Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantis Marijampolės pataisos namuose, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, teistas 8 kartus:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (3 veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta, 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais; Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 75 paromis arešto;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrinta, 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą;

4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta, galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinta, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį sumažinta, galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, atidėtas 2 metams, paskyrus įpareigojimus; Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi skirta papildoma pareiga; 2020 m. sausio 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

7) Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį sumažinta, 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, nustačius įpareigojimus;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. P. 2021 m. spalio 10 d., apie 21.12 val. (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest“ Nr. ARFL-0112 nustatytas 1,57 promilės neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, jog 2021 m. spalio 10 d. buvo pas tėvą V. P. (duomenys neskelbtini). Pas jį vienas pats nuvažiavo nuosavu „Ford focus“ automobiliu. Tuo metu buvo blaivus. Pas tėvą nuvažiavo apie 19 val. ir su tėvo kaimynais šventė tėvo gimtadienį, vartojo alkoholį. Keturiese išgėrė 0,7 litro degtinės. Visiems išsiskirsčius tėvas nerado žiebtuvėlio, todėl jis sugalvojo nuvažiuoti iki sesers. Tuo metu jau buvo vakaras, tamsu, tikslaus laiko nežino. Savo automobiliu važiavo vienas, sesė gyvena tam pačiame miestelyje. Suprato, kad vairuoja neblaivus. Pas seserį O. P. į namus užėjo 5 minutėms, pasikalbėjo, ji davė žiebtuvėlį ir jis išvažiavo atgal. Sesuo, pasak jo, suprato, kad jis neblaivus, tačiau nieko nesakė. Važiuodamas atgal iš sesers pas tėvą pasiklydo. Įsuko ne į tą gatvę, o norėdamas apsisukti pajuto į kažką atsirėmęs, tačiau nepasižiūrėjęs nuvažiavo toliau. Žinojo apgadinęs tvorą. Negalėjo paaiškinti, kodėl iš įvykio vietos pasišalino. Nepastebėjo, kad būtų sekamas. Pirmiausia pas tėvą savo automobiliu atvažiavo sesuo ir nusivežė jį pas tuos žmonės, kurių tvorą jis išvertė. Po kurio laiko į tą vietą atvažiavo pareigūnai. Pareigūnai jo klausė, ar jis vairavo, liepė pūsti, o tada nusivežė pas tėvą, leido susirinkti daiktus, kur dar kartą jis buvo patikrintas alkotesteriu. Nepamena, koks girtumas jam buvo nustatytas, galėjo būti 1,57 promilės. Su alkotesterio rodmenimis sutiko. Transporto priemonę iš jo paėmė pareigūnai. Kaltinamasis nurodė teisės vairuoti neturintis, jos nebuvo įgijęs. Automobilis jam buvo reikalingas darbo reikmėms, kartais samdydavo žmogų, kad jį pavairuotų. Pripažino vairavęs ne tik išgėręs, bet ir neturėdamas teisės vairuoti, už ką buvo baustas ir administracine tvarka. Paaiškino savo elgesį vertinantis neigiamai. Šiuo metu atlieka vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, pataisos namuose ruošiasi įsidarbinti pakavimo, statybų ir maisto darbams atlikti. Pripažino turėjęs priklausomybę alkoholiui, lankęsis pas gydytojus, gulėjęs ligoninėje. Dabar poreikio alkoholiui nėra. Šiuo metu vedęs, tačiau su žmona nesutaria, oficialiai nėra išsiskyrę. Jo atžvilgiu vykdomi skolų išieškojimai. Kaltinamasis pareiškė labai apgailestaujantis dėl savo elgesio, supratęs, kad taip negalima elgtis. Ateityje, įvykdęs nuobaudas planuoja išsilaikyti vairuotojo teises. Teismui pažada alkoholio nebevartoti ir neblaivus nevairuoti. Anot kaltinamojo, jam labai padėjo mama, stengiasi gyventi geriau ir daugiau nebenusikalsti.

7. 2021 m. spalio 11 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nustačius, kad 2021 m. spalio 10 d., apie 21.12 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje neblaivus (1,57 promilės) E. P., vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į namų N r. 1, 3 ir 8 tvoras ir jas apgadino (1 t., b. l. 6–8).

19. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

20. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, jog įrodymų visuma pakankama kaltinamojo E. P. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismo vertinimu, byloje neabejotinai nustatyta, jog E. P. 2021 m. spalio 10 d., 21.12 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,57 promilės neblaivumas. Kaltinamasis teisme savo kaltę ir faktą vairavęs automobilį neblaivus pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, vaizdo ir garso įrašai, jų apžiūrų protokolai ir kt. E. P. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: suvokė, jog automobilį vairuoja neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

21. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

22. Kaltinamasis E. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Iš byloje pateikto nuteistųjų registro išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog kaltinamasis teistas 8 kartus, daugiausia – už nusikaltimus nuosavybei (vagystes, turto sugadinimą), o taip pat žmogaus sveikatai, finansų sistemai. Dauguma teismo sprendimų (penkiais iš aštuonių) jam skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, likusiais trimis atvejais – laisvės apribojimas, tačiau net du kartus E. P. teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino: 2006 m. kovo 3 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė jam pakeista areštu, o 2021 m. birželio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme jis pakartotinai nusikalto padaręs šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastebėtina, jog E. P., nors ir atlikęs jam paskirtas su laisvės atėmimu susijusias bausmes pakartotinai nusikalsta praėjus vos 1-2 metams paleistas iš pataisos namų, ilgiausias laisvėje jo išbūtas laikas – ketveri metai. Be to, kaltinamasis per pastaruosius vienerius metus (2021 metais) padarė net 3 nusikalstamas veikas (iš kurių dukart sugadino žmonai priklausantį turtą) po to, kai buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro atlikęs laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas. Ir pastaruoju – Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, jis to paties teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi pasiųstas atlikti dėl nustatytų bendrųjų probuojamojo pareigų pažeidimų ir naujai pradėtų administracinių teisenų (1 t., b. l. 180–199, 2 t., b. l. 8). Per pastaruosius penkerius metus administracine tvarkas E. P. baustas daug kartų, vien 2021 metais – 14 kartų, iš kurių net 9 kartus už tai, kad vairavo transporto priemonę neįgijęs teisės vairuoti, bei dviem atvejais iš jų buvo neblaivus. Paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 9–40). Pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. lapkričio 12 d. specialisto išvadą Nr. 97TPK-320/2021, įvertinus tai, jog kaltinamajam praeityje nebuvo nustatyta lėtinių ar ūmių psichikos sutrikimų, galinčių turėti neigiamos įtakos gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu, bei tyrimo metu, nustatyta, jog skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę E. P. netikslinga (2 t., b. l. 174). SODROS ir Užimtumo tarnybos išrašų duomenimis, kaltinamasis iki 2021 m. kovo 25 d. dirbo (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. spalio 6 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, kuomet darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu (2 t., b. l. 156, 157).

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

23. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

24. Atsižvelgiant į anksčiau (22 punkte) nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo E. P. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, jis teisiamas IX kartą, daugeliu atveju paskirtas laisvės atėmimo bausmes atlikęs pataisos įstaigose. Teismui paskyrus švelnesnę (laisvės apribojimo) bausmę ar pritaikius bausmės vykdymo atidėjimo institutą, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisindavo, kaip ir pastarąjį kartą – vos išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro nusikalto praėjus vos mėnesiui, o vien per devynis 2021 metų mėnesius padarė 3 nusikalstamas veikas ir už bendrųjų probuojamojo pareigų nevykdymą Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi buvo pasiųstas vykdyti jam skirtą subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Dėl nustatytų aplinkybių spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 50 straipsnis). Nors, anot kaltinamojo atstovės, E. P. suprato blogai pasielgęs ir planuoja dorai gyventi, būdamas nelaisvėje įsidarbinti, pasitaisyti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, tačiau pastebėtina, kad visos šios aplinkybės egzistavo ir iki kaltinamajam nusikalstant (net tris kartus per vienerius metus). Todėl, įvertinus aukščiau nurodytos nusikalstamos veikos pobūdį (nors girtumas ir nežymiai viršijo įstatymu nustatytą 1,51 promilės, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, ribą, tačiau vis tik tai vidutinis girtumo laipsnis, už automobilio vairo neblaivus sėdo dėl menkavertės priežasties – pritrūkęs ugnies užsirūkyti, vairuodamas neblaivus apgadino svetimą turtą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, ir tik atsitiktinumo dėka nenukentėjo žmonės, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (vien per 2021 metus neturėdamas teisės vairuoti, nes tokios niekad nebuvo įgijęs, automobilį vairavo net 9 kartus, iš kurių du – būdamas neblaivus, paskirtų nuobaudų nevykdo, nusikalto neatlikęs pastaruoju teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos švelnesnės – laisvės apribojimo bausmės, bei kitas aplinkybes, nurodytas 22 punkte), teismas neturi objektyvaus pagrindo dar labiau švelninti E. P. baudžiamąją atsakomybę.

24.1 Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė bausmę nustatyti atlikti atvirojoje kolonijoje, tačiau pažymėtina, kad nustatyti pataisos įstaigą, kurioje nuteistasis turės atlikti jam skirtą bausmę, nėra teismo prerogatyva. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 35 straipsnio nuostatomis, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Todėl šis klausimas nuosprendžiu nespręstinas.

25. Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam skirtina bausmė mažintinos vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

26. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, E. P. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta, galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme, prie jos pridėjus šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo, kuri parinkta įvertinus aukščiau (22 ir 24 punktuose) nurodytas aplinkybes, ir E. P. skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytina visa pagal Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendį iš dalies atlikta bausmė iki nuosprendžio šioje byloje paskelbimo dienos. Nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžia E. P. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. balandžio 1 d.

27. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, skiriamos siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.

28. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio 7 dalyje, o nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio (2019 m. sausio 11 d. įstatymu Nr. XIII-1929) BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nors nagrinėjamu atveju E. P. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas šios specialiosios teisės, nes jos nebuvo įgijęs, tačiau tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, asmeniui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemonę, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Kadangi E. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, nors jos ir nebuvo įgijęs, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas.

29. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas šio draudimo terminą teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad E. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas šios specialios teisės, nes tokios nėra įgijęs, sukėlė eismo įvykį – sugadino svetimą turtą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, jam buvo nustatytas vidutinis – 1,57 promilės neblaivumas, neteisėti jo veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei jo paties sveikatai ar net gyvybei, be to, kaip minėta, per pastaruosius vienerius metus jis net 9 kartus baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą neturint šios teisės, iš kurių du padarė būdamas neblaivus, tačiau savo kaltę nuo pat pradžių pripažino visiškai, gailėjosi. Įvertinus šias aplinkybes E. P. nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo termino vidurkis – treji metai. Teismo vertinimu, skirti trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jei uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su laisvės atėmimo bausme, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas E. P. atlikus šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

30. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis); kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu yra nustatytos atitinkamos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, tai yra kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

31. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir įstatymo uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esančiais duomenimis, automobilis „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam E. P., todėl ji konfiskuotina.

32. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintinas paskelbus nuosprendį.

33. Civilinio ieškinio byloje nėra.

34. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

35. Byloje pateiktas Šiaulių AVPK viršininko Ramūno Sarapo prašymas išlaidas, patirtas dėl automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo nuo 2021 m. spalio 10 d. (20 Eur už automobilio transportavimą Šiaulių mieste ir po 0,40 euro centų už kiekvieną automobilio saugojimo parą automobilių saugojimo aikštelėje iki transporto priemonės grąžinimo ar perdavimo dienos), pripažinti proceso išlaidomis, ir jas priteisti iš asmens, dėl kurio veiksmų šios išlaidos susidarė (1 t., b. l. 37–46).

35.1. Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus, proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Teismo vertinimu, išlaidos už ilgesnį laikotarpį, nei nuosprendžio priėmimo diena, negali būti priteisiamos, nes priešingu atveju būtų nepagrįstai priteisiamos per didelės išlaidos.

35.2. Byloje nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių AVPK Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo 2019 m. spalio 22 d. sutarties Nr. 40-ST2-109(1.32) su UAB „Osvalda“ pagrindu patyrė 20 Eur išlaidas už automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą į saugojimo aikštelę, bei 69,20 Eur už automobilio saugojimą aikštelėje nuo 2021 m. spalio 10 d. iki nuosprendžio šioje baudžiamojoje byloje priėmimo dienos (2022 m. balandžio 1 d.), t. y. 173 saugojimo paros / 0,40 Eur. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktais ir 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis, minėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo E. P. priteistinos Šiaulių AVPK naudai.

36. Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. kovo 22 pažyma Nr. (12.35 Mr) PT-2322 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos E. P. yra 115,00 Eur, kurios priteistinos valstybės naudai (2 t., b. l. 119–121).

36.1 Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba E. P. buvo teikiama ne jo, o teismo iniciatyva, kaip atliekančiam realią laisvės atėmimo bausmę, taip pat įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, LITEKO duomenimis turi išieškotinų skolinių įsipareigojimų), bei jo atstovės advokatės prašymą minėtų išlaidų nepriteisti, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme, netenkintinas.

37. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– automobilis Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomas aikštelėje Pramonės g. 2C, Šiauliuose; automobilio užvedimo raktelis su pakabuku; transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, saugomi Šiaulių AVPK daiktų saugykloje pagal Kvitą B, serija ŠAP, Nr. 0009651, perduotini transporto priemonės konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;

– 2 kompaktiniai diskai su skambučio į BPC garso įrašu ir pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašais, pridėti prie baudžiamosios bylos medžiagos (I tomo galinio viršelio), paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, E. P. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta, galutine 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, prie jos pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo, ir E. P. skirti galutinę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaityti visą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendį iš dalies atliktą bausmę iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. balandžio 1 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. balandžio 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, E. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai E. P. atliks šiuo nuosprendžiu jam skirtą laisvės atėmimo bausmę arba bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, E. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti nuosavybės teise jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 6 punktu, automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo išlaidas – 20,00 Eur (dvidešimt eurų 00 ct) ir saugojimo išlaidas – 69,20 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 20 ct), iš viso 89,20 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 20 ct) pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš E. P. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Išaiškinti E. P., kad proceso išlaidas privaloma sumokėti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT037044060007899142, AB SEB bankas, įmonės kodas 190521648, nurodant mokėjimo paskirtyje – už transporto priemonės „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą. Proceso išlaidas sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje Pramonės g. 2C, Šiauliuose; automobilio užvedimo raktelį su pakabuku, transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal Kvitą B, serija ŠAP, Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;

– du kompaktinius diskus, pridėtus prie baudžiamosios bylos medžiagos (I tomo galinio viršelio), palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.