Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei I. F. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. birželio 8 d.; atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.

3. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje neprieštaraujant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. dėl vandentiekio avarijos buvo apgadintas ieškovės draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apdraustas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš UAB „Namų ūkis“ pateikto statinio neeilinės apžiūros akto nustatyta, kad atsakinga už šio įvykio metu dėl užliejimo padarytą žalą pripažinta buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė atsakovė I. F..

6. Šio įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovė draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, gyventojų turto draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 285,63 Eur dydžio draudimo išmoką. Nuostolių suma apskaičiuota vadovaujantis pateikta 2020 m. birželio 5 d. turto žalos įvertinimo skaičiuote Nr. GT/19/002643. Ieškovė 2019 m. spalio 1 d. ir 2019 m. spalio 23 d. kreipėsi į atsakovę I. F. su pranešimais dėl išmokos atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis).

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė viršuje esančio buto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2017). Bylos duomenys patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 20 d. buvo aplietas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), trūkumų. Taigi už padarytą žalą atsakinga buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė I. F. (CK. 6.266 straipsnio 1 dalis).

8. Remiantis CK 6.1015 straipsniu, reglamentuojančiu draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą atlygino ieškovė (draudikė), išmokėdama 285,63 Eur draudimo išmoką, todėl ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos padarymą atsakingą asmenį buto savininkę I. F.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 285,63 Eur žalos atlyginimo (CPK 6.1015 straipsnis).

9. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (285,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

10. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

11. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. F., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei draudimo bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, j. a. k. 3000665654, 285,63 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (285,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.