ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais ir sumažinus ieškininius reikalavimus prašo iš atsakovo priteisti viso 3272 Eur nuostolių atlyginimo, t. y. po 1090 Eur kiekvienam ieškovui, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį ir advokato atstovavimo išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad po mamos mirties trise kartu su S. G. ir S. G. paveldėjo po 1/3 dalį žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Buvo paveldėti sklypai UN (duomenys neskelbtini) bendro 0,84 ha ploto ir UN (duomenys neskelbtini) bendro 0,62 ha ploto. Šiuose sklypuose buvo deklaruotos daugiametės pievos. 2013 metais, atvykusi prie žemės sklypų, pastebėjo, jog žemės sklypas, kurio unikalus numeris baigiasi skaičiumi „(duomenys neskelbtini)“, yra suartas ir apsėtas ir todėl ji šio sklypo nebegalėjo deklaruoti kaip daugiamečių pievų. Atsakovo sūnus pokalbio metu pripažino, kad sklypą užarė jo tėvas, t. y. V. P.. 2015 metais buvo užartas žemės sklypas, kurio unikalus numeris baigiasi skaičiumi „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas ir jo sūnus pripažino, kad atsakovas suarė žemės sklypus ir jais naudojasi. Be to, atsakovo buvo minėta, kad žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini) jai ir S. G. ir S. G. nepriklauso, ir jis yra gavęs leidimą iš Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus minėto sklypo naudojimui. Iš žemės sklypo atsakovas pasitraukė, t. y. nustojo jį dirbti 2016 metų rudenį.

Ieškovų atstovas prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovų žemės sklypams buvo padaryta žala, nes buvo sunaikintos daugiametės pievos. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas. Žalos dydį įrodo ieškovų pateikta MB „Žolynukai“ sąmata ir negauto nuomos mokesčio paskaičiavimas. Iš atsakovo priteistina ieškovų naudai suma, kuri yra nurodyta ieškovų pareiškime dėl ieškinio sumažinimo.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka sumokėti ieškovams 224 Eur už naudojimąsi žemės sklypais, kitoje dalyje su ieškiniu nesutinka. Atsikirtimus į ieškinį palaiko atsiliepime nurodytais motyvais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad ieškovų žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini) ribojasi su jo žemės sklypu. Minėtas ieškovų sklypas ilgą laiką buvo nedirbamas apleistas, jau maždaug 2005-2006 metais jame ėmė augti berželiai, o tai kenkė šalia esančiam jo žemės sklypui. Tada ji nuvyko į Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrių , kur jam buvo pasakyta, kad žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini) niekam nepriklauso. Jis paprašė leidimo naudotis minėtu žemės sklypu, todėl 2013 metų rudenį jis iškirto minėtus berželius, suarė žemę, nupurškė ir pasėjo kvietrugius. Šį žemės sklypą jis deklaravo 2014-2016 metais. Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrių įsakymą dėl leidimo jam naudotis žemės sklypu UN (duomenys neskelbtini) išleido tik 2016 metais. 2016 metais ieškovė L. L. jam atsiuntė elektroninį laišką ir prašė atsilyginti už naudojimąsi jų žemės sklypais ir prašė už tai 700 Eur, o jis sutiko mokėti 200 Eur. Kitą ieškovų žemės sklypą ( UN (duomenys neskelbtini)) jis naudojosi su ieškovų tėvo P. G. leidimu ir už tai jam yra sumokėjęs 30 Eur, tačiau tai patvirtinančio dokumento neturi. Šį sklypą jis suarė 2015 metais ir 2016 metų pavasarį apsėjo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas dirbo savo žemę gretimai ieškovų žemės sklypų. 2013 metais, kai atsakovas ėmė domėtis ieškovų žemės sklypu UN (duomenys neskelbtini), šis sklypas dar nebuvo įbraižytas kaip ieškovų privačios nuosavybės žemės sklypas. Tai buvo atlikta tik 2015 metais. Atsakovas parašė prašymą Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriui, ir 2016-03-02 įsakymu jam buvo leista naudotis šiuo sklypu. Jokio savavališko žemės sklypo užėmimo iš atsakovo pusės nebuvo. Už žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini) naudojimą atsakovas sumokėjo P. G. ir pradėjo jį naudoti 2015 metų rudenį. Žemės sklypu UN (duomenys neskelbtini) atsakovas naudojosi 3 metus, laikotarpiu nuo 2013 metų rudens iki 2016 metų rudens. Žemės sklypu UN (duomenys neskelbtini) atsakovas naudojosi 1 metus, laikotarpiu nuo 2015 metų rudens iki 2016 metų rudens. Už minėtą laikotarpį naudojimąsi žemės sklypais atsakovas sutiktų sumokėti ieškovams, skaičiuojant po 71 Eur už ha, nes tai buvo ne dirbama žemė, o pievos. Negalima sutikti su ieškovų teiginiu, kad jų žemei buvo padaryta žala. Priešingai žemės sklypus atsakovas pagerino, nes suarė, išrinko akmenis, nupurškė, patręšė ir pan. Taigi , žemės sklypų būklė tik pagerėjo. Pažymėtina, kad ieškovai minimų žemės sklypų kaip daugiamečių pievų nedeklaravo. Šiuo metu ginčo žemės sklypai yra geros būklės, nes žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini) atrodo visai gerai, yra apsėtas dobiliukais. Žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini) atrodo kiek prasčiau, bet pakanka jį tik nušienauti ir bus galima deklaruoti kaip daugiametę pievą. Nesutinka su MB „Žolynukas“ pateikta darbų sąmata, byloje nėra jokių duomenų, kad buvo kreiptąsi į kitas bendroves dėl daugiametės pievos atsėjimo.

Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius išdavė leidimą atsakovui naudotis ginčo žemės sklypu, nes nebuvo įregistruoti grafiniai duomenys apie ieškovų nuosavybę į žemės sklypus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš Nekilnojamojo turto regisro centrinio duomenų banko išrašo ( b.l. 18 -21) matyti, kad 0,62 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), KN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,84 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), KN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2001-07-16 bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklauso L. L., S. G., S. G.. Ieškovų pateiktose fotonuotraukose ( b.l. 28-30), ieškovės L. L. teigimu, užfiksuota ginčo sklypų faktinė padėtis 2017 metų gegužės 24 dienai. NMA 2016-11 rašto NR.BR6 ( b.l. 16 ) matyti , jog žemės sklypo KN (duomenys neskelbtini) V. P. nėra deklaravęs, žemės sklypą KN (duomenys neskelbtini) deklaravo 2015-2016 metais. Iš NMA prie ŽŪM 2017-04 rašto Nr.BR6 ( b.l. 100) matyti, kad žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini) 2010-2013 metais nedeklaravo niekas, 2014 metais jį deklaravo A. P., 2015-2016 metais deklaravo V. P.. IŠ NŽT prie ŽŪM Ukmergės skyriaus 2016-03-02 įsakymo Nr.47VĮ159(14.47.2) ( b.l. 58-60) matyti, kad tenkinant V. P. 2016-02-05 prašymą, V. P. buvo leista laikinai naudotis 0,84 ha žemės sklypu , esančiu (duomenys neskelbtini), o 2016-09-14 įsakymu Nr.47VĮ616(14.47.2) ( b.l. 61) ši teisė iš jo buvo atimta. Iš 2016-11-24 Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr.47ŽN-130 ( b.l. 64-66 ) matyti, kad jame yra konstatuota, kad šiuo metu žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini) yra nenaudojamas, derlius nuimtas, nupjauti kvietrugiai, o iki šių metų rudens žemės sklypą naudojo V. P.. Iš 2017-08-21 antstolės N. J. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ( b.l. 72-83) matyti, kad V. P. prašymo pagrindu buvo konstatuota faktinė padėtis sklypų, besiribojančių su V. P. dirbamais sklypais, pridėtos fotonuotraukos. Iš Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų ( b.l. 44) matyti, kad 1 ha žemės sklypo, esančio Ukmergės r., kaina yra : ariamos žemės 117 Eur, pievų ir ganyklų 71 Eur. Iš ieškovų pateiktų MB “Žolynukai” sąmatos Nr.1 ( b.l. 142) matyti, kad 0,84 ha pievos atsėjimo darbų ir sėklos vertė 1700 Eur, o iš sąmatos Nr. 2 ( b.l. 141) 0,62 ha pievos atsėjimo darbų ir sėklos vertė yra 1200 Eur.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Ieškovai pareikštu ieškiniu prašo atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, priteisiant iš jo ieškovų naudai ieškinyje nurodyto dydžio žalą.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Dėl to reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą. Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės pagrindo, pasisakyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2013).

Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos šios sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala (CK 6.245 – 6.250 straipsniai). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Prievolę atlyginti žalą – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais sukuria žalos padarymo faktas. Žala yra būtinasis civilinės atsakomybės pagrindas, nes nesant žalos arba nuostolių, civilinės atsakomybės teisinis santykis neįmanomas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių.

Taigi, byloje sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti kokius konkrečiai veiksmus ieškovų turto – žemės sklypų atžvilgiu- atliko atsakovas ir ar tie veiksmai laikytini neteisėtais. Byloje esanti VĮ Registrų centras pažyma ir ieškovės paaiškinimai įrodo, kad ginčo žemės sklypai: UN (duomenys neskelbtini)ir UN (duomenys neskelbtini)2001-07-16 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr.4775-7 pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklauso bendrasavininkams L. L., S. G. ir S. G.. Iš esmės šios aplinkybės neginčija ir atsakovas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas CK normose, o būtent nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Niekas be savininko žinios ir sutikimo , išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, neturi teisės paimti iš jo nuosavybę. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir liudytojo E. B. paaiškinimais laikytina pilnai įrodyta, kad atsakovas V. P. naudojosi ieškovų žemės sklypais savo reikmėms : atitinkamai sklypu UN (duomenys neskelbtini) 2015 metų rudens- 2016 metų rudens laikotarpiu, sklypu UN (duomenys neskelbtini) 2013 metų rudens- 2016 metų rudens laikotarpiu. Su šia aplinkybe sutinka ir ieškovai ir atsakovas, todėl ji laikytina įrodyta ir papildomo įrodinėjimo nereikalauja ( CPK 187-188 straipsniai). Ieškovai kategoriškai teigia, kad jokio susitarimo tarp jų ir atsakovo dėl ginčo sklypų naudojimo nebuvo, t. y. atsakovas naudojosi ginčo žemės sklypais be jų savininkų sutikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir hipotetiškai buvus tokiai situacijai, kaip tvirtina atsakovas, jog ginčo žemės sklypai buvo apleisti ir neprižiūrimi, atsakovas kaip vidutinis pakankamai rūpestingas ir apdairus asmuo, privalėjo suprasti, kad „niekieno“ žemės negali būti ir ji visada turi savininką, o be savininko leidimo, net ir geriausių ketinimų vedamas asmuo neturi teisės imtis tvarkyti svetimą nuosavybę be įstatyminio pagrindo ar savininkų leidimo. Nors atsakovas ir teigia, kad žemės sklypu UN (duomenys neskelbtini) jam leido naudotis ieškovų tėvas P. G., tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų (nei liudytojų nei rašytinių įrodymų) nepateikė, ieškovai to nepripažįsta, todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta. Kas liečia ieškovų žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), tai atsakovo teigimu, juo naudotis jam leido Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius. Iš tiesų, iš byloje esančio NŽT prie ŽŪM Ukmergės skyriaus 2016-03-02 įsakymo Nr.47VĮ159(14.47.2) ( b. l. 58-60) matyti, kad atsakovui buvo leista naudotis ginčo žemės sklypu UN (duomenys neskelbtini), manant, kad tai buvo laisva valstybinė žemė. Tokia situacija, trečiojo asmens teigimu, susiklostė todėl, kad ieškovai nebuvo įregistravę grafiniu būdu savo sklypo žemės planuose. Vėliau, išaiškėjus klaidai, leidimas atsakovui buvo panaikintas. Atkreiptinas dėmesys, kad įsakymas buvo priimtas 2016-03-02 ir tenkinant V. P. 2016-02-05 prašymą. Jokių kitų duomenų apie ankstesnį tokio leidimo suteikimą ar ankstesnius atsakovo prašymus byloje nėra, įsakymas atgal negalioja. Taigi, konstatuotina, kad atsakovas ginčo žemės sklypais naudojosi be teisėto pagrindo: sklypu UN (duomenys neskelbtini) 2015-2016 metų laikotarpiu, o sklypu UN (duomenys neskelbtini) 2013-2015 metų laikotarpiu. 2016 metais atsakovas žemės sklypu UN (duomenys neskelbtini) naudojosi jau minėto įsakymo pagrindu, todėl laikyti šio sklypo naudojimą neteisėtu 2016 metais negalima. Atsakovui tokia teisė 2016 metams buvo suteikta viešojo administravimo institucijos administracinio akto pagrindu tos institucijos kompetencijos ribose ir todėl atsakovas turėjo pakankamą pagrindą laikyti savo naudojimą žemės sklypu teisėtu. Taigi, išvardintų motyvų ir argumentų pagrindu, darytina išvada, kad atsakovas V. P. žemės sklypu UN (duomenys neskelbtini) neteisėtai naudojosi 2015-2016 metų laikotarpiu, o žemės sklypu UN (duomenys neskelbtini) neteisėtai naudojosi 2013-2015 metų laikotarpiu ir tai laikytina neteisėtais atsakovo veiksmais, kaip viena iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti.

