Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Dalios Vasarienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (ieškovo) J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo pirmininko 2012 m. birželio 25 d. nutarties, kuria nutarta netenkinti ieškovo J. G. prašymo panaikinti jam Kauno apygardos teismo pirmininko 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi paskirtą baudą civilinėje byloje Nr. 2-624-413/2012, iškeltoje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Adgarus“, V. I. dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, kur tretieji asmenys – A. G., M. Š., akcinė bendrovė „Swedbank“, V. L.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas nušalinimo teise nepiktnaudžiauja, neveikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą, o siekia objektyvaus civilinės bylos Nr. 2-624-413/2012 išnagrinėjimo. Anot apelianto, buvo privalomas pagrindas sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-624-413/2012 nagrinėjimą, nes šios civilinės bylos nebus galima nagrinėti tol, kol nebus išspręsta Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1121-402/2012. Todėl teisėjas nepagrįstai atmetė apelianto prašymą sustabdyti bylą.Ieškovas ne kartą reiškė nušalinimą teisėjui G. K., kuris kitoje civilinėje byloje buvo nušalintas J. G. pareiškimo pagrindu, ir tai jis darė ne be pagrindo, kadangi teisėjas G. K. siekia greito, bet ne teisingo bylos išnagrinėjimo, ir kad būtų priimtas atsakovams palankus teismo sprendimas.Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, kad anksčiau teisėjas buvo šalinamas iš esmės tuo pačiu pagrindu - tik dėl procesinių veiksmų atlikimo (ar atsisakymo juos atlikti), nes kiekvieną kartą nušalinimo pareiškimas buvo grindžiamas vis kitais argumentais, pagrindais ir faktinėmis aplinkybėmis.Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką, būtina šalinti bet kokias prielaidas, galinčias sukelti abejonių dėl teisėjo ar teismo nešališkumo. Teismo pirmininkas privalėjo vadovautis Kauno apygardos tesimo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1280-109/2008, kurioje teisėja nušalinta vien tuo pagrindu, kad būtų išsklaidyta abejonė dėl teisėjos nešališkumo ir nepasitikėjimas jos objektyvumu. Anot apelianto, teismas privalo laikytis savo paties formuluojamų teisės aiškinimo taisyklių ir nušalinimo pareiškimų bylose. Civilinėje byloje Nr. 2-1280-109/2008 šalys yra tos pačios, kaip ir šioje.Anot apelianto, abejonės dėl teisėjo G. K. nešališkumo susiformavo ne iš vieno jo veiksmo, o jo veiksmų nuoseklios sekos, nagrinėjant kelias bylas vienu metu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas. Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2012 m. birželio 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas teismo nutarties, kuria atsisakyta patenkinti ieškovo J. G. prašymą panaikinti baudą, paskirtą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu už piktnaudžiavimą proceso teisėmis, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) nušalinimo teisė yra svarbi teisės į teisingą procesą garantija, tačiau šia teise, kaip ir visomis kitomis procesinėmis teisėmis, turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal paskirtį, t. y. siekiant užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.). Nušalinimo teise asmuo naudojasi sąžiningai ir pagal paskirtį tuomet, kai pareiškime dėl teisėjo (teismo) nušalinimo išdėstomi argumentai, kurie sudaro sąlygas atsirasti pagrįstoms abejonėms dėl teisėjų galimo šališkumo. Naudojimasis nušalinimo teise sistemingai, dėstant argumentus, nepagrįstus konkrečiais įrodymais, neatitinka šios procesinės teisės paskirties. Tokiu atveju galima daryti išvadą, jog nušalinimo teisė naudojama kaip priemonė veikti prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Teisinėje valstybėje tokie procesiniai veiksmai negali būti toleruojami. Tuomet, kai nušalinimo pareiškimuose dėstomos aplinkybės, nesusijusios su nagrinėjama byla, o tik siekiama, nesant įrodymų, diskredituoti vieną ar kitą teisėją, teismą, nesant įrodymų nuolatos kaltinti juos neteisėtų veiksmų atlikimu, galima daryti tik vieną išvadą – asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. Nustatęs, kad procesinėmis teisėmis naudojamasi priešingai jų paskirčiai, jomis piktnaudžiaujant, teismas privalo ex officio (iš lot. kalbos – savo iniciatyva) šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes, tai yra nustatęs, jog jomis piktnaudžiaujama, teismas turi konstatuoti, kad atitinkamos procesinės teisės išvis nėra įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-999/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1212/2001). Esant tokiai situacijai, asmeniui, akivaizdžiai piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise, teismas turi paskirti baudą (CPK 95 str.). Šiuo atveju baudos paskyrimas nereiškia teisės į teisminę gynybą suvaržymo ar pažeidimo.

CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad prašymus nušalinti teisėją G. K. nuo civilinės bylos Nr. 2-1705-413/2011 ieškovas J. G. šioje byloje reiškė net šešis kartus. 2011 m. birželio 30 d. prašyme savo teiginį apie teisėjo šališkumą ieškovas grindė aplinkybėmis, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino teisėjo G. K. 2010 m. gegužės 18 d. priimtą nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti J. G. ieškinį, kad teisėjas G. K. netenkino jo prašymų pripažinti trečiojo asmens „Swedbank“, AB, dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, sustabdyti bylos nagrinėjimą, be to, teisėjas, netenkindamas prašymo sustabdyti civilinę bylą, buvo nutaręs išreikalauti reikiamus duomenis iš ikiteisminį tyrimą atliekančios įstaigos, tačiau, kaip paaiškėjo 2011 m. birželio 29 d. susipažinus su civiline byla, toks paklausimas dar nebuvo išsiųstas (46-47 b. l.). 2011 m. spalio 13 d. prašyme ieškovas teisėjo šališkumą įrodinėjo tais pačiais argumentais ir papildomai nurodė šias, jo nuomone, teisėjo šališkumą pagrindžiančias aplinkybes: 2011 m. birželio 30 d. pareiškus teisėjui nušalinimą, po teismo posėdžio pasilikęs salėje teisėjas su posėdyje dalyvavusiais atsakovais bei trečiaisiais asmenimis, jų atstovais pradėjo derinti kito posėdžio datą; pasibaigus 2011 m. gegužės 26 d. teismo posėdžiui, taip pat buvo derinama kito posėdžio data ir siūloma birželio 27 d. Ieškovui nurodžius, jog šią dieną yra paskirtas baudžiamosios bylos nagrinėjimas Kauno m. apylinkės teisme, atsakovė V. I. ir jos atstovė advokatė I. B. bei trečiasis asmuo A. G. pareiškė, jog ieškovas apgaudinėja teismą, nes bylos nagrinėjimas paskirtas 2011 m. birželio 24 d. Ieškovo teigimu, teisėjas, neįsigilinęs į tai, kas buvo pasakyta, pagrasino, jog už teismo apgaudinėjimą bus imtasi priemonių, tačiau posėdžių sekretorei priminus, kad birželio 24 d. yra šventinė, ne darbo diena, minėtiems asmenims jokios pastabos ar įspėjimo teisėjas nepareiškė (55-58 b. l.). 2012 m. sausio 13 d. prašyme teisėjo šališkumą pareiškėjas įrodinėjo tuo, kad teisėjas G. K. nagrinėjo kitą civilinę bylą Nr. 2-2745-413/2011, kurioje J. G. yra atsakovas, ir buvo nušalintas 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi, pasak ieškovo, tuo pagrindu, kad išreiškė palankumą ieškovui UAB „Adagrus“ ir gali šį palankumą toliau rodyti, nagrinėdamas ginčą tarp tų pačių šalių (73-74 b. l.). 2012 m. vasario 29 d. pareiškime ieškovas nurodė tokius teisėjo G. K. nušalinimo pagrindus: 1) teisėjas 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi buvo nušalintas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2745-413/2011, kurioje yra tos pačios šalys, kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-624-413/2012. Ieškovo nuomone, teisėjas G. K. dėl šio nušalinimo pyksta ir šį pyktį akivaizdžiai pademonstravo 2012 m. sausio 17 d. teismo posėdyje, kuriame kalbėjo pakeltu tonu, sunkiai valdė emocijas, nesistengė išgirsti, ką kalbėjo pareiškėjas; 2) posėdžio metu teisėjas klausinėjo pareiškėjo apie aplinkybes, kurios nėra nagrinėjamos bylos dalykas; 3) posėdžio metu paskelbta pertrauka truko nepagrįstai ilgai, ilgiau kaip vieną valandą, nors klausimui dėl bylos sustabdymo ar atidėjimo išspręsti tiek laiko ir pasiruošimo nereikia (83-85 b. l.). Nušalinimą teisėjui G. K. ieškovas pareiškė ir 2012 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu. Iš teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad teisėjo nušalinimo pagrindu pareiškėjas iš esmės laikė ta aplinkybę, jog nebuvo patenkintas jo atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą (89-81 b. l.).

