- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- e2YT-5965-470/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01829-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pareiškėjas
- S. R.
- Suinteresuotas asmuo
- V. R., G. R., L. K., P. R., Š. R.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. R., G. R., L. K., P. R., Š. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas palikimo priėmimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., priėmė palikimą po savo žmonos G. R. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodė, kad jo ir suinteresuotų asmenų tėvai bei P. R. ir Š. R. senoliai - A. R. ir G. R. gyvendami santuokoje 1960 metais pasistatė pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą-ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą-viralinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą-ūkinj, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą-ūkinį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą-ūkinį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą-ūkinį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Šis turtas buvo A. ir G. R. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kiekvienam priklausė po lygiai – 1/2 dalį. A. R. ir G. R. turėjo penkis vaikus - V. R., G. R., L. K. (R.), S. R. bei A. R.. A. R. yra miręs, jo teisių perėmėjai - sūnūs Š. R. ir P. R.. Jo ir suinteresuotų asmenų motinai ir senoliai G. R. 1999-10-25 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 33-988 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1.3000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). ir 1.4500 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Šie žemės sklypai G. R. atkurti LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu į jos tėvo V. A. turėtą turtą, todėl šie žemės sklypai G. R. priklausė asmeninės nuosavybės teise. Jo ir suinteresuotų asmenų tėvui ir senoliui A. R. 2001-08-28 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 33-15055 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0.2100 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 0.2900 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); Šie žemės sklypai A. R. atkurti LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu į jo tėvo P. R. turėtą turtą, todėl šie žemės sklypai A. R. priklausė asmeninės nuosavybės teise. G. R. mirė (duomenys neskelbtini), testamento ji nebuvo surašiusi. Po G. R. mirties ((duomenys neskelbtini)) liko jos turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausę du žemės sklypai. Paveldėti G. R. priklausiusį turtą turėjo teisę jos vaikai - jis ir suinteresuoti asmenys bei žmoną pergyvenęs sutuoktinis A. R.. A. R. po žmonos G. R. mirties ir toliau gyveno, naudojosi, prižiūrėjo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), čia buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta, čia gyveno iki mirties. Jam atiteko žmonos daiktai, dokumentai, jis naudojosi statiniais dirbo žmonai priklausiusią žemę, visą turtą valdė ir prižiūrėjo kaip savo. Palikimą A. R. priėmė, pradėdamas visu turtu naudotis, valdyti, tačiau palikimo priėmimo fakto per įstatymo numatytą terminą, notaro biure neįformino. Jis ir suinteresuoti asmenys mamos ir senolės G. R. palikimo nepriėmė ir priimti nepageidavo. (duomenys neskelbtini) mirė jo ir suinteresuotų asmenų tėvas ir senolis A. R.. Įstatymo nustatyta tvarka ir terminu jis su pareiškimu kreipėsi į notarų biurą, palikimą po tėvo mirties priėmė. Jis yra įstatyminis įpėdinis ir turto paveldėtojas. Suinteresuoti asmenys dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, įstoti į paveldėjimo santykius noro neišreiškė, palikimo priimti nepageidavo ir jo nepriėmė. Jis palikimą po tėvo mirties priėmė, pateikdamas pareiškimą notaro biurui, tačiau jis negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į visą tėvui A. R. priklausantį turtą, nes A. R. nėra įforminęs palikimo priėmimo fakto po žmonos (G. R.), mirties (duomenys neskelbtini), t. y. įstatymo nustatytu terminu tėvas A. R. nėra parašęs palikimo atsiradimo vietos notaro biurui pareiškimo apie tai, kad priima palikimą po žmonos G. R. mirties. Kol nenustatytas turintis juridinę reikšmę faktas, jog A. R. priėmė palikimą po žmonos G. R. mirties, tol jam negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo ir jis negali paveldėti viso savo tėvo turto.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. R., G. R., L. K., P. R., Š. R. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. R. ir suinteresuoti asmenys – L. K., V. R., G. R. yra A. R. ir G. R. vaikai. P. R. ir Š. R. yra A. R. ir G. R. anūkai. Po G. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties į notarą dėl palikimo priėmimo jos sutuoktinis A. R. bei vaikai nesikreipė. A. R. ir toliau po žmonos G. R. mirties gyveno gyvenamajame name, priklausančiame bendrosios jungtinės nuosavybės teise, prižiūrėjo statinius, dirbo žmonai priklausančią žemę. Byloje nėra duomenų, kad G. R. buvo sudariusi testamentą.
Pripažintina, kad A. R., miręs (duomenys neskelbtini), turėjo teisę paveldėti žmonos G. R., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad A. R. iš karto po savo žmonos G. R. mirties pradėjo valdyti paliktą turtą. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. A. R. laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po vyro mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo žmonos G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.