- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- 1A-371-209/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66744-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis (pirm.), Lauretos Ulbienės, Virginija Švedienė
- Nukentėjusysis
- G. S.
- Nuteistasis
- R. R.
- Advokatai
- Petras Selilionis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. gruodžio 4 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 4 d., apie 20.45 val., „Bazilijonų“ sustojime, esančiame Bazilijonų g. 3, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pribėgo prie ant suoliuko sėdėjusios nukentėjusiosios G. S. ir išplėšė iš nukentėjusiosios rankų 30 eurų vertės rankinę, kurią ji laikė prispaudusi prie savęs, kurioje buvo 4 eurų vertės skėtis, 5 eurų vertės rudos spalvos pirštinės, 5 eurų vertės nedidelė rankinė, 11 eurų metalinėmis monetomis, pensininko pažymėjimas, neturintis materialinės vertės, juodos spalvos piniginė, neturinti materialinės vertės, kurioje buvo 3,60 eurų, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajai G. S. priklausantį 59,60 eurų vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-03 nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis nurodo, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę. Teismas nepagrįstai vertino ankstesnius apelianto teistumus, kadangi jis jau atliko paskirtas bausmes. Be to, ankstesni teistumui reikšmingi tik svarstant bausmės rūšies skyrimo, kardomosios priemonės skyrimo ir pratęsimo ar lygtinio paleidimo klausimus. Taip pat teismas be pagrindo konstatavo, kad R. R. yra antivisuomeninių pažiūrų ir nenori paklusti įstatytams. Teigia, kad nedirbo legalaus darbo, nes antstoliai areštavo jo banko sąskaitas, todėl jis norėdamas išgyventi privačiai projektavo nestandartinius baldus ir dirbo statybose. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą, kadangi nuosprendžio priėmimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-08 nutartis dar buvo neįsiteisėjusi. Taip pat nurodo, kad nukentėjusioji pretenzijų neturi, jis pats paprašė grąžinti jai 11 eurų, parodė kur paliko rankinę, o joje buvo visi jos daiktai. Todėl mano, kad yra BK 59 str. 1 d. 1 p. (kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių) ir 3 p. (savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą) numatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-08 nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, šią nutartį apeliantas skundė Vilniaus apygardos teismui. Jei šis skundas jau išnagrinėtas, paršo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu ir minėta nutartimi nustatytas bausmes.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji nuteistajam pretenzijų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis R. R. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu ir prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d. suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytas ne tik laisvės atėmimas iki šešerių metų, bet ir kitų rūsių bausmės: bauda, areštas ir laisvės apribojimas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. R. laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Nors apeliantas mano, kad yra Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes jis pats paprašė grąžinti nukentėjusiajai 11 eurų, parodė kur paliko pagrobtą rankinę, kurioje buvo visi daiktai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji G. S. pati surado išmestus daiktus, o kitos apelianto nurodytos aplinkybės nevertinamos lengvinančiomis.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. R. iš savanaudiškų paskatų padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, ankščiau ne kartą baustas administracine tvarka, 11 kartų teistas, tame tarpe ir už svetimo turto vagystes (b. 1. 41-56, 59-66), nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir vėl padarė nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad nuteistasis dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, kriminalinių polinkių neatsisako. Be to, jis niekur nedirba, Darbo biržoje neregistruotas (b. l. 57), 2015-09-14 buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro apsvaigimo nustatymo medicininės priežiūros kabinetą, kur buvo nustatytas narkotikų vartojimas (b. l. 92). Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui parinko tinkamą laisvės atėmimo bausmę ir nustatė jos dydį, kadangi kitos rūšies bausmės tikslų nepasiekė. Pažymėtina ir tai, kad R. R. prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismas, pritaikęs Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas, paskirtą laivės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, nes nukentėjusioji pretenzijų neturi. Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti tokį nuteistojo prašymą nėra pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, į šią aplinkybę atsižvelgė, todėl dar kartą į ją atsižvelgti bei švelninti ir taip pakankamai švelnią bausmę, nėra jokio pagrindo.
Apelianto prašymas subendrinti skundžiamu nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-08 nutartimi paskirtas bausmes yra nepagrįstas, kadangi bausmių subendrinimo klausimą sprendžia paskutinį nuosprendį priėmęs teismas Lietuvos Respublikos BPK 347 str., 362 str. numatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-03 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.