Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovės N. V. ieškinio atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kt., trečiajam asmeniui Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą duodančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2025 m. lapkričio 14 d. nutartimi iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio padavimo). Pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; laikiną tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką ir priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš atsakovo. Teismas taip pat nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos pareikšti teismui ieškinį.

2. 2025 m. gruodžio 9 d. teisme gautas ieškovės ieškinys atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė ieškinyje, be kita ko, prašė atidėti ieškovei likusio nesumokėto 1 119 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

3. 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi teismas ieškovės prašymą patenkino iš dalies - atidėjo ieškovei nesumokėto 588 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos, o dėl likusios 531 Eur dalies, nustatė ieškovei 20 kalendorinių dienų terminą, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – primokėti likusią 531 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2026 m. sausio 7 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalimi, nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Panaikino 2025 m. lapkričio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą neištaisė ieškinio trūkumų.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Ieškovė nurodė, kad teismo nurodytą žyminį mokestį ji nustatytu terminu sumokėjo, tačiau dėl techninės klaidos, teismui nebuvo pateiktas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas.

5.2. Paaiškino, kad ieškovės atstovas, manydamas, kad dokumentas pateiktas į bylą, esant šventiniam atostogų laikotarpiui bei dideliam užimtumui kitose bylose, papildomai nesekė bylos eigos, netikrino, ar minėtas dokumentas užregistruotas kaip gautas, todėl tik gavęs ginčijamą nutartį pamatė, kad jo į civilinę bylą teiktas mokėjimo nurodymas, nebuvo užregistruotas, t. y. dėl nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių nebuvo įvykdyta antroji teismo nurodymo dalis (informuoti teismą apie primokėtą žyminio mokesčio dalį).

5.3. Atsižvelgiant į susidariusias individualias, nuo ieškovės nepriklausiusias aplinkybes, prašo teismo pripažinti, kad įrodymai apie žyminio mokesčio dalies sumokėjimą buvo nepateikti dėl objektyvių priežasčių ir panaikinti ginčijamą nutartį bei ieškinį priimti.

5.4. Atkreipė dėmesį, kad šioje civilinėje byloje ieškovė siekia nutraukti santuoką, išspręsti santuokoje įgyto turto padalijimo klausimus bei su nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta, bendravimo tvarka ir išlaikymu susijusius klausimus, todėl atsižvelgiant į bylos pobūdį, teismas galėjo būti aktyvus ir patikrinti ar žyminio mokesčio mokėjimas atliktas.

5.5. Nurodė, kad grąžinus šalis į pradinę stadiją, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, susidariusi situacija sąlygos šalių tarpusavio naujus ginčus, atitinkamai tai neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų ir teisės į saugią ir stabilią aplinką.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad 2025 m. gruodžio 17 d. ji sumokėjo 531 Eur žyminį mokestį.

8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės pateiktas mokėjimo nurodymas yra glaudžiai susijęs su klausimo nagrinėjimu, taip pat įvertinus, jog šio įrodymo pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, atsakovas apie ieškinio pateikimą teismui dar nėra informuotas, siekdamas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti ieškinio priėmimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas nutaria ieškovės naujai pateiktą įrodymą pridėti prie bylos.

10. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, vertindamas, kad ieškovė nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

11. Ieškovė atskirtąjį skundą grindžia argumentais, kad vykdant nutartį dėl trūkumų šalinimo žyminis mokestis buvo sumokėtas, tačiau įrodymai apie žyminio mokesčio dalies sumokėjimą buvo nepateikti dėl objektyvių, nuo ieškovės valios nepriklausančių, priežasčių.

12. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje turi būti nurodoma: ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat pridėti įrodymai, pagrindžiantys išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai, 2 dalis). Prie ieškinio turi būti pateikti dokumentai ir įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą, bei pagrindžiantys žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jeigu ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui įstatyme keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 138, 115 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos leidžia laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konstatuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

13. Reikšminga tai, kad trūkumų ištaisymo institutą taikant formaliai ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis). Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

14. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju - ieškiniui priimti - reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).

15. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pernelyg formaliai aiškinant ir taikant ieškinio trūkumų šalinimo instituto nuostatas ir neatitinka civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo principų ir teisminės gynybos prieinamumo principų.

