Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Taruta“ atstovui direktoriui V. C., jo atstovui advokatui M. M., atsakovo individualios įmonės „Garsena“ atstovui direktoriui E. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Taruta“ ieškinį atsakovui individualiai įmonei „Garsena“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 600,00 Eur skolą, nuo šios sumos 6 procentus metinių palūkanų nuo 2015-08-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas pagal atsakovo užsakymą atliko statybos darbus, tai yra išpylė betoninę sąramą-atramą 5 metrų aukštyje, adresu Grikštaičių k., Klaipėdos r., buvusių karvidžių – runkelių saugojimo patalpose, už sutartą 600,00 Eur su PVM (pridėtinės vertės mokestis) kainą. Nurodo, jog prieš darbų pradžią atsakovui buvo paaiškinta, kad statybos darbų kaina 600 Eur su PVM, su šia kaina atsakovas sutiko, neprieštaravo, objekte nuolat buvo 2 įmonės darbuotojai. Atlikus darbus atsakovui el. paštu ir registruotu paštu išsiuntė darbų atlikimo aktą, tarpusavio atliktų darbų suderinimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą TAR Nr. 000072, tačiau nors atsakovas darbus priėmė, jam siųstų dokumentų nepasirašė ir už atliktus darbus neatsiskaitė. Ieškovas kreipėsi į atsakovą pretenzijomis, tačiau skola nesumokėta iki šiol. Kadangi atsakovė nesumokėjo laiku už atliktus darbus, todėl už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą iki kreipimosi į teismą privalo mokėti 6 proc. kompensuojamas palūkanas, kurios laikytinos minimaliais nuostoliais, taip pat procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Motyvavo tuo, jog su ieškovu buvo susitarta, kad atliks darbus už 600,00 Eur, t. y. 200,00 Eur už klojinių montavimą, armatūros surišimą, klojinių išmontavimą ir nuvalymą, klojinių nuomą ir jų transporto išlaidas ir 400,00 Eur už betono užpylimą. Tačiau dėl darbų kokybiškumo ir jų trukmės, nusprendė atsisakyti tam tikrų darbų, tai yra betono užpylimo „rankiniu“ būdu, o šią paslaugė pirko iš UAB „HeidellbergCement“, kuri betono užpylimo darbus ir atliko, todėl gavęs tarpusavio atliktų darbų suderinimo aktą, nesutiko su nurodytais atliktais darbais bei apmokėjimu. Pažymėjo, kad ieškovas neatliko armatūros surišimo darbų, nes iš ieškovo nusipirko ją surištą ir sumokėjo grynaisiais pinigais – 400,00 Eur. Ieškovui neatlikus betono užpylimo ir armatūros surišimo darbų, ieškovas nepagrįstai prašo 600,00 Eur už visus atliktus darbus, ši suma turėjo būti sumažinta, o ne dirbtinai už likusius darbus padidinta. Už ieškovo atliktus darbus sutinka sumokėti 200,00 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas V. C. prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, jog atsakovas, rekomenduotas kitų asmenų, susitiko su juo pasitarti dėl buvusių karvidžių – runkelių saugojimo patalpose, sąramos įrengimo. Abu su atsakovu susitarė, jog sąrama bus padaryta už 600,00 Eur plius PVM, tai yra, jog ieškovo įmonė atliks klojinių surinkimą, betono užpylimą ir klojinių numontavimą, o atsakovas pristatys statybines medžiagas. Susitarimo raštu nesudarė ir nepasirašė, kadangi pasitikėjo atsakovu, be to, ir darbų suma nedidelė. Kadangi sąrama turėjo būti padaryta 5 metrų aukštyje, pradėta ruoštis iš anksto, tai yra ieškovo įmonė turėdama transportą atvežė armatūrą. Nutarus pradėti darbus, ieškovas išnuomojo klojinius. Klojiniai turėjo būti sumontuoti preciziškai, armatūra 5 metrų aukštyje surišta kokybiškai, atsižvelgus į tai, jog sudėtingas statinys, pats į objektą atvežė keturis darbuotojus, kurie ir montavo klojinius. Atlikus darbuotojams pirminius darbus, atsakovas persigalvojo ir nusprendė, jog betono užpylimo paslaugų iš ieškovo įmonės nereikės, nes betonas bus užpiltas iš specialios mašinos, kuri atlieka betono maišymo ir užpylimo darbus. Betonas užpiltas iš specialios mašinos po kelių dienų, atsakovas buvo perspėtas, jog klojiniai nuomojami ir kaina nuomos dėl darbų užsitęsimo didės, tačiau jis nekreipė dėmesio. Du įmonės darbuotojai betoną suvibravo, po kelių dienų klojinius numontavo, juos nuvalė. Pažymėjo, jog būtent šio objekto sąramos padarymas buvo sudėtingas procesas, reikalaujantis profesionalių žinių, kokybiško darbo. Pažymėjo, jog sumokėjo 250,00 Eur už klojinių nuomą ir ši sumą galėjo būti mažesnė, tačiau nuomos laikotarpis prasitęsė dėl betonavimo. Jis pabrėžė, jog atsakovui buvo pasakyta, kad 200,00 Eur kaina bus tik už klojinių nuomą, tačiau dėl atsakovo kaltės nuomos kaina pakilo. Pažymėjo, jog atsakovo neprašo sumokėti už tuos darbus, kurių įmonės darbuotojai neatliko, tai yra už betono užpylimą, tačiau nurodė, jog už realiai atliktus darbus (klojinių montavimą, betono suvibravimą, klojinių numontavimą ir nuvalymą) atsakovas piktybiškai neapmoka. Pabrėžė, jog šią sumą sudaro 495,87 Eur be PVM, o su (duomenys neskelbtini)00 Eur. Su atsakovu buvo sutarta kaina 600,00 Eur plius PVM. Trūkumų dėl darbų atsakovas jokių nepareiškė. Ne kartą kreipėsi į atsakovą, kad šis sumokėtų skolą, siūlė atsakovui sumokėti 300,00 Eur nors už klojinių nuomą, tačiau atsakovas nesutiko, teigdamas, jog jis gali sumokėti tik 200,00 Eur. Atsakovas vis žadėjo sumokėti, tačiau iki šios dienos nėra sumokėjęs nė dalies skolos.

