Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2023-08-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-6656-443/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-08-18
Bylos Nr.
e2YT-6656-443/2023
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-01053-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6656-443/2023Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01053-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 3.2.3.2; 3.4.5.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 18 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotu asmeniu byloje esant Šakių rajono savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.

Pareiškime nurodyta, kad VĮ Turto bankas gavo uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ pranešimą apie galimai bešeimininkį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialas 2023 m. birželio 5 d. pateikė informaciją, kurioje nurodyta, kad šis butas yra bešeimininkis. Pareiškėjo įsitikinimu pareiškime nurodytas butas yra išsaugojęs valstybės nuosavybės statusą. Nėra duomenų apie buto privatizavimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo Šakių rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisė nėra įregistruota.

Iš Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pateiktų duomenų matyti, kad Šakių rajono architekto 1986-1995 metų Leidimų statybai vykdyti registracijos knygoje duomenų apie išduotą leidimą stalyti gyvenamą namą (duomenys neskelbtini), taip pat 1992-1993 metų Valdinių pastatų priėmimo aktų bylose duomenų apie namo, esančio (duomenys neskelbtini), padavimo į eksploataciją aktų nėra. Šakių valstybinės notarinės kontoros archyvinio fondo 1992 metų bei Šakių rajono notarų biuro archyvinio fondo 1992-1996 metų dokumentuose duomenų apie J. Š. vardu privatizuotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra. Šakių rajono savivaldybės administracijos archyvinio fondo 1992-2002 metų dokumentuose duomenų apie leidimą fiziniams asmenims gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), duomenų apie šio buto privatizavimą nėra. Šakių rajono notarų dokumentai nuo 1997 metų bei Šakių rajono savivaldybės administracijos veiklos organizavimo dokumentai nuo 2003 metų archyvui saugoti neperduoti.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėja, prašydama pripažinti valdymo nuosavybės teise faktą, siekia įrodyti, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Š., (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kai nėra tai patvirtinančių dokumentų.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

Pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn.

Iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą. Pareiškime nurodytas butas yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, tačiau nuosavybės teisės į jį nėra įregistruotos. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1992 metais. Duomenų apie tai, kad šis butas perduotas Šakių rajono savivaldybei, nėra. Šakių rajono savivaldybės administracija rašte nurodė, jog savivaldybei priklausančiame archyve duomenų dėl galimai bešeimininkiu tapusio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nėra išlikę. Nėra jokių dokumentų, susijusių su pareiškime nurodyto buto privatizavimo procedūromis. Visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei.

Aptartų aplinkybių ir įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisė neįregistruota, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, todėl pareiškimas tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445-448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos, nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėjas Arturas Rauktys