- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2S-2440-430/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14758-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (-os) (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (-os) (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvados panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti asmens lyties, vardo ir pavardės įrašus civilinės būklės aktuose.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (-a) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą 2024 m. balandžio 9 d. Nr. A136-676/24(2.4.1.55-CMS); įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašą apie pareiškėjo (-os) lytį civilinės būklės aktuose taip, kad šis įrašas atspindėtų vyrišką pareiškėjos (-os) lytį, pakeičiant įrašą iš „MOT/F“ į „VYR/M“; pakeisti įrašus apie pareiškėjo (-os) vardą ir pavardę civilinės būklės aktuose taip, kad šie įrašai atspindėtų vyrišką pareiškėjo (-os) lytį (įrašą apie asmens vardą pakeisti iš (duomenys neskelbtini), o įrašą apie asmens pavardę iš (duomenys neskelbtini)); pripažinti bylos medžiagą nevieša ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo (-os) (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2024 m. balandžio 9 d. išvados panaikinimo ir asmens lyties, vardo ir pavardės įrašų ištaisymo civilinės būklės aktuose. Pripažino visą civilinės bylos medžiagą nevieša.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Administracinių aktų apskundimo terminas yra nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje. Šioje nuostatoje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu specialiame įstatyme nenustatyta kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui yra paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pažymėjo, kad su pareiškimu dėl 2024 m. balandžio 9 d. individualus administracinio akto panaikinimo pareiškėjas (-a) šioje byloje kreipėsi į teismą 2024 m. rugpjūčio 20 d. Tuo tarpu iš pareiškimu ginčijamo individualaus administracinio akto matyti, kad pastarasis elektroniniu parašu pasirašytas buvo 2024 balandžio 9 d. ir išsiųstas į teismą besikreipiančio asmens atstovei advokatei elektroniniu paštu, advokatei, todėl laikomas įteiktu 2024 m. balandžio 10 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškime nėra įvardintos aplinkybės, kurių visetas leistų daryti prielaidą apie vėlesnę nei 2024 m. balandžio 10 d. ginčijamo individualus akto įteikimo į teismą besikreipiančio asmens datą. Pareiškime nėra suformuluoto prašymo dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo. Teismas, įvertinęs išdėstytų faktinių aplinkybių visetą, konstatavo, kad į teismą besikreipiantis asmuo yra daugiau nei 3 mėnesius praleidęs įstatymo leidėjo nustatytą 1 mėnesio procesinį terminą administraciniam aktui apskųsti ir nėra pateikęs prašymo šį terminą atnaujinti.
4. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas atsisakė pareiškimą priimti kaip pateiktą, praleidus įstatyme nustatytą procesinį jo apskundimo terminą, ir grąžino pareiškimą jį padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis).
5. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad tuo atveju, jei jis pageidauja ginčyti 2024 m. balandžio 9 d. jo atžvilgiu priimtą individualų administracinį aktą, kurio ginčijimui yra pasibaigęs įstatymo leidėjo nustatytas 1 mėnesio terminas, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu atnaujinti terminą pareiškimui paduoti ir kartu paduoti pareiškimą dėl šio akto panaikinimo (CPK 78 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Pareiškėjas (-a) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo nutartį c.b. Nr. e2YT-22725-842/2024 ir pareiškimą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadoje 2024 m. balandžio 9 d. Nr. A136-676/24(2.4.1.55-CMS nėra nurodyti konkretūs išvados apskundimo terminai. Priešingai, išvadoje, kuria netenkintas prašymas dėl asmens lyties, vardo ir pavardės įrašų ištaisymo civilinės būklės aktuose yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma kad „LR civilinio proceso kodekso 514 str. 2 d. numatyta, kad teismas civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo pakeitimo, papildymo ar ištaisymo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą papildyti, pakeisti ar ištaisyti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėjami. Nurodyta išvada gali būti skundžiama bendros kompetencijos teismui LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Todėl teismo nutarties motyvai, kuriais aptariama Administracinių aktų apskundimo terminus nėra taikytini nagrinėjamai bylai, yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi, nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas klausimas dėl civilinės būklės akto teisėtumo, o ne dėl santykių, susiklostančių vykdant viešąjį administravimą.
6.2 Civilinės metrikacijos skyrius nagrinėjamu klausimu išvadą priima, vadovaudamasis Civilinės būklės aktų įrašų registravimo taisyklių, patvirtintų LR Teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 “Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių patvirtinimo“, 125 p. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas iš esmės analogiškoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas šios kategorijos bylų teismingumo klausimas (Teismingumo byla Nr. T-57/2017) aiškiai pasisakė, kad Sprendimo, kuriuo yra išsprendžiamas prašymas pakeisti asmens duomenis, priėmimo procedūra yra nustatyta LR Teisingumo ministro <...> ir pažymėjo, kad pareiškėjo keliami reikalavimai dėl civilinės būklės akto teisėtumo, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. LVAT minėtoje byloje atkreipė dėmesį, kad minėta išvada priimama sprendžiant klausimą dėl civilinės būklės akto pakeitimo, o ne vykdant viešąjį administravimą, todėl ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir turi būti nagrinėjamas pagal civilinio, o ne administracinio proceso normas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvados (dėl asmens lyties, vardo ir pavardės įrašų ištaisymo civilinės būklės aktuose) teisėtumo klausimas. Kadangi nagrinėjamu atveju byloje išskirtinai vyrauja civiliniai teisiniai santykiai (CPK 36 str. 2 d.), byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme pagal Civilinio proceso teisės normas ir atitinkamai taikant ieškinio senatį. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (LR CK 1.125 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įstatymas nenumato sutrumpinto senaties termino.