Ieškovo atstovas advokatas M. Martinaitis prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, jog ieškovas neprašo sumokėti už betono išpylimą, atsakovas skolingas už klojinių nuomą ir atliktus įmonės darbuotojų darbus. Ieškovas atliko darbus kokybiškai, trūkumų nenustatyta. Atsakovas tik įsivaizduoja, jog darbai verti 200,00 Eur, tačiau tokių teiginių niekuo nepagrindžia. Ieškovo pateikta lokalinė sąmata patvirtina, jog prašoma iš atsakovo priteisti suma yra reali. Atsakovas vienašališkai nepasirašė atliktų darbų akto ir nesumokėjo nė dalies skolos už atliktus darbus.

Atsakovo individualios įmonės „Garsena“ atstovas E. P. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, jog su ieškovo įmonės atstovu susitarė, jog už sąramos padarymą reikės sumokėti bendrą sumą 600,00 Eur, kurią sudarys 200,00 Eur už klojinių montavimą bei 400,00 Eur už betono užpylimą, sutiko, jog jis pristatys į objektą medžiagas. Kadangi nusprendė, jog betono užpylimą atliks kita įmonė, todėl mano, jog ieškovui yra skolingas tik sutartus 200,00 Eur. Jis tikino, kad nesvarbu, kiek kainavo nuoma klojinių, kiek atvežimas, žinojo, jog klojiniai bus nuomojami tol, kol bus padaryta sąrama, buvo įspėtas, kad užsitęsus darbams, klojinių nuomos kaina padidės. Sutiko, jog ieškovo įmonės darbuotojai klojinius sumontavo, betoną suvibravo, nuėmė klojinius, tačiau jų nevalė, nes buvo švarūs. Mano, jog ieškovo įmonė dirbtinai sukėlė kainas, nes jis atsisakė betono užpylimo paslaugų, be to, klojinių nuoma galima už 100,00 Eur, darbuotojų darbą jis įkainotų po kelis eurus, nes didžiąją darbų dalį atliko jis pats ir jo įmonės darbuotojai. Sutiko, jog ieškovės įmonės darbuotojams už betono suvibravimą galima sumokėti 30,00 Eur, taigi iš viso sutinka sumokėti 230,00 Eur plius PVM. Ieškovo įmonei jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės neturėjo, darbai atlikti, netiko tik nurodyta kaina už atliktus darbus, dabar mano, jog galbūt ir yra kokių trūkumų.

