- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- 1A-310-468/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04862-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Daiva Kazlauskienė, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Kategorijos
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kisieliaus, Jurgitos Kolyčienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-15 nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme, ją atliekant areštinėje.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-01-31 15.16 val. iki 2017-02-02 13.38 val.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
V. M. pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017-01-31 apie 14.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,05 promilių etilo alkoholio), sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, grasino sutuoktinei J. M., kad ją nužudys, kas sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai bus įvykdyti.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. prašo neskirti jam 45 parų arešto bausmės, nes jis dirba, todėl gali būti atleistas iš darbo. Išgyventi tik iš žmonos gaunamo atlyginimo būtų labai sunku. Nurodo, jog dėl to, kad jis gali būti areštuotas, labai išgyvena ir jo sūnus. Apeliantas teigia, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, labai gailisi, žmonos atsiprašė. Dėl savo nekorektiško elgesio taip pat nori atsiprašyti ir pareigūnų. Pažada pasikeisti.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017-03-02 buvo gautas nukentėjusiosios J. M. (K.) prašymas, kuriame ji prašo vyrui V. M. neskirti 45 parų arešto bausmės, nurodydama iš esmės tokius pat motyvus, kaip ir nuteistasis V. M..
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja bei nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Nuteistojo apeliacinis skundas ir nukentėjusiosios prašymas atmetami.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.
Apeliaciniame skunde nuteistasis kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimo neginčija, nesutinka su jam paskirta bausme.
Apygardos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. M. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. V. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, paskutinį kartą būdamas teistas už fizinio skausmo sukėlimą žmonai J. M. (K.), baustas administracine tvarka. Nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors V. M. nurodo, kad jis dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantas savo kaltę neigė. Todėl šios aplinkybės pripažinti jo atsakomybę lengvinančia nebuvo pagrindo. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, V. M. pagrįstai paskyrė trumpalaikę arešto bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). V. M. paskirta arešto bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Nors nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad paskyrus arešto bausmę, jis bus atleistas iš darbo, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog, vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, jeigu asmeniui paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas, gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Nuteistasis prašymo, bausmę atlikti poilsio dienomis, nei pirmosios instancijos teismui, nei skundą nagrinėjančiam teismui nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaujantis BPK 322 str. 1 d. apeliacinės instancijos teisme, nepriklausomai nuo nuteistojo/išteisintojo valios, privalo dalyvauti gynėjas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo negalimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2017 04 19 prašymą Nr. (2.16)NTP-7-4819 atmesti.