16. Nėra ginčo, kad ieškovė nustatytu terminu nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau kaip matyti iš ieškovės elgesio, ji elgėsi rūpestingai – gavusi nutartį dėl trūkumų šalinimo sumokėjo žyminį mokestį teismo nurodytu terminu (sekančią dieną po nutarties dėl trūkumų šalinimo priėmimo), šias aplinkybes patvirtina su atskiruoju skundu pateikti įrodymai (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu ieškovė šioje dalyje teismo nustatytus įpareigojimus įvykdė nustatytu terminu ir tvarka ir sąžiningai naudojosi jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

17. Nustatyta, kad ieškovės interesus byloje atstovauja advokatas, byla vedama per atstovą, todėl ieškovė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą pateikė savo atstovui, kuris ir turėjo įvykdyti kitą teismo įpareigojimą, pateikti teismui įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį. Tačiau, kaip nurodo ieškovės atstovas, jis mokėjimo nurodymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo teikė teismui per EPP sistemą, tačiau, dėl sistemos trikdžių, šis dokumentas civilinėje byloje nebuvo užregistruotas ir prie bylos medžiagos neprijungtas, todėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, iš esmės buvo teisus priimdamas skundžiamą nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, tuo pagrindu, kad ieškovė tinkamai ir laiku neįvykdė procesinės pareigos pašalinti ieškinio trūkumų.

18. Tačiau atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją dėl žyminio mokesčio nepateikimo, įvertinus ieškovės ieškinio priėmimo klausimo svarstymo eigą, ieškovės atliktus veiksmus šalinant trūkumus, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovė nepašalino jai nustatytų ieškinio trūkumų. Todėl ieškinio grąžinimas ieškovei yra perteklinė procesinė priemonė, neatitinkanti civilinio proceso principų ir tikslų.

19. Pažymėtina, kad CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte pirmosios instancijos teismui suteikiama teisė gavusiam atskirąjį skundą pačiam panaikinti skundžiamą nutartį, jeigu sutinkama su atskirojo skundo argumentais. Taigi teismas, įvertinęs atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, turėtų pats panaikinti skundžiamą nutartį, jeigu nustato, kad sutinka su tuo, kad ieškinio trūkumai vis tik buvo pašalinti.

20. Nustatyta, kad ieškovė su atskiruoju skundu teismui pateikė ne tik žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, bet ir paaiškino aplinkybes, nulėmusias šio įrodymo nesavalaikį pateikimą, tai yra kad šis dokumentas į bylą neužregistruotas dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių ir kaip nurodo ieškovės atstovas, dėl techninės klaidos. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, iš karto po skundžiamos nutarties priėmimo, sekančią dieną, ieškovės atstovas pateikė atskirąjį skundą, o su juo minėtą dokumentą.

21. Įvertinus atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, sutiktina su apeliantės pozicija, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teismui nustatytu terminu nebuvo pateikti dėl nurodytų objektyvių ir nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių, todėl šioms aplinkybėms paaiškėjus atskirojo skundo pateikimo metu, pirmosios instancijos teismas, turėdamas duomenis, kad teismo nustatyti trūkumai faktiškai buvo pašalinti ir ieškinio priėmimui kitų kliūčių nėra, turėjo galimybę sutikti su atskiruoju skundu, pats panaikina skundžiamą nutartį, kuria ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas šia galimybe nepasinaudojo.

22. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria ieškovės atskirojo skundo argumentams, kad 2025 m. gruodžio 16 d. teismo nutartimi konstatuoti trūkumai yra visa apimtimi pašalinti, kitų ieškinio trūkumų dėl kurių civilinė byla apskritai negalėtų būti iškeliama, nutartyje dėl trūkumų šalinimo nenurodyta, todėl ieškovei negali atsirasti CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytos pasekmės.

23. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad ieškiniu be kita ko prašoma spręsti klausimus, susijusius su šalių nepilnamečio vaiko interesais (CPK 376 straipsnio 3 dalis), be to šioje civilinėje byloje procesas iš esmės jau yra pradėtas, kadangi siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, byloje jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pateikimo. Šioje nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad būtinybę neatidėliotinai taikyti laikinąsias apsaugos priemones lemia ir prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas. Todėl nesant kitų kliūčių, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo principais, taip pat siekiant neatidėliojant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą ir apsaugoti prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tikslingiausia yra tęsti šią bylą ir panaikinti ginčijamą nutartį. Priešingu atveju, palikus galioti skundžiamą nutartį, ieškovės teisės į teisminę gynybą būtų nepagrįstai, dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, apribotos.

24. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, vertina, kad kiti skunde nurodyti argumentai dėl skundžiamos nutarties teisėtumo neturi esminės teisinės reikšmės galutiniam bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Pripažinus, kad ieškinio trūkumai yra pašalinti ir procesinių kliūčių priimti ieškinį nėra, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai pritaikė CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytas pasekmes – procesinį dokumentą (ieškinį) laikyti nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.