L. S. Cirtautas teismo posėdžio metu parodė, jog dirba UAB „Taruta“ ir yra V. C. pusbrolis. Paaiškino, jog direktorius atvežė jį į objektą, kur reikėjo padaryti sąramą. Dirbo kartu su S. Š. ir dar dviem darbuotojais. Jų užduotis buvo surinkti atvežtus klojinius, užkelti juos ir paruošti betono užpylimui, taip pat ir armatūrą užkelti į 5 metrų aukštį ir surišti, po šių darbų turėjo užpilti betoną, jį suvibruoti, betonui sustingus nuimti klojinius ir juos nuvalyti. Visus minimus darbus atliko, išskyrus betono užpylimą. Užsakovui nusprendus, jog betoną užpils iš specialios mašinos siurbliu, jie – du darbuotojai, 5 metrų aukštyje prilaikė ir reguliavo siurblį taip, kad būtų pilamas betonas į paruoštą sąramos konstrukciją. Atkreipė dėmesį, jog paruošus klojinius, betonas buvo užpiltas tik po kelių dienų. Sustingus betonui, klojinius numontavo ir nuvalė. Užsakovas darbų atlikimo metu sekė darbų eigą, pastabų nesakė ir trūkumų nenurodė, neskubino, tačiau atlikus darbus, užsakovas daugiau neatvažiavo.

L. S. Šerpetauskis teismo posėdžio metu parodė, jog dirba UAB „Taruta“. Pamena, jog montavo klojinius 5 metrų aukštyje, pjaustė armatūrą, nes buvo per didelė, rišo ją, stengėsi, kad būtu atlikta kokybiškai. Kartu su juo dirbo dar trys darbuotojai, nedalyvavo jis tik klojinių nuvalyme. Jokių susitarimų tarp įmonės ir užsakovo apie darbų apimtis, jų kainas negirdėjo ir nežino.