Šioje byloje ieškovai nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė 2900 Eur žalą dėl daugiametės pievos atstatymo darbų ir 372 Eur žalą už negautą nuomą. Kaip jau minėta, civiliniame procese žalos atsiradimo faktą ir jos dydį turi įrodyti ieškovai teigiantys, kad patyrė būtent jų nurodyto dydžio žalą. Žalos dydžiui pagrįsti ieškovai pateikė MB “Žolynukai” sudarytą lokalinę sąmatą. Atsakovas su šia sąmata nesutinka ir mano, kad nurodyti darbų įkainiai yra per dideli. Esant tokiai situacijai, atsakovas privalėjo pateikti savo įrodymus , t.y. savo sąmatą ar atskirą paskaičiavimą dėl žalos dydžio. Tokiu duomenų atsakovas nepateikė. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus ir negali rinkti įrodymų už šalis. Tiek ieškovai, tiek atsakovas yra atstovaujami profesionalių advokatų, todėl turi visas galimybes įgyvendinti savo teises, todėl permesti įrodinėjimo ar žalos paskaičiavimo pareigos teismui negalima. Tokiu būdu, nesant kitų pakankamai pagrįstų ir leistinų įrodymų dėl žalos dydžio, teismas laiko esant teisinga vadovautis ieškovų pateikta MB “Žolynukai” sąmata, nes atsakovas jos nenuginčijo, o apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais apie tai, kad žemės sklypams nuostolių nebuvo padaryta, o žemės sklypus vėl paversti daugiamete pieva daug sąnaudų nereikalauja. Įvertinus tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jis suarė ieškovų žemės sklypuose buvusią pievą ir ją ėmė naudoti kaip ariamą žemę tik įrodo, kad ieškovų ginčo žemės sklypams buvo padarytas esminis poveikis, kuris iš esmės pakeitė žemės sklypo paskirti, jos naudojimo tikslus, t.y. žemė iš daugiamečių pievų buvo paversta į ariamą žemę. Tokiu būdu, ieškovai, siekdami grąžinti savo žemės sklypus į ankstesnę padėtį turi atlikti daugiamečių pievų atstatymo darbus, kurie ir laikytini ieškovų patirta žala. Taigi, byloje visiškai įrodyta antroji civilinės atsakomybės sąlyga- žalos faktas ir jos dydis.

Taigi, byloje nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus ir kaip šių veiksmų pasekmę, padarytos žalos dydį, konstatuotina, kad tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir susidariusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys ( CK 6.247 straipsnis), nes dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsirado žala ieškovų turtui ir atsakovo kaltė ( CK 6.248 straipsnis), nes atsakovas atlikdamas neteisėtus veiksmus suprato, kad aparė svetimus žemės sklypus. Taigi, yra nustatytos visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos.

