Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Mauriaus apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. ir jam paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p., 10 p. atidėtas bausmės vykdymas 2 m. 6 mėn., įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-01-04 iki 2012-01-05, t. y. viena para.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir jas pardavė, tai yra: A. A. iki 2011-11-23, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 2,457 gramų narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, iš jų 0,844 g kanapių ir jų dalių, įpakuotų folijos lankstinuke, 2011 m. lapkričio 23 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), už 40 litų pardavė nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyviui, anoniminiam liudytojui Nr. (duomenys neskelbtini), o likusius 1,613 g kanapių ir jų dalių laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2012 m. sausio 4 d., apie 12.20 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras Marius Maurius prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-11-29 nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 75 str. nuostatų taikymo nuteistajam A. A. ir laisvės atėmimo bausmę jam skirti atlikti pataisos namuose. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą atidėdamas A. A. paskirtos bausmės vykdymą. Skirdamas švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę, remdamasis BK 54 str. 3 d., teismas įvertina nuteistojo asmenybę ir jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Tai, kad A. A. yra neteistas, dirbantis, augina mažametį vaiką, prižiūri neįgalų brolį ir yra charakterizuojamas teigiamai, nėra išimtinės aplinkybės. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę – 2 m., t. y. švelnesnę, negu sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. 2008-02-15 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą (BK 75 str. ir 92 str.) apžvalgoje, išvadų 6 p. pasisakė, kad jeigu vadovaujantis BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuteistam asmeniui paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta bausmė, tokios bausmės vykdymo atidėjimas negalimas (Teismų praktika Nr. 28). BK 75 str. 1 d. nustatytos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlygos. Kai kaltininko veikoje, be kitų nusikaltimų, yra ir sunkaus nusikaltimo sudėtis, BK 75 str. taikymas apskritai negalimas. Teismas pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos imperatyvią normą ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą atidėdamas A. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su teismo sprendimu A. A. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 3 d. nuostatomis, paskyręs A. A. bausmę, netinkamai taikė BK 75 straipsnį, atidėjo bausmės vykdymą. Kadangi bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, esant tam tikromis šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis. Tačiau A. A. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 260 str. 1 d., yra priskiriamas prie sunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.), o tai neatitinka baudžiamajame įstatyme numatytų sąlygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą (BK 75 ir 92 straipsniai) apžvalgoje, išvadų 6 p. pasisakė, kad jei vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ar 62 straipsniu nuteistam asmeniui paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta bausmė, tokios bausmės vykdymo atidėjimas negalimas (Teismų praktika, Nr. 28).

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą paskyrė A. A. vienintelę BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir minimalų sankcijoje numatytą bausmės dydį – dvejus metus. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas bausmę teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis ir taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį formaliai bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, tik nepagrįstai taikė BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo. Todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendis keistinas, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 d. 2 p.)

BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus - padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Tačiau tokia galimybė gali būti taikoma tik viena kryptimi – bausmės švelninimo linkme. Dėl to BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (kasacinė byla Nr. 2K-382/2012).

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. A. A. teismas paskyrė dvejus metus laisvės atėmimo, t.y. minimalų bausmės dydį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, pažymi, kad A. A. teisiamas pirmą kartą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi-staklininku, augina mažametį vaiką (b. l. 140). Jo brolis N. A. yra neįgalus (nustatytas 15 procentų darbingumo lygis bei specialusis nuolatinės priežiūros poreikis), jam paskirta rūpyba, A. A. paskirtas jo rūpintoju (b. l. 141-142). Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną A. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. A. A. sąmoningai padarė nusikaltimą už kurį yra nuteistas. A. A. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno 2,457 gramų narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir 0,844 g kanapių ir jų dalių pardavė.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktiką nedideliu kanapių ir jų dalių kiekiu reikia laikyti ne daugiau kaip 5 g šios medžiagos. A. A. turėjo mažiau negu pusę šio kiekio. Pasak nuteistojo, jis šių medžiagų buvo įsigijęs sau, nes pats vartojo, o pardavė vieną lankstinuką už 40 Lt tik paprašytas draugo. Šis motyvas teismo nepaneigtas.

Visos šios aplinkybės rodo, kad A. A. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos manymu, laisvės atėmimo bausmės skyrimas šioje byloje, aiškiai prieštaraus teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Todėl kolegija sprendžia, kad A. A. pagrįstai taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir bausmė jam švelnintina, skiriant laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 2 p.,

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti:

A. A. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu įpareigoti visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-01-04 iki 2012-01-05, t. y., vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Panaikinti BK 75 straipsnio nuostatų taikymą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.