L. V. Šeškus teismo posėdžio metu parodė, jog jis yra kaimynas tiek UAB „Taruta“ atstovo, tiek IĮ „Garsena“ atstovo. Nurodė, jog matė kaip vyko darbai, kaip ieškovo darbuotojai sumontavo klojinius, girdėjo tarpinį susitarimą tarp ieškovo ir atsakovo, jog pastatys klojinius ir užpils betoną, buvo kalba apie bendrą 600,00 Eur sumą, kad turėtų dalyvauti 4 ar 5 žmonės tame procese maišant betoną, tai yra 200,00 Eur už klojinius ir 400,00 Eur už betono išpylimą. Sumontavus klojinius, atsakovas nusprendė dėl darbų kokybiškumo ir sudėtingumo, betono neužpilti „rankiniu“ būdu, o pasamdyti specialią mašiną, kad betono užpylimas vyktų kuo greičiau. Jis, V. Š., paskambinęs kitai įmonei, paprašė, kad už „gerą“ kainą „mašina su pompa“ užpiltų betoną. Negirdėjo, kad atsakovas reikštų pretenzijas, jog ieškovo įmonė darbus atliko nekokybiškai. Tiksliai negalėjo pasakyti, kiek laiko užtruko sąramos padarymas, mano, jog apie savaitę.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas UAB „Taruta“ išrašė 2015-08-10 sąskaitą faktūrą TAR Nr. 000072 atsakovui apmokėti už sąramos išpylimą 600,00 Eur (495,87 Eur plius PVM (104,13 Eur) (9 b.l.). Atsakovui išsiųstas atliktų darbų aktas, kuriame nurodyti darbai (klojinių komplekto kaina – 250,01 Eur; klojinių atvežimas -50,00 Eur, klojinių montavimas 5 metrų aukštyje -120,00 Eur; klojinių nuvalymas -45,86 Eur, betono suvibravimas – 30,00 Eur) už 600,00 Eur (10 b.l.). Tarpusavio atliktų darbų suderinimo aktas, kuriame nurodyta, jog ieškovas atliko šiuos darbus: išnuomoti klojiniai iš UAB „Formus“ (sumokėta 250,01 Eur (17, 20 b.l.)), transporto išlaidos, klojinių montavimas 5 m aukštyje, armatūros surišimas 5 m aukštyje, klojinių išmontavimas ir nuvalymas, betono užpylimas bei pažymėta, jog per 10 dienų negavus patvirtinimo parašo iš atsakovo, tarpusavio atliktų darbų aktas bus laikomas teisingu (12,16 b.l.). Iš tarp šalių vykusio elektroniniu paštu susirašinėjimo matyti, jog ieškovas 2015-08-27 išsiuntė apmokėti sąskaitą faktūrą, 2015-09-11 priminė atsakovui, jog sąskaita neapmokėta, 2015-09-17 atsakovas pažadėjo apmokėti sąskaitą tik po atliktų darbų pasirašymo akto ar sąskaitos pasirašymo, 2015-09-28 ieškovas išsiuntė atsakovui atliktų darbų aktą ir nurodė, jog originalas bus išsiųstas registruotu laišku, 2015-10-01 atsakovas nurodė, jog sąskaita ir atliktų darbų aktas neatitinka realiai sutartos kainos ir nurodė, jog atsiųs savo įkainius už atliktus darbus ir pareikalavo perrašyti sąskaitą faktūrą bei darbų atlikimo aktą už 200,00 Eur, ieškovui išsiuntė tarpusavio atliktų darbų suderinimo aktą, kuriame nurodė su kuriais punktais jis nesutinka, 2015-10-08 ieškovas nurodė, jog atsakovui kelis kartus ignoruojant susitikimą ir nepasirašant sąskaitos, sąskaita bus atsiųsta į el. paštą, taip pat atsiuntė tarpusavio suderinimo aktą, 2015-11-08 ieškovas atsiuntė atsakovui skolų suderinimo aktą, 2015-11-16 atsakovas nurodė, jog nepagrįstai reikalaujama apmokėti už neatliktus darbus, o už atiliktus sutinka sumokėti 200 Eur, 2015-11-18 atsakovas atsiuntė el. laišką nurodydamas, jog Vytas iš jo prašė tik 300 Eur, todėl nepagrįstai reikalaujama sumokėti 600 Eur, 2015-12-03 ieškovas atsakė, jog 300 Eur vien už klojinių nuomą ir nurodė vadovautis atliktų darbu aktu ir pateikta sąskaita ir nurodė, jog skola turi būti sumokėta iki 2015-12-07, o priešingu atveju kreipsis į teismą dėl skolos išieškojimo (7-8, 32-35 b.l.). Ieškovė teismui pateikė lokalinę sąmatą, kuri parengta betonavimo darbams pagal 2015 metų kainas, įrodančią, jog stačiakampio profilio monolitinėmis sijomis klojinių įrengimas, kai inventoriniai klojiniai daugiau nei 3,5 m. aukštyje - 373,84 Eur; monolitinių gelžbetoninių sijų armavimas - 89,08 Eur; monolitinių gelžbetoninių sijų betonavimas, kai sijų aukštis daugiau kaip 5 m. (be betono kainos) - 180,09 Eur (15 b.l.). Atsakovas pateikė UAB „HeidellbergCement“ 2015-07-29 sąskaitą faktūrą HCKLB3682 - 469,00 Eur sumai, kurioje detalizuota - betono kiekis - 5.5 m³, siurblio paslaugos - 2 val. ir siurblio atvykimas - 1 reisas, kuri turi būti apmokėta iki 2015-07-30 (36 b.l.). Pateiktos fotonuotraukos kaip atrodė statinys be betoninės sąramos-atramos 5 metrų aukštyje su sumontuotais klojiniais ir kaip jis atrodo po atliktų darbų, numontavus dalį klojinių (18-19, 55-56 b.l.).

Rangos sutartimi viena šalis įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Pagal CK 6.681 straipsnio, apibrėžiančio statybos rangos sutarties sampratą, 1 dalies nuostatą, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Įstatymas nenumato rangos sutartimis privalomos rašytinės formos, todėl sutartis gali būti sudaryti tiek rašytine, tiek žodine forma, tiek konkliudentiniais veiksmais, tiek panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius.