Iš atsakovo ieškovų naudai priteistina po 966,67 Eur nuostolių kiekvienam dėl daugiametės pievos atstatymo darbų.

Kas liečia ieškovų prašomą priteisti žalą , pasireiškusią negautos nuomos už žemės sklypus pavidalu, tai šioje dalyje sutiktina su atsakovo argumentu, kad priteistina nuomos kainomis ne ariamai žemei, o pievoms ir ganykloms. Byloje yra įrodyta, kad ieškovų ginčo žemės sklypai iki atsakovo naudojimosi tais sklypais pradžios buvo ne ariama žemė, o pievos. Taigi, vadovaujantis ieškovų pateiktomis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vidutinėmis žemės nuomos kainomis Ukmergės rajone, vieno ha pievų ir ganyklų nuomos kaina 71 Eur už metus, kuri ir priteistina. Tai sudarytų: už žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini) (0,84 ha x 71 Eur x 3 metai) - 178,92 Eur ; už žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini) ( 0,62 ha x 71 Eur x 1 metai) 44,02 Eur. Viso nuostoliai už nuomą priteistini - 222,94 Eur, t.y, po 74,31 Eur kiekvienam ieškovui.

Ieškovai prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti . Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovams iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistų atskirai kiekvienam ieškovui sumų nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2017-08-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos nagrinėjimo metu ieškovai sumažino savo ieškininius reikalavimus nuo 1612 Eur kiekvienam ieškovui (viso pradinio ieškinio suma 4836 Eur) iki 1090 Eur kiekvienam ieškovui (viso ieškinio suma po ieškinio reikalavimų sumažinimo 3272 Eur). Ieškovų atstovas nurodė, kad ieškinio reikalavimai buvo sumažinti dėl to, kad į sąmatą, kurios pagrindu nustatytas priteistinos žalos dydis, buvo įtraukti ir pievos atkūrimo darbai, kurie realiai nėra reikalingi, todėl pagal naujai pateiktas sąmatas šie darbai buvo nebeįtraukti į būtinų pievos atkūrimui darbų apimtį, atitinkamai sumažinant ir darbų kainą. Taigi , dalis prašomos priteisti pradiniu ieškiniu sumos pačių ieškovų pripažinta nepagrįsta. Bylinėjimosi išlaidos, kai ieškovai sumažina ieškinio reikalavimą dėl jo nepagrįstumo, turėtų būti paskirstomos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Tokiu būdu, pripažintina, jog ieškinys yra patenkintas iš dalies, o bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovams proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovų patirtos išlaidos patvirtintos byloje esančiais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1R-298/1K-290 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio ir jas mažinti pagrindo nenustatyta. Priteistina 65 proc. patirtų advokato atstovavimo išlaidų, kas sudaro po 112,67 Eur kiekvienam ieškovui ( 520 Eur x 65 proc.: 3). Iš atsakovo ieškovų naudai priteistina po 31,23 Eur žyminio mokesčio kiekvienam.

Iš ieškovų ir atsakovo proporcingai atmestų ir patenkintų ieškininių reikalavimų daliai valstybės naudai priteistinos išlaidos , susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 88, 92, 96 straipsniai). Kadangi paskirčius tarp ieškovų mokėtinas sumas už išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jos sudaro mažiau kaip 3 Eur, iš atsakovų jos nepriteistinos. Iš atsakovo valstybei priteistina 65 proc. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (14,80 Eur x 65 proc.), kas sudaro 9,62 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 260, 263, 265, 269 ir 270 straipsniais , teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovų L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 1040,98 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt eurų 98 ct) žalos kiekvienam ir po 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1040,98 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt eurų 98 ct) žalos sumos kiekvienam nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2017-08-07 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, po 31,23 Eur (trisdešimt vieną eurą 23 ct) žyminio mokesčio ir po 112,67 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 67 ct) advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 9,62 ( devynis eurus 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė