Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, teistas:

1) 2002-10-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 246¹ str. 2 d. – 10 MGL bauda;

2) 2012-06-08 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal BK 227 str. 4 d. – 5 MGL bauda;

3) 2016-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. – 9 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val. , jei tai nesusiję su darbu; neatlygintinai išdirbti globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val. , jei tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2017-01-31 apie 14.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,05 promilių etilo alkoholio ), sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, grasino sutuoktinei J. M., kad ją nužudys, kas sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai bus įvykdyti.

Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu V. M. nepripažino kaltės ir parodė, kad grįžo namo iš tyrėjo išgėręs. Apsižodžiavo su sutuoktine necenzūriniais žodžiais. Nesakė, kad nužudys ją, tikrai tokių žodžių nebuvo. Ne ji iškvietė policiją, o jis pats. Kai atvažiavo policija, jie negražiai elgėsi ir jis negražiai. Kai tik išgėręs ateina, visada jam policiją iškviečia. 2017-01-31 jis keikė žmoną, bet nesakė, kad užmuš. Buvo išgėręs vieną sidro ir 2-3 litrus alaus. Viską pamena, nors ir išgėręs buvo. Buvo pernai teistas dėl smurto prieš žmoną. Konfliktas dar vyko, kai atvyko pareigūnai. Šitie pareigūnai įsiterpė į konfliktą. Nieko nesakė išeidamas iš buto. Truputį pareigūnams priešinosi, kai jam sudavė. Negali pasakyti, ar pareigūnai turi suinteresuotumą jį apkalbėti. Pareiškimo dėl žmonos veiksmų nerašė, į medikus nesikreipė, nes buvo areštinėje.

Alkosterio pažymos kvitu nustatyta, jog 2017-01-31 15.18 val. V. M. nustatytas 2,05 prom. girtumas (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai (nagrinėjamu atveju – siekio nužudyti neturėjimas) įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus, aiškiai išreikštas Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014 ir kt.).

Teismo vertinimu, kaltinamajam dėl BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo pareikštas kaltinimas, t. y. kad J. M. grasino nužudyti J. M., nepaisant to, kad kaltinamasis jį neigia, yra įrodytas byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visetu.

Visų pirma, nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad J. M. 2017-01-31 buvo virtuvėje, neleido praeiti, pastūmė, grasino nužudyti. Ji išėjo į kambarį pas vaiką, užsirakino. Ji tikrai bijojo, V. M. buvo daug išgėręs. Policijos pareigūnai neturi pagrindo apkalbėti kaltinamąjį. Smurtas šeimoje tęsiasi 20 metų. Apie tai nukentėjusioji J. M. parodė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojo L. S. teismo posėdyje duoti parodymai. Pažymėtina tai, kad kaltinamajam 2017-01-31 15.18 val. buvo nustatytas 2,05 promilių girtumas (b. l. 25), todėl jis natūraliai gali ir neprisiminti visų įvykio aplinkybių, dėl šios priežasties teismas kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis negrasino nukentėjusiosios nužudyti, vertina kritiškai, tuo labiau, kad jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Kaltinamasis teisme paaiškino, kad apsižodžiavo su sutuoktine necenzūriniais žodžiais, nesakė, kad nužudys ją, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2017-01-31 į namus J. M. grįžo neblaivus, ėmė triukšmauti, grasino J. M., kad ją nužudys. Tai, kad tarp V. M. ir J. M. buvo kilęs konfliktas, patvirtino ir į butą iškviestas pareigūnas L. S., kuris tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus. Jo teigimu, nukentėjusioji buvo sutrikusi, susijaudinusi, išsigandusi, o V. M. šūkavo, atrodė neblaivus, grasino nužudymu tiek pareigūnams, tiek nukentėjusiajai. Pažymėtina, jog V. M. išsakė grasinimus J. M. atžvilgiu ir bute būnant pareigūnams. Be to, kaip matyti iš L. S. teisme duotų parodymų, V. M. atliktas policijos pareigūnų iškvietimas yra melagingas, nes jo nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, be to, pats V. M. bute jau neigė kvietęs policiją.

2017-01-31 pareiškime J. M. nurodė, kad grasinimus susidoroti suvokia kaip realius, nes anksčiau V. M. yra panaudojęs fizinį smurtą prieš ją. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusioji pagal grasinimo pobūdį, išraišką ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad V. M. nuolat vartoja smurtą artimoje aplinkoje (kaltinamasis buvo teistas už prieš nukentėjusiąją pavartotą smurtą), be to, 2017-01-29 V. M. atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto prieš nukentėjusiąją, turėjo realų pagrindą bijoti grasinimo įvykdymo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, kvalifikuojant veiką pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi būtent tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokia išvada darytina iš byloje nustatytų ir aikščiau aptartų aplinkybių, todėl teismas laiko, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (b. l. 25) ir, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą), kaltės formą (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, teistas tris kartus, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, nėra duomenų, jog būtų gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis buvo teistas už smurtą prieš nukentėjusiąją, tačiau paskirta bausmė jam teigiamos įtakos nepadarė – jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti nukentėjusiąją, todėl padarytą nusikaltimą ir kaltinamąjį apibūdinančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skiriant šio straipsnio sankcijoje numatyto arešto bausmę.

Kaltinamasis V. M. laikinai sulaikytas nuo 2017-01-31 15.16 val. iki 2017-02-02 13.38 val. Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi išieškoti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, iš kaltinamojo V. M. – 34,74 Eur. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu teismo nutartimi vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į būtinybę užtikrinti asmenų teisę į gynybą, ką ribotų atstovavimo išlaidų priteisimas, bei vadovaujantis esama teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014 ir kt.), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 paras arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-01-31 15.16 val. iki 2017-02-02 13.38 val.

Kaltinamajam kardomosios priemonės neskirti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.