Visi išvardinti pareiškėjo prašymai nušalinti teisėją buvo atmesti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2011 m. liepos 5 d., 2011 m. spalio 18 d., 2012 m. sausio 17 d., 2012 m. kovo 2 d., Kauno apygardos teismo pirmininko 2012 m. kovo 26 d. nutartimis (48-49, 59-60, 75-76, 86-87, 92-93 b. l.). 2012 m. kovo 26 d. nutartimi pareiškėjui buvo paskirta 1000 Lt bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

Kauno apygardos teismo pirmininkas, išnagrinėjęs pareiškėjo J. G. prašymą panaikinti Kauno apygardos teismo pirmininko 2012 m. kovo 26 d. nutartimi jam skirtą 1000 Lt baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė (96-98, 99-101 b. l.).

2012 m. gegužės 24 d. įvykusio teismo posėdžio metu ieškovas J. G. pakartotinai pareiškė teisėjui nušalinimą, tokį savo pareiškimą motyvuodamas iš esmės tuo, kad teismas nepatenkino ieškovo prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Kauno apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla ir išspręstas žemės sklypo suformavimo ir pirminio įgijimo teisėtumo klausimas (106-108 b. l.). Atsakovė V. I. pateikė teismui prašymą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis J. G. paskirti maksimalią CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą 20 000 Lt baudą ir 50 proc. paskirtos baudos skirti jai (110 b. l.). Kauno apygardos teismo pirmininkas 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovo prašymą nušalinti teisėją atmetė paskyrė ieškovui 5000 Lt baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, 50 proc. iš šios baudos paskiriant atsakovei V. I. (111-112 b. l.).

Kauno apygardos teismo pirmininkas, išnagrinėjęs ieškovo prašymą panaikinti 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi jam paskirtą 5000 Lt baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, skundžiama 2012 m. birželio 25 d. nutartimi šio ieškovo prašymo netenkino (115-117, 118-121 b. l.). Skundžiama nutartimi teismo pirmininkas nustatė, jog ieškovas sistemingai reiškė nepagrįstus nušalinimus teisėjui, tokius jo veiksmus įvertino kaip piktnaudžiavimą procesine teise reikšti nušalinimus, ir padarė išvadą, kad už tokius procesinius veiksmus pareiškėjui pagrįstai buvo paskirta piktnaudžiavimo teise mastui ir pobūdžiui adekvataus dydžio procesinė sankcija – teismo nuobauda (5000 Lt dydžio bauda), kurios naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog su tokia išvada nesutikti nėra pagrindo.

Ieškovas atskirajame skunde teigia, jog nušalinimo teise jis nepiktnaudžiauja, prieš greitą bylos išnagrinėjimą neveikia, o tik siekia objektyvaus civilinės bylos Nr. 2-624-413/2012 išnagrinėjimo. Anot jo, buvo privalomas pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (CPK 163 str. 3 p.), nes šios civilinės bylos nebus galima nagrinėti tol, kol nebus išspręsta Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1121-402/2012. Todėl, pasak apelianto, teisėjas nepagrįstai atmetė jo prašymą sustabdyti civilinę bylą.