Iš šalių rašytinių bei žodinių paaiškinimų nustatyta, kad šalys žodžiu susitarė dėl statybos darbų apimties, kainos. Abi šalys patvirtino, jog susitarė, kad bendra atliktų darbų suma bus 600 Eur plius PVM, pirminiu susitarimu šalys susitarė, jog ieškovas, būdamas rangovu, įsipareigoja išpilti betoninę sąramą-atramą 5 metų aukštyje atsakovo objekte, adresu Grikštaičių k., Klaipėdos r., šių darbų atlikimui – išsinuomoti klojinius, juos atvežti į atsakovo objektą, juos sumontuoti 5 m. aukštyje, užpilti betoną rankiniu būdu, po darbų atlikimo klojinius numontuoti, nuvalyti ir išvežti. Taigi šalys sutarė, jog rangovas (ieškovas) suteiks atsakovui jo užsakytus statybos darbus, o užsakovas (atsakovas) pristatys statybines medžiagas betono pagaminimui, atliktus darbus priims ir sumokės sutartą kainą. Šių aptartų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog tarp šalių šio sutarimo pagrindu susiklostė sutartiniai teisiniai rangos santykiai (CK 6.644 str. 1 d., 6.681 str.). Ieškovas, pasitikėdamas atsakovu, iš anksto pradėjo ruoštis darbams, atvežė armatūrą, išsinuomojo klojinius, pristatė į objektą darbuotojus, kurie surinko klojinius, juos sumontavus, užkėlė į 5 metrų aukštį bei surišo armatūrą, paruošė konstrukciją betono užpylimui. Tačiau atsakovas (užsakovas) atsisakė - betono užpylimo „rankiniu“ būdu ir užsakė iš kitos įmonės specialią mašiną su siurbliu ir jau pagamintu betonu. Į objektą atvežtas betonas, padedant ieškovo darbuotojams, buvo užpiltas į paruoštą konstrukciją, supiltas betono mišinys ieškovo darbuotojų suvibruotas, jam sustingus, numontuoti klojiniai, klojiniai nuvalyti ir grąžinti juos išnuomojusiai įmonei. Šalių paaiškinimu, darbai vyko apie porą savaičių. Atsakovas darbus priėmė, pradėjo jais naudotis, tačiau darbų perdavimo priėmimo akto nepasirašė ir už darbus su ieškovu neatsiskaitė.

Atlikus darbus ir juos atsakovui priėmus, tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir darbų kainos. Ieškovas prašo priteisti 600,00 Eur skolą už atsakovo objekte atliktus darbus, o atsakovas ginčija atliktų darbų kainą, argumentuodamas tuo, jog ieškovas atliko tik dalį sutartų darbų ir jo atliktų darbų vertė 200,00 Eur, todėl nepagrįstai reikalauja visos sutartos 600 Eur sumos.

Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rūšies, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).

Lietuvos Respublikos CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už atliktus darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymo – sutarto darbo atlikimo – faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas.

Rangos darbai, už kuriuos rangovas reikalauja atlyginimo, turi būti užsakovui žinomi, atliekami su jo sutikimu ir jam perduodami pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus. Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 str. 1 d.).

Darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą, t. y. rangovo pelnas. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą arba sudarant sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Rangos sutartis galioja ir nenurodžius kainos sutartyje, tokiu atveju darbų kaina nustatoma CK 6.198 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 6.653 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006).

Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai ši nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokias išimtys nustatytos bendrosiose rangos normose, konkrečiai – CK 6.653 straipsnio 6 dalyje, jog kai rangovo tiekiamų medžiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iš esmės ir šio kainų padidėjimo rangovas negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas turi teisę reikalauti padidinti darbų kainą arba nutraukti sutartį pagal šio kodekso 6.204 straipsnio nustatytas taisykles. Rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų (CK 6.204 str.) (CK 6.685 str. 2 d.).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, tiek pasirašytas abiejų statybos rangos sutarties šalių, tiek ir vienašališkai rangovo, yra įrodymų šaltinis apie rangovo nurodomą atliktų darbų, panaudotų medžiagų kainą. Esant ginčui dėl užsakovo prievolės rangovui atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus dydžio, užsakovas turi teisę ginčyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytą kainą. Tuomet abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 str.).

Ieškovas užfiksavo darbų atlikimo akte realiai atliktų darbų apimtis, įrodydamas, kad atitinkamus darbus atliko būtent jis. Ieškovo pateiktame darbų atlikimo aktą užfiksuoti faktinio pobūdžio duomenys apie tai, kokie darbai buvo atlikti ir kokia jų kaina – klojinių komplekto nuoma – 250,01 Eur; klojinių atvežimas - 50,00 Eur, klojinių montavimas 5 metrų aukštyje -120,00 Eur; klojinių nuvalymas - 45,86 Eur, betono suvibravimas – 30,00 Eur, visa suma įskaitant ir PVM – 600,00 Eur. Atsakovas ieškovo siųstus dokumentus gavo, tačiau darbų atlikimo – priėmimo akto nepasirašė, argumentuodamas tuo, jog statybos darbų kaina ne tokia, kokia buvo sutarta, be to ieškovas atliko tik dalį sutartų darbų, t. y. ieškovas neužpylė betono, klojinių nenuvalė, darbai buvo atlikti jo darbuotojų ir pačio atsakovo pagalba.