6.3 Teismas nesivadovavo jau suformuota teismine praktika šios kategorijos bylose, kuomet pareiškimai dėl Civilinės metrikacijos skyriaus išvadų panaikinimo ir asmens lyties, vardo ir pavardės įrašų ištaisymo civilinės būklės aktuose, bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjami ir tuomet, kai pareiškimai, kuriais kvestionuojamas šių išvadų teisėtumas, pareiškiami vėlesniais nei vieno mėnesio laikotarpiais, vadovaujantis Civilinio proceso, o ne administracinio proceso normomis dėl senaties terminų. Todėl ginčijamojoje nutartyje teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir . absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvados panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti asmens lyties, vardo ir pavardės įrašus civilinės būklės aktuose.
10. Nustatyta, kad pareiškėjas (-a) kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu pripažinti negaliojančia ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą 2024 m. balandžio 9 d. Nr. A136-676/24(2.4.1.55-CMS); įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašą apie pareiškėjo (-os) lytį civilinės būklės aktuose taip, kad šis įrašas atspindėtų vyrišką pareiškėjos (-os) lytį, pakeičiant įrašą iš „MOT/F“ į „VYR/M“; pakeisti įrašus apie pareiškėjo (-os) vardą ir pavardę civilinės būklės aktuose taip, kad šie įrašai atspindėtų vyrišką pareiškėjo (-os) lytį (įrašą apie asmens vardą pakeisti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o įrašą apie asmens pavardę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)).
11. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą, motyvuodamas tuo, kad yra praleistas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio procesinis terminas administraciniam aktui apskųsti ir nėra pateiktas prašymas šį terminą atnaujinti.
12. Apeliantas (-ė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą grįsdamas tuo, kad skundžiamoje išvadoje nėra nurodyti konkretūs išvados apskundimo terminai, joje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma išvada gali būti skundžiama bendros kompetencijos teismui LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl administracinių aktų apskundimo terminai nėra taikytini nagrinėjamai bylai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.
13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Teismas galimai pažeistas teises gina ne bet kokiais, o įstatyme nustatytais būdais (CK 1.138 straipsnis), kurie atitinka tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir yra tinkami apginti pažeistas ar ginčijamas į teismą besikreipiančio asmens teises ar teisėtus interesus. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.
14. CPK 442 straipsnio 1 punkto 7 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (toliau CBARĮ) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vieni iš civilinės būklės aktų įrašų yra civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo. (5 punktas). CBARĮ 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas pakeisti, papildyti, ištaisyti, atkurti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka.
15. Civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reglamentuoja CPK XXXII skyriaus 514 – 516 straipsniai. Vadovaujantis CPK 514 straipsnio 2 dalimi teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini. Pagal CPK 514 straipsnio 3 dalį, pareiškime, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodoma, koks yra pagrindas civilinės būklės aktą įregistruoti, akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti, kada ir kuri civilinės metrikacijos įstaiga tai padaryti atsisakė, taip pat šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.
16. Specialioji teisėjų kolegija teismingumui 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. 57/2017 spręsdama rūšinio teismingumo klausimą dėl pareiškimo, kuriuo prašoma panaikinti CMS atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti jo asmenį identifikuojančius duomenis (vardą ir pavardę), kad jie atitiktų jo tikrąjį lytinį identitetą bei įpareigojimo atlikti veiksmus, konstatavo, kad ginčai dėl civilinės būklės aktų registravimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams. Taip pat išaiškino, kad išvada, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas pakeisti jo vardą ir pavardę, yra priimtas sprendžiant klausimą dėl civilinės būklės akto pakeitimo, o ne vykdant viešąjį administravimą.
17. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą bei pareiškimo turinį, konstatuotina, kad pareiškėjo inicijuojamam ginčui kaip kilusiam iš civilinės būklės aktų registravimo teisinių santykių, taikytinos CPK nuostatos. Pažymėtina, kad proceso normose neįtvirtintas terminas, per kurį asmuo turėtų kreiptis į teismą su pareiškimu, gavęs civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymą registruoti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės aktą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė administracinių bylų nuostatas ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą tuo pagrindu, kad yra praleistas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas.
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo pareiškimą dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo ištaisyti civilinės būklės aktuose įrašą apie pareiškėjo (-os) lytį, bei pakeisti vardą ir pavardę, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme dėl praleisto ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškimo priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.