CPK 165 straipsnyje, reglamentuojančiame teismo nutarčių dėl bylos sustabdymo apskundimą, nustatyta, kad dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Nagrinėjamu atveju atsisakymas tenkinti pareiškėjo (ieškovo) prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo buvo įformintas protokoline teismo nutartimi (106-108 b. l.). Ši nutartis, vadovaujantis CPK 165 straipsniu, atskiruoju skundu neskundžiama.

Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstyta pozicija, jog byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę motyvus dėl teismo nutarčių atmesti prašymą sustabdyti bylą teisėtumo ir pagrįstumo įtraukti į apeliacinį skundą. Prašyme panaikinti baudą ieškovas nurodė, jog nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui G. K. jis pareiškė dėl to, kad teisėjas netenkino jo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama administracinio proceso tvarka. Ieškovo teigimu, buvo privalomas pagrindas sustabdyti civilinę bylą, todėl teisėjas jo prašymą atmetė nepagrįstai (tokie patys argumentai nurodyti ir ieškovo atskirajame skunde). Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokiais argumentais ieškovas iš esmės ginčija pačios teismo nutarties atsisakyti sustabdyti civilinę bylą teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog nušalinimo teise ieškovas naudojosi ne pagal tiesioginę paskirtį, kadangi nesutikimo su teismo nutartimi atsisakyti sustabdyti civilinę bylą motyvus jis nurodė, pareikšdamas teisėjui nušalinimą, kas neatitinka civilinio proceso teisės normų reikalavimų.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas yra teismo procesinė veikla, kylanti iš civilinį procesą reglamentuojančių teisės normų. Vien tai, kad teisėjas atliko procesinius veiksmus ar priėmė procesinį sprendimą, su kuriuo nesutinka kuri nors proceso šalis, savaime nesudaro pagrindo tokius teisėjo veiksmus vertinti kaip šališkus. Asmuo, prašantis nušalinti teisėją, privalo įrodyti pagrindų nušalinti teisėją, nurodytų CPK 65, 66 straipsniuose, egzistavimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas tokių pagrindų egzistavimo neįrodė.

Ieškovas, ginčydamas 2012 m. birželio 25 d. nutartį, teigia, jog nušalinimus teisėjui jis reiškė skirtingais pagrindais.

Kaip jau nustatyta aukščiau, ieškovas buvo pareiškęs ne vieną prašymą nušalinti teisėją G. K. nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Įvertinus prašymų motyvus, matyti, jog kai kurie ieškovo nurodyti teisėjo nušalinimo pagrindai prašymuose kartodavosi, didžioji dalis nušalinimo pagrindų buvo siejami su teisėjo procesinių veiksmų atlikimu ar atsisakymu juos atlikti (2011 m. birželio 30 d. prašyme J. G. teisėjo G. K. šališkumą įrodinėjo tuo, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino šio teisėjo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti J. G. ieškinį, kad šis teisėjas netenkino jo prašymų pripažinti trečiojo asmens „Swedbank“, AB, dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, sustabdyti bylos nagrinėjimą; 2011 m. spalio 13 d. prašyme pareiškėjas (ieškovas) teisėjo šališkumą įrodinėjo tais pačiais argumentais; 2012 m. vasario 29 d. ieškovas pareiškime nurodė, kad posėdžio metu teisėjas klausinėjo pareiškėjo apie aplinkybes, kurie nėra nagrinėjamos bylos dalykas, be to, posėdžio metu paskelbta pertrauka truko nepagrįstai ilgai; 2012 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu ieškovas pareiškė nušalinimą teisėjui motyvuodamas tuo, kad nebuvo patenkintas jo atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą; 2012 m. gegužės 24 d. įvykusio teismo posėdžio metu ieškovas J. G. pakartotinai pareiškė prašymą nušalinti teisėją nuo civilinės bylos nagrinėjimo, nes teisėjas nepatenkino jo prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Kauno apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla). Taigi, pareiškėjo prašymą panaikinti baudą nagrinėjantis teismo pirmininkas turėjo pagrindą teigti, jog teisėjas G. K. nuo bylos nagrinėjimo buvo šalinamas iš esmės dėl jo procesinių veiksmų atlikimo. Atitinkamai, nustačiusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad jo prašymai nušalinti teisėją buvo grindžiami skirtingais pagrindais.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovą civiliniame procese atstovavo kvalifikuotas teisininkas, t. y. advokatas, todėl tiek ieškovo atstovui, tiek pačiam ieškovui turėjo būti žinoma, jog teisminėje praktikoje vienoks ar kitoks dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimas pats savaime negali būti pagrindas teisėjo nušalinimui ir nėra toleruotinas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, savaime nėra pagrindas abejoti šio teisėjo nešališkumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-63/2012; 2012 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-54/2012; 2012 m. balandžio mėn. 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-49/2012). Todėl esant duomenims, leidžiantiems daryti išvadą, kad tokiu pagrindu pareikštu nušalinimu siekiama veikti prieš greitesnį bylos išnagrinėjimą, baudos paskyrimas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pripažintinas pagrįstu.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo nesutikti su skundžiama teismo nutartimi padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1280-109/2008. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinėjant teisėjo nušalinimo klausimą, kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai. Tik įvertinus prašyme nušalinti teisėją nurodytus nušalinimo pagrindus bei teisėjo elgesį, nagrinėjant konkrečią civilinę bylą, bei kitas konkrečios civilinės bylos nagrinėjimo aplinkybes, teismo pirmininkas gali nuspręsti, ar yra pagrindas teisėją nušalinti, siekiant išsklaidyti byloje atsiradusią abejonę dėl teisėjo šališkumo ir nepasitikėjimą bylą nagrinėjančio teisėjo objektyvumu. Šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis minėta teismo nutartimi ir dėl to, kad ja buvo išspręstas teisėjo nušalinimo, o ne baudos panaikinimo klausimas.