Iš šalių rašytinių bei žodinių paaiškinimų, rašytinių įrodymų, liudytojų duotų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas atliko atsakovo objekte šiuos darbus: išnuomojo klojinius, juos atvežė į objektą, ieškovo darbuotojai juos sumontavo 5 m. aukštyje, surišo armatūrą ir ją užnešė, nors atsakovas atsisakė rankinio betono užpylimo ir sąrama buvo užpilta paruoštu betonu iš specialios mašinos, tačiau betono užpylimo metu dalyvavo ieškovo darbuotojai, kurie prilaikė specialios mašinos siurblį, po to ieškovo darbuotojai supiltą betoną suvibravo, klojinius išmontavimo, nuvalė ir išvežė. Byloje nenuginčytas tų darbų, kurie nurodyti ieškovo 2015-08-10 atliktų darbų akte, atlikimo faktas, teismo posėdžio metu liudytojas S. C. patvirtino, jog būtent tokie darbai ir buvo atlikti, nenustatyta, kad tų darbų rezultatu atsakovo nebūtų naudojamasi, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių tų darbų trūkumus, kurie galėjo būti pagrindas atsisakyti už juos apmokėti ar atitinkamai mažinti atliktų darbų kainą, nes atitinkamų trūkumų darbų atlikimo akte atsakovo neužfiksuota. Atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, kad ieškovui būtų reiškęs pretenzijas darbų atlikimo metu ar iš karto po jų, kad ieškovas atliko sutartus darbus nekokybiškai, ar atliko juos nesilaikant susitarimo. Atsakovas atliktus darbus faktiškai priėmė ir jais naudojasi. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai parodė, jog atsakovas jokių pretenzijų nereiškė, atsakovas tik teismo posėdžio metu pradėjo abejoti dėl darbų kokybės, tačiau jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog darbai atlikti nekokybiškai, teismui nepateikė. Atsakovo teiginiai, jog vykdant betono užpylimo darbus, kai specialios paskirties transporto priemonė pylė betoną dalyvavo ir jo darbuotojai bei jis pats, o ieškovo darbuotojai nors ir buvo objekte, tačiau realiai nieko nedirbo, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo įvardinti kokie darbuotojai dirbo, kiek jiems mokėjo už darbą. Tuo tarpu teismo posėdžio metu apklausti objekte dirbę ieškovo darbuotojai patvirtino, jog jie dalyvavo, kai speciali mašina pylė betoną, po to jie betoną suvibravo.

Abi šalys pripažįsta, jog ieškovas neatliko rankinio betono užpylimo, tačiau kaip ieškovas nurodo, jis ir neprašo už tai sumokėti. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas, sužinojęs, jog atsakovas atsisako rankinio betono užpylimo, sutarties su atsakovu nenutraukė, ir laukė kada atsakovas susitars su kita įmone dėl paruošto betono pristatymo į objektą. Atsakovas, nusprendęs atsisakyti darbų - betono paruošimo ir užpylimo rankiniu būdu, šalių sudarytos statybos rangos sutarties taip pat nenutraukė, o nurodė rangovui (ieškovui) laukti, kol susitars su kita įmone, kuri pristatys į objektą paruoštą betoną. Įvertinus tą aplinkybę, jog atsakovas atsisakė betono užpylimo rankiniu būdu, tai atitinkamai turėjo būti sumažinta šalių sutarta darbų atlikimo kaina. Tačiau čia svarbu akcentuoti tai, jog dėl atsakovo atsisakymo betono užpylimo rankiniu būdu dėl kurio šalys pradžioje tarėsi, ir pasirinkus kitą betono užpylimo būdą, darbų atlikimas, taip pat ir klojinių nuoma užsitęsė, atitinkamai padidėjo klojinių nuomos kaina. Ieškovas patvirtino, jog įspėjo atsakovą dėl klojinių nuomos kainos padidėjimo, atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog žinojo, jog klojiniai bus nuomojami tol, kol bus padaryta sąrama, ieškovo buvo įspėtas, kad užsitęsus darbams, klojinių nuomos kaina padidės. Į bylą pateikti el. laiškai patvirtina, jog atsakovas sutiko, jog užsitęsus klojinių nuomai papildomai sumokės dar 100 Eur su V. A. teigdamas, jog betono užpylimo rankiniu būdu kaina 400,00 Eur ir todėl šiai sumai turėjo sumažėti sutartų darbų kaina, tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, o teismo posėdžio metu nurodė, jog darbuotojų darbas nėra brangiai apmokamas, už darbuotojų darbą galėtų mokėti po kelis eurus. Tuo tarpu ieškovas pateikė lokalinę sąmatą, kuri patvirtina, jog monolitinių gelžbetonių sijų betonavimas rankiniu būdu yra 180,09 Eur (be betono kainos). Duomenų, jog tokio pobūdžio darbai – betono pagaminimas rankiniu būdu ir užpylimas gali būti įkainojami kitokia suma, atsakovas į bylą nepateikė. Šiame kontekste svarbu akcentuoti ir tai, jog šalių susitarimo metu statybinių medžiagų, iš kurių turėjo būti pagamintas betonas, kaina į šalių sutartą darbų atlikimo kainą neįėjo, nes atsakovas pats buvo įsipareigojęs pristatyti į objektą statybines medžiagas, iš kurių ieškovo darbuotojai turėjo paruošti betoną ir jį užnešti į 5 m. aukštį bei supilti į paruošus klojinius. Teismas kelis kartu išaiškino atsakovui jo pareigą teikti įrodymus, kuriais jis grindžia savo atsikirtimus, tačiau atsakovas jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius nepateikė.

