Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams S. L. ir J. V. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė J. V. į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą atsakovei nedalyvaujant. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

LR CK 6.263 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Asmuo, savo veiksmais pažeidęs šias elgesio taisykles, privalo visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui (CK 6.263 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 8 d. apie 19 val. 47 min. Širvintų mieste, Zibalų, Ukmergės ir Draugystės gatvių sankryžoje S. L. vairavo automobilį Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, neapsidraudęs transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neturėdamas su savimi vairuotojo pažymėjimo. Sankryžoje, išvažiuodamas iš Ukmergės gatvės(šalutinio kelio), pažeisdamas KET 158 punktą, nedavė kelio pagrindiniu keliu Zibalų gatve artėjančiam prie sankryžos, automobiliui Volvo V40 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam J. S., ir su juo susidūrė, apgadindamas abu automobilius. Įvykio metu apgadintas automobilis Volvo V40, buvo apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“, kuris dėl šio įvykio metu padarytos žalos išmokėjo 6759,71 išmoką J. S. (b.l. 20). Padaryto nuostolio dydį patvirtina 2008 m. lapkričio 12 d. transporto priemonės techninės apžiūros protokolas (b.l. 9-13), 2008 m. lapkričio 13 d. Remonto sąmata (b.l. 14-17). Ieškovas LR Transporto priemonių draudikų biuras 2009 m. gegužės 2009 m. gegužės 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 09031000 kompensavo UAB DK „PZU Lietuva“ dėl avarijos padarytos žalos išmokėtą draudimo išmoką (b.l. 21), o 2009 m. gegužės 28 d. ir 2009 m. birželio 17 d. ieškovas kreipėsi su pretenzijomis į atsakovus dėl nuostolių atlyginimo (b.l. 23-24), kurios patenkintos nebuvo.

LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. pagrindu Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jei išmoka buvo išmokėta pagal šio įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., o būtent kai kaltininkas, kurio tapatybė yra nustatyta, padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Įstatyme įtvirtinta asmens, padariusio žalą, ir automobilio savininko, kaip neįvykdžiusio įstatymo nustatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį, solidarioji prievolė grąžinti ieškovui jo atlygintus nuostolius. Aplinkybė, jog nustatytas žalą padaręs kaltininkas, neatleidžia automobilio savininko nuo solidariosios atsakomybės, kadangi prievolė užtikrinti transporto priemonės apdraudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu numatyta tik transporto priemonės savininkui.

Kaip matyti iš atsakovės J. V. paaiškinimo eismo įvykio metu transporto priemonę Audi 80 ji buvo pardavusi. Aplinkybę, jog Audi 80 eismo įvykio metu priklausė ne J. V. patvirtino ir atsakovas S. L., kuris nurodė, kad maždaug mėnuo iki eismo įvykio šį automobilį nusipirko iš kažkokio asmens. Šią aplinkybę pavirtina Širvintų rajono apylinkės teismo administracinėje byloje A2.6-314-94/2008 esantis teismo posėdžio protokolas, kuriame S. L. nurodė, kad vos prieš kelias dienas iki eismo įvykio S. L. nusipirko automobilį ir nespėjo apsidrausti Privalomuoju transporto priemonių vairuotojų draudimu. Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad eismo įvykio metu transporto priemonės savininkas buvo S. L.. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina atsakovės teismui pateiktas banko pavedimas, kurį ji sumokėjo Adomavičiui kaip paslaugą už automobilio Audi 80 pardavimą. Teismo vertinimu tai nelaikytina, atsakovų gynybine pozicija, nes ieškovo ieškinys pateiktas visiškai neseniai, o parodymus S. L. administracinėje byloje davė 2008 m. gruodžio 3 d., t.y. praktiškai iškarto po įvykio.

