Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-57/2017

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2017-03-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. T-57/2017Nutartis · 2017-09-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-18
Bylos Nr.
T-57/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05054-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Janina Januškienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Teismingumo byla Nr. T-57/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05054-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS2017 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Audriaus Bakavecko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo S. S. patikslintą skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės 2014 m. spalio 22 d. sprendimą, kuriuo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – ir Vilniaus miesto CMS) 2014 m. spalio 14 d. išvada;

2) įpareigoti Teisingumo ministeriją priimti sprendimą, kuriuo būtų atsisakoma patvirtinti Vilniaus miesto CMS 2014 m. spalio 14 d. išvadą;

3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas paaiškino, kad pateikė Vilniaus miesto CMS prašymą pakeisti jo asmenį identifikuojančius duomenis (vardą ir pavardę), kad jie atitiktų jo tikrąjį lytinį identitetą, t. y. iš vyriškų į moteriškus. Vilniaus miesto CMS 2014 m. spalio 14 d. surašė išvadą, kuria nusprendė netenkinti jo prašymo ir nekeisti vardo bei pavardės. Ši išvada Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės 2014 m. spalio 22 d. sprendimu buvo patvirtinta. Pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra konstatavęs, jog valstybės atsisakymas teisiškai pripažinti lyties pakeitimą pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, o valstybės narės turi pozityvią pareigą pripažinti transseksualaus asmens tapatybę. Pareiškėjui diagnozavus transeksualizmą, t. y. jo gimimo lyties ir lytinės tapatybės neatitikimą, valstybei kyla pareiga sudaryti galimybes pasikeisti jo asmenį identifikuojančius duomenis taip, kad jie atitiktų lytinę tapatybę. Todėl ginčijamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimas diskriminuoja jį dėl lyties (lytinės tapatybės) bei pažeidžia teisę į privatų gyvenimą. Nurodė, kad Lietuvoje iki šiol neįgyvendintas EŽTT sprendimas ir nepriimtas lyties pakeitimo įstatymas, todėl pareiškėjui nėra užtikrintos tinkamos ir efektyvios procedūros, kuriomis vadovaujantis galima būtų įgyvendinti savo teisę pasikeisti lytį medicininiu būdu. Dėl netinkamo valstybės pozityviųjų pareigų vykdymo ir pareiškėjo teisės į lytinio identiteto pripažinimą neįgyvendinimo, jis patiria nuolatinius nepatogumus, kai kasdieniame gyvenime turi atskleisti savo gimimo lytį, kuri neatitinka lytinės tapatybės, ir taip susiduria su nepalankia aplinkinių reakcija, sunkiau įsidarbinti, keliauti ir pan., todėl dėl valstybės pozityviųjų pareigų vykdymo pažeidimo pareiškėjas patiria didelę neturtinę žalą.