Atsižvelgiant tai, jog atsakovas nepateikė jokių paskaičiavimų kokia galėtų būti rankinio betono pagaminimo ir užpylimo darbų kaina, todėl teismas spręsdamas klausimą dėl betono užpylimo rankiniu būdu darbų kainos nustatymo vadovaujasi ieškovo pateikta kvalifikuoto specialisto lokalinėje sąmatoje nurodyta betonavimo darbų kaina, kuri sudaro 180,09 Eur, įvertinus tai, jog tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas atliko suvibravimo darbus, kurių vertė 30,00 Eur, su šia verte atsakovas sutiko, taigi darytina išvada, jog reali rinkos betono pagaminimo ir užpylimo kaina galėjo būti 150,09 Eur (CK 6.198 str.) ir atitinkamai šalių sutarta kaina turėjo sumažėti šiai sumai. Tačiau būtina įvertinti tai, jog rangovas klojinius nuomojosi, apie tai atsakovui buvo žinoma, ir dėl atsakovo sprendimo atsisakyti rankinio betono užpylimo, darbų įvykdymas užsitęsė ir atitinkamai padidėjo klojinių nuomos kainą, t. y. nuo 125 Eur iki 250 Eur, atsakovas apie tai buvo įspėtas ir tam neprieštaravo, be to jo siųsti laiškai patvirtina, jog atsakovas sutinka papildomai sumokėti už klojinių nuomą. Tai, kad darbai užsitęs ieškovas, sudarydamas susitarimą su atsakovu ir tardamasis dėl darbų kainos, objektyviai negalėjo numatyti, todėl rangovas turėjo teisę padidinti darbų kainą, tai sumai (CK 6.653 str. 6 d.). Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog ieškovo darbuotojai dalyvavo betono užpylime, kuris vyko iš specialios transporto priemonės, laikė siurblį, prižiūrėjo, jog betonas tinkamai pasiskirstytų. Kita svarbi ieškovo nurodyta aplinkybė, jog su atsakovu buvo sutarta bendra kaina 600,00 Eur plius PVM. Ieškovo pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje, atliktų darbų atlikimo akte darbų kaina be PVM yra 495,87 Eur, o su (duomenys neskelbtini)00 Eur.