Tokiu būdu darytina išvada, kad eismo įvykio metu, t.y. 2008 m. lapkričio 8 d. transporto priemonė Audi 80 pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu, nors rašytine forma sandoris nebuvo įformintas, nuosavybės teise priklausė S. L., kuris ją tuo metu vairavo bei sukėlė eismo įvykį, t.y. įvykio metu tiek transporto priemonės savininkas, tiek jos valdytojas buvo tas pats asmuo - atsakovas S. L.. Teismas pažymi, kad nei LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato privalomo transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių registravimo, kadangi viešame registre yra registruojama būtent atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas. Būtent automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, o ne automobilio įregistravimas, yra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 d. 6.305 str. 1 d.), todėl netaikytinos CK 1.75 str. 2 d. nuostatos, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais. Viešo registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teisės nustatančią funkciją, jie Draudikų biurui leidžia identifikuoti galimą atsakovą TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginčyti materialinio ir procesinio subjektiškumo dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę. Tais atvejais, kai Draudikų biuras yra pareiškęs ieškinį registre nurodytam automobilio savininkui, šis turi teisę gintis, teigdamas, kad nuosavybės teisę į transporto priemonę yra perleidęs kitam asmeniui, kas ne kartą buvo pažymėta Lietuvos teismų praktikoje (LAT 2010-04-27 nutartis c.b. A.M., J.M. v A.B., K.Ž., Nr. 3K-3-192/2010; 2010-11-09 nutartis c.b. LR Transporto priemonių draudikų biuras v A.V., Nr. 3K-3-448/2010 ir kt.). Tokiu būdu byloje atsakovei J. V. teigiant, kad nuosavybės teisę į transporto priemonę buvo perleidusi kitam asmeniui, o atsakovui S. L. nurodžius, jog eismo įvykio metu jis vairavo jam priklausantį automobilį, kurį nusipirko iš matymo pažįstamo žmogaus (galimai Adomavičiaus), darytina išvada, kad atsakovė eismo įvykio metu neturėjo pareigos apdrausti jos valdytojo civilinę atsakomybę.

Nėra pagrindo tenkinti J. V. prašymo į bylą įtraukti atsakovu arba trečiuoju asmeniu E. A., nes iš pačios atsakovės J. V. atsiliepimo, galima daryti išvadą, kad E. A. tarpininkavo parduodant automobilį (jam atsakovė sumokėjo 200 Lt už pardavimą, priešingu atveju E. A. būtų jai mokėjęs), t.y. nebuvo automobilio savininkas. Be to, S. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį, kuris dokumentuose priklausė J. V. jam pardavė iš matymo pažįstamas asmuo.

Teismas pažymi, kad transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, pobūdis, lemia jos privalomąjį draudimą ir atitinkamus eksploatavimo reikalavimus, todėl atsakovas S. L., būdamas automobilio savininkas, neturėjo teisės naudotis neapdraustu automobiliu ar leisti tai daryti kitiems asmenims. Transporto priemonės neapdraudimas nepaisant pareigos ją apdrausti ir tokios transporto priemonės perdavimas naudoti bei jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Šiuo atveju automobilio savininko S. L. atsakomybė atsiranda ne tik dėl žalos padarymo, bet ir dėl to, kad jis neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Byloje nėra duomenų, kad S. L. priklausanti ir jo vairuojama, t.y. valdyta transporto priemonė eismo įvykio metu buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiu būdu atsakovo atsakomybė atsiranda LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pagrindu (LAT 2008-06-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-325/2008).

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad ieškovas išmokėjo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui dėl neapdrausta transporto priemone padarytos žalos ir įgijo teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo ir asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (šiuo atveju – S. L.), LR TPVCAPD 4 str., 17 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d. pagrindu atsirado atsakovo S. L. prievolė ir iš jo ieškovui priteistina 6759,71 Lt nuostolių. Kaip jau buvo minėta, pagrindo solidariai atsakovų S. L. ir J. V. atsakomybei šiuo atveju nėra, nes J. V., nebūdama transporto priemonės savininke ir/ar valdytoja, neturėjo pareigos drausti valdytojo civilinę atsakomybę eismo įvykio metu.

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo S. L. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo S. L. taip pat priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos - 203 Lt žyminio mokesčio ieškovui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 ir 270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (į.k. 125709291, buveinė – Algirdo g. 38, Vilnius) 6759,71 Lt (šešis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt devynis litus 71 ct.) nuostolių atlyginimo ir 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2011-12-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. L. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 203 Lt (du šimtus tris litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.