Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 54 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. K. paskirta galutinė bausmė – 36 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas visiškai sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 36 MGL dydžio bauda ir laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant atliktą bausmės dalį. L. K. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise, uždraudžiant 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą, nuteistojo gynėja prašė atmesti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko apeliacinis skundas atmetamas

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde prašoma taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir iš L. K. konfiskuoti automobilio HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 890 Eur. Atitinkamai nuosprendis yra tikrinamas tik šioje dalyje, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Skundžiamu nuosprendžiu L. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. balandžio 21 d., apie 8.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Nuosprendyje, be kita ko, konstatuota, kad automobilis HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, tačiau, atsižvelgus į tai, kad automobilis jau yra konfiskuotas kitoje byloje, kurioje procesinis sprendimas įsiteisėjo 2020 m. birželio 23 d., šioje byloje automobilio konfiskavimo klausimas nesprendžiamas. Tuo tarpu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje L. K. nubaustas už tai, kad 2020 m. balandžio 21 d., apie 7 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jo vairuoti, nes tokios teisės nėra įgijęs, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir kliudė tvorą, apgadinęs tvorą pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles; automobilis buvo neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Minėtu nutarimu, kuris įsiteisėjo 2020 m. birželio 23 d., nutarta automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti.

7. Taigi tą pačią dieną, nors ir skirtingu laiku, tačiau tuo pačiu automobiliu buvo padaryti ir administraciniai nusižengimai, ir nusikalstama veika. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, priėmė sprendimą automobilį konfiskuoti, atitinkamai teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, atsižvelgdamas į tai, kad automobilis konfiskuotas, to paties automobilio konfiskavimo klausimo nesprendė. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, ar tokiu atveju, kai automobilis yra konfiskuotas administracinio nusižengimo byloje, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas privalo spręsti BK 72 straipsnio 5 dalies taikymą.

8. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, automobilis HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė. Tokiu atveju, kai kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos padarymo priemone, ji atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Neblaiviam vairuotojui priklausančio (ir jo vairuoto) ar kito asmens sąmoningai tokiam neblaiviam kaltininkui patikėto automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas nekelia abejonių. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti atvejai, konkrečios aplinkybės, kurios leistų teismui daryti išvadą, kad konfiskavimo taikymas, arba esant BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytoms sąlygoms – konfiskuotino turto vertės išieškojimas – būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018).

9. Konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal savo esmę tokio konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-261-489/2018). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste turto konfiskavimo tikslas yra atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais. Šiuo atveju automobilį konfiskavo administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs teismas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas yra įgyvendintas, t. y. yra atimta galimybė dar kartą panaudoti automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamais tikslais.

10. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad konfiskuotinas turtas (HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra konfiskuotas kitoje byloje, negali būti pripažįstama kita priežastimi BK 72 straipsnio 5 dalies prasme.

11. Konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atvejų savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o į siekį atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos kontekste gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą, ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018).

12. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroro prašymas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas yra nukreiptas į siekį papildomai nubausti L. K., o ne atimti galimybę dar kartą panaudoti automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamais tikslais. Tuo tarpu, kaip jau minėta, BK 72 straipsnio 5 dalies taikymas tokiu atveju pripažintinas kaip papildomas asmens nubaudimas. Tik pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalį). Bausmė yra valstybės prievartos priemonė (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi baudžiamojo poveikio priemonėmis negali būti įgyvendinama bausmės paskirtis, t. y. negali būti siekiama išimtinai vieno iš bausmės paskirtį sudarančių tikslų – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

13. Įvertinus aktualią kasacinio teismo praktiką bei išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonės – automobilio HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo klausimo, kadangi BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas šioje susiklosčiusiose situacijoje nėra galimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.