Nors atsakovas teigė, jog ieškovo atlikti darbai yra kitos vertės (mažesnės), tačiau nepateikė specialisto ar eksperto išvados, kuri paneigtų ieškovo nurodytas atliktų darbų kainas. Atsakovas dėl kainos teikė tik paaiškinimus, o ieškovas į atsakovo nurodytas aplinkybes atsikirtinėjo taip pat paaiškinimais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovas pateikė kvalifikuotos specialistės lokalinę sąmatą, įrodančią, jog ieškovo darbų kainos yra realios. Teismo įsitikinimu nurodytų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog ieškovo prašoma priteisti 600,00 Eur (495,87 Eur plius PVM (104,13 Eur) realiai atliktų darbų kaina yra protinga, reali bei atitinka statybų srityje įprastą imti už tokį darbų atlikimą kainą (CK 6.198 str. 1 d.). Duomenų, jog ieškovo atlikti darbai (tokios pats specifikacijos) gali būti įkainuojami kitokia suma, atsakovas į bylą nepateikė, o atsakovo teiginiai apie atliktų ginčo darbų kainą neįrodyti ir niekuo nepagrįsti (CPK 178 str.).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog ieškovo pateiktame darbų atlikimo akte nurodyti darbai buvo atlikti, atsakovas neįrodė, jog ieškovas atliko darbus su trūkumais ir neįrodė, kad atliktų darbų kaina yra mažesnė, nei nurodyta atliktų darbų akte. Atsakovui nepaneigus ieškovo 2015-08-10 darbų atlikimo akte nurodytų darbų atlikimo fakto, kiekio, kaip pareigos atsiskaityti už ieškovo faktiškai atliktą darbą sąlygos, teismas pripažįsta, kad ieškovas turi teisę reikalauti priverstinio prievolės įvykdymo pagal ieškovo pateiktą atsakovui 2015-08-10 atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, tai yra iš atsakovo pareikalauti 600,00 Eur sumos už atliktus darbus. Pažymėtina, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, šalys turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti tiek vykdydamos sutartį, tiek po darbų atlikimo (CK 6.38 str.). Tuo tarpu atsakovas šias pareigas pažeidė, priėmęs ieškovo atliktus darbus, jais naudojasi, tačiau su ieškovu už juos, net nepradėjo atsiskaityti. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 600,00 Eur skolą už atliktus darbus yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.655 str., 6.687 str., CPK 185 str.).

Dėl palūkanų.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo šešių procentų dydžio palūkanas skaičiuojamas nuo termino piniginei prievolei įvykdymo praleidimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas (CK 6.261 str.). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Taigi įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-13. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2005-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų dydžio įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo ar sutarties (CK 6.210 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 str.). Nustačius, jog atsakovas nesilaikė pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, t. y. atsakovas piniginės prievolės neįvykdė laiku, ieškovas turi teisę reikalauti minimalių nuostolių atlyginimo. Šalys sudarydamos žodinę rangos sutartį palūkanų dydžio neaptarė, todėl yra pagrindas taikyti CK 6.210 straipsnyje nustatytą palūkanų dydį. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustačius, jog atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, atsakovas yra verslininkas, ieškovui priteistinos šešių procentų dydžio kompensacijos palūkanos nuo 600,00 Eur nesumokėtos sumos nuo termino piniginei prievolei įvykdyti dienos 2015-08-27 iki bylos iškėlimo teisme dienos (CK 6.37, 6.210, 6.261 str.).

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo. Taigi tokių palūkanų priteisimo pagrindas yra numatytas įstatymu – CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2 d., ir suteikiantis teisę ieškovui reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tais atvejais, kai tenkinamas jo ieškinys. Taigi tokio prašymo patenkinimą lemia ieškinio pagrįstumas ir jo tenkinimo galimybė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-47/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2011). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, tenkinus ieškovo ieškinį iš atsakovo priteistinos įstatyme numatytos šešių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 600,00 Eur sumos nuo 2015-12-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2. d).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, tačiau pažymėtina, jog teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 20 Eur žyminis mokestis ir 700 Eur (300 Eur už teisinę konsultaciją, procesinių dokumentų rengimą ir ieškinio paruošimą bei 400 Eur už konsultavimą, patarimą bei atstovavimą ieškovą teismo posėdžio metu teisme) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 22, 54, 74). Ieškovo pareikšti materialiniai reikalavimai tenkintini visiškai, todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, paruošto procesinio dokumento apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, ieškovo advokato darbo laiko sąnaudas, bylinėjimosi trukmę, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19, 9 bei 10 punktų nuostatas bei vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra neprotingai didelė, todėl mažintina ir priteistina iš atsakovo 500,00 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.), taip pat priteistinas 20,00 Eur žyminio mokesčio.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo IĮ „Garsena“, į.k. 300027107, reg. adresas Mokyklos g. 8-1, Agluonėnai, Klaipėdos r., adresas korespondencijai Pušų g. 49-27, Gargždai, Klaipėdos r., 600,00 Eur skolos, nuo šios sumos 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2015-08-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 520,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (20,00 Eur žyminio mokesčio, 500,00 Eur už advokato paslaugas) ieškovui UAB „Taruta“, į.k. 302617156, Minijos g. 1, Vėžaičiai, Klaipėdos r.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.