Apeliantas atskirajame skunde išvardino teisėjo G. K. veiksmus, kurie, anot jo, patvirtina šio teisėjo šališkumą, taip pat nurodo, kad šis teisėjas jo prašymu buvo nušalintas kitoje byloje. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog sprendžiant baudos panaikinimo klausimą, šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti panaikinti paskirtą baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl prašymų nušalinti teisėją G. K. jo tariamo šališkumo pagrindu jau buvo priimtos teismo nutartys ir jos toje apimtyje, kur buvo sprendžiamas nušalinimo klausimas, įsiteisėjusios (48-49, 59-60, 75-76, 86-87, 92-93, 111-112 b. l.), todėl jų teisėtumas ir pagrįstumas negali būti vertinamas. Dėl šios priežasties atskirojo skundo argumentų, susijusių su teisėjo šališkumu, teisėjų kolegija atskirai nevertina ir dėl jų pagrįstumo nepasisako.

Byloje esantys teismų procesiniai dokumentai, kiti bylos duomenys įrodo, kad ieškovas nuolat teikė pareiškimus dėl teisėjo nušalinimo, kurie buvo atmetami kaip nepagrįsti, o tai trikdė proceso eigą, iš esmės kliudė greitai ir teisingai išnagrinėti bylą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, faktinių ieškovo veiksmų kvalifikavimas pagal CPK 95 straipsnį kaip piktnaudžiavimas nušalinimo teise yra pagrįstas ir atitinka šią normą.

Ieškovas atskiruoju skundu už piktnaudžiavimą nušalinimo teise jam paskirtą baudą prašo panaikinti arba sumažinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, pirmosios instancijos teismui paduodamas prašymą panaikinti baudą, alternatyvaus prašymo sumažinti baudą nereiškė (117 b. l.). Atskirajame skunde jokių argumentų ir įrodymų, susijusių su tuo, kad teismo paskirta bauda jam gali būti per didelė, apeliantas nepateikė. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog Kauno apygardos teismo pirmininkas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl baudos panaikinimo, įvertino paskirtos baudos dydžio pagrįstumą ir proporcingumą, sprendžia, kad paskirtos baudos dydis yra pagrįstas ir protingas.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo pirmininko 2012 m. birželio 25 d. nutarties, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis bei argumentais, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Kauno apygardos teismo pirmininko 2012 m. birželio 25 d. nutartį nepakeistą.